klimato kaita

Klimato kaitos konferencijoje Glazge – du itin svarbūs pasiekimai. Lyderiai sutarė iki 2030-ųjų sustabdyti miškų naikinimą ir bent trečdaliu sumažinti išmetamų metano dujų kiekį. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo pasauliui per ateinančius tris dešimtmečius Lietuvos ekonomiką paversti neutralia klimatui. Kovotojai už gamtą į Glazgo klimato konferenciją COP26 susirinkusius lyderius laido kritikos strėles, kad šiame istoriniame renginyje kol kas daugiau žodžių negu darbų.

Pasaulio vadovų susitikime Glazge dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sako gavęs Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono sutikimą kitąmet apsilankyti Lietuvoje. Konferencijoje neformaliai su Britanijos premjeru bendravęs šalies vadovas, pakvietė B. Johnsoną atvykti į Kaune kitąmet vyksiančius Europos kultūros sostinės renginius. „Kaip tik sėdėjome autobuse šalia ir kalbėjomės, kada gi pagaliau jis atvyks į Lietuvą.

Daugiau kaip 80 valstybių prisidėjo prie JAV ir Europos Sąjungos pažado iki šio dešimtmečio pabaigos 30 proc. sumažinti išmetamo metano kiekį, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pasaulio lyderiai antradienį milijardų 20 JAV dolerių vertės iniciatyvą iki 2030 metų sustabdyti mūsų planetos miškų nykimą, nors aplinkosaugos aktyvistų grupės skeptiškai vertina šį užmojį ir sako, kad planetos „žaliesiems plaučiams“ gelbėti reikalingi skubesni veiksmai. Jungtinės Karalystės vyriausybė, Jungtinių Tautų klimato konferencijos COP26 organizatorė, nurodė, kad naujajai miškų apsaugos iniciatyvai bus skirta beveik 20 mlrd. dolerių (apie 17,2 mlrd. eurų) valstybinių ir privačių lėšų.

Iki 2050-ųjų metų Lietuvos ekonomika bus neutrali klimatui, antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP26 Glazge sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas čia pristatė Lietuvoje įgyvendinamas priemones prisidedančias prie klimato kaitos mažinimo. Pasak G. Nausėdos, Lietuva tvirtai remia tarptautinius ir Europos Sąjungos klimato kaitos tikslus. „Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau sumažinome 58 proc.

Yra daug ataskaitų, pagrįstų moksliniais tyrimais, kuriose kalbama apie ilgalaikį klimato kaitos poveikį – kylantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, temperatūrą ir jūros lygį. Pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimas reikalauja, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Mes žinome, kad klimato krizė ir toliau niokos mūsų planetą, kol vyriausybės nesiims veiksmų, tačiau kiek blogiau bus 2014 m. gimusiam kūdikiui? Žymiai blogiau, remiantis naujausia informacija. Kaip pranešta žurnale „Science“, naujoji karta per savo gyvenimą susidurs su septynis kartus didesnėmis karščio bangomis nei tie, gimę prieš 60 metų, jau patyrė ir dar patirs, jei vidutinė pasaulio temperatūra pasieks 3 °C (5,4 °F), palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Pasaulio lyderiai susirinko į vieną svarbiausių klimato kaitos konferencijų planetos istorijoje. Lyderiai ragina nustoti su gamta elgtis kaip su tualetu ir ją beatodairiškai teršti.  Tačiau aktyvistai netiki, kad elitui pavyks susitarti dėl konkrečių priemonių klimato krizei mažinti. o vienų didžiasių pasaulio teršėjų vadovai – Kinijos, Rusijos ir Brazilijos prezidentai į šią konferenciją išvis nusispjovė ir į ją nė nepasivargino atvykti.

Jungtinių Tautų klimato konferenciją Glazge (COP26) galima būtų laikyti sėkminga, jeigu šalys dėl klimato kaitos užfiksuotų aiškius  įsipareigojimus, pirmadienį žurnalistams sakė konferencijoje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda.  „Turi būti užfiksuoti labai aiškūs įsipareigojimai ir veikimo mechanizmas, kaip Paryžiaus susitarimo tikslus mes ketiname įgyvendinti. Jeigu tokie elementai būtų, sakyčiau, kad konferencija buvo vaisinga“, – sakė Prezidentas.

