kosmosas

Remdamiesi kosminės elektromagnetinės foninės spinduliuotės tyrimų duomenimis, Vokietijos ir Rusijos mokslininkai susiaurino galimą Higgso bozono masės paieškų intervalą. 2008 m. fizikai iškėlė hipotezę, susiejančią Standartinį modelį, aprašantį stiprąją, silpnąją bei elektromagnetinę sąveikas ir fundamentaliąsias daleles, su infliaciniu Visatos modeliu.

Prieš 2014 metų žiemos olimpines žaidynes Sočyje Rusija kuria ambicingus planus. Olimpinę ugnį ji ketina nugabenti į kosmosą, Šiaurės ašigalį ir aukščiausio šalies kalno – Elbruso – viršūnę. 2013 metų spalio 7-ąją Atėnuose prasidės 40 tūkst. km olimpinės ugnies estafetė per visas 83 Rusijos regionų sostines. „Tai atitinka pusiaujo ilgį. Negaliu įsivaizduoti, kad tokį pasiekimą kas nors galėtų pagerinti“, – sakė organizacinio komiteto vadovas Dmitrijus Černyšenka.

Nauji mažų galaktikų tyrimų duomenys prieštarauja mokslininkų sukurtam geriausiai tamsiąją medžiagą paaiškinančiam modeliui. Tai dar labiau komplikuoja ir taip paslaptingą medžiagos, sudarančios 98 proc. visatos, paveikslą, praneša SPACE.com Tamsioji medžiaga, nors nematoma, tačiau paplitusi visatoje, gali būti aptinkama tik netiesiogiai dėl gravitacinės traukos, kuria veikia įprastą medžiagą, sudarančią žvaigždes ir planetas.

Mokslininkai aptiko žvaigždę, kurios paviršiuje temperatūra būna tokia pat, kaip vasaros dieną Žemėje. Tai šalčiausia žvaigždė už Saulės sistemos ribų. WD 0806-661 B yra nedidelė žvaigždė, kurios masė 6–9 kartus didesnė nei dujinio milžino Jupiterio, rašo „Daily Mail“. „Tai labai maža žvaigždė, kurios atmosferinė temperatūra beveik tokia pat vėsi kaip Žemės“, – teigia objektą atradęs astronomas ir astrofizikas Kevinas Luhmanas.

Penktadienį iš Europos kosminės bazės Prancūzijos Gvianos pakilo „Sojuz“ raketa, nešanti du pirmuosius „Galileo“ visuotinės padėties nustatymo (GPS) sistemos palydovus. Šis rusų raketos startas buvo pirmasis, vykęs už Plesecko ir Baikonuro bazių ribų. Tai 2003 metais pasiekto komercinio susitarimo dalis, praneša naujienų agentūra AFP. 5,4 mlrd. eurų „Galileo“ projektą numatoma užbaigti 2020 metais. Jis susidės iš 27 veikiančių ir trijų atsarginių palydovų.

JAV Priešakinių gynybos tyrimų agentūra (DARPA) pradėjo programą, skirtą aplink Žemę skriejančių kosminių šiukšlių perdirbimui. Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas ieško būdų, kaip aplink Žemę geostacionaria orbita skriejančius neveikiančius palydovus būtų galima paversti vertingomis naujų palydovų dalimis ar net naujais palydovais, praneša  „Space.com“. Tam skirta Pentagono agentūros DARPA pradėta nauja „Phoenix“ programa.

Internetinis portalas „YouTube“ ir kompiuterių gamintoja „Lenovo“ kartu pradėjo pasaulinį projektą, kurio tikslas yra skatinti jaunuosius mokslininkus kurti eksperimentus, kurie vėliau galės būti atlikti kosmose, rašo portalas „Gizmag“. Dalyvius vertins ir nugalėtojus išrinks iš mokslininkų, astronautų ir pedagogų sudaryta komisija, kurios gretose taip pat bus ir Stephenas Hawkingas.

Iš Prancūzijos Gvianos Pietų Amerikoje „Sojuz“ raketa į kosmosą iškels du „Galileo“ visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS) palydovus, praneša BBC. Naujos kartos technologijų palydovai veiks išvien ir teiks tikslesnius laiko ir vietos nustatymo duomenis nei šiuo metu naudojama JAV GPS sistema. Vis dėlto „Galileo“ sistema negreitai pradės veikti visu pajėgumu. Reikės į orbitą iškelti dar 28 palydovus.

Sumanus Kornelio universiteto (JAV) aerokosminės technikos doktorantas Zacharijus Mančesteris (Zachary Manchester) visiems pageidaujantiems siūlo vos už 300 JAV dolerių į kosmosą paleisti po asmeninį palydovą. Kaina tokia maža todėl, kad ir pats palydovas būtų vienas iš mažiausių pasaulyje. Tačiau ūgis, žinia, ne visada svarbiausias. Svarbu, kad veiktų nepriekaištingai.

Sekmadienį „Pasaulio pabaigos kometa“ praminta Elenin turėtų priartėti mažiausiu atstumu nuo Žemės. Ji atsidurs apie 35,4 mln. kilometrų nuo mūsų planetos, tad ši žinia sukėlė išties nemažai nerimo, rašo RT.com. Tačiau dabar astronomai mano, kad artėjanti kometa kelia palyginti menką grėsmę. Rugpjūtį kometa Elenin pradėjo irti, kai ją pasiekė galinga Saulės audros banga. Toliau keliaudama skeveldrų pavidalu, ji turėtų netrukus pasiekti savo artimiausią tašką nuo Žemės.

Nors visai neseniai fizikos pasaulį sudrebinusi naujiena, esą neutrinai sugebėjo viršyti šviesos greitį, privertė suklusti didelį ir mažą, vis dėlto nėra jokio pagrindo įsivaizduoti, jog kažkas gali judėti didesniu nei 300 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu. Iš tikrųjų tokia mintis yra tiesiog nelogiška.

Iranas trečiadienį pripažino, kad jo bandymas praėjusį mėnesį į kosmosą paleisti gyvą beždžionę baigėsi nesėkme. „Kavoshgar-5“ raketos kapsulė su gyvūnu (beždžione) paleista Shahrivar mėnesį“ (šis iraniečių kalendoriaus mėnuo trunka nuo rugpjūčio 23 iki rugsėjo 22 dienos), ISNA naujienų agentūra citavo šalies mokslo viceministrą Mohammadą Mehdinejad-Nouri. „Tačiau apie šį startą viešai nepranešama, nes numatyti tikslai nebuvo pasiekti“, – žurnalistams sakė viceministras.

Iranas, jo paties duomenimis, nesėkmingai mėgino į kosmosą nuskraidinti gyvą beždžionę. „Kavoshgar–5“ tipo raketa su gyvūnu buvo paleista šarivaro mėnesį pagal iraniečių kalendorių (rugpjūčio 23–rugsėjo 22 d.), sakė mokslo viceministras Mohammedas Mehdinedjadas–Nuri, kurį cituoja agentūra AFP. Skrydis tikslo nepasiekė, todėl apie jį oficialiai nepaskelbta. Spalio pradžioje Iranas atitinkamus planus atidėjo neribotam laikui, nenurodydamas priežasties.

Spalio pabaigoje į Žemę nukris Vokietijai priklausantis lengvojo automobilio dydžio palydovas. Tai trečiadienį pranešė šios šalies Aviacijos ir astronautikos centras. Mokslinis palydovas ROSAT šiuo metu yra už 327 kilometrų nuo Žemės paviršiaus ir spalio 20-25 dienomis įskries į jos atmosferą maždaug 28 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu.

Šiaurės pusrutulio gyventojai yra labai nuskriausti. Mūsiškiame nakties danguje vienintelė Andromeda yra tikrai įdomus objektas, nors ir vos matomas plika akimi. Visos kitos įdomybės yra arba pernelyg blausios, arba jų įdomumas matomas ne optiniame bangų diapazone. O štai pietuose – visai kas kita. Magelano debesys – mūsų Paukščių Tako palydovai, šokantys kosminį valsą (nors ir nežmogiškai lėtu tempu), – yra neapsakomai gražus vaizdas.

Kazachstanas susitarė su Rusija dėl balistinių raketų Baikonure. Lenta.ru rašo, kad Kazachstanas atšaukė moratoriumą dėl Rusijos balistinių raketų leidimo Baikonure. Rusija šia teritoriją naudoja įvairiems raketų bandymams. Baikonuras ilgą laiką buvo ir Rusijos kosmoso bandomoji aikštelė. Iš čia nuolat kilo kosminiai aparatai. Būtent dėl TSRS pasiekimų kosmose Baikonuro vardas išgarsėjo visame pasaulyje.

„Japonija nėra stambi žaidėja kosmoso srityje, prognozės didesnių pokyčių nežada ir ateityje, tačiau suvienijus panašių šalių pajėgas ir patirtį galima pasiekti stulbinamų rezultatų, – sakė Wakayama universiteto Kosmoso švietimo instituto direktorius prof. Hiroaki Akiyama, spalio 4 d. atvykęs į Kauną.

NASA kosminis aparatas, skriejantis aplink asteroidą Vestą, atskleidė naujų detalių apie kosminio kūno paviršių. Tarp jų – didžiulis kalnas, savo aukščiu lenkiantis Everestą Žemėje, rašo SPACE.com. NASA „Dawn“ zondas aplink Vestą skrieja nuo liepos vidurio, kai pasiekė asteroidų žiedą, esantį tarp Marso ir Jupiterio. Kol kas „Dawn“ atsiuntė stebinančių Vestos vaizdų, kurie leido pastebėti didžiulį kalną, esantį pietiniame asteroido pusrutulyje.

Nuo šių metų lapkričio pradžios NASA pradės priiminėti naujus astronautus kandidatus, kurie dalyvaus ilgai trunkančiose misijose į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) bei kituose visatos tyrimuose, skelbiama oficialiame NASA interneto puslapyje.

Irano planai į kosmosą pasiųsti gyvą beždžionę atidėti neribotam laikui, pranešė aukštas šalies kosmoso pareigūnas. „Negalime pasakyti konkrečios šio projekto datos. Kai tik mūsų šalies mokslininkai praneš, kad yra pasirengę, tai bus paskelbta“, – teigė Irano kosmoso organizacijos vadovas Hamidas Fazeli.

Neutroninės žvaigždės, kartais vadinamos supernovų liekanomis, yra tokios tankios, jog protonai ir elektronai yra priversti sudaryti neutronus. Toks darinys yra ganėtinai nedidelis, tačiau jo tankis – tiesiog milžiniškas.

Vienas didžiausių XXI amžiaus mokslinių išradimų pradėjo „kosmoso aušros“ tyrimus, praneša BBC. Teleskopas „Atacama large milllimetre/submillimetre array“ („Alma“) Čilėje yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių kada nors pastatytų teleskopų. Jo paskirtis – tyrinėti procesus praėjus keliems šimtams milijonų metų po kosmoso susikūrimo, kai pradėjo šviesti pirmosios žvaigždės. Padedant šiam teleskopui bus bandoma paaiškinti, kodėl visata šiandien atrodo būtent taip.

Lietuvoje viešėjęs NASA Ameso tyrimų centro vadovas dr. Simonas Pete'as Wordenas išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ tvirtina, kad šiuo metu išgyvename naują kosmoso revoliuciją, mat per keliasdešimt artimiausių metų žmonės galės gyventi kitose planetose. S. P. Wordenas su „Ekonomika.

Orbitos sekimo ekspertai nustatė, kad NASA palydovas į Žemės orbitą pateko virš Ramiojo vandenyno, 14,1 laipsnio Pietų platumos ir 170,2 laipsnio Vakarų ilgumos. Visos nuolaužos, kurios nesudegė, turėjo nukristi į atvirą vandenį, teigia JAV kosmoso agentūra. Teigiama, kad 6 tonas sveriantis kosminis aparatas į atmosferą pateko 4.01 val. Grinvičo laiku (7.01 val. Lietuvos laiku), praneša BBC. Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl.

Neveikiantis NASA palydovas šeštadienį sugrįžo į Žemę, tačiau kur tiksliai jis nukrito galime niekada nesužinoti, teigia NASA atstovai. Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl. Upper Atmosphere Research Satellite – UARS) į Žemės atmosferą pateko maždaug 20 minučių intervale 12.16 val. Rytų standartiniu laiku (7.16 val. Lietuvos laiku), teigė NASA orbitinių kosmoso nuolaužų mokslininkas Nickas Johnsonas iš NASA Johnsono kosmoso centro Hjustone.

