klimato kaita
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „klimato kaita“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „klimato kaita“.
Ledynai ir toliau tirpsta: prašoma veikti dabar vengiant blogiausio scenarijaus
Nauji tyrimai parodė, kad per pastaruosius du dešimtmečius visuotinis ledynų atsitraukimas paspartėjo. Nors jų mažėjimas jau kurį laiką buvo akivaizdus, naujas darbas, paskelbtas žurnale „Nature“, rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjimas smarkiai paspartėjo.
Komanda, remdamasi išsamiais palydoviniais stebėjimais, ištyrė 217 175 ledynus iš viso pasaulio, išskyrus ledynines dangas. Šie įvertinimai buvo patvirtinti atliekant nepriklausomus didelio tikslumo atskirų ledynų matavimus.
Palies visus: kovoje su klimato kaita ir nauji mokesčiai, ir sankcijos iš Briuselio
Europos Sąjunga (ES) imasi ambicingo tikslo ir iki 2050 m. metų siekia tapti klimatui neutraliu žemynu. Naujas Briuselyje priimtas įstatymas gali numatyti ir sankcijas, kurios grėstų valstybėms, nesiimančioms ryžtingų sprendimų kovoje su klimato krize. Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, tad mūsų valdžia užsibrėžtus tikslus tikisi pasiekti įvedusi automobilių taršos mokestį ir elektrifikavusi visą šalies viešąjį transportą.
Šilčiausių metų TOP 3: 2020-ieji buvo karščiausi Europoje
Europoje dar niekada nebuvo užfiksuoti tokie karšti metai, kaip 2020-ieji. Vidutinė oro temperatūra buvo 3,4℃ didesnė nei 1981–2010 m. vidurkis, o žiema 1,4℃ „pagerino“ pačios šilčiausios žiemos rekordą.
Nukentėjo ir Arktis, kuri patiria pačius baisiausius metus savo istorijoje. Visame Arkties regione 2020-ieji buvo antri šilčiausi metai, o paviršiaus temperatūra šiame žemyne buvo 2,2℃ didesnė už 1981–2010 m. vidurkį.
Merkel: kovojant su klimato kaita dėl ateities kartų reikia „padaryti daugiau“
Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį sakė, jog šalis kovodama su klimato kaita „privalo padaryti daugiau“ ir sumažinti krūvį ateities kartoms.
Kanclerė kalbėjo po istorinio teismo sprendimo, privertusio vyriausybę nustatyti ambicingesnius taršos anglies dvideginiu mažinimo tikslus.
„[Konstitucinis Teismas] pasakė mums, kad negali būti laisvių vien tik šiandienos kartoms, kad privalome galvoti apie ateities kartų laisves“, – sakė A. Merkel.
Thunberg: jaunesnioji karta nenuleis rankų kovos su klimato kaita klausimu
Klimato aktyvistė Greta Thunberg sakė, kad valdžios žmonės „gal ir pasidavė“ dėl 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo tikslo pasaulinį šiltėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginti su laikais iki pramonės revoliucijos, bet jaunesnioji karta su tuo nesutiks.
„Mes su tuo nesutiksime... Mes, jaunesnioji karta“, – antradienį virtualioje spaudos konferencijoje pasakė švedų paauglė.
Greta Thunberg kritikuoja „vakcinų nacionalizmą“: tai neišspręs pandemijos problemų
Klimato aktyvistė Greta Thunberg planuoja nedalyvauti Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP26), kuri, kaip tikimasi, lapkričio mėnesį vyks Glazge, Škotijoje. BBC pranešė, kad G. Thunberg įsitikinimu, konferencija turi būti atidėta dėl Covid-19 pandemijos.
Jungtinės Karalystės organizuojama COP26 bus pirmoji didelė klimato kaitos konferencija, kurioje G. Thunberg nedalyvaus, po to, kai 2018 m. surengė pirmąjį savo protestą prie Švedijos parlamento.
Arktyje – vis daugiau neįprastų reiškinių: klimatas keičiasi akyse
Žaibavimas poliariniame rate yra ypač retas reiškinys, tačiau dėl šylančio klimato, žaibų arktyje užfiksuojama vis daugiau. Štai 2019 m. buvo užfiksuotas iki šiol šiauriausias šio reiškinio atvejis – žaibus buvo galima pamatyti vos 483 km nuo šiaurės ašigalio. Naujame tyrime teigiama, kad per artimiausius dešimtmečius arktyje žaibuos dvigubai dažniau.