Romoje susirinkę 20-ties ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių lyderiai antrą dieną tariasi kaip gaivinti pasaulio ekonomiką, pažaboti koronaviruso pandemiją ir kovoti su klimato kaita. Ir nors pažėrė daug pažadų, tačiau priėmė mažai įsipareigojimų. Ką pavyko sutarti ir dėl ko Glazge klimato aktyvistė Greta Tumberg ir tūkstančiai demonstantų ruošia pirtį šalių vadovams – reportaže. Romoje ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių lyderiai per petį į garsųjį Trevį fontaną metą po euro monetą.

Romoje dvi dienas posėdžiavę „Didžiojo dvidešimtuko“ (G-20) šalių lyderiai sekmadienį sutarė dėl kompromisinio įsipareigojimo siekti poveikio klimatui neutralumo „iki ar maždaug iki šio amžiaus vidurio“. Prieš šį viršūnių susitikimą tikėtasi, kad jis paklos pamatą Škotijos Glazgo mieste prasidedančiai Jungtinių Tautų klimato konferencijai.

Jau po poros dienų Škotijoje prasidės pasaulinė klimato kaitos konferencija į kurią šalių lyderiai per porą dienų atskris lėktuvais. O vieno vokiečio kelionė iki Škotijos prasidėjo dar prieš tris mėnesius. Vyras per septynias šalis ir dešimtis miestų rieda paties sukonstruotoje, savo kojomis varomoje metalinėje sferoje. Ir pakeliui renka žmonių pažadus saugoti mūsų planetą.

Pirmadienį visoje Lietuvoje prasideda Aplinkos ministerijos rengiama Klimato savaitė, kuria siekiama atkreipti visuomenės, verslo ir kitų grupių dėmesį į aktualiausius klimato kaitos klausimus. Visą savaitę šia tema suplanuoti įvairūs renginiai – diskusijos, dirbtuvės, vieši pranešimai, akcijos, konkursai, skatinant žmones įsitraukti į prisitaikymo bei klimato kaitos švelninimo klausimus.

Internautai kėlė teorijas internete, kad kraterius Sibire galėjo išmušti apokaliptiniai asteroidai ar ateiviai, tačiau greitai paaiškėjo, kad skylės atsirado amžino įšalo viršūnėse, esančiose virš gamtinių dujų telkinių. Tačiau staiga atsirandantys krateriai buvo pribloškiantys. Kai kurie įtarė klimato kaitą, o kiti pirštu rodė į gausią regiono iškastinio kuro gavybą.

Šimtams milijonų žmonių, gyvenančių šalia pakrančių, jūros lygio kilimas yra ganėtinai pavojingas, ypač, kai ledo sluoksniai Antarktidoje sparčiai nyksta ir galiausiai gali sugriūti. Jūros jau ir taip sparčiai kyla, grasindamos užlieti tokius miestus kaip Majamis.

Italijoje verda aistros dėl klimato kaitos. Milane vykstančioje klimato kaitos konferencijoje aktyvistai susirėmė su policija, blokavo kelius ir kėlė chaosą per politikų diskusijas. Valdininkų pažadus imtis platesnių veiksmų kovoje su klimato kaita išjuokė ir į renginį atvykusi garsioji klimato aktyvistė Greta Thunberg.  Klimato aktyvistai su policija susirėmė Milane.

Ispanijoje, Bilbao mieste paslapčia pastatyta skulptūra sukėlė vietos gyventojų sąmyšį. Itin tikroviškas meno kūrinys vaizduoja upėje skęstančią mergaitę ir taip perspėja apie klimato kaitos pasekmes. Iš drumzlino Nerviono upės vandens į Bilbao miesto gyventojus beviltiškai žvelgia ši skęstančios mergaitės skulptūra. Kiekvieną dieną uostamiestyje, prasidėjus potvyniui, jos veidas palengva imta nirti po vandeniu, kol galiausiai jį visą apsemia.

