karas

Į Ukrainą įvežant naują ir galingą karinę techniką kyla klausimas, ar Rusija nesiruošia karui. Kad tokia galimybė yra, pasakė politologas Linas Kojala.  Tokią mintį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Dabar mes girdime apie papildomų karių, kariuomenės įvedimą į Krymą. Taip pat vis garsiau kalbama, kad ne patys kariai, o ten gabenama karinė technika sukelia labai daug pavojaus. Kiek tai yra svarbu? Tai tikrai labai yra svarbu.

„The Wall Street Journal“ publikavo palydovų nuotraukas, kuriose matyti Rusijos karinės pajėgos Kryme. Ekspertai perspėja, kad sprendžiant iš šiose fotografijose matomos technikos skaičiaus, Rusija atrodo pasirengusi pulti. Palydovo nuotraukos buvo daromos kovo 27 – balandžio 16 dienomis, pasinaudota „Maxar Technologies“ palydovų paslaugomis.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Rusija aplink Ukrainą ir aneksuotame Krymo pusiasalyje yra sutelkusi per 150 tūkst. karių. „Tai yra didžiausia Rusijos kariuomenės dislokacija prie Ukrainos sienų“, – žurnalistams sakė J. Borrellis po derybų, kuriose dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras, tačiau nenurodė šio skaičiaus šaltinio.

Nepaisant koronaviruso pandemijos pasaulio šalys 2020-aisiais gynybai išleido 1,9 proc. daugiau lėšų nei ankstesniais metais. Ekspertai pažymi, kad augimas stebimas jau septintus metus paeiliui. 2020-aisiais karybai skirtos lėšos pasiekė 1,6 trln. eurų, tačiau šiais metais augimas turėtų kažkiek sulėtėti, skelbiama Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios analitinės bendrovės „Jane’s“ ataskaitoje.

Popiežius Pranciškus sekmadienį išreiškė susirūpinimą dėl suintensyvėjusių karinių veiksmų Ukrainos rytuose ir paragino imtis priemonių pasitikėjimui atkurti.  Šiuos komentarus pontifikas išsakė kelioms didžiosioms Vakarų valstybėms įspėjus Rusiją dėl pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina.      Ukraina kaltina Rusiją sutelkus dešimtis tūkstančių karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme.

XX amžius pasaulio istorijoje žinomas kaip vienas žiauriausių, kruviniausių laikotarpių. Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais žuvo milijonai žmonių. Totalitarinių režimų vadai žmonių gyvybes aukojo vardan teritorijų, įtakos sferų. Viena labiausiai nukentėjusių tautų tapo žydai. Jų tautos istorijoje Antrasis pasaulis karas įstrigo amžiams.

Giliausio pasinėrimo metu Ramiajame vandenyne esantis sudužęs laivas „USS Johnston“ buvo sėkmingai perkeltas, apžiūrėtas ir nufilmuotas. JAV karinio jūrų laivyno eskadrinio minininko nuolaužas galima rasti apie 6500 metrų gylyje, Filipinų jūroje prie Samaro salos krantų. 115 metrų laivas nuskendo 1944 m. spalio 25 d. per Leitės įlankos mūšį Antrojo pasaulinio karo metu.

Viename okupuotos Donecko teritorijos kaime po sprogimo žuvo 5-metis vaikas, o jo močiutė buvo sužeista. Incidentas sukėlė milžinišką rezonansą rusakalbėje žiniasklaidoje ir vos ne tapo Rusijos bei jos palaikomų smogikų pateisinimu „dideliam karui su Ukraina“. Tačiau šios tragedijos priežastys kelia klausimų abiem konflikto pusėms. Informaciją apie žuvusį vaiką pirmoji balandžio 3-ąją paskelbė „DLR liaudies milicija“ – faktiškai sukarinta vietos teisėsaugos struktūra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą laiko energetinio karo klausimu. „Tai energijos karas. Kaip ir bet kuriame kare, negalima kariauti, jei nėra vienybės. Kažkas tikrai pralaimės. Jei „Nord Stream 2“ bus baigtas tiesti, pralaimės ne tik Ukraina... Reikia prisiminti, kad tai ne verslo, [ne] Europos ir Rusijos verslo klausimas... Tai karo klausimas“, – interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ sakė V. Zelenskis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį sakė, kad Rusija akivaizdžiai grasina Ukrainai sunaikinimu. Vakarų šalims reiškiant susirūpinimą dėl separatistinio konflikto Ukrainos rytuose eskalavimo, ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, jog Rusijos ekspertai ir pareigūnai „atvirai grasina Ukrainai karu ir Ukrainos valstybingumo sunaikinimu“. „Smerkiame Rusijos [veiksmus] bloginant saugumo padėtį.