Lietuvoje viešėjęs NASA „Ames“ tyrimų centro vadovas dr. Simonas Pete Wordenas išskirtiniame interviu tvirtino, kad šiuo metu išgyvename naują kosmoso revoliuciją, mat per keliasdešimt artimiausių metų žmonės galės gyventi kitose planetose. Jis teigia, kad ir Lietuva gali spėti į kosmoso technologijų kūrimo traukinį, mat šioje srityje turi nemažą potencialą.

Šešias tonas sveriantis NASA palydovas, penktadienį turintis nukristi į Žemę, greičiausiai nepataikys į Šiaurės Ameriką, teigia JAV kosmoso agentūra. „Palydovas į Žemės atmosferą turėtų sugrįžti rugsėjo 23 dienos popietę, Rytų standartiniu laiku. Tuo metu palydovas neskries virš Šiaurės Amerikos“, – ketvirtadienį popietę pranešė NASA.

Už kosminę žvalgybą atsakingas JAV Nacionalinis žvalgybos biuras (NRO) pirmą kartą visuomenei parodė Šaltojo karo metu naudotus itin slaptus GAMBIT ir HEXAGON projektų žvalgybinius palydovus, kurie, pasak kai kurių ekspertų, užkirto kelią Trečiajam pasauliniam karui.

Nors šalta ir dujinė, naujai atrasta Kepler-16b planeta yra panašiausia astronomų atrasta planeta į Luke‘o Skywalker‘io gimtają planetą Tatuiną. Kaip ir Tatuinas, ši planeta gali pasigirti dvigubu saulėlydžiu ir sukimusi apie dvi žvaigždes maždaug 200 šviesmečių nuo Žemės. Šis atradimas parodo, kokia yra planetų įvairovė mūsų galaktikoje.

NASA oficialiai pristatė naujos kartos sunkiosios raketos, galėsiančios skraidinti astronautus į Marsą, Mėnulį ir asteroidus, projektą. „Space Launch System“ (SLS) pavadinta raketa naudoja kai kuriuos iš „Space Shuttle“ ir „Constellation“ kosminių skrydžių programų paveldėtus technologinius sprendimus bei įrangą, praneša „Space.

Nors nepritekliai skurdina JAV, Rusijos ir kitų šalių kosmines programas, Amerikosnacionalinė aeronautikos agentūra (NASA) ir toliau varžosi su Rusija atlikdama įvairiausius kosmoso tyrimus. Ko gero, tai vienintelė mokslo sritis, kur tokios varžytynės nemažina tempo nuo pat istorinio J. Gagarino skrydžio prieš pusšimtį metų. Dabar jų objektai – Mėnulis, Marsas, Jupiteris.

Rusija antradienį paskelbė numačiusi, kad kitas pilotuojamas erdvėlaivis į kosmosą kils lapkričio 12 dieną. Planuotus skrydžius teko atidėti po incidento, kai sudužo į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skridusi krovininė raketa, praneša naujienų agentūra AFP. „Pagal tvarkaraštį pilotuojamo „Sojuz“ erdvėlaivio paleidimas numatytas šių metų lapkričio 12 ir gruodžio 20 dienomis“, – teigiama Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ pranešime.

Naujausi tyrimai parodo, kad keletas senų žvaigždžių, kurios žinomos kaip baltosios nykštukės, nuo sprogimo susilaiko tik dėl greito sukimosi, ir kai sukimasis sulėtės, jos sprogs kaip Ia tipo supernovos. Tūkstančiai šių „laikrodinių bombų“ gali būti išsimėtę visoje mūsų galaktikoje. „Mes dar neradome nei vienos iš šių „laikrodinių bombų“ Paukščių Take, bet šis tyrimas parodo, kad mes ieškojome ne tų ženklų.