Klimato kaitos padariniai: maisto užauginame jau net penktadaliu mažiau
Tarp daugelio bauginančių šiltesnio pasaulio padarinių vienas blogiausių yra tai, ką jis padarys žemės ūkio gamybai. Naujas tyrimas rodo, kad tai ne tik ateities problema – mes jau dabar auginame penktadaliu mažiau maisto, nei augintume, jei pasaulis būtų išlaikęs 1960-ųjų sąlygas.
Technologinė pažanga tai slėpė, iki šiol didindama bendrą derlingumą. Tačiau spartėjant atšilimui, žemės ūkio mokslininkams teks daugiau dirbti, kad neatsiliktų.
Putinas: Rusija kovos su klimato kaita
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pažadėjo, kad jo šalis, pasaulio viena pagrindinių naftos ir dujų tiekėjų, aktyviai prisidės prie kovos su klimato kaita.
„Turime atsakyti į klimato kaitos iššūkius“, – skaitydamas metinį pranešimą įstatymų leidėjams ir regionų gubernatoriams pabrėžė V. Putinas.
Įvertinta padėtis Žemės planetoje liūdina: rizika, su kuria susiduriame – milžiniška
Ruošiantis pirmajam Nobelio premijos viršūnių susitikimui, Švedijos mokslų akademija paskelbė „Planetos padėties“ ataskaitą. Susitikimas buvo sušauktas, siekiant skatinti imtis veiksmų, sprendžiant pagrindines problemas, su kuriomis susidūrė pasaulis.
Balandžio 26–28 dienomis vyksiantį susitikimą rengia Nobelio fondas. Jį internetu galės stebėti visi norintieji. Šį renginį taip pat palaiko Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinė mokslų akademija ir didžiosios Europos tyrimų institucijos.
REKLAMA
REKLAMA
Šie metai – ne tik kovos su koronavirusu metai, laukia dar viena problema
Klimato kaitos poveikis dažniausiai prognozuojamas dešimtmečiais į priekį, bet ekspertai perspėja, kad pasaulis nenumaldomai šyla jau dabar. 2020-2021 metais visi būsime susikoncentravę į kovą su koronaviruso pandemija, tačiau ne mažesnis prioritetas turės būti skiriamas ir vis labiau nerimą keliančioms globalinio atšilimo problemoms.
Pagrindinis klimato kaitos veikimo mechanizmas yra paprastas: atmosferoje susikaupęs anglies dioksidas sulaiko šilumą.
Užfiksavo didžiausią pasaulyje ledkalnį: jis dreifuoja link britų salos
Didžiosios Britanijos karinės oro pajėgos užfiksavo didžiausią pasaulyje ledkalnį, kuris dreifuoja Pietų Atlanto vandenyne. A68a pavadintas ledkalnis atsiskyrė nuo Antarktidos ledynų 2017-aisiais. Darinys tuomet siekė beveik dešimtadalį Lietuvos arba 15 Vilniaus miestų ploto.
Ekspertų nuostabai dreifuodamas A68a nesubyrėjo į tūkstančius dalių ir tik šiek tiek sumažėjo. Šiuo metu jo plotas siekia 4,2 tūkst. kv. km. Atsiskyrimo metu jo plotas sudarė beveik 6 tūkst.
Įspėja dėl klimato kaitos pavojaus – pasiekta rekordinė dujų koncentracija atmosferoje
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos atmosferoje – pagrindinis klimato kaitos veiksnys – pernai pasiekė rekordinę koncentraciją, kuri šiemet toliau didėjo nepaisant pandemijos stabdymo priemonių, pirmadienį paskelbė Jungtinės Tautos.