Rusijai prie Ukrainos sienos sutelkus dvi armijas ir desantininkus, Vakarai jau galanda politinius ginklus: ruošia griežtas sankcijas Kremliui, jei šis imtųsi naujo karo Ukrainoje. Joe Bidenas telefonu paragino Vladimirą Putiną mažinti įtampą. Dėl kaistančios situacijos Ukrainoje Prezidentas Gitanas Nausėda su krašto apsaugos ir žvalgybos vadais aptarė, kaip Lietuva gali padėti Ukrainai. Luhansko srities Pervomaisko gyventojams – įtemptas pavasaris.

Grupė mėgėjų prancūzų archeologų vykdė neteisėtą kasinėjimą netoli Prancūzijos miesto Craonne ir aptiko, jų manymu, liūdnai pagarsėjusios Vinterbergo tunelio katastrofos liekanas, praėjus 101 metams po šiurpaus įvykio. 1917 m. pradžioje Prancūzijos pajėgos pradėjo puolimą Chemin des Dames kalnagūbryje, esančiame į šiaurės rytus nuo Paryžiaus, bandydamos atsiimti Aisne regioną.

Rusijos kariuomenės daliniai vis aktyviau matomi Ukrainos pasienyje, o pastaroji jau mobilizuoja kariuomenę, ruošiantis puolimui iš Krymo. JAV pirmadienį viešai paskelbė, kad pranešimai apie Rusijos aktyvumą prie Ukrainos sienų yra pakankamai patikimi, užklausė Maskvos, ką ji yra sugalvojusi. Ukraina tuo metu paskelbė apie karių šaukimą su okupuotu Krymu besiribojančiose teritorijose.

Vienai šiauriau Bagdado esanti Irako karinių oro pajėgų bazei, kurioje laikoma JAV karių, sekmadienį buvo smogta dviem raketomis, likus trims dienoms iki planuojamo naujojo „strateginio dialogo“ užmezgimo su Vašingtonu, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas šaltinis saugumo tarnybose. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį, per kurį abi raketos nukrito netoli bazės. Žmonės per šią ataką nenukentėjo ir nebuvo padaryta materialinės žalos.

Praėjus septyniems metams po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir daugiau nei 13 tūkst. gyvybių pareikalavusio karo Donbase, situacija Ukrainos rytuose vėl kaista. Rusija prie Ukrainos sienų masiškai permeta ešelonus karinės technikos. Ne tik ekspertai, bet ir NATO būgštauja, kad Kremlius gali ruoštis puolimui. Europoje padidinta Aljanso pajėgų parengtis. Internete šviežiai paviešintas vaizdo įrašas su rusiškų šarvuočių ešelonu, anot autorių, filmuotas Rostovo regione.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingai jau senokai nėra aukštumose ir nuolat traukiasi. Ekonomikos stagnacija užsitęsusi jau dešimtmetį, atėjusi pandemija taip pat neprisideda prie jos atgaivinimo, o Krymo užgrobimo metu susikrauti politiniai dividendai baigia išgaruoti. Ekspertai perspėja, kad Kremlius gali pasirinkti jau patikrintą būdą iškelti reitingus: surengti trumpą pergalingą karą.

2011 metų kovą Sirijoje prasidėjęs pilietinis karas per dešimtmetį pasiglemžė 388 652 žmonių gyvybes, sekmadienį pranešė karo stebėtojų grupė. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi NVO „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, jog tarp aukų yra 117,388 tūkst. civilių, įskaitant daugiau kaip 22 tūkst. vaikų. Dauguma civilių žuvo per Sirijos režimo ir sąjunginių karinių grupuočių puolimus, pareiškė organizacija, kuri aukų duomenis renka remdamasi Sirijoje turimais šaltiniais.

