klimato kaita

Naujausi tyrimai prognozuoja, kad aktyviausi „El Ninjo“ (isp. El Niño) reiškiniai greitai gali pradėti reikštis kas 10, o ne kas 20 metų, kaip pasitaikydavo anksčiau. Dėl to kaltas vis šiltėjantis vanduo Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje. „El Ninjo“ yra šiltoji Ramiojo vandenyno ilgalaikio klimato ciklo fazė. Šis reiškinys įvyksta dėl besikeičiančios vėjo krypties. Dėl jo paprastai į vakarus stumiamas paviršinis (šiltas) jūros vanduo pradeda plūsti į rytus.

Naujo Europos Komisijos užsakymu atlikto besikeičiančio klimato poveikio Europos šalims tyrimo išvadose sakoma, kad iki kito amžiaus pradžios Europa susidurs su rimtu vandens išteklių trūkumu. Mokslininkai prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos Pietų Europoje, įskaitant Iberijos pusiasalį ir Italiją, bus iki 80 proc. daugiau sausrų, nei šiuo metu. Upių vandeningumas tam tikrose Europos dalyse dėl besikeičiančio klimato gali sumažėti iki 40 proc., praneša „Dailymail.co.

Jei anglies dvideginio koncentracija Žemės atmosferoje padvigubės, pasaulinis klimato atšilimas gali būti stipresnis, nei buvo prognozuojama: vidutinė temperatūra mūsų planetoje padidės ne 1,5 laipsniais, kaip rodė ankstesni skaičiavimai, o 3. Tokias Australijos klimatologų tyrimo išvadas vakar paskelbė žurnalas „Nature“. Ekspertų teigimu, klimato šiltėjimą lemia Žemės atmosferoje dėl žmonijos gamybinės veiklos didėjančios vadinamųjų šiltnamio dujų emisijos.

Vis dažniau perspėjama apie galingas audras bei itin stiprius vėjus, nors klimatologai tikina, kad nėra esminių vidutinio vėjo greičio pokyčių. Klimatologas Arūnas Bukantis teigia, kad susiklostė gana paradoksali situacija. Vis dažniau tarp žmonių kalbama, kad pastaraisiais metais itin sustiprėjo ir pagausėjo vėjai. Klimatologai ramina, kad taip nėra. „Vėjai nestiprėja, tik ekstremalių reiškinių skaičius dažnėja ir jie darosi pavojingesni. Gūsių, škvalų, ekstremalių reiškinių atsiranda.

Pagrindinė priežastis, lemianti klimato kaitą ir atšilimą, yra žmogaus veikla ir šiltnamio dujų kaupimasis atmosferoje. Taip teigia klimatologas Vilniaus universiteto (VU) profesorius Arūnas Bukantis. „Dėl tos priežasties keičiasi ne tik temperatūra, bet ir visas vandens balansas, vandens apytakos ciklas. Ir su tuo susiję daugybė reiškinių atmosferoje. Ledynų tirpimo procesai taip pat labai ryškūs.

Žmonijos įtaka klimato sistemai akivaizdi, taip teigiama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (toliau – TKKK) 5-osios vertinimo ataskaitos pirmosios dalies išvadose. Jose apibendrinami naujausi moksliniai Žemės klimato sistemos ir jos pokyčių tyrimai ir patvirtinama, kad nuo XX a. vid. žmonijos veikla daro dominuojantį (tai tvirtinama 95 procentų tikimybe) poveikį klimato šiltėjimui.

Rugsėjo 27 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) paskelbtoje 5-oje ataskaitoje tvirtai teigiama, kad žmonės yra atsakingi už Žemėje vykstančius klimato pokyčius. Šiuo metu CO2 koncentracija atmosferoje yra didžiausia nei kada nors per pastaruosius 800 tūkst. metų ir kasmet nesustodama auga dėl iškastinio kuro deginimo ir miškų kirtimo, sakoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešime.

Kokia bus tolesnė klimato kaitos politika, priklausys nuo Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitos išvadų. TKKK nuo pirmadienio, rugsėjo 23 d., posėdžiauja Stokholme ir svarsto klimato kaitos vertinimo ataskaitos projektą. Ši ataskaita yra vienas svarbiausių elementų formuojant klimato kaitos politiką, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime. Patvirtintą savo ataskaitos santrauką TKKK Stokholme pristatys rytoj, rugsėjo 27-ąją, o visą ataskaitą – pirmadienį, rugsėjo 30 dieną.