Jau lapkritis, o už lango nė snaigės: gamtininkas papasakojo, kuo tai gresia
Jau lapkričio vidurys, rudens pabaiga, o už lango nė vienos snaigės. Pasitaiko dienų, kai spiginanti saulė labiau primena pavasarį nei vėlyvą rudenį, o į lauką dar galima išeiti be pirštinių, kepurių ir šalikų. Gamtininkai pasakoja, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. Lietuvoje turėtų atsirasti vis daugiau naujų augalų ir gyvūnų rūšių, sutriks augalų vegetacijos ciklas ir vienmečiais turėję būti augalai po kiekvienos žiemos kils kaip naujai gimę.
Pavojus milijardui žmonių: po 30 metų 2020-uosius gali tekti prisiminti su nostalgija
Naujausias tyrimas rodo, kad iki 2050-ųjų daugiau nei milijardo žmonių gyvenamoji erdvė gali atsidurti pavojuje. Klimato kaita, konfliktai ir neramumai gali priversti daugelį žmonių palikti savo tėvynę, prognozuojama Ekonomikos ir taikos instituto ataskaitoje, pristatytoje Londone.
Ypatingoje pavojaus zonoje, anot tyrimo, atsidurs Sahelio regionas Afrikoje (teritorija virš Sacharos dykumos, – red. past.
Vairuotojams – neeilinis reidas: tikrina automobilių teršalų kiekį
Jei vairuojate senesnį automobilį ir jus šiomis dienomis sustabdys policijos pareigūnai kartu su aplinkosaugininkais – žinokite, kad bus tikrinama jūsų transporto priemonės sveikata. Pareigūnai visą savaitę Lietuvoje vykdo reidą, kurio metu matuoja teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Dažniausiai jiems užkliūva lietuvių mėgstami dyzeliukai.
Sostinės Karoliniškių rajone driekiasi Laisvės prospektas, kuriuo kasdien važiuoja tūkstančiai automobilių.
Po metus trukusios kovos už klimatą Thunberg grįžta į mokyklą
Ekologines problemas pabrėžianti švedė paauglė aktyvistė Greta Thunberg pirmadienį sakė grįšianti į mokyklą po metus trukusio agitavimo stabdyti klimato pokyčius.
„Mano metų pertrauka nuo mokslų baigėsi, ir jaučiuosi išties puikiai, kad vėl grįžtu į mokyklą!“ – per „Twitter“ parašė 17-metė, pridėjusi nuotrauką, kurioje ji matoma besišypsanti, užsidėjusi mokyklinę kuprinę ir laikanti dviratį.
G. Thunberg nenurodė, kuriame mieste ar mokykloje tęs mokslus.
Klimato kaitos padariniai: atšilimas Arktyje vyksta dvigubai sparčiau nei likusioje planetos dalyje
Arktyje esančiame Norvegijai priklausančiame Svalbardo salyne šeštadienį buvo užfiksuota aukščiausia istorijoje oro temperatūra, pranešė šalies meteorologijos institutas.
Mokslininkų duomenys rodo, jog pasaulinis atšilimas Arktyje vyksta dvigubai sparčiau nei likusioje planetos dalyje.
Minima diena be plastiko: tautietis per metus suvartoja net 500 plastikinių maišelių
Pasaulis šiandien mini dieną be plastikinių maišelių. Nors tiek daugelyje valstybių, tiek ir Lietuvoje vienkartiniai, parduotuvėse siūlomi, maišeliai jau yra apmokestinti ar pakeičiami mažiau kenksmingais, į šiukšlynus, o kaikur ir į jūras ir vandenynus, vis dar keliauja šimtai tūkstančių plastiko atliekų. Štai vienas tautietis per metus suvartoja net 500 plastikinių maišelių.
Vilnietė Monika jau mažiausiai trejus metus apsipirkinėja kitaip.
Mokslininkai įspėja: dėl klimato kaitos Lietuvoje aptinkamos ne tik naujos erkių rūšys
Kalbėdami apie besikeičiantį klimatą, pirmiausia pagalvojame apie klimato atšilimą. Visgi globalinis atšilimas tėra viena iš klimato kaitos pusių. Mokslininkai teigia, jog besikeičiantis klimatas lemia naujų ligų atsiradimą ten, kur jų anksčiau nebuvo, daro įtaką jas pernešančių gyvūnų migravimui.
Kviečia teikti paraiškas paramai gauti: bus galima įsigyti transporto priemonę
Siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iš Klimato kaitos programos numatyta 37 mln. eurų skirti energetikos, transporto ir žemės ūkio sektoriams.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antradienį paskelbė kvietimus teikti paraiškas paramai, pranešė Aplinkos ministerija.
15 mln. eurų numatyta skirti transporto priemonių įsigijimui, kurios naudoja elektrą, suslėgtąsias ar suskystintąsias gamtines dujas, biometaną arba vandenilį. Subsidijos sieks iki 40 proc.
„Amazon“ kova su klimato kaita: skirs 2 mlrd. JAV dolerių projektų vykdymui
„Amazon“ antradienį pažadėjo investuoti 2 mlrd. JAV dolerių į projektus, skirtus kovai su klimato kaita, stiprindama pastangas mažinti technologijų milžinės ir kitų paliekamą anglies pėdsaką.
Klimato apsaugos fondas rems startuolių ir kitų bendrovių, veikiančių įvairiuose sektoriuose, pastangas „pereiti prie ekonomikos be anglies dvideginio“, sakoma „Amazon“ pranešime.
Pamatykite, kaip įvairios pasaulio vietos atrodė prieš karantiną ir dabar
Žmonės nuo koronaviruso kenčia, o mūsų planeta, panašu, atsigauna. Minint Žemės dieną kviečiame sužinoti, kaip įvairios pasaulio vietos atrodė prieš karantiną ir dabar.
Niekur neskubėdama, lėtai skaidriu vandeniu medūza sklendžia ne bet kur, o Venecijos kanale. Neįprastą šiam turistų pamėgtam, šurmuliuojančiam miestui vaizdą nufilmavo čia dirbantis biologas.
„Nufilmavau medūzą prie pat Šv. Morkaus aikštės, prie pat vandens paviršiaus.
REKLAMA
„Norway Grants“ investicijų programa – žaliai Lietuvos ateičiai
Ryškėjant klimato kaitos padariniams, gamtą tausojantis gyvenimo būdas tampa vis populiaresnis – tai skatina verslus žengti tvarumo linkme. Modernių technologijų vystymas ir ekologiškų produktų gamyba ne tik gerina aplinkos kokybę, bet ir atveria duris į Vakarų rinkas.
Mokytoja iš Panevėžio norėjo gyventi neteršdama gamtos – taip sugalvojo verslą
Noras gyventi kuo mažiau suvartojant ir teršiant gamtą bereikalingu plastiku panevėžietę anglų kalbos pedagogę atvedė iki nuosavo verslo. Po 15 metų praleistų mokykloje moteris metė darbą ir atidarė parduotuvę „be atliekų“. Pasirodo, toks gyvenimas be atliekų rūpi ne vienam miestiečiui.
Į nedidelę panevėžietės parduotuvėlę užsukusi klientė drąsiai ima panaudotą, bet švarų stiklainį, paversdama jį laikina kavos pakuote.
Šilta žiema sugadino miegą vabzdžiams: bijoma ligų protrūkio
Šiltėjantis klimatas ir besniegiais virtę šalčiausi žiemos mėnesiai sausis ir vasaris kelia nemenką susirūpinimą šalies bitininkams. Kai kuriems dėl gana šilto oro aviliuose ėmė kaisti bitės. Dalis jų suskubo per anksti budintis ir skraidyti. Baiminamasi ir vabzdžių ligų protrūkio. Šilti ir drėgni orai palanki terpė bičių erkutėms veistis.
Patyręs Panevėžio rajono bitininkas Jonas Starkevičius jau skuba į bityną. Vyras baiminasi, kad šiemet dėl itin šiltos žiemos jo bitės imtų ir neperkaistų.
ES institute Vilniuje – dėmesys moterims: ragina labiau įtraukti į sprendimus dėl klimato kaitos
Lygių galimybių ekspertai teigia, jog moterys yra sąmoningesnės klimato kaitos klausimais, todėl turėtų būti labiau girdimos priimant sprendimus šioje srityje.
