klimato kaita

Europos Sąjungos (ES) reikalavimai aplinkosaugos bei taršos klausimais – aukšti. Nėra abejonių, kad pasitelktos gana drastiškos priemonės kovoje su klimato kaita duoda vaisių – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys bei Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius sutartinai tarp pirmaujančių šioje kovoje išskiria ES šalis, kurios lenkia ne vieną pasaulio gigantę.

Klimato kaita galiausiai įgavo aiškų pavidalą – jos pasekmės nepaneigiamai jaučiamos ne tik žmogui, bet ir visai ekosistemai. Klimato kaitos procesą sustabdyti bando tiek mokslininkai, organizacijos, valstybinės institucijos, tiek miestai, įmonės, tačiau kaip šį reiškinį gali paveikti pavienis žmogus? Kokios jo galimybės tiesiogiai savo veiksmais užkirsti kelią šių dienų baubui? Klimato kaita gyvena buityje Žmogus klimato kaitos likimą dažniausiai sprendžia įprasčiausiais kasdieniais pasirinkim...

Dvidešimt pirmam amžiui pasibeldus į duris atėjo laikotarpis, kai įmonės bei verslai tarp savo prioritetų iškėlė kovą su klimato kaita. Įvestų aplinkosaugos normų vis labiau laikomasi ne tik dėl valstybinių institucijų kontrolės – būti aplinkai „draugiška“ įmone dabar ne tik prievolė, bet ir gero įvaizdžio, nusakančio verslo prisiimamą atsakomybę, ženklas.

Klimato tarša – tai problema, kuri yra aktuali visame pasaulyje, ir nuolat yra ieškoma būdų, kaip galima būtų su tuo kovoti. Viena iš galimybių – tai tradicinio kuro keitimas ekologišku, kuris kur kas labiau tausotų aplinką. Planuojama, kad po penkerių metų Europos Sąjungos (ES) šalyse alternatyvus kuras sudarys penktadalį viso sunaudojamo kuro, ir tai ženkliai prisidės prie gamtos išsaugojimo.

 Vienas didžiausių mūsų šalies klimato privalumų – itin ryškūs keturi metų laikai. Mums savaime suprantamas, o užsieniečiams rodosi egzotiškas temperatūrų skirtumas vasarą ir žiemą. Kitas privalumas – ramybė: nors nutinka visko, tačiau Lietuvos nesiaubia gigantiški potvyniai, nekankina badu grasinančios sausros, neprasuka mirtimi besibaigiantys tornadai. Tačiau ar ilgai taip bus? Ką Lietuvai žada globalinis atšilimas ir ką galime padaryti, kad jį pristabdytume.

Visi esame girdėję apie klimato atšilimą, tačiau ar iš tikrųjų žinome, kas vyksta. Pavyzdžiui, žinome, jog maisto švaistymas žmonėms nuostolingas finansiškai, kad reikia vartoti atsakingai, kad maisto likučius, kaip ir kitas atliekas, reikia rūšiuoti, tačiau ar kada iš tikrųjų susimąstome, kaip ir kiek maisto atliekos prisideda prie klimato kaitos.

 Transporto taršos klimatui keliama grėsmė – ne naujiena, tačiau žmonės savo keliavimo įpročius keičia lėtai. Kitaip nei Olandijoje ar Danijoje, Lietuvoje dar mažai kas mašiną iškeitė į dviratį. Priešingai nei Airijoje, mes mašinoje mėgstame važiuoti vieni ir nedažnai iki darbo ar mokyklos pavežame kolegas, kaimynus ar jų vaikus. Taip pat daugelis vairuojančių nenoriai persėda į visuomeninį transportą.

