klimato kaita

Ledo danga Grenlandijoje šių metų liepą tirpo žymiai sparčiau, nei bet kada šį mėnesį per praėjusius 30 metų, pranešė NASA. Pasak mokslininkų, dar niekada nebuvo fiksuojamas toks spartus Grenlandijos ledynų tirpimas. Ledas ištirpo net aukščiausioje ir šalčiausioje salos vietoje, kur veikia tyrimų stotis „Summit“. Tirpstančio ledo plotai vos per 4 dienas padidėjo dvigubai ir apėmė 97 proc. visos Grenlandijos ledo dangos, sakoma pranešime.

Praėjusią savaitę į Rio de Žaneirą susirinko pasaulio lyderiai, politikos ekspertai ir aplinkosaugininkai. Jie dalyvavo Rio+20 Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje tvariai pasaulio plėtrai. „Business Insider“ pažvelgė, kaip Žemė pasikeitė nuo pirmojo pasaulio viršūnių susitikimo 1992 metais. Per 20 metų pasaulyje atsirado 1,5 mlrd. žmonių daugiau, Žemės populiacija išaugo 27 proc. Megamiestų (turinčių daugiau nei 10 mln. gyventojų) padaugėjo dvigubai.

Jei siekdami išvengti planetos atšilimo, nuspręstume išmėginti geoinžinerinius metodus, tikėtina, kad dangaus mėlynė pabaltų. Mokslininkai jau kurį laiką įtarė, kad vienas geoinžinerinis kovos su atšilimu metodas, apie kurį dažnai diskutuojama – mažyčių sulfato dalelių paleidimas į  atmosferą tam, kad šios numuštų saulės spindulių kryptį, – gali dangaus mėlynę paversti balsvas. Gamta iš esmės jau įrodė tokį efektą realybėje.

Visame pasaulyje ne tik klimatologai, bet ir kitų sričių mokslininkai skelbia publikacijas, supažindina visuomenę su naujausiais tyrimais dėl pastebimų oro temperatūros svyravimų skirtumų, kritulių pagausėjimo ar sumažėjimo. Visuomenė per žiniasklaidos priemones informuojama apie vis dažniau įvykstančias gamtos stichijas, kurių priežastimi įvardijama klimato kaita, kitaip vadinamu visuotiniu atšilimu.

Pasaulinio atšilimo teoriją remiantiems mokslininkams teks rasti paaiškinimą palydovinėms nuotraukoms, užfiksavusioms ledynų ploto didėjimą kalnų grandinėje į vakarus nuo Himalajų. Prancūzijos palydovo padarytos nuotraukos liudija, kad vienos aukščiausių pasaulyje Karakorumo kalnų grandinės tarp Pakistano, Indijos ir Kinijos ledynai per pastaruosius 10 metų padidėjo.

Šiuo metu žmonija susirūpinusi klimato šilimu, stebimu pastaraisiais dešimtmečiais. Šis akivaizdus reiškinys imamas sieti su kitais jau ne tokiais akivaizdžiais reiškiniais, kaip žemės drebėjimų dažnėjimas, ugnikalnių aktyvėjimas, vėjų, liūčių ir potvynių stiprėjimas, taip pat ir pasaulio pabaigos idėja. Tačiau net ir sinoptikai nesiima numatyti orų daugiau kaip penkioms dienoms, o ką jau kalbėti apie žemėdrebas ir ugnikalnius, kurie susiję su reiškiniais, trunkančiais milijonus metų.

Naujausio tyrimo rezultatai rodo, jog pasaulinis atšilimas vyko viduramžiais, prieš maždaug 1000 – 500 metų: planeta kaito, o vėliau vėso (skelbiama, jog planetą buvo apėmęs vadinamasis „Mažasis ledynmetis“) visiškai natūraliai, be žmogaus pramoninės intervencijos.

Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad pasaulio temperatūra iki 2050-ųjų gali pakilti 1,5–3 laipsniais Celsijaus, skelbia BBC. Beveik 10 tūkst. klimato modeliavimo programų buvo paleista savanorių kompiuteriuose. Žurnale „Nature Geoscience“ išspausdintame pranešime naujausio tyrimo rezultatai skiriasi nuo anksčiau skelbtų. Mokslininkai siekia ištirti didesnę galimų ateities scenarijų įvairovę. Pasak jų, tai padeda kontroliuoti klimato sistemos neapibrėžtumą.

Kylant jūrų lygiui, aukštyn stiebiasi ir su tuo susiję kaštai. Vien klimato kaitos poveikis vandenynams iki šimtmečio pabaigos gali kainuoti 2 trilijonus JAV dolerių. Tokius skaičiavimus savo ataskaitoje pateikia Stokholmo aplinkos institutas Švedijoje, praneša Newscientist.com.

Nuo aršaus protekcionizmo iki megamiestų bei stichinių nelaimių gausos – tokie ateities scenarijai nusimato pasauliui 2050 metais. Išanalizavę pačius svarbiausius faktorius: prekybos ir vartojimo įpročius, technologines ir socialines tendencijas bei klimato kaitą, Vokietijos logistikos kompanijos „Deutche Post DHL“ užsakymu, 42 žymūs pasaulio ekspertai parengė penkias ateities vizijas. 1. Nesutramdoma ekonomika žlugdo pasaulį Pasaulis pasižymi nesutramdomu materializmu ir masiniu vartojimu.

Tyrimo duomenys rodo, kad, laipsniškai mažėjant Arkties jūrinio ledo plotams, žiemos kai kuriose Europos, Šiaurės Amerikos ir Kinijos dalyse darosi šaltesnės, praneša BBC. Pasaulio temperatūra kyla, o ledu padengta Arkties vandenyno dalis mažėja. JAV ir Kinijos mokslininkų komanda išsiaiškino, kad tai daro įtaką atmosferos sraujymėms, kurios atneša šaltą orą ir sniegą. JAV ir Kinijos mokslininkai stebėjo orų permainas ir naudojosi kompiuterinio modeliavimo programomis.

Lietuvos pastangos išsaugoti švarią ir sveiką aplinką per pastarąjį dešimtmetį buvo aiškiai nepakankamos, tačiau ji yra septyniolikta švariausia pasaulio valstybė. Jeilio ir Kolumbijos universitetų mokslininkai, naudodami visą jiems prieinamą informaciją, įvertino 132 pasaulio valstybes. Jų vertinimu, švariausia ir žmogaus sveikatai palankiausia valstybė yra Šveicarija, o Latvija – antra.

2011 metais vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje užėmė 9 vietą nuo 1880–ųjų, pranešė NASA. Praėjusių metų meteorologinių stebėjimų duomenys patvirtino tendenciją, jog 9 iš 10 šilčiausių metų buvo XXI amžiuje. Iš praėjusio amžiaus į šį dešimtuką pateko tik 1998–ieji metai, sakoma NASA mokslininkų pranešime. NASA Goddardo kosminių tyrimų instituto (GISS) pranešime teigiama, kad mūsų planetos paviršiaus temperatūra nuolat didėja.

Negyvosios jūros dugną gręžę mokslininkai nustatė, kad dėl pasikeitusio klimato prieš 125 tūkst. metų ji buvo beveik visiškai išdžiūvusi. Jūros centre išgręžus 300 metrų gręžinį, mokslininkai paėmė nuosėdų mėginių, atskleidžiančių informacijos apie senovėje buvusias klimato sąlygas ne tik Negyvosios jūros regione, bet ir Arabijos bei Sacharos dykumų vietovėse, praneša „Jerusalem Post“. „Manome, kad Negyvoji jūra yra pagrindinė vietovė, padėsianti rekonstruoti ir nustatyti regioninius klimato...

