klimato kaita
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „klimato kaita“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „klimato kaita“.
Lietuva ruošiasi kovai su klimato krize: reikės tiek pinigų, kad sunku suvokti
Valdžia užsimojo kovoti su klimato krize ir per artimiausią dešimtmetį ryškiai sumažinti išmetamų kenksmingų aplinkai dujų kiekį. Kad būtų pasiekti norimi rezultatai, planuojama mesti milijardines lėšas ir mažinti kai kurias dabar galiojančias mokestines lengvatas.
Rusai surado Gretos Thunberg antrininkę: norėčiau tapti manikiūrininke, nes gerai moka
Vladimirovsko srityje (Rusija) aptiko mergaitę, kuri kaip du vandens lašai panaši į visame pasaulyje išgarsėjusią Gretą Thunberg. Mergaites sieja ne tik išorinis panašumas, tačiau ir meilė gamtai.
Larisa Jefremova, Rusijoje vadinama švedų aktyvistės Gretos Thunberg antrininke, gyvena Kovrovo mieste.
„Kuomet Gretą rodė naujienose, aš to nemačiau“, – „StarHit“ cituojama žiniasklaidos žvaigžde tapusi mergaitė.
Prezidentas: būtina vertinti visų sprendimų poveikį aplinkai
Prezidentas ragina visuomenę, valdžią ir verslą telktis mažinant klimato kaitą. Jis žada inicijuoti įstatymų pataisas, kad valdžios institucijos, priimdamos sprendimus, įvertintų jų galimą poveikį aplinkai.
„Inicijuosiu Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas, numatančias privalomą iniciatyvų poveikio vertinimo aplinkos, įskaitant ir klimato kaitą, atžvilgiu. Maža to, jau netrukus Prezidentūros durys atsivers tolesnėms diskusijoms aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais.
Keliautoja laiku? Nuotraukoje iš 1898-ųjų užminė mįslę konspiracijų gerbėjams
Mergaitė iš 1898-ųjų nuotraukos – jos ilgos pintos kasytės, veido forma ir žvilgsnis – paskatino internete užgimti naujai konspiracijos teorijai apie kovotoją su pasauliniu klimato aštilimu Greta Thunberg. Anot teorijos šalininkų – švedė iš tiesų yra keliautoja laiku, į 2019-uosius atvykusi „išgelbėti pasaulį“.
121 metų senumo nuotrauka, kurioje užfiksuoti trys vaikai, plaunantys auksą Klondaiko aukso karštinės metu. Vašingtono universteto archyvuose saugoma nuotrauka yra iš Jukono, Kanados.
Orų permainos ir sveikata: būtina vesti savijautos žurnalą
Lietuvoje vis dažniau girdime apie orų anomalijas, invazines rūšis ir tai, kaip pastarųjų dešimtmečių permainos vis labiau veikia žmonių sveikatą. Naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis paaiškina, kas lemia tokius pokyčius ir kartu turi gyventojams naudingą patarimą.
Kartais girdime apie egzotine, invazines rūšis: ar silkinius ryklius prie Baltijos jūros krantų, ar nematytus augalus.
Venecijos politikai atmetė klimato kaitos priemonių pataisas: po dviejų minučių juos užliejo vanduo
Venecijos miesto tarybos pasitarimų kambarį užliejo potvynis. Vos keliomis minutėmis anksčiau jos valdančioji dešiniųjų dauguma atmetė kovos su klimato kaita priemonių paketą.
Vos spėjus dešiniųjų atstovams nubalsuoti atmesti siūlomas priemones stabdyti klimato kaitos poveikį, tarybos patalpas užliejo istoriškai baisiausio potvynio bangos iš miesto Didžiojo kanalo.
Miestą užtvindęs vanduo – baisiausio per pastaruosius 50 metų potvynio padarinys. Vandens lygis yra pakilęs 1,87 metro.
EK žvilgsniai krypsta į rytus: partnerėms reikės prisidėti prie kovos su klimato kaita
Europos Komisija (EK) teigia, kad rytinėms Europos Sąjungos (ES) partnerėms reikės prisidėti prie bendrijos veiksmų kovojant su klimato kaita.
