karas

 Vokietijos sostinėje aptikus nesprogusią Antrojo pasaulinio karo laikų bombą ir pareigūnams besirengiant ją išminuoti, apie 10 tūkst. žmonių pirmadienį buvo priversti evakuotis iš savo namų. Statybininkams radus 250 kg sveriantį sprogmenį, policija aptvėrė teritoriją 500 metrų spinduliu vakarų Berlyno Insbruko stoties apylinkėse.

Šiaurės Korėja vakar apkaltino Donaldą Trumpą paskelbus karą ir įspėjo, kad šalis imsis visų priemonių savo saugumui užtikrinti. Baltieji rūmai atmetė pranešimą ir pareiškė, kad tokie kaltinimai peržengia absurdo ribą. Atmetus pagiežingą ir gąsdinančią retoriką, klausimas, ar kils karas su Šiaurės Korėja, vis dėlto išlieka pats aktualiausias, rašo news.com.au.

JAV prezidentas pagrasino „visiškai sunaikinti“ Šiaurės Korėją, jei jo šalis bus priversta ginti save arba savo sąjungininkus. Šiaurės Korėja atliko savo šeštąjį branduolinį testą, pagrasino raketas nukreipti į Guamą ir galbūt testuoti vandenilinę bombą Ramiajame vandenyne, rašo BBC. Visa tai vyksta tuo metu, kurio labai nelaukė JAV ir visas pasaulis – Pchenjanas galbūt jau sugebėjo pritaikyti branduolinį ginklą tarpkontinentinei raketai.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras pirmadienį apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą paskelbus karą jo šaliai ir įspėjo, kad Pchenjanas ginsis numušdamas JAV bombonešius. „D.Trumpas pareiškė, kad mūsų vadovybė ilgai negyvuos, – žurnalistams sakė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Yong Ho (Li Jong Ho) stovėdamas priešais savo viešbutį Niujorke. – Jis taip paskelbė karą mūsų šaliai.

Pirmadienio vakarą BBC išplatino informaciją, kad Šiaurės Korėja kaltina JAV paskelbus karą. Diktatoriaus Kim Jong Uno valdoma šalis tvirtina, kad tokiu atveju ji turi teisę numušti amerikiečių bombonešius. tv3.lt primena, kad savaitgalį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog Jungtinės Valstijos neišdrįs smogti Šiaurės Korėjai, nes žino, kad Pchenjanas turi branduolinės ginkluotės.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pasišaipė iš prielaidos, kad Jungtinės Valstijos galėtų imtis ginti Švediją nuo potencialios Rusijos atakos, nors ši šalis nėra NATO narė.

JAV pirmadienį pasiuntė keturis „nematomus“ naikintuvus ir du bombonešius praskristi virš Korėjos pusiasalio, taip demonstruodamos karinę galią po Šiaurės Korėjos naujausių branduolinio užtaiso ir raketų bandymų, pranešė Pietų Korėjos gynybos ministerija. Keturi naikintuvai F-35B ir du bombonešiai B-1B praskrido virš pusiasalio, „kad pademonstruotų JAV ir Pietų Korėjos aljanso atgrasomuosius pajėgumus Šiaurės Korėjos branduolinės ir raketinės grėsmių atžvilgiu“, sakoma ministerijos pareiškime.

 NATO prireiks dar mėnesio, kad apsispręstų, kaip atsakyti į JAV reikalavimą, jog aljansas pasiųstų daugiau karių į Afganistaną. Per NATO karinio kmiteto posėdį Albanijos sostinėje Tiranoje šeštadienį 29 šalių gynybos vadovai „pripažino būtinybę užpildyti dabartinį pajėgų trūkumą“, sakė šio komiteto pirmininkas generolas Petras Pavelas. Tačiau sprendimas nebus priimtas, kol nebus aptarta su konkrečiomis vyriausybėmis, sakė žurnalistams P.Pavelas.