Staigūs klimato pokyčiai ne tik tirpdo ledynus ir sukelia sausras, bet taip pat klaidina laukinius gyvūnus. Montanos (JAV) biologai sunerimo dėl neįprasto baltųjų kiškių (lepus americanus) elgesio. Baltieji kiškiai miške – daugelio plėšrūnų grobis, todėl maskuotė šiems mieliems gyvūnėliams yra ypač svarbi. „Lūšys, lapės, kojotai, įvairūs ropliai, paukščiai ir net raudonosios voverės – visi jie medžioja kiškius", – pasakojo Alexas Kumaras iš Montanos universiteto.

Klimato kaitos procesus nagrinėjantys mokslininkai prognozuoja, kad sulig kiekvienais metais bus vis dažnesnės karščio bangos, labai greitai padidinsiančios oro temperatūrą skirtinguose Žemės regionuose. Potsdamo klimato pokyčių tyrimų instituto (Vokietija) ir Madrido universiteto mokslininkų grupė, pasitelkusi naujausius klimato modelius, nagrinėjo klimato kaitos XXI amžiuje scenarijus.

Ramiojo vandenyno sričių ties pusiauju vandenų atvėsimas yra vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių sulėtėjo pasaulio klimato šiltėjimas, teigia mokslininkai. Pasak britų dienraščio „Guardian“, tyrėjai mano radę atsakymą į klausimą, kodėl vidutinė oro temperatūra mūsų planetos paviršiuje per pastaruosius 10 metų augo lėčiau, nei anksčiau, nors klimato šiltėjimo tendencija išliko.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato šiltėjimo Grenlandija iki 2100 metų gali visiškai apaugti miškais, skelbia britų dienraštis „Guardian“. Šiuo metu Grenlandijoje auga tik keturios vietinės medžių rūšys, ir tik pietinėje salos dalyje. Tris ketvirčius Grenlandijos ploto užima ledynai. „Grenlandija potencialiai gali būti dar žalesnė.

Mokslininkai vargsta bandydami paaiškinti, kodėl visuotinis atšilimas sulėtėjo per paskutinį dešimtmetį. Taip skelbiama neviešinamoje Jungtinių Tautų ataskaitoje apie klimato kaitą, rašo dailymail.co.uk. Tarpvyriausybinė studija teigia, kad mokslininkai 95 procentais yra užtikrinti, kad žmonės yra kalti dėl klimato kaitos, tačiau jie nesutaria dėl vieningos nuomonės, kodėl žemės paviršiaus temperatūra nepakito kaip prognozuota per paskutinius 15 metų.

Mokslininkų teigimu, mūsų planeta šiuo metu išgyvena vieną didžiausių klimato kaitos procesų po dinozaurų išmirimo. Tačiau didžiausią nerimą kelia šių pokyčių greitis: prognozuojama, kad kitame amžiuje klimato kaita bus 10 kartų spartesnė, nei per paskutiniuosius 65 milijonus metų. Jei ši tendencija išliks, Žemės biosfera susidurs su milžinišku stresu, kuris sunkiai atsilieps ir žmonijai, mano JAV mokslininkai.

Mokslininkai priėjo išvadą, kad žemės drebėjimai gali išlaisvinti vandenynų dugne glūdinčias metano sankaupas, o šios pavojingiausios klimato kaitos požiūriu „šiltnamio dujos“, patekusios į atmosferą, gali nepaprastai pagreitinti pasaulinį atšilimą. Šveicarijos Geologijos instituto ir Brėmeno universiteto (Vokietija) mokslinių tyrimų centro MARUM mokslininkai paskelbė sunerimti verčiančias savo tyrimo išvadas.

Kaip išmaitinti gausėjančią populiaciją esant sparčiai klimato kaitai – toks klausimas vis dažniau svarstomas įvairių sričių specialistų. Jau yra pasiūlyta daug galimų būdų būsimai problemai spręsti. Kai kurie iš jų – stebinantys. Manoma, kad iki 2050-ųjų, siekiant išmaitinti sparčiai gausėjančią žmoniją, reikės bent 60 proc. daugiau maisto. Po keturiasdešimties metų žmonių skaičius pasaulyje gali pasiekti devynis milijardus, ir jau dabar yra šalių, kur žmonės badauja.

Mokslininkai nustatė, kad ekonominė žala dėl Arkties jūrinio ledo ir pakrančių įšalo tirpimo bus milžiniška, nes Arkties regiono stabilumas yra itin svarbus viso pasaulio klimato sistemai. Apskaičiuota, kad ekonominiai nuostoliai dėl šylančios Arkties turėtų siekti apie 70 trilijonų dolerių, o tai pranoksta vidutinį pasaulio ekonomikos metinį lygį.

Penktoji Lietuvos mokslų akademijos mokslo populiarinimo serijos knyga „Ilgoji vasara“ siūlo sužinoti, kaip keitėsi mūsų pasaulio klimatas, kokią poveikį tai darė ir ateityje darys žmonėms. Knygos elektroninį variantą galima nemokamai atsisiųsti iš LMA interneto svetainės. Brajanas Murėjus Faganas (Brian Murray Fagan) yra populiarių knygų apie archeologinius tyrimus autorius, dirbantis JAV Kalifornijos universitete.

Australijos mokslininkai pranešė paruošę jų manymu iki šiol patį patikimiausią klimato kaitos iki 2100 metų modelį. Melburno ir Viktorijos universitetų klimatologai remiasi savo atliktu tyrimu, kurio rezultatai liudija, jog iki 2100 metų vidutinė temperatūra Žemėje vargu ar pakils daugiau nei 6 laipsniais. Tačiau, pasak tyrimo autorių, jau šį šimtmetį pasaulinis atšilimas turėtų kirsti vadinamąją negrįžtamumo ribą: Žemėje nuo to laiko bus šilčiau daugiau nei 2 laipsniais pagal Celsijų.

Švedijos šiauriniame Kirunos mieste renkasi Arkties Tarybą sudarančių šalių ministrai. Jie žada pasirašyti jau antrą teisiškai įpareigojantį sutarimą, kuriuo bus kovojama su jūrų tarša naftos produktais, ir diskutuoja dėl kitų priemonių kaip stabdyti tirpstančius ledynus. Tačiau aplinkosaugos klausimus lydi ir naujausias incidentas tarp Arkties Tarybai priklausančių Rusijos ir Jungtinių Valstijų.

Dėl tirpstančių ledynų kylantis vandens lygis stebimas jau porą dešimtmečių, tačiau iki šiol manyta, kad grėsmę saloms jis ims kelti tik po 50 ar net 150 metų. JAV geologai į skaičiavimų lygtį siūlo įtraukti srovių ir bangų poveikį – pridėję šiuos duomenis pamatysime, kad „saugus langas“ saloms ir jų gyventojams sparčiai užsiveria.

LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje apsilankęs klimatologas Arūnas Bukantis patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, anomalių oro reiškinių daugėja. Ypač pastebimi ekstremalūs temperatūrų pokyčiai – staigūs atšilimai ir atšalimai, kamuosiantys ir ateinančią vasarą. Būna, kad spalį pražysta kaštonai, o būna, kaip dabar, kad balandį dar vis gausiai sninga, ir naktimis temperatūra krinta iki 10 laipsnių šalčio.

Ekologija ir aplinkosauga – pastaruoju metu itin populiarios ir plačiai aptarinėjamos temos, o būti „draugišku aplinkai“ netgi virto savotiška mada. Ant pastatų stogų montuojami saulės kolektoriai, vystomi atsinaujinančios energijos panaudojimo projektai, tobulinami elektrą ir kitokias kuro rūšis taupantys prietaisai... Visa tai daroma tam, kad neigiamas žmonijos poveikis klimato kaitai ir kitiems aplinkos aspektams taptų kuo mažesnis, rašo storagefront.com.

Taragonos universiteto (Ispanija) mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato šiltėjimo Švedija ir kitos kaimyninės Baltijos regiono šalys jau maždaug 2050 metais gali tapti pramoninės vynuogininkystės kraštais. Ispanų mokslininkai konstatavo, kad šiuo metu tokia šalimi tampa Danija.

Taragonos universiteto (Ispanija) mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato šiltėjimo Švedija ir kitos kaimyninės Baltijos regiono šalys jau maždaug 2050 metais gali tapti pramoninės vynuogininkystės kraštais. Ispanų mokslininkai konstatavo, kad šiuo metu tokia šalimi tampa Danija.