Sakoma, jog geriausias mokymo modelis – rodomas pavyzdys. Jei prie savo vaikų stengsimės rūšiuoti šiukšles, taupyti elektros energiją, dažniau sėsti ant dviračio, o ne važiuoti automobiliu – greičiausiai ir mūsų vaikai taip elgsis ateityje. Tačiau mokyklinio amžiaus vaikams ypač svarbu ir tai, ko moko ir apie ką kalba mokykloje – juk ten praleidžia didžiąją dienos dalį.

Pasaulyje kasmet vis labiau ryškėjant klimato kaitai ir siekiant sumažinti visuotinio atšilimo padarinius, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Notre Dame universiteto mokslininkai sukūrė indeksą („ND-Gain Index“), kuris sudarytas remiantis duomenimis apie įvairių pasaulio valstybių pažeidžiamumą klimato kaitai ir jų galimybes prisitaikyti. Tarp 197 pasaulio valstybių, per kelias pozicijas atsilikdama nuo Estijos, tačiau aplenkdama Latviją, Lietuva yra 31 indekso vietoje.

Daugelis jau nebeįsivaizduojame savo kasdienybės be automobilio. Naujausiais Europos komisijos duomenimis, automobiliai yra atsakingi už beveik 12 proc. visą Europos Sąjungos anglies dioksido (CO2) ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją. Todėl vis labiau populiarėja alternatyvios susisiekimo priemonės, kurios daro mažesnę neigiamą įtaką aplinkai ir klimatui.

 Šiais laikais medikai ragina keisti mitybos įpročius – mėsą valgyti ne tris kartus per dieną, o tris kartus per savaitę. Vis daugiau žmonių dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų ar įsitikinimų pasirenka vegetaro ar žaliavalgio kelią. Tačiau moksliniai tyrimai įrodo, jog per pastarąjį dešimtmetį mėsos vartojimas išaugo beveik penktadaliu. Prognozuojama, kad 2050 m. gyvulininkystės ir pienininkystės sektoriai turėtų išaugti, atitinkamai, 76 ir 65 proc.

 Lietuvoje saulės energijos ištekliai yra pakankami tam, kad saulės energetikos plėtra būtų vykdoma su daug didesniu pagreičiu nei yra šiuo metu. Po saulės energijos „burbulo“ sprogimo mūsų šalyje, kai pernelyg aktyviai investuota į mažąsias saulės jėgaines, o saulės energijos supirkimo kainos buvo itin geros, atėjus leidimų neišdavimo metui, įsivyravo štilis.

Stebėdami šylančias žiemas, tropines vasaras, liūtis ir potvynius, sausras ir kitus ekstremalius gamtos reiškinius, daugelis žmonių pasaulyje sutaria, kad mūsų planetos klimatas keičiasi. Tačiau vieni kalba apie globalinį atšilimą, kiti – apie atšalimą, treti įsitikinę, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai neišvengiami ir kyla anaiptol ne dėl besikeičiančio klimato.

Milijonams žmonių dėl besikeičiančio klimato ateityje gali tekti keisti mitybos įpročius. Ne išimtis ir Lietuva. Kol kas mūsų šalyje bananai bulvių nepakeitė, tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės, kiekvienais metais dažnas lietuvis į laukus ruošiasi jau vasarį ir paskambinęs klimatologams piktinasi, kad tokiu metu dar negali arti.

 Jau kurį laiką lėktuvai buvo tituluojami kaip viena saugiausių ir patogiausių susisiekimo priemonių pasaulyje. Tačiau lėktuvų katastrofos ir oro bendrovių skandalai vis dažiau priverčia pasirinkti alternatyvias transporto priemones. Be to, praėjusį mėnesį Japonijoje greičiausias traukinys pasaulyje pasiekė greičio rekordą – 605 kilometrai per valandą. Planuojama, jog jau po dešimtmečio keleiviai galės sėsti į šį greitąjį traukinį, todėl oro linijų bendrovės turės stipriai sunerimti.

