kosmosas

1054-ųjų metų Kinijos (ir kai kurių kitų kraštų) metraščiai mini naują žvaigždę, suspindusią danguje. Ji buvo tokia ryški, kad nustelbė visų kitų žvaigždžių šviesą, ir netgi dieną švietė danguje, kone kaip antra Saulė. Panašių įrašų galima aptikti ir kitų senovės civilizacijų paliktose relikvijose, taip pat dvi tokios pasirodė Renesanso laikais: pirmoji 1572-aisiais, o antroji – 1604-aisiais metais.

JAV kosminių tyrimų agentūra NASA penktadienį pranešė paleidusi saulės energija varomą nepilotuojamą erdvėlaivį „Juno“ penkerių metų kelionei iki Jupiterio, rašo „RIA Novosti“. Erdvėlaivis, išsamiai nagrinėdamas didžiausią Saulės sistemos planetą, tirs šios sistemos susidarymo paslaptis. „Juno“ buvo pakeltas nepilotuojama „Atlas 5“ raketa Kanaveralo kyšulyje Floridoje 50 minučių vėliau nei planuota. Erdvėlaivio startas vėlavo dėl helio nutekėjimo antžeminėse sistemose.

Nufotografuotas už 35 milijonų šviesmečių esantis Leo A galaktikų tripletas. Leo A galaktikų tripletą sudaro trys  tarpusavyje sąveikaujančios spiralinės galaktikos, labai panašios į Paukščių Taką. Keista tai, kad profesionali observatorija nufotografavo visas tris galaktikas kartu, tačiau tai leido padaryti naujasis 2,6 m VLT apžvalgos teleskopas (VST), apginkluotas 268 megapikselių CCD kamera, kuri ir užfiksavo šią šeimyninę nuotrauką.

Dar šiemet Tarptautinę kosminę stotį (TKS) aplankys privačios JAV bendrovės „SpaceX" krovininis kosminis laivas „Dragon“, pranešė „Space.com". NASA daugkartinių erdvėlaivių „Space Shuttle" skrydžių į TKS estafetę „Dragon“ turėtų perimti lapkričio 30 dieną: būtent tada numatytas jo startas. O „SpaceX" konkurentė bendrovė „Orbital Science“ savąjį kosminį laivą į TKS planuoja paleisti po 3 mėnesių.

Po 2020-ųjų metų tarptautinės kosminės stoties (TKS) greičiausiai lauks toks pat likimas, kaip legendinės rusų orbitinės stoties „Mir“. Pasak Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo pavaduotojo Vitalijaus Davydovo, TKS bus paskandinta, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mes būsime priversti nuskandinti TKS, kai baigsis jos eksploatacija.

JAV erdvėlaivis „Atlantis“ vakar paskutinį kartą nusileido Kenedžio kosmoso centre Floridoje. Taip buvo užbaigta 30 metų trukusi amerikiečių Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos NASA erdvėlaivių programa.

„Atlantis“ sėkmingai nusileido Kenedžio kosminiame centre šį rytą ir užbaigė 30 metų vykdytos programos misiją. Keturių JAV astronautų įgulą skraidinęs „Atlantis“ nusileido vėluodamas vos vieną minutę. Erdvėlaivio vadas Chrisas Fergusonas per radiją kalbėjo: „Misija baigta, Hiustone“. „Gerai padirbėta, Amerika!“ – jam pritarė misijos koordinatorius. Ch. Fergusonas pridūrė: „Po 30 metų šis kosminis erdvėlaivis nusipelno garbios vietos istorijoje.

Astronomai, naudodami kosminį teleskopą „Hubble“, identifikavo ketvirtąjį nykštukinės planetos Plutono palydovą. Tai – ketvirtasis žinomas objektas, skriejantis apie tolimą pasaulį. Pirmasis atrastas Charono palydovas, o ne taip seniai – Niktė ir Hidra, praneša BBC. Mokslininkai mano, kad naujojo palydovo, pavadinto P4, skersmuo gali siekti 13–34 kilometrus. Plutonas, 2006 metais prieštaringai netekęs planetos statuso, 2015 metais taps pagrindiniu svarbios kosminės misijos objektu.