Vyriausybės vyriausiasis mokslininkas pareiškė, kad žemės atmosferoje jau yra užtektinai anglies dvideginio (CO2), kad Britanijoje per ateinančius 25 metus kiltų vis daugiau potvynių ir sausrų, skelbia BBC. Profesorius Johnas Beddingtonas įspėjo, kad norint suvaldyti klimato kaitą, reikia imtis neatidėliotinų priemonių. Anot mokslininko, kuo vėliau valstybių valdžios užsiims šia problema, tuo sunkiau ją bus spręsti.

Tebevykstant diskusijoms, kokią įtaką audroms turi pasaulinis atšilimas, mokslininkai, tirdami audros potvynius, rado, kad uraganų ateityje turėsime daugiau ir stipresnių. Atmosferinių reiškinių statistika ir prognozavimas yra sudėtingi dalykai, kad meteorologai nuolat ieško būdų pagrįsti vienokias ar kitokias prognozes ir išpręsti ginčius dėl pasaulinio atšilimo poveikio ekstremalių atmosferinių reiškinių dažniui ir stiprumui.

Rusijos federalinės Hidrometeorologijos ir aplinkos stebėjimo tarnybos („Roshidromet“) specialistai konstatavo, kad dėl klimato kaitos procesų vis labiau trumpėja pavasario sezonas, o žiema vis dažniau „sklandžiai“ pereina į vasarą. Tokie pokyčiai apibūdinti „Roshidromet“ paskelbtoje klimato kaitos ir jos poveikio Rusijai 2012 metais ataskaitoje, skelbia „Newsru.com“. Pranešama, kad dėl metų laikų „pasislinkimo“ 2012-ieji tapo vienais šilčiausių Šiaurės pusrutulyje per praėjusius 122 metus.

Dohoje, Katare, vykusi Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencija baigėsi, informuoja BBC. JT narės pirmą kartą susitarė, kad turtingos šalys turėtų kompensuoti nuostolius, kuriuos dėl klimato kaitos patiria neturtingos valstybės. Besivystančios šalys teigia, kad tai didelis laimėjimas, bet kritikuoja atskirtį tarp mokslo žinių apie klimato kaitą ir politinių bandymų su ja kovoti. Per konferenciją taip pat buvo susitarta pratęsti Kioto protokolo galiojimą.

Šiemet į atmosferą bus išmestas rekordinis kiekis anglies dioksido – 35,6 mlrd. tonų. Tai net 2,2 mlrd. tonų daugiau nei 2010-aisiais, kai buvo užfiksuotas ankstesnis rekordas. Rekordinį kiekį daugiausia lems padidėjęs išmetamo anglies dioksido kiekis Indijoje ir Kinijoje, remdamasi žurnalo „Nature Climate Change“ informacija praneša „RIA Novosti“. Rekordinių metų nepadėjo išvengti nei ekonomikos krizė, nei galiojantys įsipareigojimai sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.

Įsigaliojusi naujoji karinė strategija yra papildyta grėsmių sąrašu, į kurį šalia konvencinių karinių, lokalių ir regioninių krizių, terorizmo grėsmių yra įtrauktos ir informacinės, kibernetinės atakos, energetinio saugumo iššūkiai ir klimato kaita. Dokumente taip pat aiškiai įtvirtinti esminiai gynybos politikos principai, pagal kuriuos formuluojami Lietuvos kariniai tikslai ir jų įgyvendinimo būdai.

Europos Sąjungos (ES) aplinkos agentūra perspėja, kad Europoje jau pastebima klimato kaita, o ateityje padėtis dar labiau pablogės, rašo BBC. Savo ataskaitoje agentūra konstatuoja, kad praėjęs dešimtmetis Europoje buvo šilčiausias nuo to laiko, kai pradėta fiksuoti oro temperatūra. Be to, gamtos stichijos pridaro vis daugiau žalos.

Grupės švedų mokslininkų teigimu, šiuo metu Žemėje prasideda naujas ledynmetis, o mes to nepastebime tik dėl „šiltnamio dujų“ sukeltų klimato permainų. Geteborgo universiteto (Švedija) Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai paskelbė savo tyrimo, kuriame buvo nagrinėjami durpynų plitimo Švedijoje pokyčiai, rezultatus.