Kazachstano pareigūnai iš rusų, gyvenančių Baikonūro (Baikonuro) miestelyje, pareikalavo vizų. Tiksliau, tai ne tikros vizos, bet tam tikri dokumentai, leidimai, su kuriais Baikonure gyvenantys rusai galėtų vykti kitur. Į kitas vietoves vykstantys asmenys turi turėti specialius dokumentus, kuriuos jiems privalo išduoti Rusija. Neturintiems minėtų dokumentų gali tekti susimokėti baudą. Iki šiol visi Baikonuro mieste gyvenantys rusai neprivalėjo turėti vizų, rašo lenta.ru.

NASA pranešė, kad netrukus į atmosferą pateks 6,5 tonos sveriantis palydovas. Kai kurios jo dalys gali pasiekti žemę. Numatoma, kad didžiulis Aukštesniųjų atmosferos sluoksnių tyrimo palydovas (angl. Upper Atmosphere Research Satellite – UARS) nekontroliuojamo kryčio metu į atmosferą pateks rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Tikimasi, kad didžioji zondo dalis atmosferoje sudegs, tačiau kai kurios dalys gali nukristi ant žemės, pranešė NASA pareigūnai.

Pirmasis pasaulyje privatus kosmoportas „Amerca“, iš kurio jau po pusės metų galės prasidėti turistiniai reisai už Žemės ribų, paroštas 90 procentų - jau pabaigta trijų kilometrų ilgio pakilimo linija, futuristinių formų terminalas ir kosminių skrydžių valdymo centras. Šis kosmodromas Naujosios Meksikos valstijoje užima apie 70 kvadratinių metrų teritoriją.

Praradęs kontrolę šešias tonas sveriantis JAV kosmoso palydovas skrieja link Žemės. Planetos paviršių jis gali pasiekti per dvi savaites, pranešė amerikiečių kosmoso erdvės kontrolės sistema. Jei palydovas pasieks Žemės paviršių, jis gali nukristi tarp Šiaurės platumos 57 laipsnio ir Pietų platumos 57 laipsnio . Vesti.ru įspėja, kad Rusijos sostinei Maskvai gresia potencialus pavojus.

Atidėtas Rusijos ryšių palydovo paleidimas. Kaip skelbia lenta.ru, raketos su palydovu startas atidėtas, nes ekspertai sunerimo dėl Rusijos kosminio aparato gedimo. Raketos pagalba Rusija siekia iškelti į kosmosą ryšių palydovą "Glonass“ sistemai. "Glonass“ palydovų tinklas laikomas Rusijos atsaku į GPS. Jis skirtas tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams. Abi sistemos leidžia vartotojams nustatyti objekto vietą kelių metrų tikslumu.

Pagaliau šalčiausios galaktikos žvaigždutės nebesislepia. Astronomai surado šešias nykštukines žvaigždutes, kurių temperatūra itin žema. Naudodamiesi NASA WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) teleskopu, jie pagaliau surado jau dešimtmetį nesėkmingai ieškotas vadinamąsias Y nykštukes – beveik žvaigždutes, rašoma newscientist.com. Y nykštukės yra šalčiausia rudųjų nykštukių klasė – į žvaigždes panašūs dangaus kūnai, kurių masė yra pernelyg maža, kad savo šerdyse degintų vandenilį.

„Matau Žemę! Ji tokia graži!“ – pirmojo pilotuojamo skrydžio į kosmosą metu kalbėjo 27-erių Jurijus Gagarinas. Jo skrydis truko 108 minutes, o Žemę kosmonautas apskriejo tik sykį. „Tačiau mažas melas, Štirlicai, pagimdo didelį nepasitikėjimą.“ Šie žodžiai, žinoma, ne J. Gagarino ir ne J. Gagarinui. Sovietų nuostata slėpti pirmojo skrydžio technines detales pasėjo daugybę gandų ir rimtų nesusipratimų.

Šiemet sukako 50 metų, kai 1961 m. balandžio 12 d. buvo sėkmingai įvykdytas pirmasis žmogaus pilotuojamas skrydis į kosmosą. Dar iki tos dienos, kai lakūnas-kosmonautas Jurijus Gagarinas pakilo į orbitą, visi puikiai suprato, jog toks įvykis į žmonijos istorijoje bus menamas amžinai, o su juo susiję asmenys ainių atmintyje liks „nemirtingi“. Kadangi pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą kartu buvo dar ir proveržiui prilygstantis Tarybų Sąjungos pasiekimas, atrodė, jog įslaptinti bet kokią šio įvy...