 Klimato kaitos prevencijos procesai vyksta visame pasaulyje – nuolat strateguojama ir kalbama apie tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas gali būti efektyviai pasiektas plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius, pavyzdžiui, vėjo energetiką. Taip būtų sunaudojama mažiau iškastinio kuro. Lietuvos vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis sudaro ketvirtadalį metinio mūsų šalies elektros energijos poreikio. Be to, jos sutaupė apie 350 mln.

Neseniai Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, kurioje numatomi ilgalaikiai tikslai iki 2030 metų bei Lietuvos aplinkos vizija iki 2050 metų. Tokios strategijos reikėjo jau gana seniai, nes iki šiol buvo vadovaujamasi dar 1996 metais patvirtinta Valstybine aplinkos apsaugos strategija, kuri jau nebeatspindi šių dienų realijų.

 Pasaulinės tendencijos dėl pastatų, kaip vienų iš didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų, nedžiugina: nustatyta, kad per visą pastato gyvavimo ciklą šildymui sunaudojama apie 90 proc. energijos kiekio. Kuo daugiau energijos suvartojama, tuo daugiau į aplinką išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios daro milžinišką žalą gamtai.

Nors mokslininkai nuolat kalba apie klimato kaitą ir pateikia neginčijamus įrodymus, dažnai žmonių tai neįtikina. Skepticizmas visuomet buvo didžiulė opozicija mokslui, o dabar, kai informaciją galima skleisti internetu, be niekieno pagalbos, jis ypač paplitęs.

Įvairūs pranašautojai žmoniją masinančią įsivaizduojamą pasaulio pabaigą visais laikais dažnai siejo su gamtinėmis katastrofomis, antgamtiniais reiškiniais, nenatūraliais įvykiais, kurių metu žūsta žmonės ir naikinama Žemės planeta. Jei šiandien šie pranašautojai atsidurtų orus ir klimatą stebinčių meteorologų vietoje, galėtų tik nusišypsoti: jų pranašystės intensyviai pildosi beveik kasdien.

Europoje ir visame pasaulyje populiarėja ne tik aplinkai draugiškas (ekologiškas) gyvenimo būdas, tačiau ir 2008 m. finansų krizės akivaizdoje Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos paskatinta žaliosios ekonomikos iniciatyva, kuria siekiama suderinti ekonominę, socialinę ir ekologinę darniojo vystymosi sampratą.

Tradicinio žemės ūkio poveikis klimato kaitai – neabejotinas. Naujausiais Jungtinių Tautų duomenimis, galvijų auginimas sudaro apie dvidešimt procentų pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Viena iš labiausiai klimato pokyčius lemiančių veiklų po iškastinio kuro deginimo – tradicinis žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Mokslininkų jau seniai patvirtinta, kad mėšlas, ypač tvarkomas netinkamai, yra didelis oro taršos šaltinis.

 Jūsų spintelės ir šaldytuvai visuomet pripildyti maisto, tarsi ruošiant atsargas prieš galingas gamtos stichijas? Galbūt trečią dieną iš eilės valgomi tie patys kepsniai pradeda įkyrėti? Apsipirkinėjant nekreipiate dėmesio į pagaminimo vietą? Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama beveik 600 tūkst. tonų maisto ir greičiausiai tokiam švaistymui galėtume rasti tūkstantį ir vieną priežastį bei pasiteisinimą.

Vos prieš kelias savaites į Baltijos jūros krantą audros išmestų ir Lietuvos jūrų muziejuje globojamų nusilpusių ir išsekusių ruoniukų būrys – tarsi gyva iliustracija iš Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos ataskaitos, kurioje pateikti mokslininkų įrodymai apie Žemės planetai iškilusius rimtus pavojus. Lietuvos biologus nustebino ne tik šį pavasarį į krantą išmestų ruoniukų gausa, tačiau ir prasti jų fiziologiniai duomenys.