„Samsung“ ir „Goggle“ sukurtas telefonas „Nexus S“ bus naudojamas paskutiniame NASA daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Atlantis“ skrydyje. Jis bus diegiamas nedideliuose laisvai judančiuose palydovuose SPHERES („Synchronized Position Hold, Engage, Reorient, Experimental Satellites“) ir užtikrins kokybiškesnį ryšį tarp Žemės ir kosmoso erdvės, praplės techninių galimybių ribas.

Rusija Baikonūro kosmoso centre Kazachstane šeštadienio rytą paleido „Proton-M“ raketą su Kazachstano ir JAV ryšių palydovais, praneša „RIA Novosti“, remdamasi Rusijos kosmoso tyrimų agentūra „Roskosmos“. JAV „SES-3“ palydovas atsiskyrė nuo raketos 11 val. 17 min. Maskvos laiku, o „KazSat-2“ - 12 val. 40 min. Tai antrasis „Proton“ nešančiosios raketos paleidimas 2011-aisiais ir jau 365-asis „Proton“ istorijoje.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pirmąjį „Space Shuttle“ tipo erdvėlaivį į orbitą paleido 1981 metų balandį. Tuo tarpu paskutinis 135-asis šios programos skrydis prasidėjo šį penktadienį. Kai erdvėlaivis „Atlantis“ po 12 dienų misijos nusileis, jis ir kiti du išlikę erdvėlaiviai oficialiai taps muziejų eksponatais – tačiau daug brangesniais negu garsiausių tapytojų paveikslai.

Diskusijose apie tai, ar didžiulis asteroidas Vesta turi palydovą, greitai gali būti padėtas taškas. NASA erdvėlaivis „Dawn“ liepos viduryje ims skrieti aplink asteroidą ir tuomet padarys geriausias iki šiol didžiosios uolienos nuotraukas. Šios nuotraukos mokslininkams pateiks geriausius įrodymus, ar Vesta turi palydovą, ar ne, rašo SPACE.com. Galima manyti, kad asteroidai yra izoliuoti kūnai, keliaujantys per kosmosą, tačiau visai tikėtina, kad šie „vienišiai“ turi palydovų.

Apie ketinimus 2014 metų Sočio žiemos olimpiados ugnį nugabenti į kosmosą pasakojo Rusijos olimpinio komiteto prezidentas Aleksandras Žukovas. Jis pabrėžė, kad Rusija gali šį planą įgyvendinti, praneša rusų naujienų tarnybos. A. Žukovas priminė, kad prieš 50 metų tuomet gyvavusi SSSR valstybė pirmoji pakėlė į kosmosą žmogų, o dabar į orbitą gali nugabenti olimpinę ugnį. „Ir tuo mes didžiuojamės“, – teigė jis.

2015 m. į kosmosą turėtų pakilti naujas dvivietis Rusijos kosminis laivas „Rusj", skirtas kosminėms šiukšlėms iš orbitos surinkti ir sugedusiems palydovams remontuoti. Naujos kartos kosminį laivą kuria Rusijos raketinė – kosminė korporacija „Energija", pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Pasak jos šaltinių korporacijoje, jį bus galima naudoti meteorologinių ir Žemės paviršiaus stebėjimams skirtų palydovų techniniam aptarnavimui.

Kontroliuojama termobranduolinė sintezė („fusion power“) – sena alternatyvios energijos šaltinio besidairančiųjų svajonė, kurią įgyvendinus pavyktų apsirūpinti praktiškai neišsenkančiais energijos ištekliais. Kol kas šiame energetikos fronte nuveikti yra pavykę nedaug. Tačiau NASA mokslininkai jau ėmėsi ieškoti sprendimų, kaip „įkinkyti“ termobranduolinės sintezės variklius, kad šie į Visatos gelmes skraidintų tolimojo kosmoso tyrimams skirtus zondus.

