klimato kaita

Žaibavimas poliariniame rate yra ypač retas reiškinys, tačiau dėl šylančio klimato, žaibų arktyje užfiksuojama vis daugiau. Štai 2019 m. buvo užfiksuotas iki šiol šiauriausias šio reiškinio atvejis – žaibus buvo galima pamatyti vos 483 km nuo šiaurės ašigalio. Naujame tyrime teigiama, kad per artimiausius dešimtmečius arktyje žaibuos dvigubai dažniau.

Tarp daugelio bauginančių šiltesnio pasaulio padarinių vienas blogiausių yra tai, ką jis padarys žemės ūkio gamybai. Naujas tyrimas rodo, kad tai ne tik ateities problema – mes jau dabar auginame penktadaliu mažiau maisto, nei augintume, jei pasaulis būtų išlaikęs 1960-ųjų sąlygas. Technologinė pažanga tai slėpė, iki šiol didindama bendrą derlingumą. Tačiau spartėjant atšilimui, žemės ūkio mokslininkams teks daugiau dirbti, kad neatsiliktų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pažadėjo, kad jo šalis, pasaulio viena pagrindinių naftos ir dujų tiekėjų, aktyviai prisidės prie kovos su klimato kaita. „Turime atsakyti į klimato kaitos iššūkius“, – skaitydamas metinį pranešimą įstatymų leidėjams ir regionų gubernatoriams pabrėžė V. Putinas.

Ruošiantis pirmajam Nobelio premijos viršūnių susitikimui, Švedijos mokslų akademija paskelbė „Planetos padėties“ ataskaitą. Susitikimas buvo sušauktas, siekiant skatinti imtis veiksmų, sprendžiant pagrindines problemas, su kuriomis susidūrė pasaulis. Balandžio 26–28 dienomis vyksiantį susitikimą rengia Nobelio fondas. Jį internetu galės stebėti visi norintieji. Šį renginį taip pat palaiko Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinė mokslų akademija ir didžiosios Europos tyrimų institucijos.

Klimato kaitos poveikis dažniausiai prognozuojamas dešimtmečiais į priekį, bet ekspertai perspėja, kad pasaulis nenumaldomai šyla jau dabar. 2020-2021 metais visi būsime susikoncentravę į kovą su koronaviruso pandemija, tačiau ne mažesnis prioritetas turės būti skiriamas ir vis labiau nerimą keliančioms globalinio atšilimo problemoms. Pagrindinis klimato kaitos veikimo mechanizmas yra paprastas: atmosferoje susikaupęs anglies dioksidas sulaiko šilumą.

Didžiosios Britanijos karinės oro pajėgos užfiksavo didžiausią pasaulyje ledkalnį, kuris dreifuoja Pietų Atlanto vandenyne. A68a pavadintas ledkalnis atsiskyrė nuo Antarktidos ledynų 2017-aisiais. Darinys tuomet siekė beveik dešimtadalį Lietuvos arba 15 Vilniaus miestų ploto.  Ekspertų nuostabai dreifuodamas A68a nesubyrėjo į tūkstančius dalių ir tik šiek tiek sumažėjo. Šiuo metu jo plotas siekia 4,2 tūkst. kv. km. Atsiskyrimo metu jo plotas sudarė beveik 6 tūkst.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos atmosferoje – pagrindinis klimato kaitos veiksnys – pernai pasiekė rekordinę koncentraciją, kuri šiemet toliau didėjo nepaisant pandemijos stabdymo priemonių, pirmadienį paskelbė Jungtinės Tautos.

Jau lapkričio vidurys, rudens pabaiga, o už lango nė vienos snaigės. Pasitaiko dienų, kai spiginanti saulė labiau primena pavasarį nei vėlyvą rudenį, o į lauką dar galima išeiti be pirštinių, kepurių ir šalikų. Gamtininkai pasakoja, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. Lietuvoje turėtų atsirasti vis daugiau naujų augalų ir gyvūnų rūšių, sutriks augalų vegetacijos ciklas ir vienmečiais turėję būti augalai po kiekvienos žiemos kils kaip naujai gimę.

