kremlius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę turėtų telefonu kalbėtis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, pranešė valstybinė televizija „Rossija RTR“.   „Tikimasi, kad V. Putinas ir E. Macronas kitą savaitę surengs telekonferenciją“, – rašoma kanalo interneto svetainėje. Pranešimas paremtas „Rossija 1“ laida „Maskva. Kremlius.

JAV ir Rusijos lyderiai sutarė susitikti vaizdo konferencijoje siekiant aptarti išaugusią įtampą tarp Rusijos, Ukrainos ir NATO, bei kitus aktualius dvišalius ar geopolitinius klausimus. J. Bidenas ir V. Putinas kalbėsis nuotoliniu būdu, pasauliui stebint kuo baigsis Rusijos ir Vakarų konfrontacija, itin paaštrėjusi 2021-ųjų pabaigoje. Tai jau antrasis Joe Bideno susitikimas su Vladimiru Putinu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs išklausyti JAV lyderio Joe Bideno pasiūlymus dėl Ukrainos, paskelbė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Anksčiau skelbta, kad antradienį vaizdo ryšiu įvyks V. Putino ir J. Bideno pokalbis. „Girdėjome JAV prezidento pareiškimus, kad jis šiai vaizdo konferencijai parengė konkrečių pasiūlymų dėl Ukrainos; tikriausiai kalbama apie Ukrainos krizės sureguliavimą“, – Rusijos televizijai „Pervyj kanal“ iš Delio sakė D. Peskovas.

Kremlius penktadienį paskelbė, kad planuojamas Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Joe Bideno pokalbis vaizdo ryšiu, smarkiai išaugus įtampai dėl konflikto Ukrainoje. „Dėl tikslios datos dar nesutarta“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad karinės pratybos ir kiti Vakarų bei Ukrainos žingsniai kelia grėsmę Rusijos saugumui, ir įspėjo neperžengti Kremliaus „raudonų linijų“. Vaizdo ryšiu kalbėdamas vienam investuotojų forumui, V. Putinas nesakė, ar Maskva planuoja pasiųsti karius per Ukrainos sieną, kaip jau kelias savaites įtaria Vakarai. „Žiūrėkit, jie [dar] metų pradžioje kalbėjo apie galimą Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje.

Pranešimai, kad Rusija rengia karinį įsiveržimą į Ukrainą, gali būti priedanga agresyviems Kijevo ketinimams jėga išspręsti Donbaso problemą, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Paprašytas pakomentuoti Vakarų ir Ukrainos žiniasklaidos pranešimus, kad Rusija rengia karinį įsiveržimą į Ukrainos teritoriją, D. Peskovas atsakė: „Matome, kad vyksta tikslinė informacinė kampanija.“ Pasak jo, tam pasitelkiamos informacinės agentūros ir kai kurie JAV laikraščiai.

Kremlius pareiškė, jog Rusija ne tik vykdo prisiimtus gamtinių dujų eksporto įsipareigojimus, bet ir patenkina papildomo tiekimo paraiškas pagal galiojančias sutartis, o gavybos pajėgumai šalyje pakankami naudojo dujotiekio „Nord Stream 2“ apkrovimui užtikrinti, kurio veiklos pradžios datos nenori prognozuoti. „Gazprom“ tiekė ir tiekia lygiai tiek, kiek perkama ir prašoma papildomai pagal galiojančių sutarčių sąlygas“, – ketvirtadienį sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai.

Kremlius trečiadienį atmetė JAV prezidento Joe Bideno kritiką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui dėl nedalyvavimo Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP26 ir pareiškė, kad Maskva klimato kaitos problemą vertina rimtai. „Mes nesutinkame“, – atsakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams, paklaustas dėl J. Bideno kaltinimų, kad Kinija ir Rusija nedemonstruoja lyderystės sprendžiant klimato kaitos krizę.

Rusija ištęsės savo pažadą po lapkričio 8 dienos padidinti Europai tiekiamų gamtinių dujų apimtį, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Rusija vykdo visus įsipareigojimus, vykdo juos aiškiai, netgi viršydama šiuos įsipareigojimus. Ir Rusijos prezidento [Vladimiro Putino] suorientavimas šiuo klausimu, žinoma, lieka galioti“, – žurnalistams sakė D. Peskovas, paklaustas, ar Maskva tebeketina padidinti tiekimą.