Antradienį Tarptautinė kosminė stotis (TKS) vos nesusidūrė su nenustatyta kosmine nuolauža, o 6 narių įgula buvo priversta skubėti į gelbėjimosi aparatus. Kosminė šiukšlė pro stotį praskriejo vos per 250 metrų, praneša naujienų agentūra „Interfax“, kuria remiasi AFP. „Įgulai pranešta, kad kosmoso šiukšlė praskrido pro stotį ir kad jie gali palikti „Sojuz“ gelbėjimosi aparatą“, – teigė Rusijos pareigūnas. Rusijos kosmoso kontrolės pareigūnas teigė, kad incidentas nutiko apie 16.30 val.

Pirmadienį labai arti Žemės praskris praėjusią savaitę atrastas maždaug 9 – 30 metrų skersmens asteroidas, pranešė NASA. Jį praėjusį trečiadienį, birželio 22 dieną, aptiko JAV Naujosios Meksikos valstijoje veikianti dviejų automatinių teleskopų stebėjimo sistema LINEAR, skirta netoli Žemės skriejančių dangaus kūnų paieškai. Atrastajam asteroidui, kurio skersmuo gali siekti nuo 9 iki 30 metrų, buvo suteiktas indeksas 2011MD.

Kosmosas – tai tarsi galaktikų „hipertelkiniai“, rodo naujas kosminis žemėlapis. Žinoma, kad netrukus po gimimo Visata buvo vientisa. Kosminės elektromagnetinės foninės spinduliuotės matavimai rodo tik labai nedidelius tankio skirtumus įvairiose vietose. Tuomet ėmė veikti trauka, ir šie skirtumai padidėjo iki dabartinių galaktikų ir galaktikų telkinių, kurie sudaro didesnius vėrinius ir mazgus, vadinamus supertelkiniais, o tarp jų iš esmės yra vakuumas, rašo NewScientist.com.

Europos kosmoso agentūra (ESA) 2013 metais planuoja paleisti į kosmosą eksperimentinį daugkartinio naudojimo kosminį laivą IXV, kuris savarankiškai galės nusileisti į Žemę. ESA pranešė su privačia bendrove „Thales Alenia Space Italia" pasirašiusi sutartį pradėti kosminio laivo IXV (Intermediate eXperimental Vehicle) gamybos darbus. Numatyta, kad jis pirmą kartą į kosmosą pakils 2013 metais.

Galbūt iš tiesų vertėtų į žvaigždes siųsti erdvėlaivius, skraidinančius žmogaus genomą, iš kurio, pasiekus kelionės tikslą, būtų galima rekonstruoti žmones, turėsiančius teisę vadintis tarpžvaigždinės erdvės pionieriais? Taip būtų išvengta visų išgyvenimo ilgoje kosminėje kelionėje problemų. Tai – tik viena iš idėjų. Jos autorius – Džėjus Kregas Venteris (J. Craig Venter), kurio vaizduotę žadina DARPA „100 metų kelionės žvaigždėlaiviu“ projektas.

Naujos zondo darytos Merkurijaus nuotraukos verčia mokslininkus pergalvoti, kaip prieš 4 mlrd. metų ši planeta susiformavo. Pirmieji NASA zondo „Messenger“, jau tris mėnesius tyrinėjančio Merkurijų, pateikti duomenys rodo, kad krateriais nusėtoje planetoje, kitaip nei kitose Saulės sistemos planetose, yra dideli sieros telkiniai, praneša britų „Daily Mail“. Dabar mokslininkai įtaria, kad formuojant planetą didžiulį vaidmenį vaidino ugnikalniai.