Lietuvoje būna tik „uraganais“ vadinamas uraganinio stiprumo vėjas, kuris visiškai nesusijęs su tokiais tropiniais dariniais kaip uraganas Sandy. Taip tvirtina Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius. Su juo LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai kalbėjosi apie uraganų susidarymą, sezoniškumą, dažnėjimo tendencijas.

Mokslininkai pradeda žengti kitu keliu, ieškodami, kaip sustabdyti klimato atšilimą. Vietoj to, kad toliau žiūrėtų, kaip galima sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį, jie ieško Plano B, rašo „Foreign Policy“. Yra svarstomi du požiūriai. Vienas iš jų – bandyti iš atmosferos pašalinti anglies perteklių, kitas – sukurti Žemės planetai dirbtinį skydą nuo Saulės.

Maždaug apie 5 mln. metų po didžiausio Žemės istorijoje gyvybės išmirimo didžiojoje mūsų planetos dalyje buvo taip karšta, jog tokioje aplinkoje nebūtų išgyvenęs beveik joks gyvas sutvėrimas, priėjo išvadą mokslininkai. Tyrėjai ilgai gvildeno vadinamojo „pražudytojo pasaulio“ scenarijų, kuris Žemę ištiko po Permo-Triaso periodu (prieš maždaug 250 mln. metų) įvykusio masinio išmirimo. Išmirimo mastai buvo kolosalūs: 96 proc. jūros gyvybės ir 70 proc.

Mokslininkai nustatė, kad per mažiau nei tris dešimtmečius prie Australijos krantų esantis Didysis barjerinis rifas neteko pusės koralų, rašo „The Telegraph“. Dėl koralų nykimo mokslininkai kaltina dygliuotąsias jūrų žvaigždes. Į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktą rifą stebėję mokslininkai nustatė, kad 1985 metais 28 proc. rifo buvo padengtas koralais, o šiais metais koralai dengia tik 13,8 proc. rifo paviršiaus. Pastebėta, kad koralai vienodai nyksta visame Didžiajame barjeriniame rife.

Škotijos mokslininkai siūlo naują būdą, kaip kovoti su pasauliniu klimato atšilimu – nuo asteroido į kosmosą pakelti milžinišką dulkių debesį, kuris tarsi skėtis nuo Saulės saugotų Žemę. Pasaulis šyla, o klimatas keičiasi. Nors daugelis tvirtina, kad norint užkirsti tam kelią, reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kai kas siūlo apsvarstyti, ar nevertėtų imtis didelio masto inžinerinių projektų (geoinžinerijos), leisiančių manipuliuoti planetos klimatu, rašo LiveScience.com.

Jei žmonija nesiims skubių priemonių klimato kaitai lėtinti, iki 2030 m. dėl jo permainų sukeltų pasekmių pasaulyje gali mirti apie 100 milijonų žmonių, teigiama naujo tyrimo išvadose. Nepriklausomos humanitarinės pagalbos ir tyrimų organizacijos DARA ekspertų atliktas tyrimas, kurį užsakė 20 pasaulio valstybių vyriausybės, atskleidė šokiruojančią prognozę: klimato pokyčių ignoravimas iki 2030 m. žmonijai kainuos apie 100 mln. gyvybių, o pasaulio šalių ekonomika vidutiniškai sumažės 3,2 proc.

Netikėtai spartus Arkties jūrinio ledo tirpimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių visai planetai, tvirtina pasaulinį pavojų skelbiantys ekspertai. Kolumbijos universitetas (JAV) ir aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ įvairių sričių specialistus sukvietė į renginius, skirtus aptarti naujausius JAV nacionalinio Sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) paskelbtus stebėjimų rezultatus, pranešė „Physorg.

Dėl pasaulinio atšilimo per artimiausius 10 metų Azijos šalys susidurs su rimtu pavojumi apsirūpinant maistu, perspėja ekspertai. D. Britanijos tyrimų centras „Centre for Low Carbon Futures“ paskelbė savo tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad klimato pokyčiai jau per artimiausią dešimtmetį ims neigiamai veikti viso pasaulio šalių galimybes apsirūpinti maisto produktais.

