kosmosas

„Nežemiška gyvybė greičiausiai nebūtų suinteresuota žmones sušlamšti, pavergti ar į žmonių kūnus sudėti kiaušinius, – buvusią SETI direktorę Jill Tarter cituoja „Universetoday.com“. – Ateiviams eksploatuoti Žemę ir žmoniją nebūtų jokios prasmės.

Jis buvo pirmasis žmogus, pasivaikščiojęs po Mėnulį, todėl jo vardas bus prisimintas amžinai. Tačiau Neilas Armstrongas pasižymi ir dar viena savybe – jis beveik niekada neduoda interviu. Unikalią galimybę pakalbinti gavo australas Alexas Malley. Būtent jam žymusis kosmonautas papasakojo apie savo legendinį skrydį į Mėnulį. Pokalbio metu N. Armstrongas prabilo apie tai, ką jis galvojo prieš pat „Apollo 11“ laivo misiją.

Rizikinga, bet užtat pigu. Skandinavijos kompanija „Copenhagen Suborbitals“, siekianti, jog suborbitiniai skrydžiai būtų pigūs ir įperkami kiekvienam, tęsia ankštos vienvietės kosminės kapsulės „Tycho Brahe“ bandymus. Finansiškai paremti aukštos klasės inžinierių ir konstruktorių kolektyvą, vadovaujamą Kristiano fon Bengtsono gali kiekvienas – tokių entuziastų kol kas atsirado apie 2 tūkst., o suaukojo jie apie 300 tūkst. JAV dolerių.

JAV bendrovė „SpaceX“ tapo pirmąja privačia kompanija, pasiuntusia savo kosminį laivą į Tarptautinę kosminę stotį. Jos kapsulė „Dragon“ su kroviniu iš Floridos pakilo antradienį, 3.44 val. vietos laiku (10.44 val. Lietuvos laiku), praneša naujienų agentūra AFP. „Trys, du, vienas, „SpaceX“ „Falcon 9“ raketa paleista. O NASA, siekdama aprūpinti Tarptautinę kosminę stotį, atsisuka į privatų sektorių“, – teigė NASA komentatorius George'as Dilleris.

Kuo platesnės aplink vaiką esančio pasaulio ribos, tuo geriau veikia jo vaizduotė, skatindama kūrybinį potencialą, praneša „Medical Xpress“, remdamasis mokslininkų atliktu tyrimu. Vaiko kūrybinį mąstymą ne tik galima, bet ir privalu lavinti: kuo jis bebūtų užaugęs, proto paslankumas ir vaizduotės lakumas tikrai našta nebus. Tačiau kaip paskatinti tą kūrybinį mąstymą? Psichologai iš Tel Avivo universiteto (Izraelis) siūlo gana paprastą būdą – padės kosmosas.

Grupė NASA mokslininkų iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos, vadovaujama Amy Mainzer, išstudijavo Žemės orbita skrendančio infraraudonųjų spindulių teleskopo WISE duomenis ir patikslino bendrą potencialiai pavojingų asteroidų skaičių, kurie „sukiojasi“ netoli Žemės. Priminsime, jog potencialiai pavojingu asteroidu (angl. Potentially hazardous asteroids, PHA) vadinamas toks dangaus kūnas, kuris priartėja prie mūsų planetos ne mažiau kaip 8 mln.

Tankiausi objektai Visatoje turi naują rekordininką: pulsarą, kuris toks mažas, jog tilptų į Manheteno salą, tačiau sveria 2,04 kartų daugiau nei Saulė. Šis pulsaras gali būti naudingas patvirtinant Alberto Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją, tačiau jau vien tokio pulsaro egzistavimas kelia jai pavojų, rašo newscientist.com. Pulsarai yra greitai besisukančios žvaigždžių liekanos, kurios besisukdamos skleidžia į švyturio spindulį panašų radio bangų srautą.