Naujausias tyrimas rodo, kad iki 2050-ųjų daugiau nei milijardo žmonių gyvenamoji erdvė gali atsidurti pavojuje. Klimato kaita, konfliktai ir neramumai gali priversti daugelį žmonių palikti savo tėvynę, prognozuojama Ekonomikos ir taikos instituto ataskaitoje, pristatytoje Londone. Ypatingoje pavojaus zonoje, anot tyrimo, atsidurs Sahelio regionas Afrikoje (teritorija virš Sacharos dykumos, – red. past.

Jei vairuojate senesnį automobilį ir jus šiomis dienomis sustabdys policijos pareigūnai kartu su aplinkosaugininkais – žinokite, kad bus tikrinama jūsų transporto priemonės sveikata. Pareigūnai visą savaitę Lietuvoje vykdo reidą, kurio metu matuoja teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Dažniausiai jiems užkliūva lietuvių mėgstami dyzeliukai. Sostinės Karoliniškių rajone driekiasi Laisvės prospektas, kuriuo kasdien važiuoja tūkstančiai automobilių.

Ekologines problemas pabrėžianti švedė paauglė aktyvistė Greta Thunberg pirmadienį sakė grįšianti į mokyklą po metus trukusio agitavimo stabdyti klimato pokyčius. „Mano metų pertrauka nuo mokslų baigėsi, ir jaučiuosi išties puikiai, kad vėl grįžtu į mokyklą!“ – per „Twitter“ parašė 17-metė, pridėjusi nuotrauką, kurioje ji matoma besišypsanti, užsidėjusi mokyklinę kuprinę ir laikanti dviratį. G. Thunberg nenurodė, kuriame mieste ar mokykloje tęs mokslus.

Arktyje esančiame Norvegijai priklausančiame Svalbardo salyne šeštadienį buvo užfiksuota aukščiausia istorijoje oro temperatūra, pranešė šalies meteorologijos institutas. Mokslininkų duomenys rodo, jog pasaulinis atšilimas Arktyje vyksta dvigubai sparčiau nei likusioje planetos dalyje.

Pasaulis šiandien mini dieną be plastikinių maišelių. Nors tiek daugelyje valstybių, tiek ir Lietuvoje vienkartiniai, parduotuvėse siūlomi, maišeliai jau yra apmokestinti ar pakeičiami mažiau kenksmingais, į šiukšlynus, o kaikur ir į jūras ir vandenynus, vis dar keliauja šimtai tūkstančių plastiko atliekų. Štai vienas tautietis per metus suvartoja net 500 plastikinių maišelių. Vilnietė Monika jau mažiausiai trejus metus apsipirkinėja kitaip.

Kalbėdami apie besikeičiantį klimatą, pirmiausia pagalvojame apie klimato atšilimą. Visgi globalinis atšilimas tėra viena iš klimato kaitos pusių. Mokslininkai teigia, jog besikeičiantis klimatas lemia naujų ligų atsiradimą ten, kur jų anksčiau nebuvo, daro įtaką jas pernešančių gyvūnų migravimui.

Siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iš Klimato kaitos programos numatyta 37 mln. eurų skirti energetikos, transporto ir žemės ūkio sektoriams. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antradienį paskelbė kvietimus teikti paraiškas paramai, pranešė Aplinkos ministerija.  15 mln. eurų numatyta skirti transporto priemonių įsigijimui, kurios naudoja elektrą, suslėgtąsias ar suskystintąsias gamtines dujas, biometaną arba vandenilį. Subsidijos sieks iki 40 proc.