Švedė aktyvistė Greta Thunberg antradienį atidarė jaunimo suvažiavimą klimato problemoms aptarti ir pasmerkė jau tris dešimtmečius besitęsiantį vyriausybių neveiklumą, apkaltinusi pasaulio lyderius, kad jie „paskandino“ ateities kartas savo „tuščiais žodžiais ir pažadais“. Kalbėdama likus kelioms savaitėms iki itin svarbios Jungtinių Tautų klimato konferencijos Glazge, G. Thunberg kaltino vyriausybes „begėdiškai sveikinus save“ už nepakankamus pažadus sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukelia...

Vedami klimato aktyvistės Gretos Tunberg, dešimtys tūkstančių moksleivių užtvindė Berlyno gatves reikalaudami politikų didinti kovą su klimato kaita. Judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ aktyvistai po ilgos petraukos didžiulius mitingus surengė ir kituose miestuose. Vien Vokietijoje jų vyko 400. Nutilę dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos, penktadieniniai moksleivių klimato protestai sugrįžo su trenksmu.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Jungtines Tautas padėti spręsti Minsko režimo kurstomą neteisėtos migracijos krizę pasienyje su Lietuva. Antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjoje (JTGA), šalies vadovas dar kartą pabrėžė, jog migrantų antplūdis yra hibridinė ataka. „Jau keletą mėnesių Lietuva reaguoja į beprecedentę hibridinę ataką. Dirbtinai sukūrusi ir nukreipusi nelegalios migracijos srautus, Baltarusija siekia daryti politinį spaudimą Europos Sąjungai.

Niujorke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad atkurdamos nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias ekonomikas, šalys turi daugiau investuoti į žalos klimatui mažinimą. Taip jis kalbėjo Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso sušauktame renginyje darnaus vystymosi tikslų klausimu. „Daugiau kaip pusė pasaulio BVP priklauso nuo gamtos. Daugelio žmonių gyvenimas priklauso nuo gamtos.

Vabzdžiai tiesiog tirpsta mums priešais akis, o mes to nepastebime? Dar 2017-aisiais mokslo žurnale „Plos One“ publikuotas tyrimas pateikia nerimą keliančius ženklus. Mokslininkai išsiaiškino, kad skraidančių vabzdžių biomasė – visų rūšių bendra masė – per pastaruosius 25 metus Vokietijos gamtos draustiniuose susitraukė apie 75 proc. Kai kurie specialistai perspėja, kad artinasi tikra „vabzdžių apokalipsė“. „Šis ir kiti vėliau atlikti panašūs tyrimai kelia daug nerimo mokslo pasaulyje.

Prieš dvejus metus Notre Dame universitetas paskelbė indeksą, atskleidžiantį, kurios tautos buvo labiau ar mažiau paveiktos klimato kaitos. Žinomas kaip Notre Dame visuotinė prisitaikymo iniciatyva (ND-GAIN), ji vėl sukasi internete – ir jos išvados šiandien yra ne mažiau aktualios nei tada. Tai išsamus indeksas – jame nagrinėjamas kiekvienos šalies pažeidžiamumas ir pasirengimas prisitaikyti.

Dėl žmonių sukelto klimato atšilimo, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo potvynių. NASA atlikti tyrimai parodė, kad kito dešimtmečio viduryje situacija gali tapti labai pavojinga, nes žemę veiks ne tik klimato kaita, bet ir savitas mėnulio ciklas, vadinamas nutacija. Mėnulis ir saulė turi didelį gravitacinį poveikį žemei, pavyzdžiui, būtent jie sukelia potvynius. Tačiau visi šie trys dangaus kūnai nėra tobulai sulygiuoti.

Spręsdami, ar norime susilaukti vaikų, mes įvertiname savo finansus, būsto situaciją, santykių statusą, karjeros planus ir dar daugybę kitų veiksnių. O pastaraisiais metais iškilo dar vienas vis gilėjančios klimato krizės iškeltas klausimas – kokį poveikį planetai turi vaiko susilaukimas? Daugeliui jaunų žmonių šis klausimas yra labai sudėtingas.

Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo šiemet planuoja sulaukti 63 mln. eurų paramos elektromobiliams, švaresnėms technologijoms, savivaldybių pastatams atnaujinti, neariminei žemdirbystei.  Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino nacionalines finansavimo kryptis fondo paramai 2021-2022 metams, praneša Energetikos ministerija.  „Per šį dešimtmetį į Lietuvos ekonomiką pagal Žaliąjį kursą bus įlieta iki 7 mlrd.

Klimato kaita iki devynių kartų padidino pražūtingų didelių potvynių, panašių į praeitą mėnesį nuniokojusius dalį Vokietijos ir Belgijos, tikimybę, rodo antradienį paskelbta tarptautinė studija. Liepos viduryje Vokietijos vakarų regioną apėmę potvyniai pareikalavo mažiausiai 190 žmonių gyvybių, dar 38 žmonės žuvo po ekstremalių liūčių Belgijos pietiniame Valonijos regione. Pasitelkdami sparčiai vystomo prieskyros mokslo (angl.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg penktadienį pareiškė besitikinti nuvykti į COP26 klimato konferenciją, nors prieš keletą mėnesių grasino boikotuoti šį renginį dėl nesąžiningo vakcinų skirstymo pasaulyje. „Girdėjau, kad visiems delegatams bus siūloma vakcina, – naujienų agentūrai AFP sakė G. Thunberg. – Jei bus nustatyta, kad bus saugu, tikiuosi sudalyvauti.

Jei civilizacija žlunga dėl klimato kaitos ar mirtinos pandemijos, vieta, kuri turi didžiausią tikimybę išlikti nepažeista, yra Naujoji Zelandija. Tačiau, jei sužinoję šią informaciją, bandysite ten nusipirkti žemės lopinėlį, o ne pirmiausia bandysite padėti išvengti žlugimo, tam gali būti per vėlu. Daugelis civilizacijų yra žlugusios dėl karo, vidinio konflikto ar per didelio išteklių naudojimo.

Švedijos tyrėjų duomenimis, vieniši vyrai išskiria apie 18 procentų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei moterys. Šią vasarą žurnale „Journal of Industrial Ecology“ paskelbtame naujame tyrime buvo lyginamas vienišų vyrų ir vienišų moterų anglies pėdsakas prieš ir po to, kai abi grupės pakeitė savo gyvenimo būdą į tvaresnį, pavyzdžiui, vyko atostogų ne lėktuvu, o traukiniu, ir iškeitė pieno produktus į augalinius.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis turi suremti pečius ambicingesniems klimato krizės suvaldymo tikslams pasiekti, kartu atrandant sprendimus sau ir kitiems žemynams, kaip ekonomiką paversti  klimatui neutralia, pagerinant gyvenimo kokybę ir nepaliekant nieko užnugaryje, sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Įvairiose pasaulio vietose siaučiant pražūtingiems gaisrams, potvyniams ir karščio bangoms, Jungtinių Tautų (JT) klimatologai savo ataskaitoje skelbia niūrias klimato kaitos prognozes. Mokslininkai pateikia tyrimų rezultatus, kada dėl žmonijos sukeltos taršos ištirps Arkties ledas ir kokios stichinės nelaimės taps daug dažnesnės nei iki šiol. Dar viena pragariška diena antroje pagal dydį Graikijos Evijos saloje.

Europos Komisija tikisi, kad kapitalinis remontas padės sumažinti taršą Europoje. ES anglies dioksido rinka grįžo, rašo politico.eu. Praleidusi daugelį metų ES reguliavimo mechanizmo nuošalyje, kur ji buvo daugiausiai nurašyta, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (Emissions Trading System – ETS) vėl tapo klimato politikos kertiniu akmeniu.

