karas

Ukrainos rėmėjai turi nepamiršti tikslo, jog Ukraina turi laimėti kovoje prieš Rusiją, ir tai padės jai teikiama karinė parama, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tai jis pirmadienį teigė „Twitter“ paskyroje, kartu su Baltijos, Šiaurės šalių kolegomis susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Susitikimas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu dar kartą aiškiai parodė, kad mes neturime prarasti esminio tikslo: Ukraina turi laimėti kovos lauke.

Jei Ukraina gaus ginklų rinkinį iš JAV, ji per trumpiausią įmanomą laiką galės pradėti didelį puolimą Zaporižios regione, sako JAV gyvenantis rusų politologas Andrejus Piontkovskis.  Su ginklais iš JAV Ukrainos valstybės gynėjai galės „užkurti katilą“ okupantams, o po to įvyks Rusijos kapituliacija, UNIAN sakė A. Piontkovskis .  „Jei amerikiečiai perduos ginklų rinkinį, <…> tai per artimiausias dvi savaites bus didelis puolimas Zaporižios fronte“, – prognozavo jis.

Europos Sąjunga suteikė sau teisinius įgaliojimus imtis veiksmų prieš visus, kas padeda Rusijai išvengti jai įvestų sankcijų, pirmadienį pranešė šiuo metu blokui pirmininkaujanti Čekija. Pranešime teigiama, kad valstybės narės vienbalsiai sutarė, jog ribojamųjų priemonių Rusijai pažeidimas bus laikomas „ES nusikaltimu“ visame bloke.

Rusija turi sąrašą objektų Ukrainoje, kurie gali tapti potencialiais naujų raketų smūgių taikiniais, skelbia UNIAN, remdamiesi Ukrainos ginkluotomis pajėgomis.  Po kiekvienos atakos Rusija analizuoja savo darbą ir nusprendžia, kur smogti kitą kartą, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ignatas.  Jis pažymėjo, kad grėsmės iš Rusijos egzistuoja ir iš Juodosios jūros, ir iš tolimesnių vietų  „Mes ne kartą pažymėjome, kad jie gali smogti bet kada.

„Reuters“, remdamiesi savo šaltiniais, skelbia, kad kyla Turkijos kariuomenės įsiveržimo į Siriją grėsmė. Skelbiama, kad Turkijai tereikia kelių dienų pasiruošti antžeminiam įsiveržimui į Šiaurės Siriją.   Praėjusį sekmadienį Turkija paskelbė surengusi oro antskrydžius prieš pusiau autonomines kurdų zonas Sirijos šiaurėje ir šiaurės rytuose, taip pat netoli pasienio Irake.

Priėmus sprendimą, kad Lietuva spartina karinės įrangos įsigijimus, netruko pasklisti tikinimai, kad mūsų šalis ruošiasi paskelbti aukštesnį pasirengimo lygį. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys sako, kad realios grėsmės Lietuvai tikimybė yra maža, tačiau būnant taip arti kariaujančios valstybės, nutikti gali visko.

Rusijos išprovokuotas karas buvo neišvengiamas dėl maniakiško Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino noro kautis. Tačiau taikiniu galėjo tapti ne Ukraina, bet Japonija, rašo „Newsweek“. Leidinys gavo Rusijos federacinės saugumo tarnybos bendradarbio laišką, adresuotą Rusijos žmogaus teisių aktyvistui ir žurnalistui Vladimirui Osečkinui. Laišką parašė FSB agentas, pasivadinęs „Permainų vėju“. „Tikėjimas, kad šalys (Rusija ir Japonija – red. past.

Rusija, patyrusi didelių karinio jūrų laivyno nuostolių, greičiausiai nepasieks proveržio Ukrainos rytuose esančiame Donecke, mano Jungtinės Karalystės (JK) žvalgyba, rašo „Sky news“. Apie tai JK gynybos ministerija komentavo sekmadienį. Ministerijos pranešime teigiama, kad Donecko srityje esančiuose Pavlivkos ir Vuhledaro miestuose per pastarąsias dvi savaites vyko intensyvūs mūšiai, tačiau vaizdas žemėlapyje pasikeitė nedaug.

