karas

Rusijai per naują smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai bangą padarius daug žalos šalies elektros tinklams, Kyjivo sritis rengiasi „sunkiai“ padėčiai kitą savaitę, trečiadienį įspėjo srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

Ne tik lenkai, bet ir vengrai po Rusijos raketų smūgių staiga sušaukė valstybės gynimo tarybą, nes rusų raketų smūgiai sustabdė naftotiekį „Družba“, kuriuo rusiška žaliava teka į Vengriją. Iš viso Putinas antradienį į Ukrainą paleido apie šimtą raketų ir tai gali būti masiškiausias raketų lietus nuo pat karo pradžios. Be to, šalyje yra daugybė nesprogusių minų. Maskva aiškiai parodė, kad pasaulio lyderių kvietimas baigti karą jai nerūpi.

Rusija trečiadienį iškvietė lenkų ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, pranešė ministerijos atstovė spaudai, Ukrainai apkaltinus Maskvos pajėgas paleidus raketą, kuriai sprogus Lenkijoje žuvo du žmonės. „Lenkijos ambasadorius buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją“, – sakoma atstovės spaudai Marijos Zacharovos pranešime po to, kai Varšuva pareiškė, kad raketą, tikėtina, paleido Ukraina, bet galiausiai dėl to yra kalta Rusija.

Pagrindinė sprogimų Lenkijoje priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą, pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Anot jo, negalima atmesti galimybės, kad sprogimas Lenkijoje buvo rusų provokacijos, kuria tikimasi, jog tokie incidentai įvyks, dalis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje, rašo gazeta.pl. „Yra daug požymių, kad tai buvo Ukrainos pusės paleista raketa, tačiau turime žinoti, kad vakarykštė (Rusijos – red. past.

Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.

Ukrainos pajėgos išlaisvino Makijivkos kaimą Luhansko srityje, praneša UNIAN. Savo „Facebook“ paskyroje Ukrainos gynybos ministerija pasidalijo vaizdo įrašu iš vietos. „Makijivkos kaimas, Luhansko sritis – kontroliuojamas Ukrainos! Nė vieno išlikusio namo, griuvėsiai ir mirtis – aštuonis mėnesius čia tvyrojusios „rusiškos taikos“ pasekmės“, – rašoma žinutėje. Vaizdo įraše matyti rusų okupacijos padariniai – dauguma namų kaime apgadinti, kai kurie sugriauti taip, kad nebebus atstatyti.

Kyjivas trečiadienį paprašė leisti jo atstovams patekti į gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijos kaime vietą, Vakarų pareigūnams pareiškus, kad sprogimą ten greičiausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba. „Ukraina prašo nedelsiant leisti patekti į sprogimo vietą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir pridūrė, kad yra pasirengę perduoti „įrodymus“, susijusius su kaltinimais Rusijai.

Antradienio vakarą raketos smūgis į Lenkijos kaimą, esantį netoli sienos su karo draskoma Ukraina, pražudė du civilius. Dėl susidariusios situacijos NATO ambasadoriai trečiadienį pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Ką ši situacija reiškia? Ar įmanoma nuo tokių įvykių apsisaugoti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Linas Linkevičius ir Vaidotas Malinionis.

Antradienį NATO narės Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina nugriaudėjo mirtinas sprogimas, manoma, kad sprogo rusiškos gamybos raketos, tiesa, iš kur jos atskirdo dar aiškinamasi. Sprogimas, per kurį, ugniagesių teigimu, žuvo du žmonės, sukėlė susirūpinimą, kad Rusijos karas Ukrainoje gali virsti didesniu konfliktu ir išsiplėsti į gretimas šalis. Nutikus tokiam įvykiui reaguoti – būtina. Tiesa, kokia bus reakcija pirmiausia priklauso nuo pačios Lenkijos.

