karas

Turkijos pajėgos ir jas remiančios Sirijos opozicijos daliniai ketvirtadienį pradėjo karinę operaciją Sirijos Idlibo provincijos pietrytinėje dalyje prieš Damasko vyriausybės pajėgas, pranešė vietos žiniasklaida. Kaip pranešama, atakuojamos Sirijos vyriausybės pajėgų, anksčiau šį mėnesį išstūmusių sukilėlius ir džihadistus iš Idlibo provincijos rytinės dalies, pozicijos. Turkijos pajėgų artilerija palaiko sirų sukilėlių puolimą provincijos pietryčiuose.

Sirijos Idlibo provinciją ir toliau drebinant rusų ir režimo bomboms, žmogaus teisių aktyvistai skelbia apie didžiausią humanitarinę krizę per devynerius karo metus. Iš Idlibo sprunka daugiau nei pusė milijono žmonių. Košmaras Sirijos Idlibe. Į subombarduotą namą skuba gelbėtojai. Po kelių akimirkų jie tiesia rankas į verkiančius, išsigandusius vaikus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl vienkartinių išmokų tam tikroms piliečių grupėms pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-ųjų metinių proga, įskaitant kriterijus atitinkančius Rusijos piliečius, nuolat gyvenančius Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, trečiadienį pirmąkart oficialiai komentuodamas Irano surengtus raketų smūgius prieš karines bazes Irake, kuriose yra laikoma amerikiečių karių, pareiškė, kad šiitiška respublika „atrodo atsitraukianti“ nuo savo užmojų eskaluoti įtampą regione, bet pridūrė, kad Vašingtonas toliau svarstys visas galimybes ir „nedelsdamas įves papildomas baudžiamąsias ekonomines sankcijas“ Teheranui.

Kaistant situacijai Irake prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir Užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, susitikime aptarta Lietuvos karių, tarnaujančių Irake situacija. Pranešama, kad šiąnakt buvo apšaudyta bazė, kurioje tarnauja lietuvaičiai, tiesa, apšaudymo metu bazėje jų nebuvo.

„Pabudome pavojingesniame pasaulyje” – taip Prancūzijos aukšti pareigūnai apibendrino incidentą, įkaitinusį ir taip karštus JAV ir Irano santykius. Įtampa tarp valstybių į aukščiausią tašką šovė, kai penktadienį paryčiais, Trumpo įsakymu, buvo nukautas įtakingiausias Irano generolas. Trumpo bendražygiai jį vadina teroristu ir kaltina dėl tūkstančių amerikiečių karių žūties. Teheranas už generolo mirtį Amerikai grasina žiauriu kerštu.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sekmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, kad Varšuva yra prisidėjusi pakurstant Antrąjį pasaulinį karą, ir teigė, kad šiuo melu siekiama nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto Maskvos nesėkmių. Lenkijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl V. Putino pareiškimų ir primintų, jog Antrasis pasaulinis karas, per kurį Lenkija neteko apie 6 mln.

Didžiosios Britanijos kariuomenė nusileistų Rusijai kilus galimam kariniam konfliktui Rytų Europoje. Tokią išvadą pateikė analitinis centras RUSI (angl. Royal United Services Institute, liet. Karališkųjų ginkluotųjų pajėgų institutas). Anot tyrimų centro, britų kariuomenė, kaip ir jos sąjungininkai NATO, karinio konflikto atveju pajustų ginkluotės stygių. RUSI ataskaita buvo paskelbta lapkričio 29-ąją – prieš pat NATO lyderių susitikimą Londone.

1962-ųjų spalio 16-ąją tarp SSRS ir JAV prasidėjo Karibų krizė, kurios metu pasaulis maksimaliai arti priartėjo prie Trečiojo pasaulinio karo pradžios ir masinio branduolinių užtaisų panaudojimo. Abi pusės nenorėjo nusileisti ir spaudė viena kitą ir tik paskutinę akimirką jų vadovai nusprendė švelninti padėtį. Tačiau įvykiai klostėsi itin įtemptai, o nuo branduolinio karo gelbėjo ir atsitiktinumas.