Kaimynų karas tęsiasi jau 12 metų. Plungiškis teigė, kad tiek laiko neranda teisybės – jo kaimynas savo namuose įsirengęs pobūvių salę, o už svečių automobilių stovėjimą bendroje gatvėje mokesčių nemoka. Plungiškis Jonas Muralis ir pats turi kelias kavines Plungės mieste, todėl jam tenka miesto savivaldybei mokėti už klientų pastatytus automobilius.

Popiežius Pranciškus, nepaisydamas nerimo dėl saugumo bei koronaviruso pandemijos, penktadienį atvyksta istorinio vizito į karo nuniokotą Iraką suteikti paguodos vienai seniausių ir labiausiai persekiojamų krikščionių bendruomenių.

Mianmaro kariuomenė pirmadienį užgrobė valdžią, kulminaciją pasiekus prieš kelias savaites kilusiai įtampai su šios Pietryčių Azijos valstybės civiline lydere Aung San Suu Kyi ir jos vyriausybe. Kariai sulaikė Aung San Suu Kyi ir kitus civilinius lyderius tą pačią dieną, kai parlamentas turėjo susirinkti savo pirmosios sesijos po pernai lapkritį įvykusių visuotinių rinkimų. Pateikiame svarbiausius jau žinomus faktus.

Po daugiau nei mėnesį trukusio kruvino karo Kalnų Karabache – netikėta žinia: tarpininkaujant Vladimirui Putinui, Azerbaidžanas ir Armėnija nutarė sudėti ginklus. Į regioną įvedami tūkstančiai Maskvos taikdarių, kurie turi užtikrinti, kad iki šiol Armėnijos valdytos ginčytinos teritorijos būtų perduotos Azerbaidžanui. Kol Baku džiūgauja laimėjusi karą, Jerevane tūkstančiai įtūžusiu armėnų šturmavo šalies parlamentą kaltindami šalies vyriausybę išdavyste.

Ne paslaptis, kad kartais su uošviais gali būti sudėtinga. Tėvai visada savo vaikams nori geriausio, net kai jie yra suaugę, gyvena atskirai ir yra sukūrę savo šeimas. Kartais jie nejučia peržengia ribas ir taip sukelia problemų jų sūnaus ar dukros šeimoje. Būtent tai nutiko vienai moteriai, kuri sako, kad jos anyta niekada jos nemėgo, o dabar po anūko gimimo pradėjo kelti problemų, rašoma mirror.co.uk.

Dar naujienų iš karo draskomo Pietų Kaukazo. Regione dirbantis TV3 žurnalistas Augustinas Šulija pasakoja, kad bandant petekti į smarkiai apšaudomą nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos kaimelį, kartu su kolegomis žurnalistais patys patyrė artimą susidūrimą su artilerijos ugnimi. Tarptautiniai bendruomenei ir toliau nerandant būdų sustabdyti kraujo liejimąsi tarp armėnų ir azerbaidžaniečių, taika regione atrodo vis sunkiau pasiekiama. Visu greičiu lekiame į Martunį.

Kol Armėnijos ir Azerbaidžano kautynės Kalnų Karabacho regione aktyviai tęsiasi ir toliau, šių šalių gyventojai plyštančiomis širdimis stebi tragiškus įvykius. Viena jų – iš Armėnijos kilusi Lietuvoje gyvenanti Gajana Mkrtchyan, kuri šiuos neramumus vadina armėnų tautos genocidu.