Jei Indijos vandenyne stūksančias vaizdingąsias Maldyvų salas užlies nesulaikomai kylantis okeano vanduo, šalies gyventojai (o jų – 350 tūkst.) bus priversti evakuotis ir taps pirmaisiais planetoje pabėgėliais dėl klimato atšilimo. Šalies prezidentas tokią situaciją vadina nebe tikėtina, o galima, todėl jau pradėjo pirkti žemes užsienio valstybėse ir informuoja jų vadovybes, jog šios ruoštųsi žmonių, neturinčių kur sugrįžti, antplūdžiui.

Kelios valstybės sukritikavo Kanadą už pasitraukimą iš Kioto protokolo, kurio tikslas – kovoti su klimato kaita, informuoja BBC. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai šį Kanados žingsnį pavadino „bloga žinia kovoje su klimato kaita“. Kanados aplinkos ministras Peteris Kentas pirmadienį pareiškė, kad Kanada pasinaudos savo teise oficialiai pasitraukti iš Kioto sutarties.

Kanada pirmadienį tapo pirmąja šalimi, paskelbusia, kad pasitrauks iš Kioto protokolo, kurio tikslas – kovoti su klimato kaita. Aplinkos ministras Peteris Kentas tai pranešė grįžęs iš Durbano, kur valstybės sutarė pratęsti Kioto protokolo galiojimą penkeriais metais iki 2017 m. ir sudaryti naują susitarimą, pagal kurį pirmą kartą visi stambūs teršėjai turėtų riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Per Jungtinių Tautų (JT) konferenciją dėl klimato kaitos „siekiant išgelbėti planetą“ buvo pasiektas naujas susitarimas, pagal kurį pirmą kartą didžiosios teršėjos JAV, Kinija ir Indija susitarė mažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą. Tačiau mokslininkai baiminasi, kad šis sprendimas priimtas per vėlai norint sustabdyti klimato atšilimą, praneša „Telegraph.co.

Per Jungtinių Tautų (JT) konferenciją dėl klimato kaitos „siekiant išgelbėti planetą“ buvo pasiektas naujas susitarimas, pagal kurį pirmą kartą didžiosios teršėjos JAV, Kinija ir Indija susitarė mažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą. Tačiau mokslininkai baiminasi, kad šis sprendimas priimtas per vėlai norint sustabdyti klimato atšilimą, praneša „telegraph.co.

Jungtinių Tautų (JT) Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje, surengtose derybose dėl klimato kaitos pamažu artėjama prie susitarimo, skelbia BBC. Sutarta, kad rengtis priimti naujus įsipareigojimus dėl anglies dioksido išmetimo į atmosferą mažinimo bus pradėta nuo Naujųjų metų. Parengiamajame dokumente sakoma, kad naujasis susitarimas turėtų būti paruoštas iki 2015 metų. Į jį būtų įtrauktos visos pasaulio šalys. Tiesa, neaišku, koks tiksliai bus teisinis šio dokumento pobūdis.

Mokslininkai paėmė Negyvosios jūros dugne esančių nuosėdų mėginius ir išsiaiškino, kad maždaug prieš 120 tūkst. metų jūra buvo išdžiūvusi. Apie tai praneša BBC. Pasak mokslininkų, šis atradimas kelia nerimą, nes rodo, kad Žemės klimato atšilimo etapais Artimuosiuose Rytuose labai išsenka vandens atsargos. Prieš tiek tūkstančių metų, jei žmonės ir gyveno prie Negyvosios jūros, tai jų buvo labai mažai.

Praėjusią savaitę Tarpvyriausybinė Klimato Kaitos taryba išplatino pranešimą, kuriame atskleidžiama klimato pokyčių prognozė, rašo „Business Insider“ 220 mokslininkų iš 62 valstybių parengė ataskaitą, kurioje atsispindi niūrios ateities perspektyvos. Panašu, kad turime ruoštis gamtos kataklizmams, nes mokslininkai žada karščio bangų, sausrų, liūčių ir uraganų sezoną. Dėl geografinės padėties ir menkų išteklių labiausiai nukentės besivystančios valstybės.