Saugumo situacija pasaulyje nėra beviltiška, mano po plaučių uždegimo sveikstantis buvęs Tarybų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. „Padėtis pasaulyje ir ginkluotės kontrolės srityje kol kas nėra beviltiška. Yra vilties, kad branduoliniai ginklai bus kontroliuojami, tačiau tai jau neturi tapti tik politikų reikalu“, – sekmadienį duodamas interviu naujienų agentūrai „Interfax“ sakė jis. „Visų šalių pilietinė visuomenė turi kovoti už ginkluotės kontrolę, už padėties pasaulyje gerinimą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pagrasino uždaryti dvi strategiškai svarbias karines bazes, kuriomis naudojasi Jungtinės Valstijos, Vašingtonui perspėjus, kad rusišką ginkluotę perkančiai Ankarai gali būti paskelbta sankcijų. „Prireikus galime uždaryti Indžirliką ir galime uždaryti Kiuredžiką“, – provyriausybinės televizijos „A Haber“ eteryje kalbėjo R. T. Erdoganas. Abi bazės yra Turkijos pietvakarių pakrantėje, netoli sienos su Sirija.

„Švediškas gėrimas“ – taip vokiečiai praminė neįprastą kankinimo metodą, kurį išvydo Trisdešimtmečio karo metu. Greičiausiai vokiečiai matė, kaip būtent Švedijos pusėje kariavę žmonės vykdė tokius žiaurius ir šlykščius kankinimus, tačiau tas pats metodas naudotas ne vienoje šalyje. „Švediškas gėrimas“ („Schwedentrunk“) – tai kankinimo būdas, kuomet aukos skrandis yra pripildomas kokiu nors šlykščiu skysčiu. Tai – kankinimo vandeniu atmaina.

Atskleistas šokiruojantis Rusijos samdinių nusikaltimas Sirijoje. Įtariama, kad „Vagner“ smogikai žvėriškai nužudė vieną sirą ir išsityčiojo iš jo lavono. Auka – arabas, dezertyravęs iš Basharo al Assado kariuomenės. Įspėjame, kad tekste yra šokiruojančių detalių apie kare dalyvaujančių samdinių nusikaltimą. „Novaja Gazeta“ pavyko nustatyti, kad vaizdo įrašuose, kurie internete pasirodė 2017 ir 2019 metais, užfiksuoti galimi „Vagner“ smogikai.

Dabartinis strateginis ir politinis kontekstas yra žymiai nestabilesnis, negu kada nors nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų, įsitikinęs Didžiosios Britanijos Generalinio štabo vadas Nickas Carteris. Jis taip pat perspėjo, kad tokios šalys, kaip Rusija, Iranas ar Kinija gali sukelti karą net to ir nenorėdamos, tiesiog nesugebėdamos sukontroliuoti savo pačių veiklos „pilkojoje zonoje“.  Grėsmės labai greitai kinta, dauginasi ir stiprėja.

Jungtinės Karalystės Gynybos štabo vadas sekmadienį apkaltino Rusiją „beatodairišku elgesiu“, kuris pažeidžia tarptautines normas ir gali sukelti karą. Generolas Nickas Carteris pareiškė, kad Maskva veikia „pilkojoje zonoje“, kurioje informacija naudojama kaip ginklas, o konfliktuose pasitelkiami su niekuo nesiejami samdiniai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas puolė kritikuoti NATO, pareiškęs, kad aljansas atsidūrė „mirusių smegenų“ stadijoje. Jis įsitikinęs, kad aljansas neteisingai sureagavo į turkų operacijos Sirijoje pradžią ir, kad NATO iš esmės nepakankamai aktyvi strateginiu lygiu. Prancūzų lyderio mintis kritikavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Mažiausiai 200 kovotojų, įskaitant snaiperius, per pastarąsias šešias savaites atvyko iš Rusijos į Libiją, antradienį pranešė JAV dienraštis „The New York Times“ (NYT). Laikraštis citavo tris aukšto rango Libijos pareigūnus ir penkis Vakarų šalių diplomatus, teigusius, kad šioje Šiaurės Afrikos valstybėje veikiantys rusų snaiperiai priklauso liūdnai pagarsėjusiai privačiai karinei kompanijai „Wagner“. „Rusai palaiko ginkluotų grupių lyderį Khalifą Haftarą, įsitvirtinusį Libijoje ir taip pat re...