Specialus TV3 žinių reportažas iš karo draskomo Pietų Kaukazo, kur nepripažintoje Kalnų Karabacho Respublikoje ir toliau verda mūšiai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Karo sūkuryje esančiame Stepanakerto mieste dirbantis žurnalistas – Augustinas Šulija, praneša, kad abiem pusėms ir toliau nesiliaujant pažeidinėti sutartas paliaubas, didžiausiame regiono mieste bręsta humanitarinė krizė. Gyventojai ir toliau miega ne namuose, o slėptuvėse, o bombardavimo neišvengia net bažnyčios.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, trumpindamas ilgiausio Amerikos karo užbaigimo grafiką, trečiadienį sakė norintis, kad visi amerikiečių kariai iš Afganistano būtų išvesti iki Kalėdų. „Turėtume nedidelę grupę likusių savo DRĄSIŲ vyrų ir moterų, tarnaujančių Afganistane, sugrąžinti namo iki Kalėdų!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas.

Pražūtingi susirėmimai ir toliau drebina Kalnų Karabachą. Po to, kai Turkijos remiamos azerų pajėgos apšaudė etninių armėnų sostinę, regiono separatistai surengė puolimą antrame pagal dydį Azerbaidžano mieste. Nieko panašaus į taiką ir ramybę Gendžės mieste. Baku skelbia, kad vakariniame Azerbaidžano mieste, esančiame į šiaurę nuo Kalnų Karabacho, Armėnijos pajėgos apšaudė civilių rajonus. Per puolimą esą žuvo vienas žmogus, keturi buvo sužaloti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas penktadienį išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl pranešimų, kad užsieniečiai kovotojai iš Artimųjų Rytų yra įtraukti į atsinaujinusias kautynes dėl Kalnų Karabacho, sakoma Kremliaus pranešime. „Abi šalys išreiškė rimtą susirūpinimą dėl gaunamos informacijos apie Artimųjų Rytų neteisėtų ginkluotų grupuočių kovotojų įtraukimą“, – nurodoma pranešime, paskelbtame po Rusijos ir Armėnijos lyderių pokalbio telefonu.

Nepaisant Jungtinių Tautų raginimų, Kalnų Karabache vis labiau liepsnoja kruvinas karinis konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Mūšiuose, kurie verda visame fronte naudojama sunkioji artilerija, dronai ir net aviacija. Į augantį konfliktą vis ryškiau įsitraukia ir Azerbaidžano sąjungininkė Turkija, kuri pareiškė ginsianti azerbaidžaniečius ir prie derybų stalo, ir mūšio lauke. Armėnija sako, kad derėtis su savo priešais net neketina.

Kalnų Karabache daugėja aukų, nuo ankstaus ryto ten griaudi sunkioji artilerija ir sklinda prieštaringi pranešimai apie karo lėktuvų ir sraigtasparnių numušimą. Tuo metu pasaulis ieško būdų stabdyti kraujo praliejimą, staigiau sušaukta Jungtinių Tautų saugumo taryba. Artilerijos pabūklų ugnis nakties tamsą nušviečia Azerbaidžane. Į Kalnų Karabache esančių sukilėlių pozicijas sviediniai ir raketos lekia ir dieną ir naktį. Ir sukilėliai parako negaili.

Turkija „visiškai įsipareigojusi“ padėti Azerbaidžanui atsiimti savo separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę, antradienį pareiškė turkų lyderio Recepo Tayyipo Erdogano atstovas spaudai. Toks jo pareiškimas pasirodė prieš JT Saugumo Tarybos susitikimą dėl karo veiksmų paaštrėjimo etninių armėnų gyvenamame rajone, kur per pastaruosius intensyvius susirėmimus patvirtinta beveik 100 aukų.

Kalnų Karabache toliau kaista situacija, tęsiasi savaitgalį įsiplieskę aršūs Armėnijos ir Azerbaidžano kruvini susišaudymai. Jau skelbiama apie šimtus aukų, šalyse vyksta visuotinė mobilizacija, o tarptautinė bendruomenė skuba raminti priešiškas šalis.  Į priešo pozicijas paleidžiamos minos, apšaudymai artilerija ir granatsvaidžiais. Armėnų separatistų kontroliuojamą Kalnų Karabacho anklavą šiandien apšaudančios Azerbaidžano kariuomenės vaizdus platina šios šalies gynybos ministerija.

Specialusis tarptautinis teismas ketvirtadienį pranešė, kad buvo suimtas buvęs separatistų kovotojų vadas 1998–1999 metų Kosovo kare, atliekant tyrimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, galimai padarytų kilus konfliktui su Serbija.