Rusai bus priversti sulėtinti apšaudymo kampaniją prieš kritinę Ukrainos infrastruktūrą, nes išnaudojo didelę dalį savo amunicijos, skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje savo analizėje. ISW, remdamasis surinktais duomenimis, teigia, kad per lapkričio 15 d. įvykdytus koordinuotus raketų smūgius Rusijos kariuomenė greičiausiai panaudojo didelę dalį savo tiksliai valdomų ginklų sistemų.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda patvirtinto, kad šalies teritorijoje sprogo Rusijoje pagaminta raketa, tačiau savo šalies gyventojus ragina nusiraminti, rašo „SkyNews“. Pasak A. Dudos, tikėtina, kad Lenkija aktyvuos 4-ąjį NATO straipsnį, tačiau kol kas šalies piliečiai turėtų nusiraminti. „Šiuo momentu mes neturime įtiknamų įrodymų, kurie pagrįstu, iš kur buvo paleista raketa, visgi žinoma, kad raketa galėjo būti pagaminta Rusijoje, tačiau šiuo metu vyksta tyrimas.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sureagavo į situaciją Lenkijoje, kai Rusijos raketos nukrito NATO narės teritorijoje. Kaip socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė M. Podoliakas, suduotas smūgis Lenkijos teritorijoje nėra atsitiktinumas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubias derybas su Aljanso ambasadoriais dėl Lenkijoje įvykusio sprogimo, antradienį pranešė jo atstovė spaudai. „Rytoj generalinis sekretorius pirmininkaus skubiam NATO ambasadorių susitikimui, kuriame bus aptartas šis tragiškas incidentas“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per pokalbį telefonu su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda pareiškė užuojautą dėl šios NATO narės teritorijoje nugriaudėjusio sprogimo, pareikalavusio dviejų gyvybių. Tai jis paskelbė pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija. „Pareiškiau užuojautą dėl Lenkijos piliečių žūties nuo Rusijos raketų teroro.

Ukraina antradienį pareiškė, kad pareiškimai, esą viena iš jos raketų nukrito Lenkijoje, yra „sąmokslo teorija“. Tai paskelbta pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketa nukrito NATO narės teritorijoje. „Rusija dabar skleidžia sąmokslo teoriją, kad Lenkijos teritorijoje neva nukrito Ukrainos oro gynybos raketa. Tai netiesa.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris, po šalies vadovų ir karinės vadovybės susitikimo Saugumo Tarybos posėdyje, pareiškė, kad dalyje teritorijos buvo padidinta karinė parengtis, rašoma lenkų leidinyje „Interia“. Lenkijos valdžios atstovo teigimu, šiuo metu yra nagrinėjamos galimybės aktyvuoti NATO 4-ąjį straipsnį. „Lenkijoje padidinta kai kurių kovinių dalinių parengtis.

NATO nagrinėja oficialiai dar nepatvirtintus pranešimus, kad Rusijos raketų antradienį galėjo nukristi Lenkijos teritorijoje, ir glaudžiai bendradarbiauja su Varšuva, sakė vienas pareigūnas. „Nagrinėjame šiuos pranešimus ir glaudžiai koordinuojame veiksmus su savo sąjungininke Lenkija“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs NATO pareigūnas.

Vos pasirodė pranešimai apie galimą Rusijos raketų pataikymą Lenkijos teritorijoje, ryžtingą kaimynų palaikymą išsakė kaimyninės Baltijos šalys. Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas skubiai išvyko konsultacijai į Varšuvą, o Latvijos gynybos ministras pareiškė, kad numato galimybę skelbti 4-ąją NATO straipsnį. Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikis pareiškė, kad jam pirmiausia kilusi mintis buvo apie NATO 4-ojo straipsnio pritaikymą ir Ukrainos oro erdvės uždarymą.

Antradienio vakare pranešus apie sprogimus Lenkijos mieste netoli Ukrainos sienos ir oficialiai dar nepatvirtintomis žiniomis žuvus dviem žmonėms, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą kaimyninei valstybei. Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad šįvakar skrendą į Lenkiją. Šią žinią ministras pranešė savo socialiniame tinkle. „Skrendu iš Briuselio į Varšuvą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko antradienį pranešė, kad daugiau kaip 7 mln. Ukrainos gyventojų po Rusijos paleistų raketų svarbiems infrastruktūroms objektams liko be elektros, rašo CNN. Teigiama, kad iš viso buvo suniokota 15 energetikos infrastruktūros objektų.  Skaičiuojama, kad Ukrainos oro gynybos sistemos numušė mažiausiai 70 rusų kariuomenės paleistų raketų.

Putino kerštas už Zelenskio apsilankymą gėdingai prarastame Chersone – smūgiai pagrindiniams Ukrainos miestams ir jų infrastruktūrai. Pavakarę mirtinos raketos skriejo į Kyjivą, Mykolajivą, Lvivą – iš viso daugiau nei 20 miestų. Dalyje jų nutrūko elektros tiekimas. O išlaisvintą Chersoną jau pasiekė pirmieji konvojai su humanitarine pagalba – maistu, vandeniu, vaistais. Tačiau mieste vis dar nėra nei elektros, nei šildymo, nei vandens.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos surengtų atakų skirtinguose šalies miestuose kreipėsi į gyventojus ir pasiuntė perspėjimą, kad Rusija, antradienio vakarą gali paleisti dar 20 raketų.  „Akivaizdu, ko siekia priešas [V. Putinas]. Jis nepasieks savo tikslo.  Todėl prašau jūsų: rūpinkitės savimi ir kurį laiką likite slėptuvėse. Žinau, kad po [Rusijos] suduotų smūgių elektros tiekimas nutrūko daugelyje miestų.

Lvivo miesto meras Andrijus Sadovijus antradienį pranešė, kad Rusijai paleidus raketas, 80 proc. gyventojų liko be elektros, karšto vandens tiekimo.  Pasak jo, mobiliojo ryšio operatoriai gali pradėti riboti dalį teikiamų paslaugų Lvivo regione, siekiant taupyti elektros energiją.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį kalbėdamas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą pareiškė, kad Ukrainos sąlygos atnaujinti derybas su Maskva yra „nerealios“.  G-20 susitikimo metu šalių lyderiai spaudžia Rusiją užbaigti karą Ukrainoje. „Dar kartą sakau, kad visos problemos yra iš Ukrainos pusės, kuri kategoriškai atsisako derybų ir kelia akivaizdžiai nerealias sąlygas“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.

Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius tvirtina, kad šalies rytuose esančioje Luhansko srityje rusams taisykles diktuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Jo teigimu, rusams Sjevjerodonecke, Rubižnėje ir Kreminoje taip blogai, kad jie pradėjo ruošti „evakuaciją“.  Anot O. Arestovyčiaus, Ukrainos ginkluotosios pajėgos Chersono scenarijų pradeda vykdyti ir Luhansko kryptimi „Padėtis prie Pavlivkos labai sunki – jie ten permetė viską, kas važiuoja ir šaudo.

Chersono išvadavimas buvo reikšmingas Ukrainos pasiekimas, tačiau rusai, atrodo, nesiruošia palikti likusių okupuotų teritorijų ir dėl jų vyks įnirtingos kovos, spaudos konferencijoje pareiškė aukštas JAV Gynybos departamento pareigūnas, rašo „Evropeiskaja Pravda“. „Nors mes ir toliau stebime, mūsų vertinimais, Rusijos kariai persikėlė į rytinį upės krantą ir sukūrė savo gynybines linijas, todėl ukrainiečiams prarado didelę teritorijos dalį, įskaitant Chersono miestą“, – spaudos konferencijoje ...

Ukrainietė moteris papasakojo apie keistą savo patirtį su rusų kariu, kuris jos reikalavo duoti kodą nuo spintoje esą paslėpto seifo, nors pasirodė, kad ten viso labo buvo greitpuodis.  Vaizdo įraše, kuriuo „Twitter“ pasidalijo Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka, moteris pasakoja: „Atėjo pas mus vienas rusų karys. Jis buvo liesas, varganas. Užėjo į mūsų kambarį ir ten buvo didelė spinta.

Išlaisvinus Chersoną iš Rusijos okupantų, dauguma ekspertų prognozuoja sparčią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pažangą. Kiek anksčiau buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas išreiškė įsitikinimą, kad iki 2023 metų sausio Ukrainos kariai galės išlaisvinti Mariupolį ir Melitopolį.  Pasak karo eksperto Oleksandro Musijenkos, iš tiesų yra atsargių ir santūrių priežasčių manyti, kad tai gali būti įmanoma.

Išlaisvintame Pietų Ukrainos mieste Chersone tęsiasi valymas, ieškoma „pasiklydusių“ rusų, praneša Chersono mero patarėjas Romanas Golovnija. Jo teigimu, daliai tokių pasislėpusių rusų karių, vilkinčių civilių rūbais, pavesta vykdyti teroro išpuolius mieste. „Situacija mieste komplikuota, bet stabili, kontroliuojama. Miestas šluojamas, vyksta filtravimo operacijos.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo pabaigoje „dauguma“ narių griežtai pasmerks Rusijos karą prieš Ukrainą, antradienį Balyje sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. „Manau, kad dauguma Didžiojo dvidešimtuko narių aiškiai pareikš, kad smerkia Rusijos karą Ukrainoje, kad Rusijos karą Ukrainoje jie laiko pagrindiniu didžiulių ekonominių ir humanitarinių kančių pasaulyje šaltiniu“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausioje naktinėje vaizdo žinutėje kalbėjo apie padėtį Chersone, kuris praėjusią savaitę buvo išlaisvintas iš rusų okupacijos. Prezidento teigimu, po rusų siautėjimo mieste viskas sunaikinta – infrastruktūra, elektra, internetas, televizija, o visi svarbiausi objektai – užminuoti. „Kai yra Ukrainos vėliava, yra civilizacija, yra laisvė. Yra socialinė apsauga. Yra infrastruktūra. Saugumas. Yra, kas pasirūpina žmonėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius pareiškė, kad dabar atėjo laikas nutraukti „destruktyvų“ Rusijos karą ir „išgelbėti tūkstančius gyvybių“. „Esu įsitikinęs, kad dabar yra laikas, kai Rusijos destruktyvus karas turi ir gali būti sustabdytas“, – sakė jis. „Tai išgelbės tūkstančius gyvybių“, – pridūrė prezidentas.