Arkties vandenyno jūrinio ledo danga šią vasarą vėl smarkiai sumažėjo. Mokslininkų teigimu, tai gali lemti rimtus aplinkos pokyčius tik Šiaurės pusrutulyje, bet ir toli už jo ribų. Lavalio universiteto (Kanada) profesoriaus Louis Fortier teigimu, Arkties ledo dangai būdingi sezoniniai ploto svyravimai, o spartūs klimato pokyčiai šiame pasaulio regione aplinkai atsiliepia žymiai labiau, nei bet kurioje kitoje mūsų planetos dalyje.

Per metus Jungtinės Valstijos sugebėjo į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį sumažinti iki pastarųjų dvidešimties metų rekordo. Kaip teigia šalies vyriausybės atstovai, pagrindinė priežastis, kodėl šalis pradėjo mažiau teršti – ekonominė, mat pramonėje iškastinę anglį daug kur pakeitė pigios ir ekologiškesnės dujos.

Ledo danga Grenlandijoje šių metų liepą tirpo žymiai sparčiau, nei bet kada šį mėnesį per praėjusius 30 metų, pranešė NASA. Pasak mokslininkų, dar niekada nebuvo fiksuojamas toks spartus Grenlandijos ledynų tirpimas. Ledas ištirpo net aukščiausioje ir šalčiausioje salos vietoje, kur veikia tyrimų stotis „Summit“. Tirpstančio ledo plotai vos per 4 dienas padidėjo dvigubai ir apėmė 97 proc. visos Grenlandijos ledo dangos, sakoma pranešime.

Praėjusią savaitę į Rio de Žaneirą susirinko pasaulio lyderiai, politikos ekspertai ir aplinkosaugininkai. Jie dalyvavo Rio+20 Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje tvariai pasaulio plėtrai. „Business Insider“ pažvelgė, kaip Žemė pasikeitė nuo pirmojo pasaulio viršūnių susitikimo 1992 metais. Per 20 metų pasaulyje atsirado 1,5 mlrd. žmonių daugiau, Žemės populiacija išaugo 27 proc. Megamiestų (turinčių daugiau nei 10 mln. gyventojų) padaugėjo dvigubai.

Jei siekdami išvengti planetos atšilimo, nuspręstume išmėginti geoinžinerinius metodus, tikėtina, kad dangaus mėlynė pabaltų. Mokslininkai jau kurį laiką įtarė, kad vienas geoinžinerinis kovos su atšilimu metodas, apie kurį dažnai diskutuojama – mažyčių sulfato dalelių paleidimas į  atmosferą tam, kad šios numuštų saulės spindulių kryptį, – gali dangaus mėlynę paversti balsvas. Gamta iš esmės jau įrodė tokį efektą realybėje.

Visame pasaulyje ne tik klimatologai, bet ir kitų sričių mokslininkai skelbia publikacijas, supažindina visuomenę su naujausiais tyrimais dėl pastebimų oro temperatūros svyravimų skirtumų, kritulių pagausėjimo ar sumažėjimo. Visuomenė per žiniasklaidos priemones informuojama apie vis dažniau įvykstančias gamtos stichijas, kurių priežastimi įvardijama klimato kaita, kitaip vadinamu visuotiniu atšilimu.

Pasaulinio atšilimo teoriją remiantiems mokslininkams teks rasti paaiškinimą palydovinėms nuotraukoms, užfiksavusioms ledynų ploto didėjimą kalnų grandinėje į vakarus nuo Himalajų. Prancūzijos palydovo padarytos nuotraukos liudija, kad vienos aukščiausių pasaulyje Karakorumo kalnų grandinės tarp Pakistano, Indijos ir Kinijos ledynai per pastaruosius 10 metų padidėjo.

Šiuo metu žmonija susirūpinusi klimato šilimu, stebimu pastaraisiais dešimtmečiais. Šis akivaizdus reiškinys imamas sieti su kitais jau ne tokiais akivaizdžiais reiškiniais, kaip žemės drebėjimų dažnėjimas, ugnikalnių aktyvėjimas, vėjų, liūčių ir potvynių stiprėjimas, taip pat ir pasaulio pabaigos idėja. Tačiau net ir sinoptikai nesiima numatyti orų daugiau kaip penkioms dienoms, o ką jau kalbėti apie žemėdrebas ir ugnikalnius, kurie susiję su reiškiniais, trunkančiais milijonus metų.