 Pastaruoju metu daug kalbama apie klimato kaitą ir jos grėsmes. Šią sritį tyrinėja daugybė mokslininkų. Daugiau kaip 200 stambiausių mokslo institutų įvairiose šalyse perspėja, kad būtina imtis neatidėliotinų priemonių, mažinti dėl žmogaus veiklos (iškastinio kuro deginimo) išmetamus didžiulius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir stabdyti žmonijos išlikimui pavojingą klimato šiltėjimą. Tačiau atsiranda prieštaraujančių mokslininkų nuomonei.

 Klimatiniu skepticizmu vadinamas nepasitikėjimas daugumos mokslinės bendruomenės priimtu įsivaizdavimu, kaip vyksta klimato kaita. Skeptikai neigia tvirtinimus, kad šį reiškinį sukelia daugiausia žmogaus veikla. Tuo tarpu mokslininkų sukaupti duomenys, patvirtinantys vykstančių procesų antropogenines priežastis, kiekvieną dieną tampa vis svaresni, o prognozės apie būsimus pasikeitimus, jei nebus imtasi reikiamų priemonių, vis niūresnės.

Klimato kaitos arba globalaus atšilimo problema laikoma viena iš aštriausių ekologinių žmonijos problemų. Pasaulinio klimato kitimo faktas patvirtintas moksliniais tyrimais ir dėl jo neabejoja dauguma mokslininkų. Ir vis dėlto šia tema nuolatos diskutuojama.

 Jei tik Velykų šventė truktų visus metus, o kiaušiniai ir vištiena taptų kasdieniu mūsų visų patiekalu, klimato kaitos problema iškart keltų mažiau rūpesčių. Ir štai visai nebūtina žmonijai laikytis veganų dietos, siekiant sumažinti suvalgomos jautienos kiekį, kuris, kaip žinia, yra vienas iš didesnių klimato kaitos skatintojų. Tokią žinią skelbia nesenai atlikto tyrimo Švedijoje rezultatai.

Praėję metai buvo karščiausi per laikotarpį, kai vykdomi sistemingi klimato tyrimai, o šis faktas atitinka klimato kaitos prognozę, pirmadienį paskelbė Jungtinių Tautų (JT) meteorologijos agentūra. Vidutinė oro temperatūra 2014 metais buvo 0,57 laipsnio Celsijaus aukštesnė negu daugiametis vidurkis 1961–1990 metais (14 laipsnių Celsijaus), sakoma Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) pranešime.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mėsos vartojimas per paskutiniuosius dešimt metų išaugo maždaug penktadaliu. Ir nors šiandien vis dažniau galime išgirsti, kad dėl sveikatos problemų, tam tikrų įsitikinimų ar net vyraujančios mados visuomenėje, žmogus atsisako valgyti gyvulinės kilmės produktų, tačiau didesnė pasaulio dalis – be mėsos neįsivaizduoja nei vienos savo dienos.

Didžiausiose pasaulio valstybėse kalbama, jog 2015 – metai, kai verslininkai supras, jog klimato kaita tikra. Kaip bus Lietuvoje? Ar ir mūsų šalies verslininkams verta sunerimti? 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą ES tikslą – iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su 1990 m., naudoti 27 proc. atsinaujinančių energijos išteklių ir padidinti energetinį efektyvumą 27 proc.

Lietuvoje neretai sutiksime žmogų, kuris gali pasigirti, kad jo didžiausias gyvenimo hobis – žvejyba. Ir tokiam užkietėjusiam žvejui visai nesvarbu, ar siaučia pūgos ir už lango minus dvidešimt laipsnių, ar lepina kaitri saulė, – jis visada bus pasiruošęs žvejoti sezonines žuvis, kurių mūsų šalies ežeruose ir upėse, rodosi, – apstu.

Klimato kaitos, klimato šiltėjimo tema pastaruoju metu aktyviai diskutuojama viešojoje erdvėje. Reikia pastebėti, kad nuomonės gana prieštaringos. Yra teigiančių, kad klimatas sparčiai šiltėja ir tai yra didžiulė grėsmė visai žmonijai. Tačiau atsiranda ir skeptikų, nesutinkančių su šia nuomone.