Švenčionių rajone įsikūrusiame Pabradės poligone pirmadienį prasideda karinės pratybos, jose dalyvaus 4 tūkst. karių iš Lietuvos ir dešimties sąjungininkių valstybių. Per tarptautinius mokymus „Geležinis Vilkas II“ bus treniruojamasi planuoti ir atlikti puolimo bei gynybos operacijas, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Turkija trečiadienį paskelbė, kad „nėra poreikio“ atnaujinti jos operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijoje, nes JAV Ankarą informavo, jog jų pasitraukimas iš pasienio teritorijos yra „baigtas“. „Šiame etape nėra poreikio rengti naujos operacijos“, – sakoma Turkijos gynybos ministerijos pranešime.

Tūkstančiai ukrainiečių pirmadienį išėjo į Kijevo gatves smerkdami vadinamąją „kapituliaciją“ – planuojamą pajėgų, kovojančių su Maskvos palaikomais separatistais šalies rytuose, atitraukimą – ir ragindami pasiekti pergalę ilgiau kaip penkerius metus trunkančiame kare.

Ant mūsų miestų nelyja bombomis, purslų vandenynuose nekelia sprogstantys povandeniniai laivai, nepabundame kaukiant sirenoms, tačiau gali būti, kad jau kariaujame. Bent jau britai kariauja - tokia yra Gynybos štabo viršininko gen. Nicko Carterio nuomonė. „Pasikeitęs karybos pobūdis išryškino faktą, kad ribos tarp taikos ir karo nebėra. Aš jaučiu, kad dabar dalyvauju kare, bet ne tokiame, koks būtų praeityje.

Sirijoje tęsiantis kruvinam Turkijos puolimui, pranešama apie subombarduotą kalėjimą, kuriame buvo laikomi Islamo Valstybės kovotojai. Skaičiuojama, kad per tris dienas dėl turkų puolimo namus teko palikti daugiau kaip 60 tūkst. civilių žmonių. Tuo metu Vašingtonas ir Europa grasina Turkijai sankcijomis. Pranešama, kad Turkijos puolimas prieš kurdus Sirijos šiaurės rytuose, 120 kilometrų ruože intensyvėja.

Lietuva svarsto siųsti karių į Siriją kovoti su „Islamo valstybe“, kur dabar užvirė tikras karas tarp Turkijos ir dideles teritorijas šalies šiaurėje kontroliuojančių kurdų kovotojų. Jei būtų siunčiami – mūsų kariai atsidurtų Sirijos šiaurės rytuose, kur ir vyksta Turkijos puolimas, bet šiandien su Vokietijos krašto apsaugos ministre susitikęs Raimundas Karoblis ramina – ten, kur bus turkai, lietuviai nebūtų siunčiami.

Turkija trečiadienį pradėjo didelio masto puolimą prieš kurdų kontroliuojamus rajonus Sirijos šiaurės rytuose ir po intensyvaus bombardavimo surengė sausumos puolimą, kuriam sąlygas sudarė JAV karių atitraukimas. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apie atakos pradžią paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“. Netrukus po to iš lėktuvų ir artilerijos pabūklų buvo apšaudytos kurdų pozicijos visame pasienyje. Tūkstančiai civilių turėjo skubiai bėgti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį paskelbė, kad šios šalies karinės pajėgos pradėjo karinę operaciją Sirijoje. Šis Turkijos sprendimas kelia nerimą tarptautinei bendruomenei dėl galimo konflikto eskalavimo regione. Pranešama, kad Turkijos pajėgoms bombarduojant Sirijos šiaurinius pasienio rajonus iš jų pabėgo tūkstančiai civilių, trečiadienį pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija. „Tūkstančiai žmonių pabėgo iš Ras al Aino rajono.