Dažniausiai astronomai egzoplanetos ar jos palydovo tinkamumą gyvybei vertina remdamiesi daugiausiai vien jų temperatūra ir nuotoliu nuo artimiausios žvaigždės. Tačiau astrobiologų kolektyvas pasiūlė naują indeksą, kurį sudaro keturios gyvybei svarbių kintamųjų grupės. Pirmiausiai apie jas. Pirmoji grupė – planetos paviršiaus charakteristikos. Jis turi būti kietas, planetą turi gaubti atmosfera ir magnetosfera.

Pirmasis privatus automatinis kosminis laivas „Dragon“, turintis susijungti su Tarptautine kosmine stotimi (TKS), bus paleistas į kosmosą gegužės 19 dieną, pranešė jo gamintoja JAV bendrovė „SpaceX“. Į Žemę „Dragon“ turėtų sugrįžti gegužės 22 dieną, sakoma bendrovės pranešime. Tai jau nebe pirmas kartas, kai atidedamas „Dragon“skrydis į TKS.

Kiekvieną sekundę Žemėje susiformuoja maždaug 50 įvairaus stiprumo žaibų. Jie sukuria elektromagnetines bangas, kurios ima sklisti atmosferoje, atsimušdamos į Žemės paviršių bei jonosferą, esančią apie 100 kilometrų aukštyje. Šis reiškinys, vadinamas Šumano rezonansu, buvo stebimas iš observatorijų, kol NASA mokslininkai nepastebėjo, kad jį galima registruoti ir iš kosmoso, naudojantis dirbtinių palydovų elektromagnetinių laukų stebėjimo prietaisais.

Sekmadienį prasidės vadinamoji Mėnulio superpilnatis, kuomet Mėnulis per pilnaties fazę labiausiai priartėja prie Žemės. Jos metu Mėnulis atrodys 14 proc. didesnis nei paprastai. Kiekvieną vakarą mėnulis atrodo vis didesnis. Šis dangaus kūnas aplink žemę juda elipse. Todėl superpilnatis kartojasi po tam tikro laiko tarpo. Pilnatis Lietuvos laiku stos sekmadienį, gegužės 6 dieną, 22.19 val., o Mėnulis patekės 21.57 val. Ši pilnatis bus pati didžiausia 2012 metais, praneša „Space.

Kosmoso tyrinėjimai turi Rusijai labai svarbią ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Pirmojo žmogaus kosmose – Jurijaus Gagarino – skrydis yra vienas iš istorinių šiandieninės Rusijos ramsčių, kaip ir, pavyzdžiui, pergalė Didžiajame Tėvynės kare. Žinoma, visi šie laimėjimai pasiskolinti iš sovietmečio, tačiau jie padeda šiandieninei Rusijai palaikyti tam tikrą istorinį vientisumą, išgryninti dalykus, vertus pasididžiavimo.

Kosmoso tyrinėjimai turi Rusijai labai svarbią ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Pirmojo žmogaus kosmose – Jurijaus Gagarino – skrydis yra vienas istorinių šiandienės Rusijos ramsčių, kaip ir, pavyzdžiui, pergalė Didžiajame Tėvynės kare. Žinoma, visi šie laimėjimai pasiskolinti iš sovietmečio, tačiau jie padeda šiandieninei Rusijai palaikyti tam tikrą istorinį vientisumą, išgryninti dalykus, vertus pasididžiavimo.

Europos kosmoso agentūra (EKA) į Jupiterį siųs zondą, kuris tirs planetos palydovus, informuoja BBC. EKA valstybių narių delegacijos per susitikimą Paryžiuje patvirtino zondo „Juice“ misiją į Jupiterį. Zondas bus paleistas 2022 metais, bet kol jis priartės prie Jupiterio, praeis dar aštuoneri metais. Erdvėlaivis pasinaudos Jupiterio trauka ir keletą kartų praskries netoli palydovų Kalistos ir Europos, o galiausiai ims skrieti pastovioje orbitoje aplink Ganimedą.