Praėjus dviem mėnesiams po dešimčių tūkstančių Rusijos vyrų mobilizacijos, Kremlius pranešė, kad Vladimiras Putinas pasikvies kai kurių jų motinas ir žmonas į audienciją, kuria sieks numalšinti mobilizacijos sukeltas baimes, rašo „The Guardian“. Tačiau karių šeimų teisių gynėjai teigia, kad jie kvietimų negavo, taigi tikėtina, kad šiuo renginiu bus bandoma paslėpti realybę, jog Kremlius visiškai nepaiso savo Ukrainoje kovojančių karių.

Valdančioji Ukrainos partija „Liaudies tarnas“ įspėja, kad kita savaitė šaliai gali būti labai sunki, rašo UNIAN. Anot frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovo Davydo Arakhamijos, okupantai vėl planuoja smogti Ukrainos energetikos objektams. Dėl to, jo teigimu, gelbėjimo tarnybos ir Vyriausybė ruošiasi įvairiems scenarijams. „Buvo surengta daug mokymų, praktikuojami energetikos darbuotojų ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų veiksmai, visi žino, ką turi daryti. Mes ruošiamės.

Odesos srityje dėl apsinuodijimo anglies monoksidu mirė pensininkas ir jo 14-metis anūkas, rašo UNIAN. Įtariama, kad apsinuodijimą sukėlė sugedęs generatorius. Kaip praneša vietos „Telegram“ kanalai, nelaimė įvyko Lymankos kaime. Pranešta, kad žuvo 77 metų vyras ir jo anūkas. Dėl rusų apšaudymo dingus elektrai, jų namų garaže veikė elektros generatorius. Namuose užgesus šviesai, vyras nuėjo patikrinti generatoriaus.

20 iš 30 NATO valstybių narių išnaudojo savo išteklius ginklams Ukrainai tiekti, rašo „The New York Times“. Tačiau likusios 10 šalių galėtų suteikti daugiau ginkluotės prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai. Anot leidinio, tarp minėtų 10 šalių, galinčių sustiprinti savo paramą Ukrainai, yra Prancūzija, Italija, Vokietija, Nyderlandai. Iš viso nuo Rusijos invazijos pradžios NATO jau perdavė Ukrainai ginklų už 40 mlrd. dolerių. Tai atitinka metinį Prancūzijos gynybos biudžetą.

Rusijos pajėgų nuostoliai Ukrainoje sparčiai auga, rodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenys. Anot naujausio pranešimo, per vieną dieną ukrainiečiams pavyko likviduoti apie 600 okupantų. Apie naujausius rusų nuostolius Ukrainos generalinis štabas praneša „Facebook“. Įraše teigiama, kad Rusija nuo pat karo pradžios Ukrainoje neteko apie 87 310 karių. 600 iš jų buvo likviduoti praėjusią parą.

Rusai ruošiasi dar vienai slaptos mobilizacijos bangai, mano Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Turima informacijos, kad mobilizaciją planuojama vykdyti Rusijos teritorijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. „Rusijos Federacijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose toliau rengiamasi nuo šių metų gruodžio 10 d. vykdyti dar vieną slaptą mobilizaciją į Rusijos okupacinės kariuomenės gretas“, – rašoma generalinio štabo žinutėje.

Rusijos pajėgos sekmadienį tęsia Ukrainos apšaudymus. Naktį pranešta apie sprogimus Zaporižioje, rytą raketomis rusai smogė Kryvyj Rihui. Popiet pranešta apie Donecko srities apšaudymą artilerija. Dėl rusų smūgių čia žuvo du žmonės, apgadinti keturi pastatai.