Ši pozicija buvo paskelbta Briuselyje per diskusijas, kokio turinio suteikti Rytų partnerystės programai po 2020 metų.
Prieš dešimtmetį įsteigta programa skirta integruoti į bloką Moldovą, Sakartvelą, Ukrainą, Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją.
Klimato kaita Lazdijuose stebina ir baugina: neprieinama pelkė virto išdžiuvusiu lauku
Besikeičiantis klimatas ir baugina, ir stebina. Lazdijų rajone per pora metų susiformavo tokia vieta, kurioje iki šiol žmogaus kojos nebuvo per amžius. Mat ten šimtmečius teliūskavo vanduo, o dabar buvusi 100-o hektarų miško pelkė – visiškai išdžiuvusi. Dabar ten galima laisvai vaikščioti ir mėgautis įspūdingais vaizdais.
„Va čia taip ir būdavo vanduo. Čia, va ten kupstai matosi. 30-40 centimetrų, vietomis iki pusės metro vandens būdavo.
JAV oficialiai pradėjo pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties
Jungtinės Valstijos oficialiai pradėjo pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties. Pasak Donaldo Trumpo, susitarimas užtraukia per didelę ekonominę naštą amerikiečiams. Tokį Junginių Valstijų sprendimą pasmerkė Prancūzija ir Japonija, dėl jo apgailestauti ėmė net Kinija.
Milijonai žmonių protestuoja visame pasaulyje ir skatina valstybių lyderius imtis kovos veiksmų su klimato atšilimu.
Lietuviai grįžo iš Arkties: bauginančios permainos mus jau pasiekia
Arkties ledynus tyrinėję Klaipėdos mokslininkai turėjo progą savo pačių akimis įsitikinti – globalinis atšilimas yra realybė ir milžiniški ledynai tirpsta tiesiog akyse. Maža to, klimato kaitos įtaka akivaizdi ir Lietuvoje.
Mokslininkai iš Klaipėdos užfiksavo Arktį. Ledo beveik nėra, o kai kai kur net žaliuoja žolė. Mokslininkai tikina, kad vyksta globalinis atšilimas. Tai jie patys matė plika akimi.
REKLAMA
REKLAMA
Londone – tikras chaosas dėl klimato aktyvistų protestų
Visą savaitę trikdomas Londono Sičio oro uosto darbas. Vienas protestuotojas privertė apsisukti lėktuvą, kitas nenulipo nuo orlaivio stogo, būrius aktyvistų suima policija.
Keleiviai pyksta – lėktuvo salone į savo vietą grįžti atsisako protestuotojas. Ramiu tonu aiškina stiuardesei ir aplinkiniams, kad neketina nei skristi, nei palikti lėktuvo. Jo misija čia – aiškinti visiems apie klimato krizę.
Putinas neliko be atsako: klimato aktyvistė Greta Thunberg pašiepė komentarus apie „gerą mergaitę“
Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg ketvirtadienį sausu humoru sureagavo į globėjiškus komentarus apie ją, išsakytus Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
16-metė papildė savo biografijos skiltį tviterio paskyroje fraze „gera, bet prastai informuota mergaitė“: taip V. Putinas apibūdino ją per šią savaitę Maskvoje vykusį ekonomikos forumą.
Garsi profesorė apie Gretą Thunberg: įvertino jos elgesį
Jau kurį laiką nerimsta aistros dėl šešiolikmetės paauglės Gretos Thunberg išsakomų idėjų ir noro pakeisti pasaulį. Aišku tik viena – abejingų ji nepalieka: vieni karštai pritaria jos aistringoms kalboms, kiti mano, jog tai tik išpaikintos mergaitės dėmesio troškimas, o treti kaltina Aspergerio sindromą. Kas yra šis sindromas ir kaip jis pasireiškia, portalui tv3.lt pasakoja profesorė, gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Sigita Lesinskienė.
Antarktyje nuo ledyno atskilo didžiulis ledkalnis
Antarktyje nuo ledyno pastarosiomis dienomis atskilo milžiniškas, 1 582 kv. km ploto ledkalnis, bet šis įvykis yra normalaus ciklo dalis, nesusijęs su klimato kaita, pranešė mokslininkai.