Ukrainos prezidentūra antradienį paskelbė, kad po naujų Rusijos raketų smūgių ukrainiečių energetikos objektams šalyje susidarė kritinė padėtis. Taip pat skaičiuojama, kad Kremlius į Ukrainos teritoriją paleido apie 100 raketų. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:14 | Ukrainoje atkurtas elektros tiekimas 8 mln. vartotojų – prezidentas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad 8 mln.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas įvardijo, kuriuo atveju Kyjivas galėtų užmegzti taikos derybas su Rusija, rašo CNN. Pasak V. Zalužino, šiuo metu pagrindinis tikslas – atkovoti visas rusų okupuotas teritorijas, o sėsti prie derybų stalo būtų galima tik vienu atveju. „Ukrainos kariuomenė nepriims jokių derybų, susitarimų ar kompromisų. Vienintelė galimybė deryboms – po to, kai Rusija atsitrauks iš okupuotų [Ukrainos] teritorijų“, – kalbėjo V. Zalužnas.

Jungtinės Karalystės parlamentaras teigia, kad Rusija gali tapti chaotiška, branduoline valstybe, rašo „SkyNews“.  Parlamentaras Bobas Seely, kalbėdamas apie tolimesnę Rusijos ateitį, teigė, kad Kremliuje, pralaimėjus karą prieš Ukrainą, gali įsivyrauti tikras chaosas.  „Kai šį karą pralaimės Rusija, mes turėsime savęs paklausti, koks desperatiškas [Vladimiras] Putinas bus ir kas nutiks visai Rusijai.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasveikino Ukrainą susigrąžinus Chersoną, pavadindamas tai „svarbia, reikšminga pergale“, tačiau teigė, kad žiemą kovos sulėtės, o karo baigtis „dar neaiški“. „Galiu tik pasidžiaugti Ukrainos žmonių drąsa, ryžtu ir pajėgumu“, – spaudos konferencijoje sakė J. Bidenas. „Manau, kad žiemos mėnesiais viskas šiek tiek sulėtės“, – teigė Jungtinių Valstijų lyderis.

Kyjive antrą kartą apsilankiusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad nuotaikos Ukrainoje dabar yra visiškai kitokios, nei buvo kovo mėnesį. Visgi ukrainiečiai dabar nerimauja, ar Vakarų parama neišblės.  TV3 laidoje „Dėmesio centre“ V. Čmilytė teigė, kad atmosfera, tvyranti Kyjive, gerokai skiriasi nuo pirmojo apsilankymo kovo mėnesį.

Chersono gyventojai dar iki galo nespėjo suvokti, kad iš miesto išvijo rusų pajėgas, o ten jau atvyko ir pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis juokauja atvažiavęs paragauti Chersono arbūzų, o iš tiesų – pasisemti pergalės emocijų ir toliau kovoti su okupantais. Tuo metu Balyje prasidėjo didžiojo dvidešimtuko susitikimas, į kurį Putinas pabijojo atvykti.

Europos Sąjunga (ES) kartu su šalėmis narėmis Ukrainai skyrė 8 mlrd. JAV dolerių vertės karinę pagalbą, siekiant sustabdyti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtą karą, pirmadienį pranešė pranešė bloko užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis, rašo CNN. Atsakinėdamas žurnalistams į klausimus spaudos konferencijos metu Briuselyje po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio, J. Borrellis tvirtino, kad ši ES parama sudaro apie 45 proc. JAV suteiktos sumos Kyjivui.