Vokietija penktadienį nesureikšmino Lenkijos grasinimų reikalauti naujų derybų dėl kompensacijos už Antrąjį pasaulinį karą, pareikšdama, kad šis klausimas jau išspręstas 1953 metais.

Britanija ketvirtadienį išsiuntė du laivus iš karinio laivyno pagelbėti nuo uragano „Irma“ nukentėjusiems Karibų gyventojams, bei paskyrė 12 milijonų svarų (13 milijonų eurų) paramą, ketvirtadienį sakė vyriausybė. Viena galingiausių audrų kada nors užfiksuotų Atlanto vandenyne, uraganas „Irma“, mirtina jėga smogė Karibų saloms, o atogrąžų Barbudos ir Šv. Martyno salas pavertė griuvėsiais.

Į Šiaurės Korėjos karių bandymus vogtis maisto ruošiantis karui aukščiausioji valdžia žiūri pro pirštus, skelbiama „The Independent“, remiantis „Daily NK“ leidiniu, kuris užsiima vidinės informacijos iš komunistinės valstybės viešinimu. Pasak pranešimų, kariuomenė „užmerkia akis“ į plėšikavimą, o kai kuriais atvejais teigiama, kad net ir skatina tokį elgesį – dėl menko kariuomenės aprūpinimo.

Ukrainos turistiniame mieste Odesoje atostogaujantys yra susimaišę su asmenimis iš rytinės karo niokojamos šalies dalies, vietos čigonais, studentais ir ekonominiais migrantais iš Centrinės Azijos, Kaukazo, Afrikos ir Azijos, rašoma „Bloomberg“. „Tačiau ore tvyro kažkas ne tokio sveiko, koks turėtų būti jūrinis brizas – tuberkuliozė“, – pažymi ji.

Korėjos pusiasalyje karo nebus, nors tvyro didelė įtampa dėl Pchenjano branduolinės ir raketų programos, ketvirtadienį pareiškė Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas. „Visi pietų korėjiečiai labai smarkiai dirbo, kad atstatytų savo šalį iš Korėjos karo griuvėsių“, – sakė šalies vadovas per spaudos konferenciją, surengtą paminėti jo pirmąsias 100 dienų prezidento poste. „Užkirsiu kelią karui bet kokia kaina, – pridūrė jis.

Švedijos centro kairiųjų pažiūrų gynybos ministras pareiškė, kad šalies įstatymų leidėjai, įskaitant ir opozicijos atstovus, sutarė per artimiausius dvejus metus gynybos biudžetą kasmet didinti po 2,7 mlrd. kronų (285,4 mln.

Gana ilgai nuosaikios pozicijos besilaikiusi Didžioji Britanija sako, kad prieita riba, kai galima drąsiai sakyti, kad karas bus. Bent jau tokius Britanijos diplomatų žodžius cituoja „The Independent“. „Karo galimybė tarp Šiaurės Korėjos ir Amerikos tampa realia, nes Donaldas Trumpas yra labai nepastovus ir impulsyvus“, - rašoma „The Independent“ antraštėje. Ir nieko keisto.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas antradienį pareiškė naujus ketinimus dėl keturių balistinių raketų paleidimo virš Japonijos link Guamo. Šį kartą jis pareiškė atidėsiantis planus paleisti raketas ten, kur įsikūrusiose strategiškai svarbios JAV karinės bazės.

  JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį pareiškė, kad ginčo su Šiaurės Korėja karinis sprendinys yra „užtaisytas ir parengtas“ – jo naujausia salvė žodžių kare su branduolinių ginklų turinčiu Pchenjano režimu.   „Kariniai sprendiniai dabar visiškai paruošti, užtaisyti ir parengti, jeigu Šiaurės Korėja pasielgtų neprotingai. Tikėkimės, (tos šalies lyderis) Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) ras kitą kelią!“ – sakoma D.Trumpo „Twitter“ žinutėje.

Lenkija svarsto galimybę reikalauti iš Vokietijos reparacijų už didžiulę žalą, padarytą nacių per Antrąjį pasaulinį karą, trečiadienį pranešė vienas įstatymų leidėjas. Valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ ( PiS ) deputatas Arkadiuszas Mularczykas sakė, kad Seimo tyrimų biuras rengia analizę apie galimybę reikalauti reparacijų. Planuojama, kad analizės išvados bus parengtos iki rugpjūčio 11 dienos.

Fotografas Darrin Zammit pasidalijo karo laikus menančiais tuneliais Maltoje. Šalis puoselėja viltį daugelį apleistų vietų, tunelių ir istorinių sandėlių atgaivinti ir pritraukti kuo daugiau žmonių, besidominčių šalies istorija. Apleistose vietose galima pamatyti vandalų nuniokotas sienas ir laiptus. Daugelis pripažįsta, kad ne tik naktį, bet ir dieną čia vaikščioti - baugu.

Arabų lygos vadovas ketvirtadienį perspėjo, kad Izraelis bandymai jėga kontroliuoti šventąsias vietas Jeruzalėje kelia religinio karo riziką. Izraelis „žaidžia su ugnimi ir tiesiog įžiebs religinį karą, pakeis konflikto esmę nuo politinės iki religinės“, sakė Ahmedas Abulas Gheitas. Taip jis kalbėjo po skubiai sušaukto 22 arabų šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Kaire.

Jau šešerius metus trunkantis karas Sirijoje suniokojo šalies infrastruktūrą ir padarė jos ekonomikai žalos, kuri vertinama 226 mlrd. JAV dolerių. Tokius skaičius pirmadienį paskelbė Pasaulio bankas. Per karą nuo 2011 metų kovo jau žuvo daugiau nei 320 tūkst. žmonių, o daugiau nei pusė šalies gyventojų teko palikti savo namus. Pasaulio bankas pažymi, kad padaryta žala yra gerokai didesnė, nei galima įvertinti žuvusiųjų skaičiais ar infrastruktūrai padaryta žala.

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas atvyko į Ukrainą dar kartą patikinti dėl amerikiečių paramos Kijevui, kovojančiam su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose ir bandančiam pažaboti korupciją. R.Tillersonas susitiks su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka sekmadienį – vos 48 valandos po to, kai Vokietijoje dalyvavo pirmajame prezidento Donaldo Trumpo susitikime su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu akis į akį.

Jau kitąmet mokiniai greičiausiai bus mokomi ne tik rašybos ar aritmetikos, bet ir ką daryti karo metu. Valdžia svarsto, kad šauliai ir kariškiai vyresniems moksleiviams per pasirenkamas paskaitas aiškintų ne tik apie kylančią grėsmę, propagandą, bet ir kaip elgtis užklupus priešui, kur slėptis ar suteikti pagalbą sužeistam žmogui. Moksleiviai neslepia, kad tokių dalykų nemoka, todėl patys sutinka, kad paskaitų reikia.

Rusijos gynybos ministerija išplatino pareiškimą, kad visus JAV lėktuvus virš Sirijos laikys „oro taikiniais“. Kariuomenės atstovai pareiškė, kad bet kokie lėktuvai Rusijos karinės operacijos Sirijoje zonoje bus priešlėktuvinės gynybos taikiklyje. Anksčiau Rusijos kariuomenė paskelbė, kad JAV veiksmai Sirijoje – faktiškai karinė agresija. Tuo pačiu yra skelbiama, kad Rusijos gynybos ministerija nutraukia bendradarbiavimą su JAV pagal bendrą memorandumą dėl incidentų danguje virš Sirijos.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu amerikiečių režisieriui Oliveriui Stone'ui (Oliveriui Stounui) pareiškė, kad Rusijos ir JAV karo „niekas neišgyventų“. „Ar JAV dominuotų „karšto“ karo atveju?“ – Rusijos lyderio paklausė O.Stone'as. Šis kino kūrėjas planuoja artimiausiu laiku išleisti dokumentinį filmą, pagrįstą interviu su Kremliaus vadovu. „Galvoju, kad niekas neišgyventų“, – atsakė V.Putinas.