Chruničevo valstybinis tyrimų ir gamybos centras pranešė, kad ketvirtadienį paleisto Rusijos palydovo kūrėjai ir gamintojai neturi jokios informacijos apie jo būklę ar buvimo vietą, skelbia „RIA Novosti“. Rusijos „Proton-M“ raketa su „Express-AM4“ palydovu buvo paleista iš Baikonūro kosminio centro Kazachstane, tačiau skrydžio kontrolės darbuotojams nepavyko užmegzti ryšio su palydovu.

Mėnulio uolienų analizė rodo, kad Žemės palydovui yra 4,36 mlrd. metų – maždaug 200 mln. metų mažiau nei manyta iki šiol. Nauji skaičiavimai gauti datuojant švino ir neodimo izotopus, rastus geležies anortozito, plutos uolienos, susidarančios iš magmos, pavyzdžiuose. Mėnulio kilmės teorija teigia, kad jis susidarė, kai su jauna Žeme susidūrė stambus planetos dydžio objektas.

Pagaliau mokslininkai galutinai paneigė klaidingus gandus, kad Žemė storėja, praneša LiveScience.com. Dar nuo Charleso Darwino laikų mokslininkai spekuliavo, kad planeta galbūt plečiasi ar traukiasi. Net prieš pusę amžiaus pripažinus plokščių tektoniką, paaiškinusią didelio masto Žemės tolimiausio sluoksnio judėjimus, kaltinimai nesiliovė. Kai kurie Žemės ir kosmoso mokslininkai, remdamiesi įvairiomis mokslo žiniomis, ir toliau spekuliavo apie galimą Žemės plėtimąsi ar traukimąsi.

Pavargote nuo kasmetinių dviejų savaičių trukmės atostogų vis toje pačioje vietoje? Iki gyvo kaulo įgriso perpildyti kurortai, kuriuose trūksta erdvės? Tuomet – ką pasakytumėt apie galimybę pasprukti absoliučiai nuo visko ir penkioms dienoms pasisvečiuoti vietoje, kurioje erdvės daugiau, nei pajėgtumėte įsivaizduoti – kosmose? Rugpjūčio 16 d. Rusija pranešė 350 km aukštyje ketinanti įkurti viešbutį, kurio keturiose kabinose vienu metu galėtų svečiuotis septyni žmonės ir pro milžiniškus langus ...

1884 metais šveicarų astronomas Arndtas pateko į pirmuosius laikraščių puslapius, kai pareiškė orbitoje už Neptūno atradęs labai keistą kubo formos planetą. Žinoma, net 1884 metais visi suprato, kad tai nesąmonė. Laikraštis „The New York Times“ savo lapkričio 16 dienos numeryje net išspausdino straipsnį, pavadinta „Kubiška planeta“, rašo news.discovery.com.

NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) prie Mėnulio priartės 30 kilometrų ir tokiu atstumu išbus savaitę. Per šį laikotarpį jis turėtų padaryti geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas, skelbiama socialiniame tinklalapyje „Twitter“....

Kinija antradienio rytą paleido raketą su okeanografijai skirtu palydovu „Haiyang-2“ („vandenynas-2“), pranešė naujienų agentūra „Xinhua“. Raketa „Long March-4B“ su palydovu „Haiyang-2“ pakilo iš Tajuano palydovų paleidimo centro, esančio šiaurinėje Kinijos Šansi provincijoje. Palydovą sukūrė Kinijos kosmoso technologijų akademija. „Palydovas “Haiyang-2„ skirtas jūros aplinkos priežiūrai ir tyrimams.

Perseidų lietus intensyviausias bus naktį iš penktadienio į šeštadienio. Tuomet per valandą danguje bus galima suskaičiuoti iki 100 meteorų. Kaip pasakojo astronomijos mėgėjų klubo „Albireo“ vadovas Jonas Kaspariūnas krintančiomis žvaigždėmis vadinami meteorai – tai buvusios kometos liekanos kurios skrieja orbita aplink Saulę. Kai Žemė tą orbitą kerta, jos pakliūva į atmosferą, ten įkaista ir sudega, taip sukurdamos krintančios žvaigždės įspūdį.