Derybos dėl taikos Ukrainoje gali vykti tik šiai šaliai priimtinomis sąlygomis ir kol kas kalbėjimas apie jas – pirmalaikis, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pirmadienį Briuselyje dalyvavęs Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. „Derybos dėl taikos Ukrainoje įmanomos tik Ukrainai priimtinomis sąlygomis. Šiuo metu tokių sąlygų nėra, Rusija nekeičia savo tikslų Ukrainoje, todėl bet koks kalbėjimas apie derybas yra pirmalaikis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per netikėtą apsilankymą Chersone sakė, kad šio miesto susigrąžinimas žymi „karo pabaigos pradžią“. Prezidentūros paskelbtuose atvaizduose matyti himną giedantis, ranką prie krūtinės pridėjęs V. Zelenskis per šalies vėliavos iškėlimą prie Chersono pagrindinio administracinio pastato. „Tai karo pabaigos pradžia“, – sakė V. Zelenskis. „Tai ilgas kelias, sunkus kelias, nes karas pasiėmė geriausius mūsų šalies didvyrius, – kalbėjo jis.

JAV pirmadienį nusitaikė į Rusijos karinių pajėgų tiekimo grandines ir įvedė sankcijas 14 asmenų ir 28 subjektams, kurie, anot jų, priklausė tarptautiniam tiekimo tinklui, remiančiam Kremlių, rašo „SkyNews“. Teigiama, kad į naują sankcijų sąrašą buvo įtraukta Rusijos mikroelektronikos bendrovė „Milandr“. Vašingtono teigimu, „Milandr“ bendrovė yra Maskvos karinių tyrimų ir plėtros struktūros dalis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė neseniai išlaisvintame Chersono mieste. Tuo metu Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino marionetė Dmitrijus Peskovas, nors ir nepanoro atsakinėti Kremliaus žurnalistams į klausimus dėl V. Zelenskio apsilankymo Chersono centre, tačiau teigė, kad ši teritoriją, pasak jo, priklauso Rusijai.

Pirmadienį Ukraina pranešė, kad neseniai atgautame Chersono regione, iš kurio Maskva praėjusią savaitę pranešė išvedusi savo karius, sulaikė civiliniais drabužiais vilkintį Rusijos kariškį. „Saugumo tarnybos pareigūnai išlaisvintame Chersone sulaikė rusų kariškį“, – sakoma sakoma žvalgybos tarnybos SBU pranešime. „Vyras buvo apsirengęs civilio drabužiais ir bandė apsimesti „vietiniu“, – tęsiama jame.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį JAV lyderiui Joe Bidenui pasakė, kad jo šalis yra labai susirūpinusi dėl padėties Ukrainoje, nurodoma kinų užsienio reikalų ministerijos pranešime. „Prezidentas Xi [Jinpingas] pabrėžė, kad Kinija yra itin susirūpinusi dėl dabartinės padėties Ukrainoje“, – sakoma Pekino pranešime, paskelbtame po daugiau kaip tris valandas trukusių vadovų derybų, surengtų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose Indonezijoje.

Zambijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad per mūšį Ukrainoje žuvo Rusijoje kalintas studentas iš šios Afrikos valstybės bei pareikalavo pasiaiškinimo iš Kremliaus.  Ministro Stanley Kakubo (pranešime teigiama, kad 23-ejų Lemekhani Nathanas Nyirenda, kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Maskvoje, „mirė 2022 metų rugsėjo 22-ąją“. Pranešime priduriama, kad jis gyvybės neteko „kovos fronte“ per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos laukia sunkūs mėnesiai, o Rusijos karinių pajėgumų nereikėtų nuvertinti. „Artimiausi mėnesiai bus sunkūs. Putino tikslas – palikti Ukrainą šaltą ir tamsią šią žiemą. Neturėtume suklysti nuvertindami Rusiją“, – sakė J. Stoltenbergas po susitikimo su Nyderlandų užsienio reikalų ir gynybos ministrais.

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas Benas Hodgesas mano, kad žiemą karo fronte Ukrainoje neturėtų įsivyrauti ramybė. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gali išlaikyti spaudimą Rusijos pajėgoms, o tai neleis rusams persigrupuoti ir apmokyti mobilizuotųjų sakė jis Ukrainos televizijai. „Žinoma, bus sunku. Oras visada turės pasekmių, dirvožemis bus kietesnis iki užšals, bepiločiams orlaiviams bus prastesnis matomumas.

Praėjusią savaitę Ukrainos gynėjai žengė pergalingą žingsnį – išvadavo nuo pavasario okupuotą Pietų Ukrainos Chersono miestą. Dabar vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip Chersono išvaduotojai mieste grįžta pas save šeimų narius. Jautrūs vaizdo įrašai plūsta emocijomis – kariai aplanko savo močiutės, motinas, tėvus, visų šeimų nariai nesuvaldo ašarų ir džiaugiasi, kad miesto išvaduotojai grįžo namo.