Verslininkas Michailas Chodorkovskis savu laiku nesutiko palikti Rusijos ir už tai susimokėjo didelę kainą – valdžia ne tik atėmė iš jo milžiniškus turtus, bet ir ilgam pasodino į kalėjimą. Turtingiausias Rusijos žmogus, anot kai kurių analitikų, V. Putino požiūriu, padarė esminę klaidą: kovojo su korupcija, palaikė ir finansavo demokratines ar opozicines Kremliui partijas.

NATO šalių gynybos ministrai pritarė naujam planui, kaip sustabdyti galimą Rusijos puolimą įvairiomis kryptimis. Baltijos šalims svarbiu susitarimu buvo patvirtinta, kad nepaisant augančios Kinijos grėsmės Rusijos agresijos užkardymas išlieka prioritetu. Konfidenciali strategija yra skirta šalims pasiruošti bet kokiems vienu metu vykdomiems išpuoliams Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, įskaitant ir branduolinio ginklo panaudojimą, įsilaužimą į kompiuterinius tinklus ar puolimą iš kosmoso.

Rusijos socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje taikyta sisteminga dezinformacijos prie Vakaruose kuriamas vakcinas nuo COVID-19 kampanija smogė atgal pačiai Rusijai.

Iš Kremliaus skrieja grasinimai Ukrainai, kad gali įsismarkuoti konfliktas šalies rytuose. Maskva įtūžo, kai Ukrainos pajėgos panaudojo turkiškus dronus, kurie sunaikino Rusijos remiamų separatistų artileriją. Pirmą kartą per septynerius metus trunkantį konfliktą bepiločio karinio orlaivio smūgį užfiksavo jo kameros. Trys prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje užklupti „Bayraktar TB2“ drono. Netrukus po smūgio jie bėgo nuo sunaikintos artilerijos.

Neseniai vykęs NATO gynybos ministrų susitikimas patvirtino išplėstinį gynybos planą, kuriame numatyta gerokai sustiprinti pajėgas ir veiksmus rytiniame flange – nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Taip pat bus stiprinama priešraketinė gynyba, žvalgyba ir kitos reikalingos priemonės. Tuo tarpu prieš ministrų susitikimą JAV gynybos ministras Lloydas Austinas apsilankė Gruzijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje pabrėždamas šių valstybių NATO narių ir kandidatų svarbą pietiniame flange.

Europoje vyraujant gamtinių dujų trūkumui Rusija galėtų padidinti gavybą ir parduoti jų daugiau, tačiau kol kas neskuba to daryti, teisinantis formaliomis priežastimis. Energetikos ekspertas Michailas Krutichinas teigia, kad „Gazprom“ užsiima šantažu, siekiant priversti Europą atsisakyti nepalankių įstatymų. Eksperto teigimu, iš pradžių dabartinis dujų kainų augimas iš tiesų buvo natūralus dėl susiklosčiusių aplinkybių.

Kremlius penktadienį pripažino, kad Rusijoje stringa skiepijimo nuo koronaviruso kampanija, o dėl rekordinių užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičių apkaltino nesiskiepijančius rusus. Rusijoje oficialus mirčių nuo COVID-19 skaičius yra didžiausias Europoje, o penktadienį buvo užfiksuoti 1 064 nauji mirties atvejai ir 37 141 užsikrėtimo atvejis. „Kalbant apie skiepijimą, mūsų padėtis yra blogesnė nei ištisoje virtinėje Europos šalių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijai nutraukus ryšius su NATO karo grėsmė nepadidėjo, nes Kremliui labiausiai rūpi išsaugoti režimą, o karas nebūtų į naudą, teigė politologas Linas Kojala. Toks Rusijos žingsnis parodo, kokia iš tiesų yra NATO ir Rusijos santykių būklė, sakė politologas TV3 žinių „Dienos komentare“. Rusija nutraukė savo tiesioginius ryšius per atstovybę su NATO.

  Maskva, sustabdydama savo misijos prie NATO darbą, įformino savo santykių su Aljansu būklę de jure, ir toks sprendimas buvo būtinas ir neišvengiamas, antradienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas. „Kalbant apie situaciją bendrai, tai de facto padėtis buvo įforminta de jure – štai kaip tai galima apibūdinti: iš tikrųjų nebuvo jokių santykių, nebuvo dialogo“, – sakė jis žurnalistams.

Kremlius trečiadienį pareiškė optimistiškai vertinantis derybas su Jungtinėmis Valstijomis, surengtas per JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos Victorios Nuland vizitą, tačiau perspėjo nesitikėti jokių proveržių. V. Nuland ir kiti amerikiečių pareigūnai atvyko į Rusiją trijų dienų vizito, tęsiantis krizei Maskvos ir Vašingtono santykiuose.