„Amazon“ antradienį pažadėjo investuoti 2 mlrd. JAV dolerių į projektus, skirtus kovai su klimato kaita, stiprindama pastangas mažinti technologijų milžinės ir kitų paliekamą anglies pėdsaką. Klimato apsaugos fondas rems startuolių ir kitų bendrovių, veikiančių įvairiuose sektoriuose, pastangas „pereiti prie ekonomikos be anglies dvideginio“, sakoma „Amazon“ pranešime.

Žmonės nuo koronaviruso kenčia, o mūsų planeta, panašu, atsigauna. Minint Žemės dieną kviečiame sužinoti, kaip įvairios pasaulio vietos atrodė prieš karantiną ir dabar.  Niekur neskubėdama, lėtai skaidriu vandeniu medūza sklendžia ne bet kur, o Venecijos kanale. Neįprastą šiam turistų pamėgtam, šurmuliuojančiam miestui vaizdą nufilmavo čia dirbantis biologas. „Nufilmavau medūzą prie pat Šv. Morkaus aikštės, prie pat vandens paviršiaus.

Ryškėjant klimato kaitos padariniams, gamtą tausojantis gyvenimo būdas tampa vis populiaresnis – tai skatina verslus žengti tvarumo linkme. Modernių technologijų vystymas ir ekologiškų produktų gamyba ne tik gerina aplinkos kokybę, bet ir atveria duris į Vakarų rinkas.

Noras gyventi kuo mažiau suvartojant ir teršiant gamtą bereikalingu plastiku panevėžietę anglų kalbos pedagogę atvedė iki nuosavo verslo. Po 15 metų praleistų mokykloje moteris metė darbą ir atidarė parduotuvę „be atliekų“. Pasirodo, toks gyvenimas be atliekų rūpi ne vienam miestiečiui. Į nedidelę panevėžietės parduotuvėlę užsukusi klientė drąsiai ima panaudotą, bet švarų stiklainį, paversdama jį laikina kavos pakuote.

Šiltėjantis klimatas ir besniegiais virtę šalčiausi žiemos mėnesiai sausis ir vasaris kelia nemenką susirūpinimą šalies bitininkams. Kai kuriems dėl gana šilto oro aviliuose ėmė kaisti bitės. Dalis jų suskubo per anksti budintis ir skraidyti. Baiminamasi ir vabzdžių ligų protrūkio. Šilti ir drėgni orai palanki terpė bičių erkutėms veistis. Patyręs Panevėžio rajono bitininkas Jonas Starkevičius jau skuba į bityną. Vyras baiminasi, kad šiemet dėl itin šiltos žiemos jo bitės imtų ir neperkaistų.

Lygių galimybių ekspertai teigia, jog moterys yra sąmoningesnės klimato kaitos klausimais, todėl turėtų būti labiau girdimos priimant sprendimus šioje srityje. „Kai priimami sprendimai, procese vargiai matome moteris. Tačiau moterys ne tik sudaro 50 procentų gyventojų, bet ir turi kitokį ekologinį pėdsaką nei vyrai“, – BNS sakė Vilniuje veikiančio Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Carlien Scheele.

Europos Komisijoje šiandien lankosi ypatinga viešnia – klimato aktyvistė Greta Thunberg, kuri asmeniškai susitiko ir su Lietuvos komisaru Virginijumi Sinkevičiumi. Visgi politikų jai pristatytą ambicingą klimato įstatymą Greta kandžiai sukritikavo. 17-metė klimato aktyvistė Greta Thunberg lankosi Briuselyje. Ją į svarbų komisarų posėdį atlydi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir už aplinkosaugą bei vandenynus atsakingas Virginijus Sinkevičius.

Maniloje dešimtys Universiteto studentų surengė kasmetinį nuogą bėgimą. Filipinų Universiteto pastatų komplekse Maniloje nuogi jauni vyrai kasmet bėga jau nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio. Tuomet surengta pirma tokia vieša akcija protestuojant prieš anuomečio šalies diktatoriaus taikomą cenzūrą. Laikai keičiasi, bet universiteto studentų brolijos nuogaliai kasmet vis išbėga nuogi. Tik problemas kelia kaskart kitas. „Nuogalių bėgimu jie ne tik parodo savo kūnus.