Mėsa yra žalinga: ji kenksminga jums, kenksminga aplinkai. Bent jau taip paprastai tvirtinama, rašo NewScientist.com. Kiekvienais metais prie pastato, kuriame vyksta Jungtinių Tautų klimato derybos, šių metų lapkričio 28 dieną prasidėsiančios Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje, suplūsta protestuotojai, nešini už vegetarizmą pasisakančiais plakatais. Tikrovė tokia, kad galvijų auginimas – 15 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinis.

Kylio universiteto (Vokietija) profesorius Mojibas Latifas perspėjo, kad oro temperatūra Vokietijoje vasaromis gali pakilti iki beveik 50 laipsnių pagal Celsijų, jei klimato šiltėjimas vyks ir toliau. Kylio universiteto Leibnizo Okeanografijos instituto profesorius M. Latifas Vokietijos radijo stočiai „Deutschlandradio Kultur“ sakė iš anksto susipažinęs su Jungtinių Tautų pranešimu apie ekstremalių orų pavojų.

Klimato pokyčiai grasina Azijos ir Afrikos didmiesčiams. Daugeliui jų reikėtų sunerimti, nes ištirpus ledo kepurėms nemaža mūsų civilizacijos dalis  atsidurs po vandeniu, rašo „Business Insider“. „Mapecroft“ atliekami tyrimai, kuriais siekiama nustatyti galimą gamtos poveikį įvairioms pasaulio valstybėms. Modeliuojant galimas pasekmes atsižvelgiama ne tik į kylančio vandens lygį, bet ir į tokius faktorius kaip sausros, uraganai, žemės nuošliaužos ir panašūs kataklizmai.

Yra mažai vilties, jog kitą mėnesį vyksiančiose klimato kaitos derybose Durbane (Pietų Afrikos Respublika) bus pasiekti ženklesni susitarimai dėl anglies dvideginio (CO2) emisijų mažinimo. „SpiegelOnline“ teigimu, tai reikš, jog globalinio atšilimo problema bus dar kartą ignoruojama didžiųjų pramoninių valstybių, o Europa greičiausiai liks vieninteliu klimato kaita susirūpinusiu regionu.

Besikeičiantis klimatas ir mus vers prisitaikyti prie naujų gyvenimo pokyčių, o rykliai Baltijos jūroje – tik vienas iš galimų netikėtumų, „Balsas.lt“ sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. – Paprastai klimatologai skeptiškai vertina bandymus neįprastai šaltas žiemas Lietuvoje ar karščių bangomis stebinančias vasaras tiesiogiai sieti su klimato permainomis.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gatesų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

Netrukus Amerika minės dešimtąsias rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių metines. Foreignpolicy.com apžvelgia dešimt pastarojo dešimtmečio įvykių, kurie buvo iš tiesų svarbūs ne tik šiai šaliai, bet ir visam pasauliui. Pastaruoju metu straipsnio autorius, rašytojas Davidas J. Rothkopfas ėmė sulaukti vis daugiau kolegų, besiruošiančių rugsėjo vienuoliktosios minėjimui, skambučių.

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai dejuoja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas.

Tirpstantys ledynai gali pakeisti Žemės gravitacinį lauką, nustatė mokslininkai, teigiantys, kad tai padės sužinoti, kada pradėjo tirpti Grenlandijos ir Antarktidos ledai. Žinant laiką, mokslininkams bus lengviau apskaičiuoti jūros lygio kilimą, kurį sukelia šių dviejų masyvių ledo dangų mažėjimas, rašo ourAmazingplanet.com. Visa, kas turi masę, turi ir gravitacinį lauką, traukiantį kitus objektus. Šio lauko stiprumas priklauso nuo kūno masės.