Kosminis teleskopas „Spitzer“ padarė įspūdingą ūko RCW 120, didžiulio dujų ir dulkių debesies, kuriame neseniai susiformavo žvaigždės, nuotrauką. RCW 120 yra už maždaug 4,3 tūkst. šviesmečių, Skorpiono žvaigždyne, šiek tiek aukščiau galaktikos plokštumos, praneša BBC. Ūkas infraraudonųjų spindulių srityje skleidžia plataus spektro spalvų šviesą, kurios bangos ilgiai yra daug didesni, nei mes galime matyti.

Iranas sėkmingai paleido į kosmosą palydovą „Rassad-1", pranešė šios šalies TV kanalas „Al-Alam“. Jį į numatytą 260 kilometrų aukščio orbitą iškėlė raketa nešėja „Safir". Palydovas skirtas Žemės paviršiaus stebėjimams, sakoma pranešime. Pranešama, kad „Rassad-1" per 24 valandas apsisuka aplink Žemę 15 kartų, numatytas jo buvimo orbitoje laikas – 2 mėnesiai. Pirmąjį palydovą į kosmosą Iranas paleido 2009 metais.

Saulės sistemos pakraštys yra audringa vieta, užpildyta besidrumsčiančios didžiulių magnetinių burbulų jūros, teigiama naujo tyrimo išvadose. Šie duomenys, gauti remiantis NASA zondų „Voyager“ surinkta informacija, verčia suabejoti tuo, kaip iki šiol buvo įsivaizduojamas Saulės sistemos tolimosios sritys.

Europos kosminis aparatas „Rosetta“, 2014 metais turintis pasiekti kometą, buvo užmigdytas, praneša BBC. Komanda, nurodanti zondui panirti į gilaus miego fazę, trečiadienį pasiųsta iš valdymo centro Vokietijoje. Dabar veikia tik jo šildytuvai ir „žadintuvas“. Erdvėlaivis jokių signalų nebesiųs artimiausius 2,5 metų. „Rosetta“ turėtų prabusti 2014 metų sausio 20 dieną, 10 val. Grinvičo laiku.

Žiūrėti draugo kelionėje darytas mėgėjiškas nuotraukas – nelabai žavintis užsiėmimas. Tačiau ši astronautų orbitoje filmuota medžiaga tiesiog nežemiška. Šį didelės raiškos vaizdo klipą iš geriausių astronautų darytų nuotraukų sukūrė NASA mokslininkas Justinas Wilkinsonas, rašo „Daily Telegraph“. Septynių minučių trukmės filmas, pavadintas „Ką mato astronauto kamera“ („What An Astronaut's Camera Sees“) prasideda pietvakarių Afrikoje, virš Namibijos pakrantės.

Artėjant paskutiniajam NASA erdvėlaivių „Space Shuttle" programos skrydžiui apie JAV ir Sovietų Sąjungos kosmines lenktynes ir tiesioginį jų dalyvį, pirmąjį kosmonauto kvalifikaciją įgijusį lietuvį Rimantą Stankevičių kalbamės su jo bičiuliu, aviatoriumi ir žurnalistu Edmundu Ganusausku. – Liepos 8 d. į kosmosą paskutinį kartą kilsiantis NASA erdvėlaivis STS-135 „Atlantis„ užbaigs 30 metų trukusią daugkartinio naudojimo kosminių laivų istoriją.

Šie metai – turtingi. Turtingi užtemimais, kurių su nerimu laukiame: Saulės - birželio 2 d. (maksimali fazė 0 val. 17 min. Vilniaus laiku ir 1 d. 21 val. 17 min. Grinvičo laiku) ir liepos 1 d., Mėnulio - birželio 15 d. (maksimali fazė 23 val. 14 min. Vilniaus laiku ir 20 val. 14 min. pagal Grinvičą). Užtemimo fenomeną ko gero tiksliau būtų sieti su iliuzija – žmogus tarsi apanka. Tuo metu tampame įtaigiais, neatsargiais, sunkiai kontroliuojame tiek savo emocijas, tiek bet kokią situaciją.