„Kai priimami sprendimai, procese vargiai matome moteris. Tačiau moterys ne tik sudaro 50 procentų gyventojų, bet ir turi kitokį ekologinį pėdsaką nei vyrai“, – BNS sakė Vilniuje veikiančio Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Carlien Scheele.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg susitiko su Sinkevičiumi
Europos Komisijoje šiandien lankosi ypatinga viešnia – klimato aktyvistė Greta Thunberg, kuri asmeniškai susitiko ir su Lietuvos komisaru Virginijumi Sinkevičiumi. Visgi politikų jai pristatytą ambicingą klimato įstatymą Greta kandžiai sukritikavo.
17-metė klimato aktyvistė Greta Thunberg lankosi Briuselyje. Ją į svarbų komisarų posėdį atlydi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir už aplinkosaugą bei vandenynus atsakingas Virginijus Sinkevičius.
Kasmetinis studentų nuogas bėgimas: nori atkreipti dėmesį į svarbias problemas
Maniloje dešimtys Universiteto studentų surengė kasmetinį nuogą bėgimą.
Filipinų Universiteto pastatų komplekse Maniloje nuogi jauni vyrai kasmet bėga jau nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio. Tuomet surengta pirma tokia vieša akcija protestuojant prieš anuomečio šalies diktatoriaus taikomą cenzūrą. Laikai keičiasi, bet universiteto studentų brolijos nuogaliai kasmet vis išbėga nuogi. Tik problemas kelia kaskart kitas.
„Nuogalių bėgimu jie ne tik parodo savo kūnus.
Ūkininkai nerimauja dėl klimato kaitos: plis ligos, kenkėjai, daugės ekstremalių reiškinių
Rudenį Lietuvoje pasėti augalai paprastai žiemą „užmiega“ – lapai guli ant žemės, jų spalva neryškiai žalsva, lengvai papilkėjusi. Pavasarį atšilus, pasėlių augimas tęsiasi, prasideda žydėjimas, galiausiai sulaukiama derliaus.
Tačiau Vilkaviškio rajone daugiau nei 25-erius metus ūkininkaujančios Alvytės Valuckienės kviečių, rapsų pasėliai šiemet žiemą nepailsėjo – vasario mėnesį jų lapai sultingi, žaliuoja.
„Ši žiema tikrai išskirtinė – visiškai nebuvo užmigdyti augalai, nebuvo šalčio.
Dėl šylančio klimato Lietuvos ugniagesiai ginkluojasi nauja technika
Šylant klimatui bei vis dažniau Lietuvoje įsivyraujant sausrai, daugėja ir gaisrų miškuose. Tad miškininkai ginkluojasi nauja modernia technika. Nuo šiol pirmieji suvaldyti liepsnų skubės visą reikalingą įrangą liepsnoms slopinti turintys 23 visureigiai.
Gesinti imituoto gaisro atskubantis visureigis, nors įprastos gaisrinės ir neprimena, pasak specialistų, malšinant liepsnas miškuose ar pievose, bus tarsi pirmoji pagalba.
Trys iš keturių lietuvių mano, kad klimato krizė kelia grėsmę jų kartos žmonėms
Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad klimato kaita kelia grėsmę jų kartos žmonėms, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa. Anot apklausos, trys iš keturių lietuvių sutinka, kad visuotinį skatina žmonių ūkinė veikla, o 62,8 proc. yra pasirengę keisti gyvenimo būdą, kad prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo.
Trumpo atsakas kovotojams prieš klimato kaitą: atmeskime prognozes apie apokalipsę
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį griežtai sukritikavo „amžinus pražūties pranašus“, perspėjančius, kad pasaulis išgyvena rimtą aplinkos krizę.
Tokį pareiškimą D. Trumpas padarė kreipdamasis į auditoriją Davose, kurioje buvo ir švedų paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg. Jo žinutė buvo priešinga G. Thunberg ir kitų išsakytiems perspėjimams.
Išskyrė klimato krizės žalą: anomalijos, prastas derlius ir blogėjanti žmonių sveikata
Lietuvoje žiemos nematyti: nėra ne tik sniego, bet ir minusinė temperatūra aplanko dažniausiai tik naktį. Dėl tokios šiltos žiemos pamiškėse pražystančios žibutės džiugina žmonių akis, tačiau klimatologai sako, kad džiaugtis nėra ko, mat tai visai ne pavasario, o klimato atšilimo požymis.