Ledkalnis D28 atskilo nuo Eimerio šelfinio ledyno rugsėjo 24–25 dienomis, rodo Europos ir Amerikos palydovų duomenys.
Ledkalnis yra maždaug 210 m storio, jį sudaro 315 mlrd. t ledo, sakė amerikiečių glaciologė Helen Amanda Fricker.
Klimato aktyvistai Vilniuje: katastrofiški padariniai jau po 11 metų
Vilniuje vėl surengtose eitynėse už ateitį – grėsmingi pareiškimai. Anot jaunimo jei politikai ir verslininkai nesusiims ir neatkreips dėmesio į klimato kaitą – žemę katastrofiški padariniai neva užklups jau po 11 metų. Su būgnais ir plakatais rankose tokią ir panašias žinutes perduoti Lietuvos ministrų kabinetui į aikštę prie Vyriausybės patraukė bent keli šimtai protestuotojų.
Pavakarę nuo Seimo rūmų prasidėjo eiseną už ateitį.
Keli šimtai žmonių Vilniuje susirinko į eitynes dėl klimato kaitos
Maždaug 200 žmonių, daugiausia jaunimo, Vilniuje penktadienį susirinko į eitynes raginti politikus imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su klimato kaita.
Gaudint būgnų ritmams ir skanduotėms, eitynių dalyviai Gedimino prospektu pajudėjo nuo Seimo prie Vyriausybės
„Mes norime politinės valios, kuri mums užtikrintų saugią ateitį“, – sakė viena protesto organizatorių Saulė Andrejevaitė.
Klimato aktyvistė Thunberg pelnė Švedijos žmogaus teisių apdovanojimą
Paauglė klimato aktyvistė iš Švedijos Greta Thunberg trečiadienį pelnė Teisingo gyvenimo būdo apdovanojimą (Right Livelihood Award), neretai vadinamą alternatyvia Nobelio taikos premija, paskelbė šį Švedijos žmogaus teisių apdovanojimą teikianti komisija.
G. Thunberg pagerbiama už „įkvepiančius ir plintančius politinius reikalavimus imtis skubių veiksmų dėl klimato, atsižvelgiant į mokslo faktus“, rašomas Teisingo gyvenimo būdo fondo išplatintame pranešime.
Monika Kasnikovskytė. Kaip lietuviai 16-metę merginą durnele atgrasiu veidu vadino
Ėjo 2019-ieji metai ir kas galėjo pagalvoti, kad lietuviai, prieš metus taip aršiai gynę smurtą patiriančius vaikus, o dar seniau kovoję dėl to, ko nori mergaitė, imsis 16-metę aktyvistę grasinti užmėtyti akmenimis, pašiepti jos „atgrasų“ veidą, vadinti „durnele“ ar susirūpinti jos psichine sveikata labiau nei savo duona kasdienine.
Pasirodo, ir taip būti gali, nes būtent tokias reakcijas (toli gražu ne tik Lietuvoje) sukėlė Gretos Thunberg aktyvizmas kovoje prieš klimato kaitą.
Nausėda pakvietė pasaulį jungtis prie jo plano
Niujorke, Jungtinėse Tautose – ne tik pasaulio lyderių pažadai saugoti planetą, bet ir emocinga jaunosios aktyvistės Gretos Thunberg kalba. Tiesa, sulaukusi Donaldo Trumpo pašaipų. Tuo metu mūsų prezidentas Gitanas Nausėda pasaulį pakvietė jungtis prie iniciatyvos pereiti prie biokuro naudojimo šildymui. Nepamiršta liko ir kadenciją baigusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Klimato kaitos viršūnių susitikime mūsų prezidentas pateikia Lietuvą, kaip pavyzdį.
Šapoka: Lietuva – regiono lyderė tvarių finansų srityje
Lietuva įsitvirtina kaip lyderė regione tvarių (žaliųjų) finansų srityje, siekdama prisidėti prie klimato kaitos padarinių suvaldymo finansinėmis priemonėmis, sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasaulio ekonomikos forume pirmadienį jis dalyvavo Europos lyderių diskusijoje dėl Europos globalios lyderystės klimato kaitos ir tvaraus vystymosi plėtros klausimais, pranešė ministerija.
Mergaitė metė iššūkį pasaulio galingiesiems: Kaip jūs drįstate?