Nors kalbant apie klimato kaitą ir jos pagrindines priežastis didžiausiu kaltininku įvardijamas pramonės sektorius, tačiau nemažai įtakos besikeičiančiam klimatui turi ir miestai. Juk kai geriau pagalvoji, mieste pilna mašinų, o transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai sudaro penktadalį visų ŠESD. Miestams taip pat reikia itin daug energijos, nes gyvenimas juose virte verda.

Norint apibūdinti praėjusius 2014 metus, reikėtų juos pavadinti pasaulinių rekordų klimato kaitoje ir stichinių įvykių gausa bei įvairove pažymėtais metais. Nors Lietuvoje praėjusių metų vidutinė oro temperatūra ir nepasiekė rekordo, dauguma mėnesių buvo šiltesni, nei nustatyta vidutiniškai. Tačiau pasaulyje rekordų netrūksta.

Klimatologė Audronė Galvonaitė pripažįsta, kad šią sausio savaitę įsitvirtinusi teigiama temperatūra žiemai tapo beveik norma. Didelių šalčių neprognozuojama ir toliau. „Dar kas nors prisimena 2008-uosius metus, kai mes turėjome labai šiltą visą žiemą ir visai neturėjome sniego? Tokie klimato nuokrypiai dabar jau beveik norma. Pasižiūrėjome ir amerikiečių prognozes – jie prognozuoja tikrai labai šiltą sausį, vasarį ir netgi kovą. Manau, ir pas mus bus panašiai.

Prasidėjus naujiems metams jau tapo įprasta apžvelgti praėjusių metų įsimintiniausius įvykius. Beveik visos temos yra tinkamos tokioms apžvalgoms: nuo politikos iki žymių žmonių vestuvių. Tačiau viena tema, kurią dažnai pamirštame – klimato kaita. Šįkart pateikiame svarbiausių 2014 metų klimato kaitos įvykių suvestinę.

Apsiperkant tiek maisto, tiek kitose parduotuvėse jau tapo natūralu, kad mūsų prekės atsiduria plastikiniame maišelyje ar net maišeliuose. Kartais po tokio „nekalto“ apsipirkimo maišelių kiekis viršija prekių skaičių. Galima pagalvoti, kad tokia maišelių manija nieko blogo, tačiau kiek tų maišelių būna panaudota dar kartą? Dažniausiai jie atsiduria šiukšlių dėžėje, nors dar puikiai tiktų naudojimui.

Suomijoje klimatas šilo beveik dvigubai šilčiau negu kur nors kitur pasaulyje per pastaruosius 166 metus, pirmadienį paskelbė meteorologai, o šis faktas patvirtina prielaidą, kad šis procesas labiausiai paveiks aukštesnių platumų regionus. Nuo 1847 metų "vidutinė temperatūra Suomijoje padidėjo daugiau negu dviem laipsniais", nurodė Suomijos meteorologijos institutas.

Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjęs vokiečių žurnalistas, knygų autorius, biologas Christianas Schwägerlis teigia, jog atėjo laikas pripažinti žmones pagrindine planetos veidą keičiančia jėga. „Šiandien 97 proc. visų Žemės gyvūnų biomasės sudaro žmonės ir jų auginami gyvūnai. Esame dominuojanti rūšis“, – gruodį KTU vykstančiame „Zooetikos“ paskaitų cikle teigė C. Schwägerlis.

Viso žemės rutulio temperatūrų vidurkis spalį, taip pat ir nuo metų pradžios iki šiol buvo aukščiausias mūsų planetoje pagal nuo 1880 metų registruojamus duomenis, pranešė ketvirtadienį JAV vyriausybė. Taip pat šių metų spalį 38-tą kartą pasaulio temperatūrų vidurkis buvo didesnis už XX amžiaus spalio temperatūrų vidurkį, nurodoma Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) pranešime.