Siūlome jums šią darbo dieną pradėti užmetant akį į linksmą vaizdelį. Tai reklaminis klipas, tačiau susuktas ne gamintojų užsakymu, o kaip konkursinis kino meną studijuojančių studentų darbas. Kokios asociacijos kyla pagalvojus apie Rusiją? Leninas, komunistinė praeitis, daug degtinės, na ir pirmieji skrydžiai į kosmosą. Būtent kosminę temą išnaudoti nutarė vokiečių studentai, kurdami konkursinį reklaminį filmuką rusiškam produktui.

NASA paskelbė vaizdo įrašą, sukurtą iš nuotraukų, padarytų iš Tarptautinės kosminės stoties jai skriejant aplink Žemę maždaug 400 kilometrų aukštyje. Matyti pašvaistės virš Indijos vandenyno ir žaibai Afrikoje, o tankiai gyvenamos vietos ir didieji miestai šviečia naktyje . Įraše matomos vietos ir reiškiniai: 0:01 Žvaigždės virš pietinės JAV dalies 0:08  JAV vakarų pakrantė ir Kanada 0:21  Centrinė Europa bei Vidurio Azija 0:36  Pašvaistė virš Indijos vandenyno 0:54 ...

„Sojuz TMA–22“ kapsulė su trimis Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgulos nariais penktadienio popietę sėkmingai nusileido Kazachstane.Kapsulė nusileido netoli planuotos nusileidimo vietos. Ji į Žemę parskraidino rusų kosmonautus Antoną Škaplerovą ir Anatolijų Ivanišiną bei JAV Nacionalinės aeronautikos kosminės erdvės tyrimo administracijos (NASA) astronautą Daną Burbanką, informavo Rusijos kosminių skrydžių valdymo centras.

Po beveik šešių kosmose praleistų mėnesių į Žemę grįžo du rusų kosmonautai ir vienas JAV astronautas. „Sojuz“ kapsulė penktadienį 13:45 val. Vidurio Europos vasaros laiku nusileido Kazachstano stepėje. Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę grįžo rusai Antonas Škaplerovas ir Anatolijus Ivanišinas bei amerikietis Danas Burbankas. Tai buvo paskutinis tokio tipo „Sojuz“ kapsulės nusileidimas. Ateityje kapsulę pakeis techniškai pažangesnė jos versija. TKS jau 12 metų yra nuolat gyvenama.

Sovietų Sąjunga visada pasižymėjo galingu propagandos mechanizmu. Viena iš šio mechanizmo dalių buvo propagandiniai plakatai. Amžiuje be interneto būtent plakatai neretai tapdavo veiksmingiausia propagandos priemone.

JAV naujausių technologijų magnatų grupė planuoja mokslinę fantastiką paversti tikrove ir išgauti naudingas iškasenas iš netoli Žemės skriejančių asteroidų, informuoja AP. Planuojama naudoti automatiškai veikiančius erdvėlaivius ir iš pro Žemę reguliariai praskriejančių asteroidų išgauti raketų kurą bei vertingas iškasenas, kaip auksas ir platina. Vienas iš bendrovės „Planetary Resources Inc.“ įkūrėjų prognozuoja, kad tai padaryti pavyks iki 2020 metų.

Masačiusetso technologijų institutas pranešė apie paslaptingą projektą, kurio kūrėjai tikisi sukurti naują gamtos išteklių eksplotavimo metodą. Bendrovė „Planetary Recources“ savo planus ruošiasi pristatyti balandžio 24 dieną. Trumpame pranešime skelbiama, kad naujo projekto dalyviai ketina radikaliai pakeisti požiūrį į kosmoso tyrimus bei išteklių gavybą ir papildyti pasaulio BVP trilijonais JAV dolerių, rašo theverge.