Klimato aktyvistė Greta Thunberg pirmadienį akivaizdžiai susierzinusi kreipėsi į pasaulio lyderius, dalyvaujančius Jungtinių Tautų viršūnių susitikime dėl klimato kaitos, apkaltindama juos išduodant jos kartą savo nesugebėjimu išspręsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą problemos.
Švedų paauglė, tapusi pasaulinio jaunimo protestų prieš klimato kaitą judėjimo veidu, savo pirmais pasakytais žodžiais prajuokino susirinkusiuosius.
Pasaulinė švarinimosi akcija: vėsų šeštadienį lietuviai pradėjo valydami upes ir pakrantes
Vietoj šiltos antklodės ir puodelio arbatos – vėjas, lietus ir daugybė šiukšlių. Taip ankstyvą šeštadienio rytą pasaulinę švarinimosi akciją pasitiko savanoriai ir narai profesionalai Vilniuje ir Kaune. Upes ir jų pakrantes tvarkę entuziastai aptiko ir išties didelių kiaulysčių – į upes šiukšlintojai meta ir metalo atitvarus, ir sunkvežimio padangas, ir net elektrinius paspirtukus.
Vilniuje ankstyvą šeštadienio rytą greta Šilo tilto, Neries pakrantėje pluša dešimtys sostinės gyventojų.
Pasaulis kyla: penktadienį šalių gatves užgulė streikuotojai prieš klimato pokyčius
Minios vaikų penktadienį nėjo į pamokas, kad prisidėtų prie daugelyje šalių rengiamo „streiko“ prieš klimato pokyčius, atsiliepdami į paauglės aktyvistės Gretos Thunberg raginimą reikalauti, kad suaugusieji imtųsi veiksmų, turinčių stabdyti ekologinę katastrofą.
Numatoma, kad ši protesto akcija bus didžiausia kada nors surengta prieš klimato pokyčių planetai keliamą grėsmę.
Klimato aktyvistai trumpam nutraukė Šveicarijos parlamento darbą
Kelios dešimtys klimato aktyvistų ketvirtadienį trumpam nutraukė debatus Šveicarijos parlamente, pakabinę plakatą, raginantį kuo skubiau spręsti klimato kaitos problemą.
Maždaug 70 akcijos „Climate Strike“ rėmėjų ant visuomenės atstovams skirto balkono iškabino plakatą su užrašu: „Prasidėjo atgalinis skaičiavimas – liko 16 mėnesių“, pranešė naujienų agentūra ATS.
16-metei – neeilinis pasaulio įvertinimas: apdovanos už darbus
Klimato aktyvistė 16-metė Greta Thunberg gavo aukščiausią organizacijos „Amnesty International“ apdovanojimą – Sąžinės ambasadoriaus premiją – už tai, kad penktadieniais visame pasaulyje suburia minias žmonių protestuoti prieš klimato katastrofą.
Juokai truko neilgai: dėl karščių nebeliks kai kurio maisto
Vasara praėjusiais metais Europoje buvo karšta. Pusantro mėnesio daugelyje šalių termometro stulpelis retai kada nusileisdavo žemiau 30 laipsnių – net įprastai vėsiose Airijoje ar Škotijoje. Visgi, netrukus paaiškėjo, kad tokie karščiai gyventojams kainuos gana brangiai: daliai maisto produktų gresia išnykimas. Nepratę prie karščių britai džiaugėsi netikėtu karščiu ir socialiniuose tinkluose juokavo, kad globalus atšilimas galų gale pavertė jų šalį „normalia“. Tiesa, juokai tęsėsi neilgai.
Trumpas ir toliau netiki klimato kaitos pokyčiais
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį dar kartą pasmerkė „nesąžiningą, neefektyvų ir labai, labai brangų“ Paryžiaus klimato susitarimą. 2017-ųjų birželį D. Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos traukiasi iš dvejais metais anksčiau sudaryto susitarimo, kurį Prancūzijos sostinėje pasirašė 195 valstybės.