Marijampolėje paryčiais cukraus fabrike vyko veiksmas kaip iš filmo. Į patalpas įsiveržęs būrys apsaugos darbuotojų esą sumušė ir per jėgą į lauką ištempė fabriko patalpose buvusius darbuotojus. Prireikė ir medikų, ir policijos pareigūnų. Net neslepiama, kad kraujo pareikalavusi kova – dėl cukraus fabriko valdymo. Vaizdas filmuotas paryčiais Marijampolėje, seniausiame Lietuvos cukraus fabrike. Įraše matyti, kaip apsaugos darbuotojas bando ištempti iš patalpų vyrą. Šis aršiai priešinasi.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį vėl apkaltino Lenkiją siekiu užgrobti vakarinę Gardino sritį, taip pat pareiškė, kad prieš jo šalį pradėtas „diplomatinis karas“. „Matote tuos pareiškimus, jog jeigu Baltarusija subyrės, Gardino apskritis atiteks Lenkijai. Jie apie tai jau atvirai kalba, miega ir mato. Šiuo atveju jiems nieko neišeis, tai aš tiksliai žinau“, – per vyriausybės pasitarimą pareiškė A. Lukašenka, nepateikdamas jokių įrodymų.

Ketvirtadienį Vilniuje, maždaug 16 val. gautas pranešimas apie rastus įtartinus daiktus. Jie panašūs į sprogmenis. Įvestas planas „Skydas“. 15 val. 52 min. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Pelesos g., atliekant kasimo darbus, rasti du daiktai, panašus į karo laikų sprogmenis. Į vietą atvykę specialistai nedelsiant ėmėsi veiksmų. 16 val.

Kelyje svarbiausia – saugoti ir gerbti gyvybę. Tokios nuomonės yra kėdainietis motociklininkas Mantas Mažuolis. Jis socialiniuose tinkluose aktyviai propaguoja saugų vairavimą, Facebooke vienoje iš didžiausių moto grupių nevengia dalintis su tuo susijusia informacija bei padeda rūpintis tvarka joje. Skeptikams Mantas atkerta, jog Lietuva motociklų aistruoliams nėra per maža, o jos keliai pakankamai geri, kad galima būtų saugiai „prasinešti“ plieniniu žirgu.

Tarp Lietuvos ir Rusijos vėl įsiplieskė žodžių karas dėl istorijos ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių okupacijos traktavimo. Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos šalių lyderius perspėja dėl vis garsiau reiškiamo Kremliaus melo ir propagandos pavojų. Tačiau sulaukė ne tiek ES lyderių, o Rusijos vyriausybės atsako. Prieš aštuoniasdešimt metų Stalinas su Hitleriu pasidalina Europą, draugiškai okupuoja Lenkiją, o neilgai trukus sovietinė armija įžengia į Lietuvą.

Indijos ir Kinijos kariai susidūrė vis atsinaujinančiame karštajame taške. Kol kas šalys laikosi neiššovusios nė vienos kulkos, tačiau strateginių tikslų genama įtampa vėl išaugo ir nepanašu, kad ji galėtų mažėti. Kol kas kariai naudoja kumščius ir akmenis, tačiau tiek Kinija, tiek Indija į pasienį sutraukė papildomas karines pajėgas, o politikų pareiškimų apie „taikiai ginamus valstybinės svarbos interesus“ gali ir neužtekti.

Rusija ir Baltarusija mini Pergalės dieną. Tačiau nors šventė ta pati, jos šventimo būdai skirtingi. Kol Rusija dėl koronaviruso plitimo šalyje paėmė pavyzdį iš Vakarų Europos valstybių ir Antrojo pasaulinio karo pabaigą minėjo kukliai, Baltarusija, rodos, gegužės 9-ąją paminėjo už abi valstybes. Rusija mini savąją Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Tik šįkart gegužės 9-osios šventė, vadinamoji Pergalės diena, Maskvoje visai kitokia.