Antradienį pakeliui į paskutinius namus – muziejų – įvyko JAV Nacionalinės aeronautikos kosminės erdvės tyrimo administracijos (NASA) erdvėlaivio „Discovery“ paskutinis skrydis virš sostinės Vašingtono, skelbia BBC. Erdvėlaivis virš nacionalinės alėjos Vašingtono centre praskrido apie 14.00 val. Grinvičo laiku. Ant modifikuoto lėktuvo „Boeing 747“ pritvirtintas erdvėlaivis skrido tik 457 metrų aukštyje, informavo NASA. Erdvėlaivio misija baigėsi 2011-aisiais.

Žmonijos istorija mena ne vieną daugiau ar mažiau kraupią pasaulio pabaigos pranašystę. Remiantis religija ir astronominiais įvykiais, paskutinioji teismo diena buvo išpranašauta šimtus ir net tūkstančius kartų, tačiau Žemė vis dar sukasi, o gyvenimas joje tęsiasi. Vis dėlto daugybė žmonių 2012 gruodžio 21-ąją sieja su pasaulinio masto katastrofa arba naujojo Šviesos amžiaus pradžia.

Velykų savaitgalį netikėtai nutilo Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovų flotilės flagmanas, civilinis Žemės stebėjimo palydovas „Envisat“. Su 9 tonas sveriančiu monstru ESA ryšio negali užmegzti jau nuo praėjusio sekmadienio. Nors kol kas mįslingai užtilęs palydovas skrieja stabilia orbita, ESA gali būti priversta atsisakyti šio savo įrankio, jei ryšio su juo užmegzti taip ir nebepavyktų. Beje, „Envisat“ savo jau atitarnavo – orbitoje jis praleido dvigubai ilgiau nei buvo planuota.

Šiaurės Korėjos bandymas iškelti į orbitą savo palydovą baigėsi nesėkme: raketa su palydovu sprogo netrukus po pakilimo, jos nuolaužos nukrito tarptautiniuose vandenyse. Pietų Korėjos naujienų agnetūra „Yonhap“ pranešė, kad 90 tonų raketa „Unha-3“ iš Šiaurės Korėjos šiaurės vakaruose esančio Sohae palydovų leidimo centro pakilo penktadienį, balandžio 13 d. 7.39 val. vietos laiku.

Balandžio 12-ąją pasaulis mini Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną. Tą dieną į kosmosą pakilo ir sėkmingai nutūpė pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas. O iki jo skrydžio vadinamajam kosmoso užkariavimui paaukota nemažai žmonių gyvybių.

Karališkoji Greenwich observatorija visus smalsuolius kviečia susipažinti su istorine amerikiečių kosminės programos „Voyager“ planais, pasiekimais ir įrenginiais. „Voyager“ programa pradėta aštuntajame dešimtmetyje, kai NASA nusprendė, kad pats laikas pasinaudoti palankiu dangaus kūnų išsidėstymu ir išsiųsti porą tyrimus atliksiančių automatinio valdymo kosminių laivų.

Ketvirtis milijono – ir kosmosas jums ranka pasiekiamas. Toks pasiūlymas jau kuris laikas sukasi lietuviškame grupinių apsipirkimų portale. Kas tai – reklaminis triukas, balandžio pirmosios pokštas ar rimtas kompanijos „Virgin Galantic“, pirmosios pasaulyje pradėjusios teikti komercinius skrydžius į kosmosą, pasiūlymas? Valanda kosmose – 255 tūkst. litų Portale kuponai.lt pasiūlyme skelbiama, kad tikroji kelionės į kosmosą kaina Lietuvoje siekia pusę milijono (500 tūkst.

Sakoma, kad tyla yra auksinė, tačiau Jungtinėse Valstijose yra patalpa, kurioje pabuvus ramybė labai greitai tampa nepakeliama. Ilgiausiai šoje „beaidėje kameroje“, įrengtoje Orfieldo laboratorijoje Pietų Mineapolyje, žmogus ištvėrė 45 minutes, rašo britų „Daily Mail“. Ši patalpa sugeria 99,9 proc. garso, jai priklauso tyliausios pasaulyje vietos Guinnesso rekordas. Per ilgai ten užsibuvus gali prasidėti haliucinacijos.