Lietuvoje trečiadienį lankysis Jungtinės Karalystės vyriausybės energetinio saugumo ir klimato kaitos pasiuntinys flotilės admirolas Neilas Morisettis. Vizito metu svečias susitiks su Lietuvos krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene, energetikos ministru Arvydu Sekmoku, Užsienio reikalų ministerijos pareigūnais, taip pat lankysis neseniai įsteigtame Energetinio saugumo centre.

Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę. Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Elsvorto kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas nesutinka su kaltinimais, esą jis suklastojo komiteto apsvarstytą Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatos projektą. Jo teigimu, sąmata buvo suredaguota pagal Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje priimtus sprendimus. J. Šimėno teigimu, tai aiškiai galima matyti palyginus aplinkos ministro patvirtintą ir komiteto siūlomą projektų lyginamuosius variantus.

Per 100 metų Baltijos jūra dėl besikeičiančio klimato iš esmės taps gėlavandene, o joje dabar gyvenančios jūrinės rūšys išnyks, teigiama Europos mokslininkų tyrimo išvadose.

Žymus JAV mokslininkas, vienas garsiausių hipotezės apie natūralų Žemės klimato keitimąsi šalininkų, daug metų gavo finansinę paramą tyrimams vykdyti iš naftos, dujų ir akmens anglies gavyba besiverčiančių kompanijų, pranešė gamtosaugos organizacija „Greenpeace". Pranešime teigiama, kad amerikietis astrofizikas Willie Soonas, dirbantis Harvardo - Smithsono astrofizikos centro Saulės, žvaigždžių ir planetų skyriuje, yra vienas garsiausių klimato šiltėjimo dėl žmogaus veiklos teorijos priešinink...

Vos išsivadavę iš šaltos ir gilios žiemos gniaužtų, birželio pradžioje kentėjome nuo kaitros, o jau praėjusį savaitgalį prireikė gelbėtojų pagalbos likviduojant liūties pasekmes. Kas tai? Gamtos anomalijos? „Su tokiais reiškiniais reikia apsiprasti“, – pataria klimatologė Audronė Galvonaitė. Vieni klimatologai jau moko mus pratintis prie šylančio klimato, kiti tikina, kad atšilimą jau keičia atšalimas.

Mokslininkų ekspertų grupė nustatė, kad vandenynų būklė kur kas blogesnė nei manyta iki šiol, praneša BBC. Ekspertai perspėja, kad vandenynų gyvūnijai ir augalijai „gresia žmonijos istorijoje neturintis precedento rūšių nykimas". Oficialūs tyrimo rezultatai šią savaitę bus pristatyti Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Mokslininkai teigia, kad tokie veiksniai kaip per didelė žvejyba, užterštumas ir klimato kaita kartu daro anksčiau nepastebėtą neigiamą įtaką vandenynams.

Siūlymai pasėlių ir nederlingus laukus apsodinti miškais šį šimtmetį pasaulinio klimato šiltėjimo beveik nesumažintų, teigia mokslininkai. Miškų sodinimą skatina ir klimato kaitai skirtas Jungtinių Tautų Kioto protokolas. Jis remiasi teorija, kad miškai fotosintezės metu pašalina iš oro anglies dvideginį.

Baltijos regiono valstybės kartu rengiasi spręsti globalios klimato kaitos problemas. Prie to raginami prisidėti energetikai, ūkininkai, vairuotojai ir visi gyventojai. Įgyvendinant „Baltic climat“ projektą regiono šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitose – pasirinkta tam tikra teritorija, kurioje sprendžiamos klimato kaitos mažinimo problemos transporto, energetikos, žemės ūkio, statybų srityse.

Lietuvos draudikų asociacija atliko pirmąjį Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Lietuvos draudimo anatomija 2011“, kuris atskleidė ne gyvybės draudimo paslaugų vartotojų įpročius, vertybes, išlaidas draudimui.