Daugkartinis erdvėlaivis „Endeavour“ trečiadienį sėkmingai nusileido Kennedy kosmoso centre, užbaigdamas paskutinę savo ir priešpaskutinę erdvėlaivių programos misiją. „Liūdna matyti jį nusileidžiant paskutinį kartą, tačiau jis sukaupė didžiulį palikimą“, – praėjus kelioms akimirkoms po nusileidimo teigė erdvėlaivio vadas Markas Kelly. „Endeavour“ yra jauniausias NASA erdvėlaivis. Jis pakeitė „Challenger“, kuris 1986 metais sprogo starto metu, praneša BBC.

Anaiptol ne paslaptis, jog mes esame gyvybės forma, kurios pagrindą sudaro anglis. Tačiau įdomu tai, kad įvykis, pradėjęs mūsų Visatos vystimąsi – Didysis sprogimas – nesukūrė anglies, tad kyla klausimas, kaip mes galėjome atsirasti. Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto (JAV) tyrėjai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Vokietijos, atliko kompiuterinį modeliavimą, kuris atskleidė, kaip anglis susidaro žvaigždėse, taip patvirtindami seniai sugalvotą teoriją.

Pirmą kartą istorijoje Katalikų bažnyčios vadovas susisiekė su kosmose esančiais astronautais, su kuriais kalbėjo apie jų patirtį, emocijas bei mokslą. Kad mokslas ir tikėjimas nėra priešingose barikadų pusėse, bet gali kartu tarnauti žmonijai, ne kartą sakė palaimintasis popiežius Jonas Paulius II. Tokią pat Vatikano poziciją ne tik žodžiais, bet ir veiksmais tęsia ir jo įpėdinis popiežius Benediktas XVI.

Naujausiais tyrimų duomenimis, tarpžvaigždinės planetos (vienišos kosmoso klajūnės be savosios žvaigždės) gyvybei gali būti tikras rojus. Tokie dangaus kūnai dažnai būna beveik nepastebimi, nes yra nepalyginamai blausesni už žvaigždes. Be to, arti jų nėra žvaigždžių, kurios jas apšviestų. Vis tik, kaip rodo naujausio tyrimo duomenys, šiuos pasaulius būtų įmanoma aptikti pagal jų skleidžiamą pašvaisčių švytėjimą.

Juodosios skylės – sudėtingi kosminiai objektai, nuo kurių pasprukti neįmanoma, tačiau jos gali būti arčiau mūsų nei įsivaizduojame. Nors kosmoso platybėse juodųjų skylių, susidariusių suirus didelėms žvaigždėms, yra gausybė, gali egzistuoti ir miniatiūrinės juodosios skylės, kurios per Žemę gali keliauti kasdien, rašo „Daily Mail“. Ir kitaip nei didžiosios juodos ios skylės, praryjančios viską, netgi šviesą, mažosios juodosios skylės objektus išlaiko savo orbitoje.

Privati skrydžių į kosmosą kompanija, Space Adventures, kuri 2001 metais į orbitą nuskraidino pirmąjį kosmoso turistą Dennis Tito, planuoja dar vieną neįtikėtiną nuotykį. Minėta skrydžių kompanija, jau 2015 metais, ketina organizuoti ir pradėti keliones aplink Mėnulį. Space Adventures prezidentas, Eric Anderson tikina, kad jau parduotas pirmasis kelionės programos bilietas.

Esame matę daug Mėnulio ir Žemės nuotraukų iš kosmoso, bet susidaryti tikrovišką įspūdį apie jų dydį ir atstumą tarp jų  yra gana sunku. Laimė, gali padėti ši nuotrauka, kurioje išlaikytos visos dydžio ir nuotolio proporcijos.