„Šitokia šiluma yra susijusi su atmosferos cirkuliacijos procesais: labai stipria vakarų, pietų ir pietvakarių pernaša.
Rusijoje paaiškino anomaliai šiltą žiemą: JAV panaudojo klimatinį ginklą
Teigiama temperatūra Europinėje Rusijos dalyje vyrauja faktiškai visą žiemą ir tai paskatino žmones ieškoti tokių gamtos pokyčių priežasčių. Rusijos Valstybės Dūmos parlamentaras Aleksejus Žuravliovas sukėlė tikrą audrą žiniasklaidoje pareiškęs, kad tokie orai yra JAV panaudoto klimatinio ginklo pasekmė.
Jau sausio 16-ąją planuojamas šilumos rekordas – 5 laipsniai šilumos.
Lietuvos miškuose pražydo žibutės ir tai – pavojaus signalas, o ne gamtos išdaigos
Nors sausis ritasi į antrą pusę, lietuviai socialiniuose tinkluose aktyviai fiksuoja pavasarinius reiškinius: pamiškėse pražysta viena kita žibutė, ant blindžių sprogsta liaudyje vadinami kačiukai, o kai kuriose Lietuvos vietose užfiksuota perkūnija.
Įspėja dėl Lietuvai nebūdingų sausio orų: vasarį atėję šalčiai augalus užklups nepasiruošusius
Jeigu norite pasidaryti asmenukę prie žiedus skleidžiančios japoniškosios sakuros, laukti pavasario nereikia – tą Lietuvoje galite padaryti ir dabar. Taip ir neateinant žiemai, šalies gamtoje toliau dedasi keisti dalykai. Spalvingus žiedus krauna ne tik sakuros, bet ir kiti augalai. O kai kurie lietuviai su stiklainiais traukia prie klevų sulos.
1000 eurų siūlo ne tik perkantiems automobilius: juos žada ir dviratininkams ar paspirtukininkams
Valdžia su klimato kaita kovos ne tik botagais, bet ir saldainiais, bent jau taip žada aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Saldainių asortimentą valdžia žada gausinti – siūlys tūkstantines kompensacijas elektromobilių, elektrinių paspirtukų, dviračių ir net transporto bilietų įsigijimui.
Dabar gyventojai, atsisakantys seno taršaus automobilio ir perkantys ekologišką transporto priemonę, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą ir gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją.
Ar automobilių mokestis padės kovoti su klimato kaita?
Per ateinančius 10 metų Lietuva įsipareigojo gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Nemažai jų išmetama transporto sektoriuje. Kaip tik nuo šių metų vidurio turėtų įsigalioti automobilių registracijos mokestis.
Tikimasi, kad jis bent kiek paskatins rinktis mažiau taršius automobilius, bet skeptikai tuo labai abejoja.
Neslepiama, kad ateityje transporto priemonių apmokestinimas gali dar didėti.
Kova su klimato kaita: Meksikoje – naujas draudimas dėl plastikinių maišelių
Kova su klimato kaita įgauna pagreitį. Nuo naujųjų metų Meksikos sostinėje uždrausta pardavinėti plastikinius maišelius, o nusižengusiųjų šiam miesto valdžios sprendimui laukia tūkstantinės baudos.
Meksikos sostinės gyventojai į daržovių ir vaisių turgų keliauja nešini jau nebe plastikiniais, bet medvilniniais ar kitais daugkartinio naudojimo maišeliais.
Anomalūs karščiai Norvegijoje: 19 laipsnių šilumos sausio mėnesį
Norvegija fiksuoja naujus šilumos žiemą rekordus. Ondalsnese sausio 2-ąją temperatūra ryte siekė 18,6 laipsnio, o Sundalsere – net 19 laipsnių Celsijaus. Tai buvo pati šilčiausia sausio mėnesio diena fiordų šalyje per visą stebėjimų istoriją.
Raumos merė Yvonne Wold žiniasklaidai pasakojo, kad pasinaudojo galimybe išsimaudyti jūroje žiemą.