Kremlius pirmadienį Rusijos COVID-19 aukų skaičių įvertino kaip „aukštą“, o šalies skiepijimo rodiklį – „nepriimtinai“ žemą, tačiau atmetė naujų suvaržymų įvedimo galimybę, kad apsaugotų šalies ekonomiką. Oficialiais pirmadienio duomenimis, per pastarąją parą šalyje buvo registruotos dar 957 mirtys nuo COVID-19. Iš viso koronaviruso aukų skaičius Rusijoje siekia 217 372 ir yra didžiausias Europoje, nors vietos pareigūnai kaltinami siekiu sumenkinti epidemijos mastą.

Pataisos kolonijos, kurioje kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, administracija įtraukė opozicionierių į profilaktinę įskaitą kaip ekstremistą ir teroristą, pirmadienį pranešė jo atstovė Kira Jarmyš. A. Navalnas nuo kovo vidurio kalinamas kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos. „Aleksejų išbraukė iš profilaktinės įskaitos kaip linkusį pabėgti.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad yra suinteresuotas glaudžių santykių su Europos Sąjunga atkūrimu. „Rusijos bendravimo su Briuseliu principas gana paprastas: mes suinteresuoti atšildyti šiuos santykius. Nebuvome darbo mažinimo iniciatoriai ir esame suinteresuoti atšildymu“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistams paklausus, ar Maskva pasirengusi apibrėžti savo santykių su ES principus, kaip anksčiau Rusijos atžvilgiu padarė Briuselis.

Slapti susitarimai ir nuo visuomenės akių paslėpti šimtų pasaulio lyderių, politikų ir milijardierių turtai tapo visuotinai žinomi dėl vieno iš didžiausių pasaulio istorijoje duomenų nutekinimų. „Pandora Papers“ duomenys leido žurnalistams atskleisti tokių šalių lyderių ar jų artimųjų, kaip Rusijos, Azerbaidžano, Čekijos turtus ir finansinius veiksmus.

Rusijos tyrėjai antradienį pranešė, kad pradėjo naują „ekstremistinį“ tyrimą prieš kalinamą balsingiausią Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir jo artimiausius bendražygius.

Maskva ir Minskas reaguodami į galimą NATO pajėgų dislokavimą Ukrainoje imsis bendro atsako, turinčio užtikrinti abiejų šalių saugumą, pirmadienį pareiškė Kremlius. „Tai veiksmai, užtikrinsiantys mūsų abiejų sąjunginių valstybių saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kokia galėtų būti abiejų valstybių reakcija. Rusijos „prezidentas [Vladimiras] Putinas ne kartą aptarinėjo galimos NATO karinės infrastruktūros plėtros Ukrainoje temą.

Susumavus didžiąją dalį balsų faktiškai neabejojama, kad Rusijos Dūmos rinkimuose, kurių legitimumu stipriai abejojama Vakaruose, nugalėjo „Vieningoje Rusija“, užsitikrinusi reikalingą daugumą. Tiesa, ekspertų teigimu, tai Kremliui iš esmės nieko gero neduos, nes rinkimų užduotis – sumažinti įtampą visuomenėje – taip ir liko neįvykdyta. Ekspertų teigimu, didelių pokyčių Rusijos parlamento veikloje tikėtis nėra pagrindo.

Kalintis Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį pareiškė, kad kova už demokratinę Rusija bus ilgas procesas, opozicijai kaltinant valdžią suklastojus parlamento rinkimų rezultatus. Savo žinutėje iš kalėjimo balsingiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas gyrė tuos, kurie ėmėsi taktinio balsavimo, siekdami susilpninti valdančiąją partiją, tačiau pareiškė, kad rinkimų rezultatai buvo pavogti. Praėjusią savaitę Rusijoje tris dienas vyko balsavimas parlamento rinkimuose.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad praėjusį savaitgalį vykę Rusijos parlamento rinkimai buvo atviri, konkurencingi ir sąžiningi, opozicijai tvirtinant, kad balsavimas buvo suklastotas.    „Rinkimų konkurencingumas, atvirumas ir sąžiningumas buvo ir yra svarbiausias dalykas prezidentui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno „Išmaniojo balsavimo“ programėlė penktadienį dingo  iš „Google“ ir „Apple“ parduotuvių, rusams pradėjus balsuoti tris dienas truksiančiuose parlamento rinkimuose po beprecedenčio masto represijų. „Navalno programėlės pašalinimas iš parduotuvių yra gėdingas politinės cenzūros veiksmas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A. Navalno bendražygis Ivanas Ždanovas.

Tolimuosiuose Rytuose prasidėjo balsavimas tris dienas truksiančiuose Rusijos rinkimuose, kuriuose, pasitelkiant beprecedenčio masto represijas, buvo uždrausta dalyvauti daugumai Kremliaus kritikų. Parlamento ir vietos valdžios rinkimai didžiausioje pasaulio valstybėje, nusidriekusioje per 11 laiko zonų, prasidėjo penktadienį 8 valandą. Tad maskviečiams rengiantis miegoti, Tolimųjų Rytų Čukčių autonominės apygardos ir Kamčiatkos krašto gyventojai rengėsi balsuoti.

Rusijoje netrukus vyks aštuntieji rinkimai į Valstybės Dūmą. Įstatymų leidžiamoji institucija, teoriškai netgi galinti kelti apkaltą šalies prezidentui, pastaruosius kelis dešimtmečius atliko labiau V. Putino sprendimus patvirtinančio įrankio funkciją. Šių metų rinkimams Kremlius ruošiasi itin kruopščiai – į kalėjimą pasodintas ilgametis opozicininkas Aleksejus Navalnas, vienas po kito uždaromi arba apribojami opoziciniai leidiniai, atidžiai stebima internetinė erdvė.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė laikantis Ukrainos euroatlantinius siekius pavojingais ir įspėjo, kad bus priverstas imtis atsakomųjų priemonių, jeigu jie bus įgyvendinti. „Vašingtonas gana teigiamai reagavo į tokius Ukrainos euroatlantinius siekius.

Niekam ne paslaptis, kad Kremlius itin mėgsta rengti pompastiškus karinius paradus ir didžiules pratybas, tačiau ar teko girdėti apie Rusijoje rengiamą karinę olimpiadą? Šiemet renginyje surengtas ne tik tankų biatlonas, bet ir visus nustebinęs, o kai kuriuos ir prajuokinęs baltarusių tankistų baletas.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas davė savo pirmą interviu iš kalėjimo ir palygino jį su Kinijos darbo stovyklomis, be to, sakė, kad yra aštuonias valandas per dieną verčiamas žiūrėti valstybinę televiziją. A. Navalnas, kuris savo politinę karjerą kuria demaskuodamas korupciją Rusijoje, laikomas griežto režimo kolonijoje Pokrove, už 100 km į rytus nuo Maskvos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ lyderis ir palaiko ją kaip jėgą, nebijančią prisiimti atsakomybės už šalyje priimamus svarbius sprendimus, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Viena populiariausių Rusijoje propagandinių aktualijų laida „60 minučių“ per valstybinį „Rossija 24“ kanalą skyrė pagrindinį akcentą rugpjūčio 10-osios įvykiams Vilniuje. Laidoje buvo teigiama, kad „žmonės sukilo prieš taip vadinamą fašistinę Nausėdos diktatūrą“. Baltarusijoje tuo metu buvo rodomas Lietuvos Seimo narys, pasakojantis, kaip šalyje seniai nebėra demokratijos.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova prilygino Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos kritiką Rusijoje vykusių demokratinių protestų metu rugpjūčio 10-osios įvykiams Vilniuje. Jos manymu, represijos, kurias taiko Maskva yra tolygios tam, kas vyksta Lietuvoje. Žiauriai numalšinę bet kokį opozicinį judėjimą savo šalyje, į kalėjimus susodinę ar privertę emigruoti opozicijos lyderius Kremliaus atstovai nepraleido progos pasinaudoti Vilniuje vykusių riaušių vaizdais.

2021-ųjų birželį savo darbus baigė Rusijos Valstybės Dūma, kurioje V. Putino partija „Vieningoji Rusija“ turėjo įtikinamą daugumą. Ši kadencija pasižymėjo kaimyninės šalies gyventojams itin svarbių pokyčių gausa: buvo pakeista šalies Konstitucija, griežtinama cenzūra, netgi dekriminalizuotas smurtas namuose.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį paragino savo šalininkus mobilizuotis prieš artėjančius svarbius parlamento rinkimus, valdžiai užblokavus dešimtis su opozicionieriaus judėjimu susijusių tinklapių. Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba pirmadienį užblokavo 49 su A. Navalnu siejamas svetaines, įskaitant jo pagrindinį tinklapį Navalny.com, augant spaudimui prezidento Vladimiro Putino oponentams prieš rugsėjį vyksiančius rinkimus.

Rusijos žurnalistai aptiko, kad šalyje išduodamų persirgusiems QR kodų kiekis penkiskart viršija oficialiai deklaruojamus duomenis. Jeigu informacija pasitvirtintų, tai galėtų ne tik paaiškinti itin vangų rusų norą skiepytis, bet tuo pačiu ir iškeltų Rusiją į pasaulinius lyderius pagal daugiausiai persirgusiųjų skaičių.

Rusijos žurnalistai aptiko milžiniškus priestatus šalia valstybės saugomos prezidento Vladimiro Putino rezidencijos Novo-Ogariovo. Per metus iškilo keli pastatai, nors jokių viešų duomenų apie atliekamus 200-500 mln. eurų vertės darbus nėra. Kremlius apskritai apsimetė, kad nieko nežino apie jokias statybas.

Tadžikija jau paprašė Rusijos ir kitų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalių pagalbos stabdant Afganistane siaučiančių „Talibano“ karių skverbimąsi pasienio teritorijose. Talibai užiminėja vieną afganų šalies teritoriją po kitos, dažnai ir be mūšių, o aplinkinės šalys pačios nuo islamistų apsiginti nėra pajėgios. Rusijos įsitraukimas į šį karą yra faktiškai „užprogramuotas“, pažymi kai kurie ekspertai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 3-ąją pasirašė atnaujintą šalies Nacionalinio saugumo strategiją. Joje yra vystoma 2015-ųjų strategijos politika.

Oficialiais duomenis, pandemija Rusijoje jau turėjo būti nugalėta jeigu ne dabar, tai labai greitu metu. Tačiau Kremliaus propaganda per pastaruosius metus pridarė tiek, kad kilo atvirkštinis rezultatas, o Rusijos valstybinėms televizijoms savo žiūrovams tenka rodyti „sėkmingai vakcinaciją įgyvendinusias“ Vakarų šalis. Dar prieš mėnesį Kremlius aiškino, kad pandemija bus įveikta iki rudens.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienio vidurdienį pradės savo metinę „Tiesioginę liniją“ ir jos metu atsakinės į šalies gyventojų klausimus. Tradiciškai tai būna „paprastų žmonių“ problemų sprendimas, siekiant parodyti, kaip šalies vadovas sprendžia kasdienes problemas. (papildyta 14:44) Rusijos vadovas dėl incidento su Didžiosios Britanijos laivu prie Krymo apkaltino amerikiečius. „Tai, žinoma, provokacija. Visiškai akivaizdu, tai – provokacija.

Pirmadienį, birželio 28-ąją, Juodojoje jūroje prasideda didelio masto JAV ir Ukrainos karinių jūrų laivyno pratybos „Sea Breeze 2021“. Praėjusią savaitę šalia Rusijos okupuoto Krymo kilo konfliktas dėl praplaukiančio Didžiosios Britanijos karinio laivo – rusai skelbėsi jį apšaudę, o britai to nepastebėjo.

Prieš pats susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu, Vladimiras Putinas davė išskirtinį interviu televizijai NBC. Tai buvo pirmasis per pastaruosius 3 metus Rusijos prezidento pokalbis su amerikiečių žiniasklaidos atstovais. Iškart po to žurnalistai aptiko, kad Kremliaus tinklapyje pateiktoje versijoje „dingo“ aštrūs V. Putino pasisakymai – pavyzdžiui, leidinių „Meduza“ ir „Vtimes“ paminėjimas, ar teiginys „Man tas pats“, atsakant į klausimą apie Aleksejaus Navalno likimą.

Geltoni staliniai telefonai, daugeliui vyresnės kartos žmonių puikiai prisimenami iš sovietinių laikų, pasirodo, vis dar aktyviai naudojami Rusijoje. Tiesa, ne tarp paprastų žmonių, o Kremliaus struktūrose, kur šiais įrenginiais yra demonstruojamas valdininko statusas. Specialusis ryšys Rusijoje atsirado dar XIX a.: 1881-aisiais laidai buvo atvesti Gatčinsko dvarą, o dar po metų – į Žiemos rūmus.

Rusijos valdžia suplanavo skirti lėšų mikroschemų diegimui į smegenis. Valstybinę programą „Smegenys, intelektas, inovacijos“ palaimino ir pats šalies prezidentas Vladimiras Putinas, o sąsajų su šiuo projektu gali turėti ir jo dukra. Tai jau antras Kremliaus moralinis smūgis vien per šią savaitę itin konservatyvių pažiūrų rusams, kurie vis dar negali atsigauti po praėjusios savaitės Maskvos valdžios sprendimo priverstinai skiepyti dalį gyventojus aptarnaujančių struktūrų darbuotojų.