Gegužės 9-osios minėjimą šeštadienį šventusiųjų buvo ir Lietuvoje. Ryte į Vilniaus Antakalnio kapines, kur yra palaidota 2-ojo pasaulinio karo aukų, nedideliais būreliais traukė žmonės. Karo veteranai ir juos palaikantys gyventojai į Antakalnio kapines tradiciškai renkasi kasmet, tačiau šįryt čia nebuvo matyti nei ordinais pasipuošusių veteranų, neskambėjo ir prakalbos, o ir pačių atėjusiųjų buvo mažiau.

Bet kokia potenciali JAV ataka naudojant povandeninių laivų balistines raketas išprovokuotų Rusijos branduolinį atsaką, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako esąs įsitikinęs, kad iki jo dabartinės kadencijos pabaigos valstybės vadovo poste pavyks užbaigti karą šalies rytuose. „Esu įsitikinęs, kad per mano kadenciją užbaigsime šį karą. Asmeniškai įsitikinęs. Sakiau, kad esu pasirengęs laukti vienus metus, pasirengęs dirbti vienus metus. Jei Minsko procesas neveiks, keisime taktiką.

Futbolas vienareikšmiškai yra populiariausia sporto šaka, sulaukianti išskirtinio žiūrovų dėmesio. Klubiniai turnyrai sulaukia vienokios auditorijos, tačiau tarptautiniai, tokie kaip pasaulio futbolo čempionatas, kur varžosi nacionalinės komandos, net ir Lietuvai yra labai didelis įvykis. Pasigilinkime į dabartinės pasaulio čempionės Prancūzijos futbolo kasdienybę.

„Mano vaikystė pasibaigė per vieną baisią naktį, kai bombardavo Šiaulius, – pasakoja 85-metė vilnietė Izabelė Kulbytė (močiutės prašymu jos vardas pakeistas). Ji sėdi neaukštame fotelyje, iš abiejų pusių pasidėjusi didelius ramentus, be kurių po klubo operacijos negali žengti nei žingsnio. Gyvenome tada su tėvais, mažu broliu ir sesute Šiauliuose. Ten patekome po ilgų klaidžiojimų po Lietuvą. Bėgant nuo karo teko kurį laiką gyventi mažame kaimelyje netoli Veisiejų, vėliau Laukuvoje.

20 dienų atgal. Vasario 28-oji. Kauno „Žalgiris“ laimi prieš Milano „AX Armani“ komandą rungtynėse, kurios pagal Lietuvos Vyriausybės rekomendacijas geriau būtų nevykusios. Teprireikė 20 dienų, kad situacija pasaulyje apsiverstų aukštyn kojomis. Tuo metu į „Žalgirio“ areną atėjo 9 tūkst. sirgalių, mažiausiai šį sezoną. Jie nepabūgo, kad varžovai ką tik atskrido iš didžiausiu koronaviruso židiniu tapusios Šiaurios Italijos. Bet įdomioji dalis čia yra ne sirgaliai ir ne pats krepšinis.

Turkija kovo 1-ąją oficialiai pradėjo karinės operacijos Sirijos šiaurės vakaruose pradžią siekiant sunaikinti Basharo Assado karines pajėgas Idlibo provincijoje. Sirijos prezidento sąjungininkė Rusija iki tol saugojusi šios šalies oro erdvę, nesiėmė jokių atsakomųjų veiksmų prieš Turkijos dronus, apsiribojo oro antskrydžiais prieš proturkiškas sirų pajėgas.

Praėjusią savaitę JAV surengė karines pratybas, kurių metu imitavo „riboto poveikio“ branduolinį konfliktą su Rusija, skelbia Pentagonas. Kritikai baiminasi, kad Kremliaus ir Vašingtono strategai branduolinį ginklą laikys nebe kraštutine, o taktine pergalės kare priemone.

Rusija ketvirtadienį pakvietė Prancūzijos karius dalyvauti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ųjų metinių proga Raudonojoje aikštėje gegužę rengiamame kariniame parade. Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas susitikime su savo Prancūzijos kolega sakė, kad prancūzų kariai yra kviečiami kartu su rusais žygiuoti parade, minint karo Europoje pabaigą, pranešė Rusijos gynybos ministerija.