Klimatologai mato pavojų: nėra ko džiaugtis, kad dar neturim sniego
Deja, ne visi rekordai gamtoje kelia daug džiugesio. Klimatologai skelbia: 2019-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra ne tik pasiekė rekordines aukštumas, bet ir ankstesnį rekordą viršijo neįtikėtinai daug. O to padariniai akivaizdūs kiekvienam – dar ir šiandien žydinčios gėlės, o sniego dar beveik neregėjome.
Vyriausybė pritarė kovos su klimato kaita planui
Vyriausybė pirmadienį pritarė atnaujintam nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui 2021-2030 metams. Jis dar šiemet bus pateiktas Europos Komisijai (EK), ji iki 2020 metų birželio turėtų pateikti nacionalinių planų vertinimą, pranešė Energetikos ministerija.
Ministrų kabineto patvirtintame plane numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita.
Paaiškino, kaip yra iš tikrųjų: kuri eglė labiau teršia gamtą – tikra ar plastikinė
Kokią eglę jūs pasipuošėte šioms Kalėdoms? Ar jūsų namai kvepia spygliais ar nusprendėte išgelbėti kelias gyvas egles ir nusipirkote plastikinę? Netrukus sužinosite tikrą tiesą – kuri eglutė labiau teršia gamtą ir kiek gyvų eglių atitinka vienos plastikinės taršą. Ir kas galiausiai nutinka su nutriušusiomis plastikinėmis žaliaskarėmis.
Tikra ar plastikinė? Tokį klausimą kasmet, turbūt, užduoda dažnas lietuvis. Tikra lietuviška žaliaskarė.
Madride baigėsi susitikimas dėl klimato kaitos
Madride sekmadienį baigėsi Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija (COP25).
Ir nors šalims pavyko per vargus pasiekti tam tikrų kompromisų dėl kovos su visuotiniu atšilimu plano, visgi jie toli gražu neatitinka to, ko, mokslininkų teigimu, reikia reaguojant į ekstremalią situaciją.
Olandų policija Schipholio oro uoste areštavo kelis klimato protestuotojus
Nyderlandų pasienio policija šeštadienį Amsterdamo Schipholio oro uoste areštavo kelis klimato protestuotojus, dalyvavusius demonstracijoje, kuria siekta priversti šį intensyviai dirbantį tarptautinį oro uostą priimti taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo planą.
Pareigūnai ėmėsi išvesdinti 100–150 klimato aktyvistų, susirinkusių su plakatais į nesankcionuotą demonstraciją, parodė televizija.
Pritarė „Žaliajam planui“: Europa taps klimatui neutraliu kontinentu
Europos Sąjungos lyderiai pritarė vadinamajam „Žaliajam planui“, pagal kurį iki amžiaus vidurio Europa turi tapti klimatui neutraliu kontinentu.
Po ištisas valandas trukusių ir tik naktį pasibaigusių derybų Europos Sąjungos lyderiai pritarė pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Vienintelė Lenkija pareikalavo daugiau laiko visiškai pereiti prie žaliosios energijos ir keliamus tikslus sieks įgyvendinti iki 2070-ųjų.
Nausėda prašys ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams
Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad sieks užsitikrinti svarią Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslams.
„Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kasnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba“, – žurnalistams po ES šalių lyderių diskusijų sakė G. Nausėda.
Brazilijos prezidentas įsiuto dėl Thunberg: išvadino vaikpalaike
16-metė švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg išrinkta žurnalo „Time“ metų asmenybe. Tiesa, kol vieniems ji didvyrėl kitiems – vaikpalaikė.
G.Thunberg šiuo metu dalyvauja klimato konferencijoje Madride, tuo pat metu Briuselyje pristatomas „Žaliasis planas“ Europai.
Jai vos 16 metų bet visame pasaulyje ji šiemet suvienijo milijonus žmonių, protestuojančius prieš valstybių ir verslų neveiksnumą kovoje su klimato krize.
Nausėda tvirtina: kovai su klimato kaita reikės skirti 14 milijardų eurų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint įgyvendinti prisiimtus kovos su klimato kaita įsipareigojimus, Lietuvoje per dešimtmetį tam reikės skirti 14 mlrd. eurų.
Jis tvirtino, kad dalis šių išlaidų turi būti padengta iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto.
„Lietuvai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus 2030 metais, papildomos priemonės gali pareikalauti net 14 milijardų eurų išlaidų.