Rudenį Lietuvoje pasėti augalai paprastai žiemą „užmiega“ – lapai guli ant žemės, jų spalva neryškiai žalsva, lengvai papilkėjusi. Pavasarį atšilus, pasėlių augimas tęsiasi, prasideda žydėjimas, galiausiai sulaukiama derliaus. Tačiau Vilkaviškio rajone daugiau nei 25-erius metus ūkininkaujančios Alvytės Valuckienės kviečių, rapsų pasėliai šiemet žiemą nepailsėjo – vasario mėnesį jų lapai sultingi, žaliuoja.  „Ši žiema tikrai išskirtinė – visiškai nebuvo užmigdyti augalai, nebuvo šalčio.

Šylant klimatui bei vis dažniau Lietuvoje įsivyraujant sausrai, daugėja ir gaisrų miškuose. Tad miškininkai ginkluojasi nauja modernia technika. Nuo šiol pirmieji suvaldyti liepsnų skubės visą reikalingą įrangą liepsnoms slopinti turintys 23 visureigiai.  Gesinti imituoto gaisro atskubantis visureigis, nors įprastos gaisrinės ir neprimena, pasak specialistų, malšinant liepsnas miškuose ar pievose, bus tarsi pirmoji pagalba.

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad klimato kaita kelia grėsmę jų kartos žmonėms, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa. Anot apklausos, trys iš keturių lietuvių sutinka, kad visuotinį skatina žmonių ūkinė veikla, o 62,8 proc. yra pasirengę keisti gyvenimo būdą, kad prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį griežtai sukritikavo „amžinus pražūties pranašus“, perspėjančius, kad pasaulis išgyvena rimtą aplinkos krizę. Tokį pareiškimą D. Trumpas padarė kreipdamasis į auditoriją Davose, kurioje buvo ir švedų paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg. Jo žinutė buvo priešinga G. Thunberg ir kitų išsakytiems perspėjimams.

Lietuvoje žiemos nematyti: nėra ne tik sniego, bet ir minusinė temperatūra aplanko dažniausiai tik naktį. Dėl tokios šiltos žiemos pamiškėse pražystančios žibutės džiugina žmonių akis, tačiau klimatologai sako, kad džiaugtis nėra ko, mat tai visai ne pavasario, o klimato atšilimo požymis. „Šitokia šiluma yra susijusi su atmosferos cirkuliacijos procesais: labai stipria vakarų, pietų ir pietvakarių pernaša.

Teigiama temperatūra Europinėje Rusijos dalyje vyrauja faktiškai visą žiemą ir tai paskatino žmones ieškoti tokių gamtos pokyčių priežasčių. Rusijos Valstybės Dūmos parlamentaras Aleksejus Žuravliovas sukėlė tikrą audrą žiniasklaidoje pareiškęs, kad tokie orai yra JAV panaudoto klimatinio ginklo pasekmė. Jau sausio 16-ąją planuojamas šilumos rekordas – 5 laipsniai šilumos.

Nors sausis ritasi į antrą pusę, lietuviai socialiniuose tinkluose aktyviai fiksuoja pavasarinius reiškinius: pamiškėse pražysta viena kita žibutė, ant blindžių sprogsta liaudyje vadinami kačiukai, o kai kuriose Lietuvos vietose užfiksuota perkūnija.

Jeigu norite pasidaryti asmenukę prie žiedus skleidžiančios japoniškosios sakuros, laukti pavasario nereikia – tą Lietuvoje galite padaryti ir dabar. Taip ir neateinant žiemai, šalies gamtoje toliau dedasi keisti dalykai. Spalvingus žiedus krauna ne tik sakuros, bet ir kiti augalai. O kai kurie lietuviai su stiklainiais traukia prie klevų sulos.