Šis birželis karščiausias per visą stebėjimų laikotarpį
Šių metų birželis buvo šilčiausias per visą stebėjimų laikotarpį, teigia Lietuvos meteorologai. „Tikrai buvo pats šilčiausias birželis, vidutinė mėnesio temperatūra buvo 20,1 laipsnio – apie 4,7 laipsnio viršijo vidutinę daugiametę normą, ji yra 15,4 laipsnio“, – BNS teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas. Visi trys birželio dešimtadieniai buvo labai šilti, antrasis buvo šilčiausias per visą stebėjimų laikotarpį.
Klimato kaitos grimasos: į Baltijos jūrą paskui silkinius ryklius atplauks ir kiti
Šylantis klimatas ir iš proto einanti gamta reiškia ne tik tropines naktis, sausros protrūkius ir keistas oro anomalijas, bet ir invazines augalų ir gyvūnų rūšys. Baltijos jūroje jau aptinkami silkiniai rykliai ir kardžuvės, Lietuvos upėse buvo pagauta piranijų, o tropinis amaras tarsi skraiste apgaubiantis medžius jau nebestebina.
Reto grožio sezonas: pasigrožėkite pavasariškais vaizdais
Įsibėgėjus pavasariui Didžiojoje Britanijoje bunda įvairiaspalviai drugeliai, po karštos pernai metų vasaros jų šiemet, skelbiama, padaugėjo. Gamtosaugininkai tuo labai džiaugiasi ir kartu primena, kad šiaip drugeliai sparčiai nyksta dėl ūkyje naudojamų chemikalų. Drugeliai ne tik labai gražūs dėl savo plačių, įvairiausiomis spalvomis išmargintų sparnelių, bet ir itin svarbūs visai ekosistemai.
Lietuvos klimatologas: iki kritinės ribos liko vos 12 metų
Neatsinaujinanti energetika, iškastinio kuro deginimas, taršus transportas bei žemės ūkis, klimatologų teigimu, atneša gamtos krizę. Anot specialistų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai didėja taip sparčiai, kad jau kone po dešimtmečio bendrai klimatas pašiltės dviem laipsniais. O tai į pasaulį atneš vis daugiau sausrų, dar labiau sujauktus metų laikus, žiemas be sniego ir kitas aplinkosaugos problemas.
Klimato kaita: šie ketveri metai – šilčiausi per visą matavimų istoriją
Pastarieji ketveri metais buvo šilčiausi nuo pasaulinių temperatūros matavimų pradžios, trečiadienį patvirtino Jungtinės Tautos. Ši analizė yra „besitęsiančios ilgalaikės klimato kaitos aiškus ženklas“. JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) lapkritį nurodė, kad 2018-ieji veikiausia bus ketvirtieji šilčiausi per matavimų istoriją, ir pabrėžė, kad reikia skubiai imtis veiksmų, turinčių suvaldyti spartėjantį planetos atšilimą.
Nustatyta karų, ir Europą gąsdinančios migracijos priežastis
Globalūs klimato pokyčiai neapsiriboja tik ekstremaliais orais ar stichinėmis nelaimėmis, tvirtina mokslininkai. Besikeičiantis klimatas taip pat tampa daugelio konfliktų ir masinės migracijos, kuri pastaruoju metu paveikė ir Europą, priežastimi. Jeigu anksčiau tokie tvirtinimai pasigirsdavo tik iš kairiųjų politikų lūpų ar liberaliosios žiniasklaidos puslapių, tai dabar tam atsirado ir formalus mokslinis pagrindas.
Trumpas apie klimato kaitą: nenoriu atiduoti trilijonų dolerių
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį atsiribojo nuo savo ankstesnių pareiškimų, kad klimato kaita yra apgaulė, bet pripažino nežinąs, ar už šis reiškinys yra sukeltas žmogaus, ir užsiminė, jog klimatas ateityje turėtų „vėl atsikeisti“. Televizijos CBS programai „60 Minutes“ duotame interviu, kuris buvo transliuotas sekmadienio vakarą, D. Trumpas tikino nenorįs, kad spręsdamos klimato kaitos iššūkį Jungtinės Valstijos atsidurtų ekonomiškai nepalankioje padėtyje. „Manau, kad kažkas vyksta.