Naujas paskutinių 200 metų istorijos tyrimas parodė, kad, nepaisant visuotinio įsitikinimo, karų pasaulyje nemažėja. Vakaruose gyvenantys žmonės klaidingai mano, kad mažėjantis konfliktų skaičius reiškia ir mažą globalaus karo tikimybę. Nuo Šaltojo karo laikų mažai kas pasikeitė, o mūsų taikos periodą labiau lemia ne kažkokios padarytos išvados, o atsitiktinumai ir sėkmė.

Mokslininkai atliko karo tarp JAV ir Rusijos simuliaciją. Buvo paskaičiuota, kad panaudojus tradicinę ginkluotę šiame branduoliniame kare žūtų arba būtų sužeista daugiau nei 90 mln. žmonių. Vien per pirmąsias kelias valandas žūtų 34 mln.

Dėl Jungtinių Valstijų prieš Irano branduolinius objektus anksčiau surengtų kibernetinių atakų galėjo nukentėti milijonai žmonių, interviu amerikiečių televizijos kanalui NBC pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Mohamadas Džavadas Zarifas. „Vyksta kibernetinis karas. Šį kibernetinį karą pradėjo Jungtinės Valstijos, mūsų branduolinius objektus atakavusios itin pavojingu ir neatsakingu būdu, kuris galėjo pražudyti milijonus žmonių“, – pareiškė ministras.

Jau spalį į Lietuvą atgrasymui ir pratyboms su Lietuvos kariais atvyksta Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinės pajėgos – bataliono dydžio vienetas, kuriame bus per 500 JAV sausumos pajėgų karių. Į Lietuvą jie atvyksta kaip JAV Sausumos pajėgų operacijos „Atlanto ryžtas“ dalis ir bus čia iki kitų metų pavasario. „Nuosekliai ir kantriai siekėme didesnio ilgalaikio JAV karinio įsitraukimo Lietuvoje ir visame regione.

Dronų išpuoliai Saudo Arabijoje pažadino realią baimę dėl naujo karo Persijos įlankoje grėsmės. Šis konfliktas taip pat kelia pavojų visai pasaulio ekonomikai. Iranas neigia prisidėjęs prie atakos, tačiau Saudo Arabijos atstovai staiga paskelbė, kad visiems pateiks „materialius įrodymus“. Ekspertų teigimu, nuo JAV sprendimo, kaip elgtis, priklausys viso regiono tolimesnis likimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi atsakyti į ataką prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą, dėl kurios Vašingtonas kaltina Iraną. Tai pirmasis kartas, kai prezidentas užsiminė apie galimą karinį amerikiečių atsaką į ataką, dėl kurios perpus sumažėjo Saudo Arabijos naftos gavybos pajėgumai, o karalystė ir Jungtinės Valstijos paskelbė, kad gali pradėti naudoti savo strategines atsargas. „Buvo užpultos Saudo Arabijos naftos atsargos.

Netoli Latvijos sienos penktadienį prasideda dideli Rusijos ir Baltarusijos kariniai mokymai „Ščit Sojuza 2019“ („Sąjungos skydas 2019“), kuriuose dalyvaus 12 tūkst. kariškių, pranešė Latvijos gynybos ministerija. Nurodoma, kad pratybos vyks poligone „Mulino“ Žemutinio Naugardo srityje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas per pirmadienį vykusias derybas sutarė, kad pokyčiai Ukrainoje gali padėti pasiekti taiką šios šalies rytuose, tačiau Sirijos klausimu jų nuomonės nesutapo. E. Macronas savo vasaros rezidencijoje Viduržemio jūroje – viduramžių Bregansono forte – priėmė V. Putiną, atvykusį reto vizito į Vakarų šalį.