NASA kosminis laivas su marsaeigiu MSL (Mars Science Laboratory) įveikė pusę kelio į Marso planetą, pranešė „Universe Today“. Šiuo metu MSL jau yra įveikęs daugiau nei pusę kelio iki Marso, skelbiama, kad kosminis aparatas yra už 78 mln. kilometrų nuo Žemės ir už 50 mln. kilometrų nuo Marso. MSL turėtų nusileisti Marso paviršiuje šių metų rugpjūčio mėnesį. Sausio viduryje kosminis laivas su MSL atliko sudėtingą manevrą, kurio metu jis buvo nukreiptas į skrydžio į Marsą trajektoriją.

Sekmadienį palyginti netoli nuo mūsų planetos pralėks 46 metrų skersmens asteroidas. Tai pranešė JAV kosmoso žinybos NASA atstovai. Jie pabrėžė, kad susidūrimo pavojus negresia. Pasak jų, kosmoso „ateivį“, pavadintą 2012 EG5, astronomai aptiko dar kovo 13 d. Jis praskries pro Žemę 14 valandą 32 minutės Lietuvos laiku 230 tūkstančių kilometrų nuotoliu – t.y. maždaug per pusę arčiau negu Mėnulio orbita.

Mūsų galaktikoje gali būti milijardai Žemės dydžio planetų, skriejančių aplink blyškias žvaigždes ir esančių gyvybės zonoje, teigia astronomai. Pateikiamas vadinamųjų „superžemių“ skaičius remiasi jau atrastų planetų skaičiumi, tuomet ekstrapoliuojant ir įtraukiant Paukščių Take esantį žvaigždžių, vadinamų raudonosiomis nykštukėmis, skaičių, praneša BBC. Mokslininkų komanda savo tyrimui naudojo ypač tikslų „Harps“ instrumentą. Jis įrengtas 3,6 metrų teleskope Silla observatorijoje Čilėje.

Amerikiečių aktorius Ashtonas Kutcheris užsisakė bilietą į kosmosą. Jis tapo 500 klientu, ketinančiu apsilankyti orbitoje, savo interneto dienoraštyje pranešė turistinius skrydžius į kosmosą organizuosiančios bendrovės „Virgin Galactic“ įkūrėjas Richardas Bransonas. Jis teigė paskambinęs A. Kutcheriui ir jį pasveikinęs. „Virgin Galactic“ po dar kelių bandymų galbūt jau šiais metais į kosmosą paleis erdvėlaivį „SpaceShipTwo“ su keleiviais.

Rusijos Kuibiševsko rajone laukuose prie mažyčio kaimelio pavadinimu Otradnenskoje gyventojai aptiko mistišką metalinį objektą. Buvo nuspręsta, kad jis laukuose atsidūrė nukritęs iš kosmoso. Gyventojai nepasimetė ir, nepaisant milžiniško objekto dydžio ir svorio (aukštis – beveik 2 metrai, svoris – 200 kilogramų), sugebėjo jį nugabenti į artimiausią gyvenvietę, praneša Newsru.com.

Kitą mėnesį planuojamas Šiaurės Korėjos dirbtinio Žemės palydovo paleidimas  vėl atnaujino būgštavimus dėl jos vykdomos slaptos tarpžemyninių balistinių raketų kūrimo programos. Oficialūs Šiaurės Korėjos atstovai pranešė, kad tarp balandžio 12 ir 16 dienos į kosmosą bus paleistas naujas šios šalies dirbtinis Žemės palydovas. Tokį ketinimą jau pasmerkė JAV ir Pietų Korėjos vyriausybės, įtariančios, kad palydovo iškėlimas į orbitą maskuoja karinių raketų tobulinimo programą, skelbia „Space.