2010-ųjų vasara buvo karščiausia Europoje per pastaruosius 500 metų. Be to, karščiai dar niekada nebuvo apėmę tokios didelės žemyno teritorijos. Tai parodė tarptautinis tyrimas, kurio rezultatus cituoja agentūra AP. XXI amžiuje tai yra jau antroji rekordinė vasara – Europa prakaitavo ir 2003-aisiais. Mokslininkai spėja, kad žemyną vis dažniau lankys karšti vasaros mėnesiai. 2003-iaisiais nuo karščio sukeltų padarinių užregistruota 70 tūkst.

Jeilio ir Kolumbijos universitetų aplinkosaugos ekspertai jau trečią kartą nuo 2006 metų sudarė Aplinkos priežiūros indeksą (API). Pagal tai, kaip yra sprendžiamos taršos kontrolės ir gamtinių išteklių valdymo problemos, šiais metais pasaulyje pirmauja Islandija, teigiama oficialiame pranešime spaudai.

Mokslininkams pavyko nustatyti, kad didžiausia žmonijos istorijoje sausra planetą alino prieš maždaug 16-17 tūkst. metų, paskutiniojo ledynmečio pabaigoje. Didžiosios sausros metu visiškai išdžiūvo ir vienas didžiausių pasaulio ežerų – Viktorija. Klimatinės aplinkybės turėjo įtakos ir tos epochos žmonių gyvenimui.

Ledų tirpimas Antarktidoje ir Grenlandijoje per pastaruosius 20 metų dar paspartėjo. Netrukus tai gali tapti svarbiausia jūrų kilimą lemiančia priežastimi. Naudodami palydovų duomenis ir klimato modelius, mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet ištirpsta tiek šių dviejų poliarinio ledo dangų, kad kasmet jūrų lygis pakeltų 1,3 milimetrais. Iš viso per metus jūrų lygis pakyla maždaug 3 milimetrais, praneša BBC.

Mokslininkai prognozuoja, kad po 20 metų dėl klimato kaitos ir žmonių populiacijos augimo vandens paklausa 40 proc. viršys pasiūlą. Ekspertai įsitikinę, kad pasauliui reikalingas naujas požiūris į vandenį. Kaip informuoja Dailymail.co.uk, ateinančius du dešimtmečius trečdalis žmonijos turės tik 50 proc. vandens kiekio, kuris yra būtinas pagrindiniams žmogaus poreikiams tenkinti. Agrikultūra, kuri išnaudoja 71 proc.

Praūžus antradienio audrai Lietuvoje „Lietuvos draudimas“ jau užregistravo 270 pranešimų apie žalas, įmonė rezervavo 0,5 mln. litų išmokoms. Draudikai teigia, kad ši audra toli gražu neprilygs pernykštėms, tačiau primena, kad 2010 m. tapo išskirtiniais Lietuvos ekonomikai – gamtos stichijos Lietuvoje dar niekada nėra sukėlusios tiek daug žalos gyventojų ir įmonių turtui.

Tarptautinė visuomenė deda nemažas pastangas, kad iki 2015 metų būtų perpus sumažintas skaičius žmonių, gyvenančių už mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną. Nepaisant krizės, šis tikslas, suformuluotas 2000 metų Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijoje, greičiausiai bus įgyvendintas. Tačiau skurdas planetoje neišnyks. Apie tai kalbama vienoje iš JT generalinio sekretoriaus Ban Ki Moono deklaracijų, pateiktų Socialinės plėtros komisijos nariams svarstyti.

Net jei žmonija šiandien nustotų naudojusi anglį ir naftą, atmosferoje jau esantis anglies dvideginio kiekis geriausiu atveju klimatą keistų dar 1000 metų, atskleidė kompiuterinis modeliavimas. Didėjančios CO2 emisijos lems nesustabdomus klimato pokyčius mažiausiai iki 3000 metų. Iki to laiko ištirps Vakarų Antarktidos ledo skydas, o jūros lygis pasaulyje gali pakilti mažiausiai 4 metrais, prognozuoja Kanados mokslininkai.