Mokslininkai įspėja: netrukus Žemė pasikeis kardinaliai, poveikis žmonijai bus kenksmingas
Naujajame tarptautiniame tyrime nustatyta, kad jei Žemės vidutinė temperatūra padidės dar 1 laipsniu, pasaulis gali susidurti su tokiu klimatu, kad pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį nebeteks prasmės. Tyrime, prie kurio prisidėjo mokslininkai iš viso pasaulio, nustatyta, kad Žemė artėja prie kritinio taško, kurį pavadino „šiltnamio klimatu“ (angl.
Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi
Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis išnaudojo savo natūralų resursų „metinį biudžetą“ jau rugpjūčio 1-ąją. Ataskaitą paskelbė HSBC banko analitikai, citavę „Global Footprint Network“ (GFN) tyrimą.
Europos Sąjungai – šaukimas į teismą: kreipėsi šeimos
Dešimt šeimų iš Europos, Kenijos ir Fidžio pareiškė ieškinį Europos Sąjungai dėl visuotinio klimato atšilimo keliamos grėsmės jų namams ir pragyvenimo šaltiniams.
Šokas pasauliui: D.Trumpas persigalvojo dėl visų kitų šalių patvirtinto susitarimo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį pareiškė, jog Amerika „galėtų“ vėl prisijungti prie Paryžiaus sutarties dėl kovos su klimato kaita, tačiau neužsiminė apie jokius konkrečius žingsnius šia kryptimi. „Atvirai kalbant, tai susitarimas, kuriam neprieštarauju, tačiau prieštarauju jų pasirašytam susitarimui, nes, kaip įprasta, jie sudarė blogą susitarimą“, – sakė D. Trumpas spaudos konferencijoje. „Taigi, mes galėtume vėl prie jo prisijungti“, – pridūrė prezidentas.
Ekspertai rado, kuo pasidžiaugti ir pagirti visą Lietuvą
Seime vykusiame seminare „Klimato kaitos priemonių įgyvendinimas savivaldybėse“ buvo aptariamas klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimas savivaldybėse. Šioje srityje pažanga matoma tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Šį seminarą organizavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje. Kas tas Paryžiaus susitarimas? Paryžiaus susitarimas yra visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos.
Oficialu: oro uostams kils vis daugiau problemų
Oro uostai ir iš jų pakylantys lėktuvai yra didžiulio tarptautinio verslo, pramonės dalis, kurios dėka per vienerius metus pergabenama beveik pusę pasaulio gyventojų. Tačiau pasauliniai oro uostai daugiausia buvo pritaikyti senesnei epochai – vėsesniems orams. Todėl dabar jie susiduria su sunkumais. Daugelis oro uostų, dėl tam tikro patogumo, buvo pastatyti netoli jūros pakrančių arba upių deltų. Tačiau klimato kaita verčia oro uostų planuotojus apgalvoti viską iš naujo, kaip rašoma independent.
Pasaulis nebegali pasitikėti JAV žodžiu dėl klimato kaitos?
Baltieji Rūmai tebetvirtina, kad Jungtinės Valstijos trauksis iš Paryžiaus klimato sutarties, jeigu sąlygos būsiančios joms nepalankios, nors Europos diplomatai įžvelgia JAV pozicijos silpnėjimo požymių. „Jungtinių Valstijų požiūryje į Paryžiaus susitarimą nėra jokių pokyčių“, – tvirtino Baltųjų Rūmų atstovė Sarah Huckabee Sanders (Sara Hakebi Sanders) elektroniniame laiške.
Labiausiai klimato kaitai pasiruošusių valstybių žemėlapis
Klimato kaita kelia įvairias grėsmes pasaulio žmonėms, problemos kyla dėl skęstančių miestų, didėjančios taršos ir kt. Britanijos ekologiškos energijos šalininkai, „Eco-Experts“, remdamiesi „Notre Dame Global Adaptation“ duomenimis, išrikiavo šalis, kurios yra labiausiai pasiruošusios atlaikyti klimato kaitą.