800 – tiek žmonių kūnų rado Ukrainos kariai, išlaisvinę Charkivo apylinkes nuo okupantų. Ten apsilankę TV3 Žinių bendradarbiai Ukrainoje nuvyko ir į Iziumą, kur veikia DNR tyrimų laboratorija. Būtent į ją ukrainiečiai traukia tikėdamiesi sužinoti, kas nutiko jų artimiesiems – ar juos rusų okupantai ciniškai sumetė į masinį kapą, ar jie vis dar gyvi. Vien Iziume neatpažintų kūnų yra maždaug 200. Kitose gyvenvietėse – ir dar daugiau.

Rusijoje susiduriama su mobilizavimo problema. Kaliningrado srities karių registracijos ir įdarbinimo skyriai nebevykdo rudens šaukimo į karo tarnybą planų dėl šauktinių vengimo, skelbia Ukraina. „Rusijos karinė-politinė vadovybė pradėjo gauti pranešimus apie realią vykdomos mobilizacijos būklę ir rudens šaukimo plano įgyvendinimą.

Mariupolyje dėl automobilio sprogimo žuvo vienas okupantas, dar du rusai buvo sužeisti, praneša Mariupolio mero patarėjas Petro Andryushchenko. „Lapkričio 24 d. okupacinės administracijos rajone prie Gromovos gatvės 63-iojo kelio sprogo baltas pelkės kamufliažu perdažytas automobilis“, – skelbia P. Andryushchenko. Pranešama, kad buvo sužeisti du automobilyje buvę rusai. Vienas sužeistas, sunkiai apdegęs vyras, buvo išsiųstas į Donecko ligoninę.

Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas penktadienį pareiškė, kad šiai grupuotei dirba buvęs JAV jūrų pėstininkų generolas. Atsakydamas į Suomijos laikraščio „Helsingin Sanomat“ prašymą pakomentuoti, J. Prigožinas sakė, kad „Wagner PMC“ nėra labai daug Suomijos piliečių, apie 20 žmonių. Tačiau dėl suprantamų priežasčių negaliu pateikti tikslios informacijos apie juos“. „Apie suomius mūšio lauke esu labai geros nuomonės.

Nuo vasario 24 iki lapkričio 26 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 86 tūkst. 710 Rusijos įsibrovėlių. Iš jų per praėjusią parą nukauti 560, skelbia Generalinis štabas.

Šeštadienį dalyje Ukrainos miestų tęsiasi raketų smūgiai, pranešama apie smūgius centriniuose ir pietiniuose šalies regionuose. Skelbiama, kad per išpuolį Dnipre sužeista 13 žmonių. Sekite svarbiausius šeštadienio karo Ukrainoje įvykius su tv3.lt: 21:26 | I. Šimonytė Kyjive Ukrainos vadovams garantavo tolesnę Lietuvos pagalbą Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį Kyjive susitikusi su Ukrainos vadovais užtikrino, kad Lietuvos parama kariaujančiai šaliai nesiliaus.

Charkivo centre – tikras automobilių kapinynas. Miesto parkavimo aikštelėse lėtai miršta dar pirmomis savaitėmis nuo karo bėgusių žmonių transporto priemonės. Sprukdami jie paliko viską, ką galėjo, o grįžę patiria šoką – mat pamato, ką su jų turtu padarė tautiečiai vagišiai. Parkavimo aikštelė prie turgaus Charkivo centre. Socialiniuose tinkluose miestiečiai ją jau praminė paliktų automobilių kapinėmis.

Šiuo metu vyksta laboratoriniai tyrimai dėl Lenkijoje nukritusios raketos, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Anot jo, Lenkijoje nukrito viena raketa, antrosios pėdsakų nerasta. „Tyrimas tęsiamas, visi tyrimo veiksmai vietoje baigti, atliekami laboratoriniai tyrimai. Jokios naujos išvados nekeičia to, ką sakiau anksčiau. Laukiame ekspertų išvadų ir niekaip nesikišame į šį procesą“, – „Polskie Radio“ cituojamas jis.