Valdžia su klimato kaita kovos ne tik botagais, bet ir saldainiais, bent jau taip žada aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Saldainių asortimentą valdžia žada gausinti – siūlys tūkstantines kompensacijas elektromobilių, elektrinių paspirtukų, dviračių ir net transporto bilietų įsigijimui. Dabar gyventojai, atsisakantys seno taršaus automobilio ir perkantys ekologišką transporto priemonę, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą ir gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją.

Per ateinančius 10 metų Lietuva įsipareigojo gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Nemažai jų išmetama transporto sektoriuje. Kaip tik nuo šių metų vidurio turėtų įsigalioti automobilių registracijos mokestis. Tikimasi, kad jis bent kiek paskatins rinktis mažiau taršius automobilius, bet skeptikai tuo labai abejoja. Neslepiama, kad ateityje transporto priemonių apmokestinimas gali dar didėti.

Kova su klimato kaita įgauna pagreitį. Nuo naujųjų metų Meksikos sostinėje uždrausta pardavinėti plastikinius maišelius, o nusižengusiųjų šiam miesto valdžios sprendimui laukia tūkstantinės baudos. Meksikos sostinės gyventojai į daržovių ir vaisių turgų keliauja nešini jau nebe plastikiniais, bet medvilniniais ar kitais daugkartinio naudojimo maišeliais.

Norvegija fiksuoja naujus šilumos žiemą rekordus. Ondalsnese sausio 2-ąją temperatūra ryte siekė 18,6 laipsnio, o Sundalsere – net 19 laipsnių Celsijaus. Tai buvo pati šilčiausia sausio mėnesio diena fiordų šalyje per visą stebėjimų istoriją. Raumos merė Yvonne Wold žiniasklaidai pasakojo, kad pasinaudojo galimybe išsimaudyti jūroje žiemą.

Deja, ne visi rekordai gamtoje kelia daug džiugesio. Klimatologai skelbia: 2019-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra ne tik pasiekė rekordines aukštumas, bet ir ankstesnį rekordą viršijo neįtikėtinai daug. O to padariniai akivaizdūs kiekvienam – dar ir šiandien žydinčios gėlės, o sniego dar beveik neregėjome.

Vyriausybė pirmadienį pritarė atnaujintam nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui 2021-2030 metams. Jis dar šiemet bus pateiktas Europos Komisijai (EK), ji iki 2020 metų birželio turėtų pateikti nacionalinių planų vertinimą, pranešė Energetikos ministerija.  Ministrų kabineto patvirtintame plane numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita.

Kokią eglę jūs pasipuošėte šioms Kalėdoms? Ar jūsų namai kvepia spygliais ar nusprendėte išgelbėti kelias gyvas egles ir nusipirkote plastikinę? Netrukus sužinosite tikrą tiesą – kuri eglutė labiau teršia gamtą ir kiek gyvų eglių atitinka vienos plastikinės taršą. Ir kas galiausiai nutinka su nutriušusiomis plastikinėmis žaliaskarėmis. Tikra ar plastikinė? Tokį klausimą kasmet, turbūt, užduoda dažnas lietuvis. Tikra lietuviška žaliaskarė.

Madride sekmadienį baigėsi Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija (COP25). Ir nors šalims pavyko per vargus pasiekti tam tikrų kompromisų dėl kovos su visuotiniu atšilimu plano, visgi jie toli gražu neatitinka to, ko, mokslininkų teigimu, reikia reaguojant į ekstremalią situaciją.

Nyderlandų pasienio policija šeštadienį Amsterdamo Schipholio oro uoste areštavo kelis klimato protestuotojus, dalyvavusius demonstracijoje, kuria siekta priversti šį intensyviai dirbantį tarptautinį oro uostą priimti taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo planą. Pareigūnai ėmėsi išvesdinti 100–150 klimato aktyvistų, susirinkusių su plakatais į nesankcionuotą demonstraciją, parodė televizija.