Aukštesni ES energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir nauja anglies dioksido rinka pastatams gali sukelti socialinį nepasitenkinimą tarp gyventojų. Esą šie nauji planai turėtų kur kas sparčiau skatinti renovuoti gyventojų nuosavybėje esantį nekilnojamąjį turtą. ES planuoja spausti šalis, kad pastatai taptų efektyvesni energijos požiūriu – ir tai kelia baimę dėl Briuselio ir nacionalinių sostinių susidūrimo bei populistinio atsako galimybės.

Ultrakonservatyvių pažiūrų šiitų dvasininkas Ebrahimas Raisi ketvirtadienį buvo prisaikdintas aštuntuoju šalies prezidentu per ceremoniją parlamente, tiesiogiai transliuojamą valstybinės televizijos. „Pasišvęsiu tarnybai žmonėms, šalies garbei, tikėjimo ir moralės skleidimui, taip pat tiesos ir teisingumo palaikymui“, – per ceremoniją sakė E. Raisi.

Lietuva kovoje su klimato krize pagrindines pajėgas mes į transporto sektorių, nes jis, anot aplinkos ministro, pats taršiausias. Po kelerių metų miestuose turėtų atsirasti zonos, į kurias nebebus įleidžiami taršūs automobiliai, o artimiausiais dešimtmečiais iš Lietuvos kelių išvis turėtų išnykti įprasti benzininiai ir dyzeliniai automobiliai.

Aukštus standartus kovoje su klimato krize kelianti Europos Sąjunga nori priversti ir likusį pasaulį į aplinkosaugą žiūrėti taip pat rimtai. Tam Bendrija planuoja pasitelkti naują priemonę – pasienio anglies dvideginio mokesčio mechanizmą. Šis mokestis pradėtų galioti jau 2023 metais, o juo būtų apmokestinamos prekės, kurios pagamintos šalyse, kur aplinkosaugos standartai žemesni nei Europoje.

Didžiausias klimato įstatymų rinkinys sulaukė Briuselio reakcijos. Kas yra „Fit for 55“ (liet. „Tinkamas 55“)? Užmiestyje įsikūrusios jogos studijos pavadinimas? Koketiška programėlė suaugusiems? Ne, tai tik Europos Sąjungos (ES) keistai pavadintas bandymas pakeisti viso žemyno ekonomiką, praneša „politico.

Lietuvoje dėl karščio vietomis jau lydosi asfaltas, Kanadoje temperatūra siekia 50 laipsnių, Kuveitas praneša apie net 70 laipsnių karštį. Ši vasara yra tik dar sykį praktiškai patvirtina globalaus atšilimo teoriją, o klimatologai perspėja – net jeigu per dieną pašalintume visus teršimo šaltinius, panašūs kataklizmai tęstųsi dar mažiausiai 30 metų. Birželį Lietuvoje buvo vienas po kito fiksuojami dienos karščio rekordai – dažnai ankstesnįjį pagerinant visu laipsniu ar daugiau.

Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams. Didžioji dalis priemonių numatyta prieš didžiausią taršos šaltinį Lietuvoje – transportą.

Du dalykai, dėl kurių mokslo bendruomenė sutaria, kalbėdami apie klimato kaitą, yra tai, kad ji yra tikra ir yra sukurta žmogaus. Dažniausiai cituojamas skaičius yra tas, kad 97,1 proc. mokslinių tyrimų patvirtina nuomonę, jog klimato kaitą sukelia žmonės. Nors tai yra vieningas sutarimas, klimato kaitos neigėjai vis tiek mano, kad galbūt teisūs yra tie likę 2,9 proc. „Šiandien globalinio atšilimo panikos kėlėjai yra plokščiažemininkų atitikmuo, – prieš keletą metų sakė Tedas Cruzas.

NASA mokslininkai perspėja, kad dėl šiltėjančio klimato gali pasikeisti Arkties vandenyno srovė, o tai gerokai atšaldytų oro temperatūrą Europoje. Boforto žiedu vadinama žiedinė srovė juda pagal laikrodžio rodyklę aplink vakarinį Arkties vandenyną – į šiaurę nuo Kanados ir Aliaskos, kur ji surenka gėlą vandenį iš tirpstančių ledynų, upių ir kritulių. Šis gėlas vanduo apsaugo jūros ledą nuo tirpimą skatinančio sūraus vandens ir taip padeda vėsinti šiaurinę planetos dalį.