Europa 2016 ir 2018 metais vykdys misijas Marse, skelbia BBC. Europos kosmoso agentūros (EKA) narės per tarybos susitikimą Paryžiuje ketvirtadienį pakartojo remiančios rizikingas misijas Raudonojoje planetoje. Planais išsiųsti palydovą ir marsaeigį į Raudonąją planetą buvo suabejota, kai JAV pasitraukė iš šios misijos dėl finansavimo problemų. Tačiau dabar JAV vietą užims Rusija, prisiimdama atsakomybę už svarbiausius dalykus, įskaitant aprūpinimą dviem raketomis.

Norvegijos astronomai labai susidomėjo retu meteoritu, kuris pramušė sodo trobelės stogą, praneša thelocal.no. „Nuvykome ten vakar ir pirmiausia pastebėjome skylę stoge. Tuomet už penkių ar šerių metrų radome akmenį“, – laikraščiui VG sakė trobelės savininkas. Jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai nukrito maždaug sniego gniūžtės dydžio meteoritas, nes sodo nameliu kurį laiką niekas nesinaudojo. Norvegijoje nuo 1948 metų buvo rasta tik 14 meteoritų.

Kovo 28 dieną JAV gynybos ministerijos agentūra DARPA (Defense Advanced Research Projects Agency) pradės konkursą, kurio metu mėgins rasti programuotojų – ir grupių, ir pavienių – kurie galėtų sukurti algoritmus mažiesiems Žemės palydovams, esantiems Tarptautinėje kosminėje stotyje, valdyti.

Pasak britų kosmoso ekspertės, Žemei dar 18 mėnesių gresia elektros energijos tinklų, palydovinės navigacijos sistemų ir skrydžių kursų sutrikimai dėl Saulės žybsnių, praneša „telegraph.co.uk“. Kosmoso ekspertė Maggie Aderin-Pocock įspėjo, kad dar gali įvykti penki ar šeši didesni incidentai per ateinančius mėnesius, kada išsiverš Saulės atmosferoje esanti magnetinė energija. Saulės audra Žemę pasiekė ketvirtadienį.

Japonijos kosmoso agentūra (JAXA) ruošiasi surengti dar vieną mokslinę misiją į vieną iš Saulės sistemos asteroidų. Šis ambicingas kosminis projektas turėtų tapti kosminio aparato „Hayabusa“, 2005 metais sėkmingai  nusileidusio ant Itokawos asteroido, paėmusio jo grunto mėginį ir parskraidinusio jį į Žemę, misijos tęsiniu, pranešė „Space.com“. Pagal JAXA planą būsimasis kosminis aparatas, pavadintas „Hayabusa 2“, į kosmosą bus paleistas 2014 m. pabaigoje.

Šiandien ryte elektringosios dalelės pasiekė Žemę ir sukėlė galingą magnetinę audrą. Dėl tokių cikliškų gamtos pokyčių šiąnakt galėsime išvysti Šiaurės pašvaistę. Tačiau medikai, astronomai bei meteorologai sako, kad magnetinė audra gali sukelti ir neigiamų padarinių. Šiandien, piko metu, ir rytoj, magnetinei audrai baigiantis, tikėtini komunikacijų, elektros prietaisų sutrikimai bei ūmūs sveikatos pablogėjimai.

Taip, NASA savo arsenale jau senokai nebeturi transporto priemonių, galinčių nugabenti astronautus ir krovinius į žemąją orbitą – daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai „Space Shuttle“ jau senokai išėję užtarnauto poilsio. Tačiau orbitinę estafetę iš NASA perėmė JAV Karinės oro pajėgos. Galbūt senokai teko girdėti apie įslaptintą bepilotį daugkartinio naudojimo orbitinį lėktuvą X-37B, tačiau jis orbitoje ratus aplink Žemę suka jau nuo... 2011 m. kovo 5 d. Taigi, vieneri metai orbitoje.