Penktadienį susitikęs su Ukrainoje kariaujančių rusų motinomis, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas kalbėjosi ir su žuvusių rusų mamomis. Viena tokių, kaip rašo BBC rusų tarnyba, yra Nina Pšeničkina. Jos sūnus dar 2019 m. žuvo vadinamosios Donecko liaudies respublikos teritorijoje, cituojama rusų propagandos agentūra TASS.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vis dar mano, kad Rusija gali pasiekti savo tikslus Ukrainoje, rašo rusų propagandos agentūra TASS. Apie tai jis penktadienį kalbėjo susitikime su rusų karių motinomis. „(Rusijos priešininkai – TASS) galiausiai siekia savo tikslų. Ir mes turime pasiekti savo. Ir mes jų neabejotinai pasieksime“, – kalbėjo jis. V. Putinas taip pat atkreipė dėmesį į ukrainiečių veiksmus internete ir pasmerkė tariamą ukrainiečių bandymą sumenkinti rusų taktiką Ukrainoje.

Rusai į Chersoną paleido per 17 raketų, taip pražudydami bent 7 žmones ir dar sužeisdami per 20. NATO vadovo teigimu, tokios atakos rodo rusų desperaciją. Išlaisvintų Chersono apylinkių gyventojai pasakoja, ką rusai darė okupacijos metu ir kaip viską išvogė bėgdami nuo Ukrainos gynėjų. Esą grįžę į namus neranda net indų. Savo ruožtu Jungtinių Valstijų spauda skelbia, kiek pinigų šiam karui jau išleido Rusija – bene ketvirtadalį savo viso metinio biudžeto.

Kremlius slapta pavedė kelioms tikslinėms grupėms ištirti visuomenės požiūrį į karą Ukrainoje, o išvados Rusijos prezidento nedžiugina, rašo „Meduza.

Kaune penktadienį vyksta tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“, kuriame net keturi prezidentai bei ekspertai diskutuoja apie europietiškas vertybes ir, žinoma, karą Ukrainoje. Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos prezidentai daugiausia kalbėjo apie pagalbą Ukrainai, Rusijos norą sufalsifikuoti istoriją ir tai, kiek mes turime būti vieningi, kad atsilaikytume kylančiai grėsmei ir Rytų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vokietija turi nuspręsti, ar ji nori tiekti Ukrainai priešraketines gynybos sistemas „Patriot“, Lenkijai paraginus Berlyną žengti tokį žingsnį. Berlynas pasiūlė Lenkijai jos teritorijoje dislokuoti pažangią JAV gamybos sistemą „Patriot“, kai praėjusią savaitę viename jos kaime prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, kurį, kaip manoma, sukėlė nuklydusi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa. Per sprogimą žuvo du žmonės.

Ukrainos sostinėje penktadienį apsilankęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly paskelbė apie naują pagalbą Ukrainai, įskaitant greitosios pagalbos automobilius ir paramą rusų karių seksualinio smurto aukoms.  Po susitikimo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu J. Cleverly socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Prezidente @ZelenskyyUa, JK jus remia veiksmais, ne tik žodžiais.“ „Šiandien daviau tau šį pažadą.

Lenkijos gynybos ministrui Mariuszui Blaszczakui prieš porą dienų pareiškus, kad su Ukraina norėtų pasidalinti jiems siulomomis „Patriot“ raketomis ir, kad jos būtų dislokuotos prie vakarinių Ukrainos sienų, Lenkijos prezidentas Kaune patvirtino, kad tokia idėja išties yra. Pasak jo, tai būtų logiškas karinis sprendimas, bet paskutinį žodį turėtų tarti vokiečiai, kurie ir pažadėjo tas sistemas.

Buvęs diplomatas ir Nepriklausomybės akto signatas Albinas Januška savo „Facebook“ paskyroje pasidalino apmąstymais apie naujus Lenkijos žingsnius gynybos sferoje. Prašydami jiems pasiūlytas „Patriot“ oro gynybos sistemas atiduoti Ukrainai, kad ši jas dislokuotų greta savo vakarinių sienų, lenkai, pasak diplomato, bando nušauti kelis zuikius.