Tarptautinė energijos agentūra teigia, kad norint dar iki šio amžiaus vidurio neutralizuoti išmetamo anglies dioksido poveikį, jau nuo 2025 m. reiktų uždrausti visų iškastinio kuro boilerių pardavinėjimą. Tai vienas iš 400 agentūros pasiūlytų žingsnių, kurie padėtų pasiekti nulinį grynąjį anglies dioksido pėdsaką.

Plastikiniai buteliai į vanilės skonio kvapiąją medžiagą buvo paversti naudojantis genų inžinerijos būdu sukurtomis bakterijomis. Tai pirmasis kartas, kai iš plastiko atliekų buvo pagaminta vertinga cheminė medžiaga. Šios cheminės medžiagos gamyba galėtų skatinti atliekų perdirbimą ir padėtų įveikti pasaulinę plastiko taršą. Plastikinių butelių perdirbimas į pelningas medžiagas padarytų perdirbimo procesą kur kas patrauklesnį ir efektyvesnį. Šiuo metu plastikas praranda apie 95 proc.

Tarsi Grenlandijos skydinio ledyno tirpimas jau nebūtų pakankamai didelė problema, nauji tyrimai parodė, kad tirpstančios ledo masės vandenyje stebėtinai gausu nuodingo metalinio gyvsidabrio. Šis atradimas turi keletą nežinomųjų, tačiau jis išryškina, kaip besiformuojanti klimato krizė gali paveikti likusį gamtos pasaulį ir žmogaus gyvenimą daugeliu anksčiau nenumatytų būdų.

Gražuolis baltųjų rifų ryklys, plaukiojantis vandenyje, jūrų biologams užminė mįslę – kokia paslapinta odos liga puola šiuos gyvūnus? Dar balandžio mėnesį socialiniuose tinkluose paplito vieno iš baltais pelekų antgaliais išsiskiriančių ryklių nuotrauka, kurioje matyti dėmės ir pakitimai ant gyvūnų galvos. „Susidūrę su nukentėjusiais rykliais, pastebėjome baltas dėmes, pakitimus ant galvos. Dauguma turėjo vieną dėmę, o keli dar daugiau.

Seniausiam pasaulyje piešinui urve Indonezijoje iškilo pavojus – dėl klimato pokyčių jis ėmė sparčiai nykti. Ekspertai tarsi lenktyniauja su laiku ieškodami būdų, kaip išsaugoti neįkainojamus priešistorinius kūrinius. „Paėmėme keletą pigmento mėginių ir išanalizavome juos laboratorijoje. Galiausiai priėjome prie išvados, kad dėl klimato pokyčių greičiau lupasi pati siena“, – sako Indonezijos archeologas Basran Burhan.

Gitanas Nausėda ragina Lietuvos gyventojus kurti švaresnę, saugesnę aplinką: nešiukšlinti, tausoti gamtą, rūšiuoti atliekas, padėti tvarkyti apleistas vietas. Šios idėjos šiandien skambėjo Prezidentūros „Žalių idėjų festivalyje“, kuriame valdžios atstovai užsimena ir apie taršos mokesčius, tačiau žada, kad jie bus nedideli. Automobilio kilimėlis, kompiuterio monitoriaus dalys, padangos, kalnai plastiko ir kitų šiukšlių.

Europos Sąjunga ir Lietuva yra pasirengusios ir turi visas galimybes įgyvendinti ambicingus ekonomikos žalinimo, kovos su klimato kaita, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo tikslus, po šeštadienį vykusio „Žalios Lietuvos“ deklaracijos pasirašymo teigė prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien mes čia sukūrėme valdančią koaliciją. Šios koalicijos tikslas yra sukurti žaliąją Lietuvą, kurią mes galėtume išdidžiai ir oriai palikti savo vaikams ir anūkams.