„Reuters“ fotografas Ronen Zvulin paviešino, kaip tos pačios vietos Izraelyje atrodė 1967 metais ir kaip atrodo dabar. Data pasirinkta neatsitiktinai. Nuo karo praėjo 50 metų. Šešių dienų karas yra Izraelio karas, jame dalyvavo 1967 m. Egiptas, Sirija ir Jordanija. Šis karas buvo trumpiausias Izraelio istorijoje. Karo metu Izraelis okupavo Sinajaus pusiasalį, Golano aukštumas, Gazos ruožą, Vakarų krantą, ir Rytų Jeruzalę.

JAV Ramiojo vandenyno štabo viršininkas admirolas Harry Harrisas trečiadienį paragino „skubiai“ reaguoti į Šiaurės Korėjos branduolinės ir raketinės ginkluotės kūrimo programos pažangą ir pabrėžė, kad pavojus kyla net ir Pchenjano sąjungininkėms Kinijai bei Rusijai. Japonijoje viešintis H.Harrisas kalbėjo apie naujausią Šiaurės Korėjos balistinės raketos bandymą, sukėlusį dar daugiau nerimo dėl šalies ginkluotės plėtojimo tempo.

  Šimtai žmonių antradienį susirinko į Antakalnio kapines Vilniuje paminėti sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare metinių.   Policijos duomenimis, kapinių prieigose susirinko mažiausiai 500 žmonių, dauguma jų buvo pasipuošę Georgijaus juostelėmis, aidint kariniams maršams nešė raudonus gvazdikus ar vainikus, kuriuos dėjo ant karo aukoms skirto memorialo.

Jei šiandien reikėtų ginti savo šalį, 4 iš 10 lietuvių neabejotinai imtų ginklą į rankas. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Gauti duomenys taip pat atskleidė ir ryšį su gyvenimo kokybės vertinimu Lietuvoje. Nors skaičiai neatrodo itin įspūdingai, anot ekspertų, tai geresni rezultatai, nei buvo tikėtasi. Iniciatyva surengti tokią apklausą kilo Krašto apsaugos ministerijai, aiškinantis, kaip visuomenė reaguoja į esamas grėsmes.

NATO svarsto galimybę dislokuoti daugiau karių Afganistane, kur Aljansas padeda vietos kariuomenei kautis su islamistų kovotojais, sekmadienį vokiečių laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Atsižvelgdamas į „sudėtingą“ saugumo situaciją 28 nares vienijantis aljansas svarsto galimybę išsiųsti daugiau savo karių į misiją „Ryžtinga parama“. Šiuo metu joje yra apie 13 tūkst.

Pchenjanas yra pasirengęs atsakyti į bet kokią JAV provokaciją, taip pat ir pasitelkiant plataus masto karinius veiksmus, pareiškė Šiaurės Korėjos ambasados įgaliotasis ministras Jing Jong Hebas (Zin Čen Hepas). „Situacija Korėjos pusiasalyje yra itin pavojinga.

Ši mažylė – tik dar vienas įrodymas, kaip karas gali sunaikinti nekaltų žmonių gyvenimus. „Noriu, kad sugrįžtų mamytė“, - švelniu balsu sako mažylė Hawra. Tiesa, ji veikiausiai net nežino, kad jos motina jau mirusi. Šiai mergytei dar nėra nė penkerių metų, tačiau ji jau žino, ką reiškia išgyventi skaudžiausią gyvenime dieną, rašoma CNN. Mergaitės veidas visai neprimena nerūpestingo vaiko. Žaizdos, randai, nudegintos rankos ir kojos – taip atrodo Hawra. Ji netgi sunkiai gali atmerkti akis.