Vincentas Bučinskas – jauniausias iš Bučinskų šeimynos, kurių sodyboje Aukštupiuose slapstėsi Algimantas Mieliulis-Neptūnas. Bunkeryje po avide buvo leidžiamas „Laisvės varpas“, o V. Bučinsko, tuomet vos dešimties bernioko, akimis matytas prie šulinio besiprausiančių partizanų paveikslas gyvas ligi šiolei. Šie prisiminimai praėjus daugiau nei pusei amžiaus atvedė dabar jau 83-erių senolį į gimtinę ieškoti praeities pėdsakų.

Paryžius tikisi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigiamai sureaguos į ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio pasiūlymus, kaip užbaigti penkerius metus trunkantį Maskvos ir Kijevo konfliktą, antradienį pareiškė vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą pirmadienį savo vasaros rezidencijoje Viduržemio jūroje – viduramžių Bregansono forte – priims V. Putiną, atvykstantį reto vizito į Vakarų šalį.

  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad kalbėjosi telefonu su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu apie Rytų Ukrainoje vykstantį konfliktą, po to, kai sprogus granatai ten žuvo keturi ukrainiečių kariai.   „Nedelsdamas jam paskambinau. Pasakiau jam, kad prie taikos mūsų tai nepriartins“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją.

  Afganistane vienas JAV karys šeštadienį žuvo per talibų ataką, pranešė NATO.   Ilgiausias per JAV istoriją karas pareikalavo dar vienos tarptautinių pajėgų nario gyvybės, Vašingtonui mėginant susitarti su Talibanu dėl taikos. Šis karys tapo 10-uoju šiais metais žuvusiu JAV kontingento nariu. Pernai per visus metus Afganistane žuvo 12 amerikiečių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį išreiškė viltį, kad Amerikai neteks kariauti su Iranu, bet pabrėžė, kad amerikiečiai panaudotų triuškinamą karinę jėgą, jeigu toks konfliktas kiltų. Duodamas interviu televizijai „Fox Business News“ D. Trumpas buvo paklaustas, ar Amerika ruošiasi kariauti su Iranu. „Na, tikiuosi, kad ne, bet mūsų padėtis labai stipri, jeigu kažkas atsitiktų. Mūsų padėtis labai stipri. Galiu jums pasakyti, kad tai netruktų labai ilgai.

Praėjusią savaitę prezidentė vetavo įstatymą, kuriuo norėta apriboti piliečių teises turėti ginklus kilus karui ar tuomet, jei būtų įvesta nepaprastoji padėtis. Seimo priimtame įstatyme buvo sakoma, kad ginklai iš žmonių turėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami šalyje kilus sumaiščiai. Tokiam įstatymui nepritarė prezidentė, o dabar į prezidentės pastabas kitaip ėmė žiūrėti ir parlamentas.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė, kad skirs Ukrainai 250 mln. dolerių (223,4 mln. eurų) vertės karinės pagalbos, skirtos sustiprinti šalies jūrų ir sausumos pajėgas. Ši suma yra dalis iš Pentagono Ukrainai skiriamų 1,5 mlrd. dolerių. JAV pagalbą šiai šaliai teikia nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Rytų Ukrainoje įsiplieskė konfliktas. „Jungtinės Valstijos tebėra įsipareigojusios padėti Ukrainai.

Antrojo pasaulinio karo įkarštyje jaunas amerikiečių kareivis, paskirtas į mažą Prancūzijos miestelį, iki ausų įsimylėjo aštuoniolikmetę prancūzę. Nuo tada praėjo 75 metai ir KT Robbinsas, kuriam dabar 97 metai, pagaliau vėl susitiko su moterimi, kurios nuotrauką brangino daugiau nei pusę amžiaus, rašoma dailymail.co.uk.