Miestuose gyvenantys žmonės dėl šviesos taršos niekada naktį nepamatys tikro dangaus skliauto grožio. Laimė,  metus trukusio „Photopic Sky Survey" projekto kūrėjų dėka po Paukščių Taką galime dairytis internetu. Tai 5000 megapikselių dydžio mūsų galaktikos atvaizdas, sulipdytas iš 37 440 fotonuotraukų.

Per 50 kosmoso užkariavimo metų daug kas pasikeitė. Šaltojo karo metu technologiniai pasiekimai pirmiausia buvo naudojami kaip ginklai ideologinėje kovoje. Šalys finansavo skrydžius į kosmosą, neatsižvelgdamos į išlaidas. Gamybą vykdė slaptos organizacijos. 1990-aisiais paaiškėjo, kad šalių vadovybės nebeturi nei noro, nei lėšų finansuoti kosmes lenktynes. Užtat skrydžius į kosmosą pasiruošę apmokėti pavieniai asmenys bei privačios kompanijos.

Šiandien sukanka lygiai 50 metų pirmajam Jurijaus Gagarino skrydžiui į kosmosą, trukusiam vos 108 minutes. Šis skrydis pradėjo kosmoso pažinimo erą – iki šiol į kosmosą pakilo apie 500 žmonių. Šaltojo karo lenktynes dėl kosmoso užkariavimo pakeitė mokslo tyrinėjimo tikslų vedami skrydžiai į orbitą, bet prie jų po truputį prisijungia ir nauja, dar visai neseniai kaip neįmanoma ateities vizija skambėjusi kosminių skrydžių atšaka – kosminis turizmas.

Pirmasis žmogus, apsilankęs kosmose, „sugrįžo į orbitą“, kai į misiją pakilo rusų raketa, ant kurios išraižytas kosmonauto veidas.Kosminis laivas, kuriuo į Tarptautinę kosminę stotį buvo išskraidinti trys astronautai, Jurijaus Gagarino veidu papuoštas minint 50-ąsias istorinio skrydžio į kosmosą metines, praneša telegraph.co.uk. Mike'o Suffredini, Tarptautinės NASA kosminės stoties programos   vadovas, patikino, kad raketos paleidimas buvo sėkmingas.

Rusijos ir Izraelio kosmoso tyrimų agentūros pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo kosmoso tyrimų srityje, sekmadienį paskelbė Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ spaudos tarnyba, pranešė „RIA Novosti“. Šia sutartimi siekiama sudaryti teisines prielaidas dėl bendradarbiavimo kosmoso tyrimų srityje, įskaitant kosmoso technologijų plėtojimą taikiems tikslams.

Netrukus, balandžio 12-ąją, sukaks 50 metų, kai pirmasis žmonijos istorijoje žmogus SSRS pilietis Jurijus Gagarinas pakilo į kosmosą. Tačiau taip jau sutapo, kad šiek tiek ankstesnę, kovo 27 dieną prisimename kaip tragišką sukaktį: po šlovingo skrydžio praėjus septyneriems metams, J. Gagarinas žuvo aviakatastrofoje. Rusijoje iki pat šių dienų kalbama, kad šie du įvykiai prilygsta žygdarbiams, tačiau abu jie vis dar apgaubti paslapties skraiste.

Kosmonautai, kurie buvo orbitoje, regėjo kosminius peizažus. Juos apnikdavo keistos haliucinacijos, kurių prigimties kol kas mokslininkai negali suprasti. Būtina atlikti šio reiškinio tyrimus, mano kosmonautas Sergejus Kričevskis. Tačiau mokslininkai kol kas šios temos nesiima, guodėsi jis ,,Utro Rosiji" eteryje. Yra žinoma, kad Jurijus Gagarinas ir Aleksiejus Leonovas girdėjo kosmose muziką, o Vladislavas Volkovas – šuns lojimą, kuris netrukus virto kūdikio verksmu.