Penktadienį minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad šalia karinių Rusijos nusikaltimų įrodymų privaloma pridėti ir seksualinio smurto bylas. Pasak Seimo pirmininkė pasisakyme kovos su smurtu prieš moteris dieną ragina ypač atkreipti dėmesį į karo zonose smurtą dėl lyties, seksualinę ir kitokią prievartą patyrusias mergaites ir moteris.

Autoritarinis Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad Baltarusijos pajėgos Rusijos problemų Ukrainoje neišspręstų, rašo UNIAN. Kartu jis patikino, kad savo šalies ginkluotųjų pajėgų į Rusijos karą prieš Ukrainą neįtrauks. „Tai nesąmonė. Jei į šį konfliktą tiesiogiai įtrauksime ginkluotąsias pajėgas, gyvą jėgą, nieko prie jo neprisidėsime, o atvirkščiai – dar labiau jį pabloginsime. Tai nėra Baltarusijos vaidmuo šiame konflikte.

Rusija parengė dokumentą, kuriame aptariamos išvados dėl karo Ukrainoje, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Oleksijus Hromovas. Anot jo, dokumente aptariami Rusijos kariuomenės trūkumai ir minima būtinybė plėsti kariuomenę karui laimėti. O. Hromovo teigimu, kai kurie rusų karininkai mano, kad tai gali reikšti kitą mobilizacijos bangą ir karo padėties Rusijoje įvedimą netolimoje ateityje.

Aiškėja, kiek aukų pareikalavo vakarykštė Putino raketų kruša Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10. Į Ukrainą atskrido bene 70 raketų – dėl jų pradingus elektrai, medikai turėjo mažametį berniuką operuoti tamsoje. Savo ruožtu Putino bendražygis Aliaksandras Lukašenka taip pat prikaustė žmonių dėmesį, mat internete plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip sunkiai jam sekasi lipti lėktuvo laiptais.

Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, darė didžiulę klaidą manydamos, kad karų žemyne nebebus, nes dėl to nebuvo karo Ukrainoje akivaizdoje susiduriama su ginkluotės resursų trūkumu, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Mes didžiulę klaidą Europoje darėme ir turbūt ir mes čia, Lietuvoje, kad netinkamai žiūrėjome į tą pasirengimą tokios apimties konfliktui, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė generolas leitenantas.

Trečiadienį Europos Parlamentui (EP) paskelbus Rusiją terorizmą remiančia valstybe, į tai sureagavo ir šalies užsienio reikalų atstovė spaudai Marija Zacharova. Kaip įprasta, moteris neslėpė pykčio. Komentaru apie EP sprendimą ji pasidalijo savo „Telegram“ kanale. „Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija pripažįstama „terorizmo rėmėja“. Siūlau pripažinti Europos Parlamentą idiotizmo rėmėju“, – rašo ji.

Rusijos pajėgoms toliau vykdant smūgius Ukrainos energetikos sistemai, Kremlius trečiadienį pareiškė tikįs savo puolimo Ukrainoje „sėkme“. „Dėl specialiosios operacijos ateities ir sėkmės nėra jokių abejonių“, – lankydamasis Armėnijoje, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Specialiąja operacija“ rusai vadina savo kruviną karą Ukrainoje. Į Jerevaną trečiadienį atvykusį prezidentą Vladimirą Putiną lydintis D. Peskovas išsamesnės informacijos nepateikė.

Rusija ir Ukraina dar kartą apsikeitė karo belaisviais, praneša Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo „Ukrinform“. Ukraina atgavo 35 kariškius ir vieną civilį. Anot A. Jermako, tarp išlaisvintųjų yra kariai, kurie gynė Mariupolį, buvo „Azovstal“ plieno gamykloje, taip pat Nacionalinės gvardijos kovotojai, kurie pirmosiomis karo dienomis buvo paimti į nelaisvę Černobylio atominėje elektrinėje.

Po elektros tiekimą Moldovoje sutrikdžiusių rusų surengtų Ukrainos apšaudymų, Moldovos vicepremjeras Nicu Popescu prašo iškviesti Rusijos ambasadorių pasiaiškinti Apie tai N. Popescu pranešė socialiniuose tinkluose. „Dėl Rusijos išpuolių prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą Moldova vėl liko tamsoje. Masiniai užtemimai visoje šalyje, įskaitant Kišiniovą ir Moldovos Užsienio reikalų ministerijos pastatą. Nurodžiau iškviesti Rusijos ambasadorių pasiaiškinti“, – „Twitter“ rašo jis.