Baltijos šalių saugumas nėra tarp dešimties svarbiausių naujosios JAV prezidento administracijos darbotvarkės klausimų, teigia gynybos ekspertas iš JAV Samuelis Gardineris. „Baltijos šalys turi priežastį būti sunerimusios dėl to, kas vyksta Vašingtone“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė amerikietis.

 Berlynas yra itin susirūpinęs dėl taktinių balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes, dislokavimo Kaliningrado regione, sakė Vokietijos aukšto rango pareigūnė, kuri nurodė, kad atsakomosios priemonės bus koordinuojamos NATO viduje. „Mano nuomone, šiuo metu išgyvename susirūpinimo ir nerimo fazę dėl Europos saugumo.

Didžiosios JAV žiniasklaidos bendrovės pasmerkė „nepriimtiną“ Baltųjų rūmų elgesį ir „demokratijos idealų įžeidimą“, kai administracija nusprendė neįleisti kai kurių organizacijų, tarp jų televizijos CNN ir dienraščio „The New York Times“, reporterių į kasdienę spaudos konferenciją.

Kai į lauką išeini itin retai ir tave visuomet supa tie patys žmonės – tenka susigalvoti savų pramogų. Realybės šou „Aš – superhitas“ vaikinai nusprendė šiek tiek pajuokauti ir paerzinti merginas. Visiems sumigus pirmas nubudo Silvestras ir tyliai nusėlino žadinti miegančių vaikinų. Jiems pakilus, visi pradėjo galvoti išdaigų planą. Labiausiai nepasisekė Dovilei ir Elvinai – joms teko didžiausias vaikinų dėmesys – daugiausiai skutimosi putų ir kremų. Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį pareiškė, kad aktyviai prisideda svarstant šalies ginkluotųjų pajėgų sustiprinimo planą, bet tikisi, kad jam nereikės naudoti karinės jėgos. "Siekiu taikos. Tačiau ši taika turi būti užtikrinama tokiu būdu, kad turėtume galimybę panaudoti jėgą", - D.Trumpas sakė per spaudos konferenciją Vašingtone.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šią savaitę vyks į Ukrainą, kur pastarosiomis savaitėmis paaštrėjo susirėmimai tarp šalies pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų. Ministras į Ukrainą išvyks ketvirtadienį, ten jis lankysis Kijeve ir Donecko srityje, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Kijeve L.Linkevičius susitiks su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu, kitais valdžios atstovais.

Siekiant sustiprinti neapykantą tarp vakariečių ir musulmonų, teroristai dažnai pasitelkia vaizdo įrašus. Vienas tokių gerai žinomų įrašų – dvasininko Anwaro al-Awlakio pasakojimas apie tai, kad JAV nekęs savo piliečių musulmonų. Dabar „al-Qaeda“ džihadistai tvirtina, kad jų Amerikoje gimusio vado žodžiai pildosi naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo dėka, rašo news.com.au. Vaizdo įraše, kuris nufilmuotas Jemene, al-Awlaki įspėja, kad kyla karas tarp Vakarų ir musulmonų.

Kai prezidento Donaldo Trumpo sprendimu Steve'as Bannonas prisijungė prie Nacionalinės saugumo tarybos, tikrai verta dar kartą pažiūrėti, kaip šis patarėjas mato pasaulį ir kaip jis supranta nacionalinį saugumą, rašo Business Insider. Savo požiūrį į šiuos šaliai esminius dalykus S. Bannonas jau yra pristatęs organizacijos „Human Dignity Institute“, kuri laikoma konservatyvia religine grupe, konferencijoje, vykusioje Vatikane 2014 metais.

Kas nutiktų, jei netoliese būtų numesta atominė bomba? Tikimybė, kad taip tikrai nutiks yra menka, tačiau žmonės šiuo klausimu visada buvo labai smalsūs.

Po to, kai aukštus postus užimantys Respublikonų partijos nariai ėmėsi kritikuoti prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą įsaką dėl pabėgėlių programos stabdymo 120 dienų ir nurodymo 90 dienų neįleisti į JAV 7 musulmoniškų valstybių – Irako, Irano, Somalio, Libijos, Jemeno, Sirijos ir Sudano – piliečių, prasidėjo tikras žodžių karas.

Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte pagrasino kovoje su narkotikų platinimu įvesti karo padėtį. „Jei norėčiau, ir jei situacija (dėl negalių narkotikų) blogės ir taps labai pavojinga, galėčiau paskelbti karo padėtį. Niekas negalės manęs sustabdyti“, - kalboje šeštadienį vakare savo kalboje pareiškė R.Duterte, praėjus 30 metų nuo garsiojo „Liaudies valdžios“ sukilimo, nuvertusio diktatorių.

Glaudūs Ispanijos ir Saudo Arabijos karališkųjų šeimų ryšiai gali padėti Madridui sudaryti pelningą sutartį dėl karo laivų pardavimo Rijadui, nors tokie planai kelia didelį nerimą žmogaus teisių organizacijoms. Pasak jų, toks sandoris būtų neteisėtas pagal tarptautinius įstatymus. Be to, žmogaus teisių gynėjai kaltina naftos turtingą karalystę įvykdžius karo nusikaltimų per kampaniją Jemene, nusinešusią tūkstančius civilių gyvybių.

Rusijos suplanuota iniciatyva, kurios atveju ji kartu su Kinija ir Pakistanu siekia politinio Afganistano civilinio karo sprendimo, yra tarsi pagrindas diplomatinei sąjungai, galinčiai atimti iš JAV pagrindinės galios Centrinėje Azijoje pozicijas. Informacija apie šią „sąjungą“ paviešinta po minėtųjų šalių trečiojo susitikimo Maskvoje dar 2016 metų pabaigoje. Šis „politinis klubas“ gali išsiplėsti ir pakviečiant Iraną ir Turkiją, rašo Business Insider.

Fotografas Ezra Acayan tapo kraupaus įvykio liudininku. Vyras užfiksavo patį baisiausią ką tik iš kalėjimo išėjusio jaunuolio likimą. Artimieji jau patvirtino, kad kūnas, kuris buvo rastas tiesiog viename Filipinų mieste, yra Marko Lunago. Jaunuolio, kuris vos prieš kelias dienas baigė bausmę kalėjime dėl nelegalių narkotikų laikymo. Dabar jis jau negyvas. Šalia jo - motina ir mylimoji.

Istorikai ilgus metus žinojo, kad nacių kareiviai vartojo narkotikus, tačiau klausimas, kaip tos medžiagos veikė jų protus ir kūnus, iki šiol neatsakytas, rašo CNN.   Jei Antrojo pasaulinio karo metu kariai jausdavosi pavargę ar prislėgti ir ieškodavo energijos šaltinio, vokiečių medikai jiems išrašydavo metamfetamino, vokiškai vadinto „Pervitinu“. Nacių lyderis Adolfas Hitleris sinusų problemas gydė kokaino milteliais.

Krikščionių lyderiai nuo Vatikano iki Betliejaus per Kūčias neslėpė liūdnų nuotaikų ir kalbėjo apie karą, baimę ir susiskaldymą, o Europos miestai sustiprino saugumą po išpuolio Berlyne. Kūčių vakaro mišiose popiežius Pranciškus 1,2 milijardo katalikų pasaulį paragino užjausti vaikus, ypač karo, migracijos aukas ir benamius.

1914-ųjų birželio 28 devyniolikmetis serbas nacionalistas Gavrilas Principas Sarajeve nušovė erchercogą, Austrijos-Vengrijos imperijos sosto paveldėtoją Francą Ferdinandą. Nuo tos akimirkos per mėnesį prasidėjo reakcijų grandinė, nuvedusi prie Pirmojo pasaulinio karo. Po to sekė dešimtys milijonų žuvusiųjų ir situacija, kuri nulėmė Antrąjį pasaulinį karą ir padėjo pagrindus daugeliui konfliktų, kuriuos matome ir dabar, rašo CNN.