Skaudi tiesa: yra tik 5 proc. tikimybė išsaugoti pasaulį tokį, koks jis yra dabar
Ekonomikos, emisijų ir populiacijos augimo pasaulinės tendencijos rodo, kad Žemė turi mažai galimybių išvengti ryškaus vidutinio temperatūros pakilimo. Yra tik 5 procentų tikimybė, kad Žemės atšilimas iki šimtmečio pabaigos neperkops 2 laipsnių, rašo euractiv.com. Paryžiaus susitarimas, kurį pasirašė 195 valstybės, įpareigoja veikti taip, kad vidutinis temperatūros pakilimas neartėtų prie 2 laipsnių ribos lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
Ekspertai įspėja: klimato kaita gali lemti siaubingus gamtos pokyčius
Australijos mokslininkų grupė nustatė, kad blogiausiu atveju, iki 2100 metų sausio daugiau nei 17 tūkst. kvadratinių kilometrų Antarktidoje liks be ledo. Jau dabar yra 68 tūkst. kvadratinių kilometrų neužšalusios žemės, kurioje gyvuoja 99 procentai žemyno augalijos ir faunos. Šio ploto išsiplėtimas turėtų rimtų padarinių biologinei įvairovei.
Paneigtas klimato kaitos skeptikų argumentas – viskas blogiau, nei manyta
Nauji moksliniai tyrimai paneigia tvirtinimus, jog Žemė nešyla taip sparčiai, kaip manyta. Klimato kaitos neigėjai ir skeptikai jau seniai naudoja palydovinius duomenis savo pozicijai palaikyti, kadangi palydovai fiksuodavo žemesnę temperatūrą, nei žemėje.
Nusibodo keistos orų prognozės? Mokslininkai žino, kas vyksta
Postdamo universiteto klimato kaitos instituto mokslininkai priėjo išvados, kad puse laipsnio pakilusi globali temperatūra sustiprino ekstremalias oro sąlygas, kurios formuojasi visoje mūsų planetoje. Stiprios liūtys, žaibai ar užsitęsusi kaitra – visa tai yra klimato kaitos pasekmė. Straipsnį mokslininkai publikavo žurnale „Nature Climate Change“. Siekdami nustatyti priežastį ir išvengti galimų neapibrėžtumų mokslininkai išstudijavo ilgamečius meteorologinius matavimus.
Ekspertai įspėja: pasaulis turi trejus metus išsigelbėti nuo klimato kaitos
Ekspertai sako, kad turime trejus metus per kuriuos turėtume ženkliai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes kitaip mums teks susidurti su pavojingu visuotiniu atšilimu, rašoma žurnale „Nature”. Straipsnyje pateikiamas mokslininkų kreipimasis į pasaulio lyderius, jiems siūloma vadovautis moksliniais tyrimais priimant sprendimus, o ne „slėpti galvas smėlyje”. Jų manymu „visos ekosistemos" yra paveiktos.
Emanuelis Makronas su Arnoldu Švarcnegeriu susivienijo prieš Donaldą Trumpą
Buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris susivienijo su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu ir sukūrė vaizdo įrašą, kurio tikslas – „padaryti mūsų planetą vėl didžią”. Vaizdo įrašas skiriamas paprieštarauti JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimui pasitraukti iš susitarimo dėl klimato kaitos. Tiek E.Makronas, tiek A.Švarcnegeris yra žinomi dėl jų atviros kritikos Donaldui Trumpui, dėl minėto jo sprendimo, kaip rašoma independent.
Šie kadrai leis suprasti, kodėl valstybės palaiko Paryžiaus susitarimą
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Toks žingsnis verčia mus labiau atkreipti dėmesį į klimato kaitą bei pasikeitimus vykstančius mūsų planetoje. Ar tikrai jų nėra? Paryžiaus susitarimas yra tarptautinis susitarimas, kuris buvo pasirašytas visų pasaulio šalių, išskyrus Nikaragvą ir Siriją, na o dabar ir JAV.
Reakcijos į Donaldo Trumpo sprendimą trauktis iš Paryžiaus susitarimo – „pasaulyje liūdna diena“
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimas nepritarti Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos sukėlė nuostabos bangą visame pasaulyje. Tokį žingsnį pasmerkė pasaulio lyderiai, mokslininkai bei kiti įžymūs žmonės. „Europos Sąjunga labai apgailestauja dėl vienašalio D.Trumpo administracijos sprendimo, kuriuo JAV pasitraukia iš Paryžiaus susitarimo“,– sakė Europos Komisijos Klimato politikos ir energetikos komisaras Miguelis Arias Cañete.