Žemę netrukus turėtų pasiekti didžiulė Saulės audra, dėl kurios gali sutrikti elektros energijos tinklai, palydovinės navigacijos sistemos, net gali tekti pakeisti lėktuvų kursą, praneša BBC. Ši audra didžiausia per penkerius metus. Pasak JAV meteorologijos specialistų, Žemę ji turėtų pasiekti ketvirtadienį apie 8–12 val. Lietuvos laiku. Audra kilo dėl anksčiau šią savaitę įvykusių didžiulių Saulės žybsnių.

Žėrinti žalia ir raudona, kibirkščiuojanti ir hipnotizuojanti šviesa nakties danguje. Pašvaistės yra tikras stebuklas, o dangaus stebėtojai teigia, kad yra pats didžiausias šviesų šou Žemėje. Tačiau kaip pašvaistės atrodo žiūrint ne iš Žemės, o iš kosmoso? Astronauto Dono Petito (Don Pettit), Tarptautinės kosminės stoties inžinieriaus teigimu, tai dar įspūdingesnis reginys, o stočiai įskridus į pačią pašvaistę, jausmas toks, kad stotis sumažėjo ir atsidūrė neoninės lempos viduje.

Rusija sukūrė robotą androidą, skirtą darbui kosmose, praneša „RIA Novosti“, remdamasi dienraščiu „Izvestija“. Robotas S-400 gali atlikti paprastas užduotis, pavyzdžiui, įsukti varžtus ir apžiūrėti, ar nepažeistas kosminis laivas. Dienraštis „Izvestia“ rašo, kad androidas per dvejus metus bus nusiųstas į Tarptautinę kosminę stotį, o vėliau bus naudojamas misijose į Mėnulį bei Marsą.

Šiaurės Brazilijoje iš dangaus nukrito paslaptingas metalinis objektas ir sukėlė tikrą vietinių gyventojų paniką. Rutulio formos objekto, kuris sveria apie 30 kilogramų, kilmė yra nežinoma, pranešama „Newsru“. Riašu-dos-Rokos kaimo gyventojai tapo pirmaisiais, pamačiusiais paslaptingą rutulį. Pasak vietinio gyventojo, objektas iš dangaus nukrito anksti ryte – jis išgirdo didelį triukšmą ir savotišką „sprogimą“ netoli savo namų. Iš pradžių jis išsigando ir liepė žmonai likti namie.

Pirmasis skrydis į kosmosą iš naujojo Rusijos kosmodromo „Vostočnyj“ įvyks 2015 metais, pareiškė Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas. Šis kosmodromas statomas Rusijos Amūro srityje, netoli Kinijos.  Anksčiau Rusijos žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad dėl finansinių kliūčių  „Vostočnyj“ nebus pastatytas laiku. Kosmodromo ir jo infrastruktūros, įskaitant 30 tūkst.

Jei ekspertų skaičiavimai teisingi, nedidelės Kanados gyvenvietės Rockhaveno (angl. rock – akmuo; haven – uostas, priebėga) pavadinimas gali pasirodyti stebėtinai taiklus, rašo windsorstar.com. Remiantis Calgario universiteto mokslininko Alano Hildebrantdo bei Kanados pranešimų centro, renkančio žinias apie gyventojų pastebėtus meteorus, duomenimis – antradienį danguje virš Saskačevano provincijos pastebėtas meteoras į žemę nukrito kažkur netoli Rockhaveno. „Aš jo nepastebėjau.

Sumanymas pastatyti liftą, kuris nukeliautų ketvirtadalį atstumo iki Mėnulio, per 40 metų gali tapti realybe, teigia Japonijos statybų bendrovė. „Obayashi Corp“ teigia, kad naudodama anglies nanovamzdelių technologiją, kuri yra 20 kartų stipresnė nei plienas, ji gali sukonstruoti lifto šachtą, kuri kiltų 96 tūkst. kilometrų virš Žemės, praneša naujienų agentūra AFP.