Partizanai Lietuvoje ne tik kovojo, bet ir gyveno, mylėjo ir mylėjosi. Merginos ir meilės romanai jauniems miškuose karo įkalintiems jaunuoliams praskaidrindavo niūrias mintis, suteikdavo vilties gyventi. Istorikai tikina, kad mes nežinome, o gal ir nenorime žinoti, kad Lietuvos laisvę gynę kovotojai visų pirma buvo žmonės – su savo norais, poreikiais ir ydomis. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Berlyno centre vykdant statybos darbus buvo rasta nesprogusi Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinė bomba, o gretimų miesto kvartalų gyventojus teko evakuoti, informavo policija. 100 kg sveriantis sprogmuo buvo atkastas statybvietėje netoli prekybos centro „Alexa“, esančiame svarbiame transporto mazge miesto rytuose – Aleksandro aikštėje. Anot policijos, žmonės buvo evakuoti 300 m spinduliu nuo surūdijusios bombos, tebeturinčios veikiantį sprogdiklį.

Pasaulio lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną dalyvaus ceremonijose Normandijos paplūdimiuose, kur prieš 75 metus išsilaipino Sąjungininkų pajėgos, pradėjusios stumti nacius iš okupuotos Prancūzijos. Pasaulinėje arenoje daugėjant nesutarimų lyderiai sieks pademonstruoti, jog transatlantinė vienybė išlieka nesutrikdyta, susirinkę antrąją iškilmių dieną pagerbti karių, 1944 metų birželio 6-ąją atplukdytų į Normandijos pakrantes, heroizmo.

Birželio 1-ąją minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Vaikai yra itin pažeidžiami, todėl karas ir vaikystė – nesuderinamos sąvokos. Dažniausiai vaikai karų ataskaitose figūruoja kaip niekuo dėtos civilių aukos, kurių, deja, pasitaikė ir anksčiau, ir kiekvieną dieną dabartiniuose konfliktuose. Nepaisant 1995-ųjų Jungtinių Tautų primygtinės rekomendacijos nepriimti į kariuomenę jaunesnių nei 18 metų asmenų, vaikai kariuomenėje išlieka neatskiriama šių laikų karinių konfliktų dalimi.

 Lietuvoje viešėję Rusijos opozicijos politikai tikisi, kad pradėjus dirbti naujam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, karas rytinėje šalies dalyje liausis. „Aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks nutraukti žmonių aukas Donbase. Tai svarbiausia, ko ukrainiečiai tikisi iš savo naujo prezidento“, – žurnalistams Trakų rajone baigiantis vadinamajam Rusijos forumui sakė disidentu tapęs buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paskelbė grėsmingą perspėjimą Iranui, leidęs suprasti, jog jeigu šiitiška respublika smogs Amerikos interesams, ji bus sunaikinta. „Jeigu Iranas nori kovoti, tai bus Irano oficiali pabaiga. Niekada nebegrasinkit Jungtinėms Valstijoms“, – sakoma D. Trumpo „Twitter“ žinutėje.

Čekijos teismas skyrė vienam kariui lygtinę įkalinimo bausmę ir atėmė iš jo laipsnį už prisidėjimą 2015 metais prie Rytų Ukrainą prorusiškų separatistų, pranešė teismo atstovas. Šalies centrinėje dalyje esančio Hradec Kralove miesto teismas skyrė kariui, vietos žiniasklaidos įvardytam kaip Erikas Eštu, trejus metus lygtinio laisvės atėmimo už „dalyvavimą organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje“, naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovas Janas Kulhanekas.

Lietuvos Krašto apsaugos ministerija sako stebinti situaciją Irake, augant įtampai regione, bet kol kas neplanuoja stabdyti karinės misijos. „Situaciją stebime, vertiname, stabdyti misijos neplanuojame“, – BNS sakė krašto apsaugos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė. Pasak jos, bazėje, kur yra Lietuvos kariai, yra padidintas budrumas. Iš viso Irake tarnauja aštuoni Lietuvos kariai.