Australijos įvaizdžio dalimi tapusiame Bondajaus paplūdimyje dešimtys žaliųjų aktyvistų ketvirtadienį atvaizdavo priežodį apie smėlyje galvą slepiantį strutį, siųsdami žinią premjerui Tony Abbottui (Tonį Abotui) apie pavojus, kylančius dėl neveiklumo kovoje su klimato pokyčiais. Pasaulio lyderiams renkantis šiauriniame Brisbano mieste į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, daugiau negu 100 žmonių tris minutes laikė galvas įkišę į smėlyje iškastas duobes.

Arkčiai šylant, Euraziją gali užklupti itin šaltos žiemos. Tyrimai rodo, kad šiltesnis Šiaurės ašigalis turėtų lemti šaltesnes, ekstremalesnes žiemas Eurazijoje. Dabar Eurazijos klimato modeliais paremtas tyrimas rodo, kad šaltesnės nei įprastai žiemos bus dvigubai tikėtinesnės. Bet yra kabliukas – šis poveikis ilgai nesitęs. Sraujymė yra greitas oro srautas iš vakarų į rytus, paprastai laikantis Arkties orų sistemą aplink ašigalį.

Jei norime sustabdyti klimato kaitą, turėsime atsisakyti valgyti mėsą. Tokia mintis sukirba galvoje, išgirdus, kad maistas ir gėrimai – tos namų ūkio sritys, kurios turi didžiausią poveikį aplinkai.

Klimato kaitos padariniai jau akivaizdžiai matomi visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Ypač matyti temperatūros kilimas žiemą, kai vis dažniau jaučiame, kad minusinę temperatūrą keičia 0 arba pliusinė temperatūra. Tačiau mes galime būti ne tik pasyvūs gamtos stebėtojai, o imtis veiksmų, kurie padėtų sušvelninti klimato kaitą.

Klimato pokyčiai ir viso pasaulio oro temperatūros kilimas nėra ateities gąsdinančios prognozės, šie procesai, pasak mokslininkų, vyksta jau dabar. Tai šių dienų įvykiai, kurie aiškiai rodo, kad mūsų planetoje kintanti temperatūra daro įtaką kitiems gamtos reiškiniams, pavyzdžiui, daugėja potvynių, plečiasi dykumos, vis dažniau susiduriama su miško gaisrais. „Vienas iš klimato kaitos požymių pastebimas visame pasaulyje ir Lietuvoje – jūros lygio kilimas.

Taip, aš žinau naują sritį, kur visi euro priešininkai, acto garintojai, žemės saugotojai, violetiniai nuokvaišos, raudantys vargdieniai ir, žinoma, supermamytės dabar gali susitelkti ir net iš jų mažų protelių gali būti tam tikros naudos.

Pasaulio mokslininkai teigia, kad jau šį šimtmetį dėl visą planetą apimančios klimato kaitos drastiškai sumažės daugybės augalų ir gyvūnų arealai. Pokyčiai vyksta visur, ir nors Lietuvoje plika akimi jų dar nepastebime, mūsų kraštas – ne išimtis. Lietuvoje drastiškų pokyčių dar nematyti ,,Išėję į lauką ar sodą augalų pokyčių kol kas gal ir nepastebėsite, bet jų vegetacijos periodas pailgėjo.

Klimato kaita ne tik atneša naujų pavojų, bet ir atveria naujų galimybių. Jų suteikia vis patogesnis laivybai Šiaurės jūrų kelias. Šylantis Arkties vandenynas kasmet vis labiau vaduojasi iš jį kaustančių ledų, vis ilgesniam laikui atverdamas trumpiausią jūrų kelią iš Europos į Aziją, bekraštėmis Rusijos šiaurinių pakrančių platybėmis nusidriekusį daugiau nei 5 600 km.