Po trečiadienį rusų surengtų naujų atakų prieš Ukrainą, šalies nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad derybos su Rusija įmanomos tik per Ukrainos „gynybos pajėgų taikiklį“. Anot jo, ukrainiečių derėtis su rusais jų sąlygomis neprivers jokios raketų atakos. „Mes diktuojame skiemenimis. Nei jūsų raketos. Nei jūsų „šachidai“ (Irano rusams tiekiami bepiločiai orlaiviai – red. past.). Nei jūsų (rengiami – red. past.

Europos Parlamentas trečiadienį pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ dėl jos karo Ukrainoje ir apkaltino Maskvos pajėgas žiauriais nusikaltimais užpultoje kaimynėje. Už tai numatančią rezoliuciją balsavo 494 EP nariai, 58 jai nepritarė, o 44 susilaikė. Pasirodo, kad valstiečių deleguotas narys į Europos parlamentą, kandidatas į Vilniaus miesto merus Stasys Jakeliūnas ir buvęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas nebalsavo už šią rezoliuciją.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, kad per surengtus reidus keliuose ortodoksų vienuolynuose konfiskavo „prorusiškos literatūros“, grynųjų pinigų ir apklausė dešimtis žmonių. Reidai taip pat sulaukė reakcijos iš Kremliaus.  SBU antradienį paskelbė surengusi reidų įvairiose vietose, įskaitant į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą XI amžiaus Kyjivo Pečorų lauros vienuolyną, dėl galimų ryšių su Rusijos agentais.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi išlaisvinti dar apie du tūkstančius gyvenviečių, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Anot jo, ukrainiečiams jau pavyko išlaisvinti daugiau kaip 1,8 tūkst. gyvenviečių. Tiesa, jos liko suniokotos, išgrobtos ir užminuotos, sako V. Zelenskis. „Iš viso yra apie du tūkstančiai miestų ir kaimų, kuriuos dar turime išlaisvinti ir atkurti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau yra herojus, interviu „Current Time“ sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pirmadienį publikuotame interviu Lietuvos prezidentas aptarė karo Ukrainoje ir regiono saugumo aktualijas. Interviu metu jo buvo paklausta apie prezidento santykius su V. Zelenskiu. G. Nausėda nuo karo pradžios ne kartą lankėsi Ukrainoje, o V. Zelenskis ne kartą dėkojo Lietuvai už paramą. „Gerbiu jį.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas šią savaitę susitiks su mobilizuotų rezervistų, kariaujančių Ukrainoje, motinomis, rašo CNN. Viešojoje erdvėje nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios buvo matyti daug rusų karių skundų dėl jų aprūpinimo, situacijos fronte. „Iš tiesų, toks susitikimas planuojamas, galime patvirtinti“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Prezidentas dažnai rengia tokius susitikimus, jie ne visi būna vieši.

Ukrainos žvalgybai pasidalinus informacija apie galimą pavojų Astravo atominei elektrinei ir didėjančią hibridinių išpuolių tikimybę Baltarusijoje, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sakė, visiškai nenustebę dėl tokių pranešimų. Šlykščių šunybių iš Baltarusijos ir Rusijos pusės reikia laukti, nes Maskva nenuleidžia rankų ir nori „pakelti temperatūrą“ mūsų regione, atkeršyti. Visgi ar tikrai taikiniu gali tapti Astravo AE kalbinti specialistai abejojo.

Ukrainos karinei žvalgybai paskelbus, kad Rusija planuoja surengti teroristinį išpuolį prieš Astravo atominę elektrinę, kuri yra labai arti Lietuvos, mūsų šalies pareigūnai teigia tokios informacijos neturintys, bet panašaus pobūdžio pranešimus vertinantys rimtai.