Europos Sąjungos lyderiai pritarė vadinamajam „Žaliajam planui“, pagal kurį iki amžiaus vidurio Europa turi tapti klimatui neutraliu kontinentu. Po ištisas valandas trukusių ir tik naktį pasibaigusių derybų Europos Sąjungos lyderiai pritarė pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Vienintelė Lenkija pareikalavo daugiau laiko visiškai pereiti prie žaliosios energijos ir keliamus tikslus sieks įgyvendinti iki 2070-ųjų.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad sieks užsitikrinti svarią Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslams. „Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kasnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba“, – žurnalistams po ES šalių lyderių diskusijų sakė G. Nausėda.

16-metė švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg išrinkta žurnalo „Time“ metų asmenybe. Tiesa, kol vieniems ji didvyrėl kitiems – vaikpalaikė.  G.Thunberg šiuo metu dalyvauja klimato konferencijoje Madride, tuo pat metu Briuselyje pristatomas „Žaliasis planas“ Europai. Jai vos 16 metų bet visame pasaulyje ji šiemet suvienijo milijonus žmonių, protestuojančius prieš valstybių ir verslų neveiksnumą kovoje su klimato krize.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint įgyvendinti prisiimtus kovos su klimato kaita įsipareigojimus, Lietuvoje per dešimtmetį tam reikės skirti 14 mlrd. eurų. Jis tvirtino, kad dalis šių išlaidų turi būti padengta iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto. „Lietuvai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus 2030 metais, papildomos priemonės gali pareikalauti net 14 milijardų eurų išlaidų.

Vieno kaimo Rusijos tolimojoje šiaurėje pakraštyje susirinko 56 baltieji lokiai, kurie laisvai klajoti ir maitintis negali dėl nepakankamo Arkties ledo, pranešė aplinkosaugininkai ir vietos gyventojai. Pasaulio gamtos fondo (WWF) Rusijos skyrius nurodė, kad kalta klimato kaita – neįprastai aukšta temperatūra neleido prie krantų susiformuoti ledui. WWF pranešime sakoma, kad 56 sulysę baltieji lokiai susirinko 1 kv.

Madride prasidėjusią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją aplankys ir garsioji švedų aktyvistė Greta Thunberg. Paauglė į konferencijos atidarymą nespėjo. Katamaranu įveikusi Atlanto vandenyną, ji tik šiandien pasIekė Lisabonos krantus. Iš katamarano mojuoja klimato aktyvistė Greta Thunberg.

Valdžia užsimojo kovoti su klimato krize ir per artimiausią dešimtmetį ryškiai sumažinti išmetamų kenksmingų aplinkai dujų kiekį. Kad būtų pasiekti norimi rezultatai, planuojama mesti milijardines lėšas ir mažinti kai kurias dabar galiojančias mokestines lengvatas.

Vladimirovsko srityje (Rusija) aptiko mergaitę, kuri kaip du vandens lašai panaši į visame pasaulyje išgarsėjusią Gretą Thunberg. Mergaites sieja ne tik išorinis panašumas, tačiau ir meilė gamtai. Larisa Jefremova, Rusijoje vadinama švedų aktyvistės Gretos Thunberg antrininke, gyvena Kovrovo mieste. „Kuomet Gretą rodė naujienose, aš to nemačiau“, – „StarHit“ cituojama žiniasklaidos žvaigžde tapusi mergaitė.

Prezidentas ragina visuomenę, valdžią ir verslą telktis mažinant klimato kaitą. Jis žada inicijuoti įstatymų pataisas, kad valdžios institucijos, priimdamos sprendimus, įvertintų jų galimą poveikį aplinkai.  „Inicijuosiu Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas, numatančias privalomą iniciatyvų poveikio vertinimo aplinkos, įskaitant ir klimato kaitą, atžvilgiu. Maža to, jau netrukus Prezidentūros durys atsivers tolesnėms diskusijoms aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais.