kremlius

Rusijos miestuose trečiadienį vakare per akcijas kalinamam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui palaikyti policija sulaikė per tūkstantį žmonių, įskaitant daugiau kaip 350 žmonių Sankt Peterburge, pranešė nepriklausoma aktyvistų areštus stebinti grupė „OVD-Info“. 20 žmonių buvo sulaikyta sostinėje Maskvoje, 50 – Juodosios jūros kurorte Sočyje, 40 – Kazanėje, sakoma pranešime. Daug šių žmonių buvo sulaikyta dar prieš prasidedant protestams.

Trečiadienio vakarą visoje Rusijoje vyksta, tikėtina, paskutinės Aleksejaus Navalno protesto akcijos iki jų pripažinimo ekstremistais. Prieš protestų pradžią opozicijos lyderiams teko rinktis: išvykimas į užsienį arba maksimalus atsiribojimas nuo viešos politinės veiklos. Tačiau ir tai nepadėjo, mat visoje Rusijoje prasidėjo masinis visuomenės veikėjų, žurnalistų sulaikymas.

Vladimiras Putinas savo kasmetinio kreipimosi į Federacijų Tarybą metu pareiškė, kad „Rusija užtikrins taiką ir gerbūvį savo piliečiams“. Rusijos prezidentas Vakarus perspėjo „neperžengti raudonos linijos“, nes bus imtasi „asimetrinių ir griežtų priemonių“. Pradėjo jis savo kalbą apie santykius su Vakarų šalimis piktinimusi „planais nužudyti A. Lukašenka“ ir Vakarų abejingumą šiuo klausimu bei skundu dėl „bandymų kabinėtis prie Rusijos be jokio pagrindo“. „Buvo peržengtos visos ribos“, – aiškin...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pateikė savo metinį pranešimą. Įtemptos tarptautinės ir vidaus politikos bei artėjančių Dūmos rinkimų sąlygomis jis pažėrė finansinių garantijų šeimoms su vaikais, akcentavo naujos ginkluotės gamybą ir ekonominę stagnaciją turinčius nutraukti sprendimus. Neapsiėjo ir be grasinimų Vakarams: jeigu bus peržengta raudonoji linija, kurią nustatysime mes patys, kentėsite, kaip nekentėjote jau seniai.

Rusijos sostinėje trečiadienį policininkai sulaikė kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įsteigto Kovos su korupcija fondo (FBK) teisininkę Liubov Sobol ir jo atstovę spaudai Kirą Jarmyš.  L. Sobol advokatas Vladimiras Voroninas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad ji buvo išlaipinta iš taksi prie metro stoties „Avtozavodskaja“. Anot V. Voronino, šiuo metu neturima informacijos, kur nuvežta L. Sobol.

Vladimiras Putinas trečiadienį skaitys metinį pranešimą, Rusijai išgyvenant santykių su Vakarais krizę, o kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygiams raginant rusus masiškai dalyvauti protestuose. Ilgamečio Rusijos lyderio metiniais pranešimais parlamentarams ir regionų gubernatoriams nustatoma šalies politinė darbotvarkė. Pernai V. Putinas sakydamas šią kalbą išdėstė planą, pagal kurį galiausiai užsitikrino galimybę likti valdžioje iki 2036 metų.

„The Wall Street Journal“ publikavo palydovų nuotraukas, kuriose matyti Rusijos karinės pajėgos Kryme. Ekspertai perspėja, kad sprendžiant iš šiose fotografijose matomos technikos skaičiaus, Rusija atrodo pasirengusi pulti. Palydovo nuotraukos buvo daromos kovo 27 – balandžio 16 dienomis, pasinaudota „Maxar Technologies“ palydovų paslaugomis.

Didindamas kariuomenės prie Ukrainos sienų skaitlingumą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas specialiai mosuoja politiniais-kariniais raumenimis, pritraukdamas viso pasaulio dėmesį, mano karo ekspertai. Tačiau neatmetama ir naujos Rusijos karinės operacijos grėsmė. Tokią nuomonę, vertindami tikrąjį Rusijos karinių pajėgų koncentracijos Kryme ir šalia rytinės Ukrainos sienos tikslą, išdėstė įvairių Vakarų šalių specialistai.

Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno, kalėjime tęsiančio bado streiką, bendražygiai sekmadienį paragino rusus balandžio 21-ąją išeiti į gatves ir padėti išgelbėti jo gyvybę. „Laikas veikti. Kalbame ne tik apie Navalno laisvę, bet ir apie jo gyvybę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Leonidas Volkovas, ragindamas rusus trečiadienį vakare, po prezidento Vladimiro Putino metinio pranešimo, dalyvauti protestuose.

Čečėnija tapo teritorija Rusijoje, kur faktiškai neveikia pasaulietiniai įstatymai, skelbia „Projekt“ žurnalistinio tyrimo autoriai. Regiono vadovas Ramzanas Kadyrovas atvirai propaguoja daugpatystę ir leidžia savo didelės šeimos išlaikymui lėšas, kurios labai daug kartų viršija oficialias pajamas. Daugpatystė Čečėnijoje, kurioje formaliai turėtų galioti Rusijos įstatymai, – kasdienis reiškinys.

Kremlius penktadienį paragino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel paskatinti Ukrainą laikytis ugnies nutraukimo susitarimų su prorusiškais separatistais.

Konservatoriai ėmėsi taisyti įstatymus, kad į Lietuvą automatiškai būtų uždrausta atvykti rusų propagandistams. Anot Gabrieliaus Landsbergio, norima turėti tvirtesnius argumentus, neįsileidžiant Kremliaus ruporų, mat kai kurie sprendimus paskelbti juos nepageidaujamais Lietuvoje skundžia mūsų teismams.

Vakarų šalių saugumo ataskaitose pastaruoju metu išskiriamos dvi grėsmę keliančios šalys: Kinija ir Rusija. Abi jos paskutinius dešimtmečiu investuoja į savo kariuomenės modernizaciją nemenkas lėšas. Tačiau jų prioritetai skiriasi, o šalys ne tik kelia skirtingas užduotis, bet ir pasižymi silpnybėmis.

Kovo mėnesį prasidėjęs karo veiksmų okupuotoje Donbaso teritorijoje suaktyvėjimas virto į geopolitinę įtampą keliantį konfliktą ne tik tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau ir JAV ar kitų NATO šalių. Rusija jau pareiškė, kad jos kariuomenės dislokavimas prie sienos su Ukraina yra vertintinas kaip „tikslingas“, o JAV į tai atsakė visapusišku Kijevo palaikymu.

Italijoje sulaikyto karininko, įtariamo šnipinėjus Rusijos naudai, žmona paaiškino vyro poelgį tuo, kad dėl koronaviruso sumažėjo šeimos pajamos. Pasak moters, išlaikyti keturis vaikus ir šunis, o dar ir mokėti paskolą už namą yra neįmanoma už 3 tūkst. eurų. Spec. pajėgos sulaikė generalinio štabo karininką Walterį Biotą perduodant slaptus duomenis Rusijos agentui Romoje.

Prie Ukrainos sienos Rusija sukaupė tiek karių ir technikos, kiek nebuvo nuo pat 2014-ųjų karo pradžios. Tarptautiniai stebėtojai praneša apie provokacijoms ruošiamus Rusijos kariuomenės samdinius ir tankus Donecko regione. Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefonu ragina Putiną stabdyti arklius, o Kremlius pasauliui ir toliau bando įrodyti, kad Ukraina ir Vakarai kelia grėsmę Rusijai. Kremliaus propaganda ir vėl grasina branduoliniais smūgiais.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rytų Ukrainoje gali atsinaujinti didelio masto kovos veiksmai tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų, ir pabrėžė, kad toks scenarijus „sukeltų grėsmę Rusijai“. „Kremliuje nuogąstaujama, jog Ukrainoje atsinaujins pilietinis karas. Ir jeigu prie mūsų sienų atsinaujins pilietinis karas, didelio masto koviniai veiksmai, tai kels pavojų Rusijos Federacijos saugumui“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas – kalėjimo ligoninėje. Jis ten atsidūrė dėl pakilusios temperatūros ir kosulio. Opozicionierius sako, kad trys su juo kalinami kaliniai užsikrėtė tuberkulioze, todėl neatmeta galimybės, kad ir pat pasigavo šią ligą. Kremlius rėžia, kad jei tikrai serga, gydymą A. Navalnas gaus, tačiau jo gydytoja šiandien į koloniją neįleista. Propagandinės Kremliaus televizijos vaizdo įraše kolonijoje užfiksuotas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.

Būna fotosesija, būna prezidentinė fotosesija, o būna Vladimiro Putino prezidentinė fotosesija. Retai kada pasitaiko toks meniškas, nors ir paremtas klišėmis, protrūkis, kaip pas Kremliaus vadovą, rašoma „The New York Times“. Tokie vaizdiniai ne tik skatina globalų meme’ų ir karikatūrų atsiradimą, bet ir patys išsyk tampa liaudies folkloro dalimi. Ką tik „žudiku“ JAV prezidento Joe Bideno išvadintas 68-erių V. Putinas surado laiko naujai fotosesijai Sibiro taigoje.

Rusijos karinės pramonės inžinieriai kasmet stebina pasaulį savo „neturinčiais analogų ir revoliuciniais“ ginkluotės projektais. Tiesa, ekspertai dažnai abejoja jų gebėjimu tokius projektus užbaigti. Užtenka prisiminti „neužmušamo tanko“ T-14 „Armata“ istoriją – dar 2015-aisiais pristatyto Rusijos kariuomenės pasididžiavimu vadinamo tanko gamyba šiemet buvo atidėta jau 4-ąjį kartą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo pradžioje netikėtai papasakojo istoriją apie „draugą, kuris mirė Rygoje“. Anot jo, vietos ligoninėje nebuvo tinkamo įrangos. Latviai stebisi tokiu V. Putino pareiškimu, mat įrangos trūkumo nėra. Ką pasakė Putinas V. Putinas prabilo apie „gero pažįstamo“ mirtį Rygoje, kuomet kalbėjo apie sveikatos apsaugos organizacijų kovą su koronavirusu įvairiose pasaulio šalyse.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Maskva bus priversta imtis papildomų priemonių saugumui užtikrinti, jei Vakarai nusiųs į Ukrainą karių padėti savo sąjungininkei. „Be abejo, toks scenarijus nulemtų tolesnį įtampos prie Rusijos sienų didėjimą. Žinoma, tokiu atveju Rusijai reikėtų papildomų priemonių savo saugumui užtikrinti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Vis dėlto jis tvirtino, kad Rusija negrasina Ukrainai.

Kremlius trečiadienį grasinančiai perspėjo, kad Ukrainoje gali atsinaujinti karo veiksmai. Maža to, lyg patvirtindama savo ketinimus, Rusija kiek anksčiau prie sienos su Ukraina perkėlė papildomas pajėgas – apie 4 tūkst. karių ir karinės technikos. „Mes išreiškiame susirūpinimą dėl augančios įtampos ir reiškiame susirūpinimą, kad vienaip ar kitaip Ukrainos pusė gali imtis provokuojančių veiksmų, kurie sukels karą.

Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova trečiadienį priėmė premjero Igorio Matovičiaus atsistatydinimo raštą. Kartu su juo pasitraukė visa vyriausybė, o nulėmė tai net ne klausimų kėlęs kovos su koronavirusu planas, bet konkretus išbandymas „Sputnik V“ vakcina. Slovakijos vyriausybė prieš tai kelis mėnesius užtikrintai ėjo subyrėjimo link.

Kremlius antradienį apkaltino Kijevą, kad šis nevykdo taikos susitarimų Rytų Ukrainoje, ir sakė, kad atsitraukiama nuo pažangos, padarytos siekiant užbaigti konfliktą su separatistais. Kijevo vyriausybės pajėgos kovoja su Rusijos palaikomais separatistais šalies rytuose nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį po kruvino sukilimo, per kurį buvo nuverstas prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Įkalintas Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas pateikė antrą ieškinį Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo atžvilgiu dėl garbės, orumo ir dalykinės reputacijos apsaugos, pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė teismo atstovai. „Teismas gavo A. Navalno ieškinio pareiškimą D. Peskovo atžvilgiu dėl garbės, orumo ir dalykinės reputacijos apsaugos“, – pažymėjo jie.

JAV prezidento Joe Bideno administracija ruošia seriją „agresyvių kibernetinių išpuolių prieš Rusiją“, o tai reiškia reiškia kovos tarp dviejų galios valstybių taktikos pokyčius. Ataka, kuri, manoma, prasidės per kelias artimiausias savaites, bus atsaku į galimai Rusijos suorganizuotą išpuolį prieš „SolarWinds“ – vieną didžiausių pastarųjų metų išpuolių prieš JAV bendroves ir valdžios institucijas. Visa tai sutapo ir su pasikeitusia Baltųjų rūmų retorika Rusijos prezidento atžvilgiu.

Griežti JAV pareiškimai Rusijos ir Kinijos atžvilgiu paskatino kalbas apie galimą šių valstybių suartėjimą. Dvi autoritarinės galios valstybės jau ir pačios neslepia, kad „yra poreikis  mobilizuoti vienminčius“, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį ir į galimą interesų konfliktą tarp Pekino bei Maskvos. Praėjusią savaitę įvykęs JAV ir Kinijos aukščiausio lygio diplomatų susitikimas Aliaskoje turėjo vienintelę pozityvią reikšmę – faktą, kad jis apskritai įvyko.

Beveik 30 metų trukęs Josifo Stalino valdymas SSRS buvo apipintas įvairiomis istorijomis. Apie diktatoriaus sveikatą taip pat buvo daug kalbama, o kai kurios pikantiškos istorijos paaiškėjo tik praėjus daugeliui dešimtmečių po jo mirties. Pasirodo, kad sovietų vadas ne tik įtariai žvelgė į tradicinę mediciną, bet ir vartojo draudžiamus preparatus. Istorikas Aleksejus Bogomolovas „kp.

Rusijos konsulato Strasbūre darbuotojas yra įtariamas vogtų dviračių perpardavinėjimu. Bendra vogtų prekių suma gali siekti daugiau nei 100 tūkst. eurų, tačiau išsireikalauti jų gali nebūti iš ko – darbuotojas po sulaikymo Prancūzijoje paspruko į Rusiją. Tyrimas buvo pradėtas po to, kai vasario pradžioje iš buvusio Strasbūro miesto pirmojo pavaduotojo pavogė elektrinį dviratį. Ne bet kur, o netoliese Prancūzijos atstovybės Europos Taryboje pastato.

Įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas patiria didelį skausmą, o jo komanda išsigandusi dėl jo gyvybės ir sveikatos, ketvirtadienį pranešė opozicionieriaus advokatė, aplankiusi jį kalėjime. „Jis kenčia smarkų nugaros skausmą ir dešinės kojos skausmą, jam tirpsta blauzda“, – sakė advokatė Olga Michailova televizijai „Dožd“. – Viena jo koja praktiškai nefunkcionuoja.“ Jos nuomone, A. Navalno sveikatos būklė „itin prasta“. „Mes išsigandome dėl jo gyvybės ir sveikatos“, – pridūrė ji.

Rusijos Dūma priėmė įstatymų projektą, leidžianti Vladimirui Putinui dar bent du sykius balotiruotis į šalies vadovo postą. Dokumentas buvo parengtas remiantis vasarą priimtomis Konstitucijos pataisomis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingai jau senokai nėra aukštumose ir nuolat traukiasi. Ekonomikos stagnacija užsitęsusi jau dešimtmetį, atėjusi pandemija taip pat neprisideda prie jos atgaivinimo, o Krymo užgrobimo metu susikrauti politiniai dividendai baigia išgaruoti. Ekspertai perspėja, kad Kremlius gali pasirinkti jau patikrintą būdą iškelti reitingus: surengti trumpą pergalingą karą.

Konstantino Gološčapovo, Rusijoje žinomo kaip asmeninio „Putino masažisto“ pareigose esančio asmens, žmona tapo šios šalies Gynybos struktūrų verslo partnerė, skelbiama naujame tyrime. Pats „masažistas“ yra žinomas kaip vienas iš „senosios Putino gvardijos“ narių, sekančių paskui V. Putiną dar nuo pastarojo darbo Sankt Peterburgo administracijoje laikų.

Neseniai paskelbtuose JAV sankcijų sąrašuose Rusijai dėl Aleksejaus Navalno nuodijimo yra minima bendrovė, siejama su teisininkės iš Rusijos Natalijos Veselnitskajos  pinigų plovimo tinklu. Nusikalstamos schemos, į kurią buvo bandoma įtraukti ir D. Trumpo administraciją, gijas padėjo atsekti ir Lietuvos atstovų pateikta informacija, skelbiama „The Daily Beast“ tyrime.

Vladimiro Putino amžino derėjimosi su JAV laikai, panašu, eina į pabaigą. J. Bidenas, atviru tekstu pavadinęs Rusijos prezidentą žudiku, neberodo jokio noro su juo bendrauti. Baltieji rūmai tvirtina, kad yra paruošę ne tik diplomatines sankcijas, bet ir „nematomas priemones“, o ekspertai neatmeta ir kibernetinių išpuolių. Naujų sankcijų Rusijai įvedimas yra iš esmės laiko klausimas.

„JAV prezidentas Joe Bidenas rytoj bus užimtas“. Tokį atsakymą pateikė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki, komentuodama Rusijos prezidento Vladimiro Putino siūlymą organizuoti abiejų šalių lyderių tiesioginę diskusiją jau artimiausiu metu, pavyzdžiui, kovo 19-ąją. „Neturiu ką jums dabar pranešti, jeigu kalbame apie būsimus susitikimus. <…> Prezidentas rytoj bus Džordžijoje ir bus labai užsiėmęs“, – pareiškė ji.

Rusijoje nuvilnijo tikra įsiūčio banga dėl vakar paviešinto Joe Bideno interviu metu nuskambėjusio pareiškimo, kad „Putinas yra žudikas“. Kremliaus politikai tradiciškai pasiskirstė į „skandalistus“ ir „nuosaikiuosius“ – kuo aukštesnes pareigas valdžioje valdininkas užima, tuo nuosaikesnį komentarą pateikė.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas nesuinteresuotas gerinti įtemptus Vašingtono ir Maskvos santykius, demokratui prilyginus Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „žudikui“. „Šie JAV prezidento pareiškimai yra labai blogi. Aišku, kad jis nenori sugrąžinti santykių su mūsų šalimi į savo vėžes, toliau tęsime nuo šito“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV prezidentas Joe Bidenas interviu ABC kanalui metu pareiškė, kad V. Putinas yra žudikas ir pažadėjo, kad jis „netrukus už tai sumokės“. JAV prezidentas televizijos laidoje komentavo saugumo ataskaitą, kurioje buvo nurodyta apie Kremliaus įtaką dezinformacijos kampanijoje 2020-aisiais vykusių JAV prezidento rinkimų metu.

KGB veteranas Jurijus Kobiakovas paskelbė apie „išdaviką iš Maskvos“, kuris tariamai sugriovė 1991-aisiais kartu su kitais spec. daliniais išsilaipinti Vilniuje turėjusios grupės „Alfa“ planus. Rusijos propagandinių gairių kupiname straipsnyje pasakojama apie „Vakarų šalių kuratorius, kurie valdė nacionalistinių organizacijų judėjimus“. Pasak leidinyje „Nacionalinė gynyba“ (rus.

JAV valdžia planuoja surengti seriją slaptų operacijų Rusijos vidiniuose tinkluose kaip atsaką į plataus masto kibernetinį išpuolį prieš amerikiečių valdžios įstaigas ir IT korporacijas, aptiktą praėjusių metų pabaigoje, rašoma „The New York Times“. Leidinys nepatikslino, ką konkrečiai apims šie „slapti veiksmai“, tačiau tvirtina, kad jie „turės būti akivaizdūs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, Rusijos spec. tarnyboms ir kariuomenei“, tačiau ne likusiam pasauliui.

NATO šalių pajėgos Baltijos jūros regione turi per mažai praktikos, geografiškai yra pernelyg išsiskaidžiusios, o šalys – skirtingų karinių galimybių. Tai reiškia, kad Rusija gali turi persvarą šiame regione prasidėjus didelio masto karui, rašoma Švedijos gynybos tyrimų agentūros (FOI) ataskaitoje. Pasak ekspertų, NATO nėra būtinybės plėsti pajėgas, tačiau reikia stiprinti jų gebėjimą greičiau reaguoti.

Pasaulinės maisto kainos 2020-ųjų gruodį buvo didžiausios per pastaruosius 6 metus, skelbiama naujausiame tyrime. Nuolatinis augimas gali išprovokuoti neramumus šalyse, kuriose gyventojai yra labiau priklausomi nuo maisto krepšelio kainos, įskaitant ir Rusiją, perspėja ekspertai. Dabartinės maisto kainos pasaulyje, anot „FAO Food Price Index“ skaičiavimų, yra 7,5 proc. didesnės už 2014-2016 metų vidurkį.

Rusijos cenzūros aparatas kovo 10-ąją paskelbė apie įvedamas sankcijas socialiniam tinklui „Twitter“. Rusijos vartotojams buvo „sumažintas prieigos greitis“, daugelis skundžiasi, kad neužsikrauna nuotraukos ar žinutės. Tačiau tuo pat metu Rusijos vartotojai pastebėjo, kad sutriko ir valdžios institucijų tinklapių veikla. Oficialus prezidento Vladimiro Putino tinklapis kremlin.ru nebeužsikrauna Rusijos ir užsienio lankytojams.

JAV kovo 2-ąją įvedė naujų sankcijų rinkinį Rusijai. Nors naujiena tai pavadinti sunkoka, mat didžioji dalis dėl A. Navalno nuodijimo ir neteisėto įkalinimo įvestų ribojimų jau galiojo nuo 2018-ųjų po Skripalių nuodijimo skandalo – naujojo prezidento sankcijos formaliai tik šiek tiek pasirodė griežtesnės už Donaldo Trumpo. Tačiau Rusijai šios sankcijos gali atsiliepti netolimoje ateityje ir tai yra nemenkas pagrindas Kremliaus nerimui augti.

Praėjo jau savaitė po to, kai iš Maskvos areštinės nežinoma kryptimi buvo išvežtas nuteistas Vladimiro Putino kritikas Aleksejus Navalnas. Paaiškėjo, kad jis laikomas izoliatoriuje netoli Maskvos ir iš ten bus vežamas į koloniją Vladimiro regione. Rusijos žiniasklaida ir žmogaus teisių gynėjai pirštu beda į blogai pagarsėjusią pataisos koloniją Nr. 2, kurioje jis gali atsidurti. Reportaže galite išvysti, kokia yra nepagražinta – šių laikų Rusijos „gulagais“ vadinamų kolonijų realybė.

Rusijos valdžia ruošiasi dar labiau didinti savo propagandinių kanalų tinklo finansavimą. Tokias agentūras, kaip „RIA Novosti“ „Sputnik“ ar „Russia Today“ (dabar jau vadinamas tiesiog RT) valdančiai valstybinei įstaigai valdžia per artimiausius 4 metus planuoja skirti milžinišką pinigų sumą. Viso per ateinančius ketverius metus valstybės programai „Informacinė visuomenė“ skirs ne mažiau nei 211,1 mlrd. rublių (apie 2,4 mlrd.

Rusijos žurnalistų atskleistas tyrimas parodė galimai patriarchui Kirilui priklausančią vilą, kurioje jis mėgsta atostogauti. Formaliai pastatų kompleksas priklauso Maskvos patriarchijai ir vadinasi „dvasiniu centru“. Tačiau žiniasklaidoje pažymima, kad reali jos paskirtis – prieštaringai vertinamo dvasinio lyderio poilsio namai. Portalo „Readovka“ žurnalistai netoli Gelendžiko (tose pat Juodosios jūros apylinkėse, kur stovi ir taip vadinami „Putino rūmai“), pušynuose aptiko 22 mlrd.