Šeštadienio naktį Mėnulis prie Žemės praskriejo arčiausiai per pastaruosius 20 metų. Toks priartėjimas pilnaties metu būna itin įspūdingas. Nors Žemės palydovas priartėjo prie mūsų planetos maždaug iki 354 tūkst. kilometrų – esant apogėjui, jis būna 60 tūkst. kilometrų toliau. „Nuo vidutinio atstumo jis priartės prie Žemės net 30 tūkst. kilometrų. O tai sudaro maždaug 2,5 Žemės skersmenų“, – aiškino Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras.

Kas nėra kada nors gyvenime užvertęs galvą į naktinio dangaus platybes ir tyrinėjęs paslaptingą tamsią kosmoso gelmę? Linksmo būdo žmonės mėgsta pajuokauti: dėl gamtinių reikalų atlikimo ypatybių tai dažniau daro vyrai... Šiaip ar taip, dažniausiai mes žvelgiame į Mėnulį, žvaigždynų figūras, rečiau plika akimi įžiūrime kokią planetą. Su kuo valgomas tas Marsas? Raudoną Marso tašką taip pat rasime nelengvai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija turi sukurti savo atskirą kosmoso tyrimų programą, pranešė „RIA Novosti“. „Manau, kad tai labai svarbi tema. Jei mes to nepadarysime, atsiliksime“, – teigė D. Medvedevas. Rusija šiuo metu negali viena vykdyti pasaulinio masto kosmoso programų ir turi pasikliauti Indijos ir Kazachstano pagalba, sausį teigė rusų raketų mokslininkas Borisas Čertokas.

2011  metais bus išleistas išslaptintų dokumentų, susijusių su Jurijaus Gagarino skrydžiu į kosmosą, rinkinys. Dokumentų publikavimas sutaps su pirmojo skrydžio į kosmosą penkiasdešimtmečiu. Šio jubiliejaus proga Rusijoje ir kitose šalyse bus daug renginių, konferencijų ir susitikimų su žmonėmis, kurie dalyvavo pirmojo skrydžio parengime. Pagrindinė šventė – festivalis Starmus – vyks Ispanijos saloje Tenerifėje.

Daugėja įrodymų, kad gyvybę Žemėje galėjo pasėti medžiagos iš asteroidų ir kometų, praneša BBC. Ankstesni tyrimai parodė, kaip amino rūgštys, svarbiausios gyvybės sudedamosios medžiagos, galėjo susiformuoti kitose kosmoso vietose. Šios molekulės gali būti dviejų skirtingų rūšių, tačiau gyvybė Žemėje išskirtinai naudoja tik vieną jų. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad aplink tolimą žvaigždę esančios sąlygos gali skatinti antrojo tipo molekulių susidarymą.

Skrydžiai lėktuvais smarkiai nepakenkia nėščioms moterims ir jų vaisiams, tačiau to paties negalima pasakyti apie kosmoso keliones, rašo „NewScientist“. Atliki tyrimai su dryžuotosios Danijos žuvytės embrionu, kurie buvo išauginti mikrogravitacijos sąlygomis, atskleidė tam tikrus trūkumus. Kanados Mount Saint Vincent universiteto biologė Tamara Franz–Odendaal teigė, kad tai kol kas neturėtų sukelti problemų gyvų organizmų sveikatai.

Daugiau nei 400 žmonių pasisiūlė savanoriais keliauti į Marsą ir iš ten nebe sugrįžti. Tiek savanorių atsirado po to, kai „The Journal of Cosmology“ praėjusį mėnesį išspausdino straipsnį, kuriame buvo svarstoma tokia idėja. Kodėl ryžtųsi tokiam nuotykiui? BBC nusprendė prakalbinti vieną iš savanorių, norėdama sužinoti motyvus.