karas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis sužlugdė „niekšiškus“ Rusijos planus, ir sakė besididžiuojantis „herojišku“ pasipriešinimu Maskvos invazijai. „Esame tauta, kuri per savaitę sulaužė priešo planus. Ilgus metus kurtus planus – niekšiškai, su neapykanta mūsų šaliai, mūsų žmonėms“, – sakė V. Zelenskis vaizdo įraše, paskelbtame „Telegram“ platformoje.

Aštuntoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Ukraina ir Rusija ruošiasi antrajam derybų ratui. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Ketvirtadienis ► Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienį pranešė turįs informacijos, kad Baltarusijos pajėgoms įsakyta prisidėti prie Rusijos invazijos į provakarietišką šalį.

Ukrainos karinėms pajėgoms pavyksta atlaikyti Rusijos pradėtą karą ir smūgius į didžiausius šalies miestus. Vis dėlto NATO pareigūnas, įvertinęs dabartinę situaciją, neskuba džiaugtis, sakydamas, kad ji gali greitai pasikeisti, jei ukrainiečiai pavargs arba į karą įsitrauks ir Baltarusijos kariuomenė.

Pasaulio bankas, reaguodamas į Maskvos invaziją į Ukrainą, trečiadienį paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje. Motyvuodamas „priešiškais veiksmais prieš Ukrainos žmones“, Pasaulio bankas sakė, kad „nedelsiant sustabdė visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“. Bankas finansuoja infrastruktūros projektus ir teikia nariams politines konsultacijas, tačiau „nuo 2014 metų nepatvirtino jokių naujų paskolų ar investicijų Rusijai.

JAV pirmą kartą per pastarąsias kelias dienas Ukrainai pristatė šimtus priešlėktuvinių raketų „Stinger“. Be daugiau kaip 200 raketų, į pagalbos paketą taip pat įeina prieštankinės raketos „Javelin“ ir amunicija, skelbia CNN. Šių metų pradžioje JAV leido Lietuvai, Latvijai ir Estijai siųsti į Ukrainą jų įsigytą, Amerikoje pagamintą ginkluotę, įskaitant „Stinger“ priešlėktuvines raketas.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paskelbė nuo Rusijos agresijos pradžios užfiksavusios beveik 230 civilių žūčių Ukrainoje, tarp jų – 15 vaikų, įspėdamos, jog tikrieji skaičiai tikriausiai yra gerokai didesni. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė, iki šio antradienio vidurnakčio užregistravęs 752 nukentėjusius žmones Ukrainoje: 227 žuvusius ir 525 sužeistus.

Prieš prasidedant karui Ukrainoje, manoma, kad Kinija iš anksto žinojo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užpuls Ukrainą.  Pateiktoje Vakarų žvalgybos ataskaitoje sakoma, kad Kinijos atstovai vasario pradžioje liepė Rusijos pareigūnams nesiveržti į Ukrainą iki kol nepasibaigs žiemos olimpinės žaidynės Pekine, skelbia „The New York Times“ žurnalistai.

Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas artimiausiomis dienomis vyks į Belgiją, Lenkiją, Baltijos šalis ir Moldovą, kur patvirtins Vašingtono paramą Ukrainai, trečiadienį pranešė Valstybės departamentas.

Europos Sąjunga trečiadienį dar labiau sugriežtino ekonomines sankcijas Baltarusijai ir įtraukė į juodąjį sąrašą 22 aukšto rango kariškius dėl Minsko vaidmens Rusijos invazijoje į Ukrainą. Baltarusija tapo svarbiu placdarmu Rusijos kariuomenei pradėti sausumos ir oro pajėgų puolimą prieš kaimyninę Ukrainą.

Vakarų valstybių Rusijai pritaikytos sankcijos turėtų būti toliau griežtinamos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Taip šalies vadovas kalbėjo trečiadienį vykusiame susitikime su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss, kurio metu aptarta karinė pagalba Ukrainai, dar griežtesnių sankcijų taikymas Rusijai, NATO rytinio flango gynyba, pranešė Prezidentūra.

Rusijos karuomenė toliau žudo civilius Ukrainoje. Paskelbta, kad tarp mirusiųjų yra ir žurnalistų, kurie dirbo Ukrainoje. Žurnalistė Olga Tokariuk socialiniame tinkle išreiškė gilią nuoskaudą dėl buvusio kolegos, kuris žuvo po Rusijos kariuomenės paleisto raketos smūgio. „Tai pirmas mano pažįstamas žmogus, kuris žuvo šiame kare. Mano buvęs kolega, televizijos operatorius Jevhenijus Sakunas buvo nužudytas vakar per Rusijos karinę ataką Kijeve kartu su dar 4 žmonėmis.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pranešė įvedančios daugiau sankcijų dėl Maskvos karo su Ukraina, šįkart taikydamosi į Kremliaus artimą sąjungininkę Baltarusiją ir Rusijos gynybos pramonę. Baltieji rūmai atskleidė „plataus masto suvaržymus Baltarusijai, kad užgniaužtų jos technologinių prekių importą, atsakant į jos paramą“ Rusijos pradėtam karui.

Lietuvos Vyriausybė šiandien nepriėmė sprendimo į Klaipėdos uostą neįsileisti Rusijos laivų. Esą laukia bendro Europos Sąjungos bei kitų Baltijos šalių susitarimo. Tuo metu iš Klaipėdos uoste remontuojamo rusų laivo atėjęs rusakalbis puolė filmuoti laivą fiksuojančius TV3 žurnalistus. Aiškino taip bandantis sutrukdyti antirusišką propagandą. Klaipėdos uoste remontuojamas laivas iš Rusijos. Jis į mūsų šalį atvyko sausio 24 ir išvyks baigus remonto darbus.

Kol šiandien laukiama antro Rusijos ir Ukrainos derybininkų susitikimo, prezidentas Joe Bidenas Putinui pareiškė, kad šis nė neįsivaizduoja, kas jo laukia dėl pradėto karo. Vakarai ir toliau didina ekonominį spaudimą. Rusai lieka ne tik be galimybių skraidyti į Vakarus, bet ir pamėgtų „Iphonų” bei Vakarų filmų. Savo ruožtu Briuselis nuo SWIFT sistemos atjungė septynis Rusijos bankus. Tiesa, sankcijų neįvedė tiems bankams, kuriems moka rusiškas dujas ir naftą.

Rusai prieš Vladimiro Putino režimą masiškai neprotestuoja dėl kelių priežasčių: visaapimančio ir ilgai trunkančio propagandos poveikio žmonių mąstymui, baimės patirti sankcijas, polinkio į konformizmą bei netgi manymo, jog niekas į piliečių nuomonę neatsižvelgs. Kremliui pradėjus brutalų karą Ukrainoje kai kuriuose Rusijoje miestuose prasidėjo protestai, bet jie nepalyginami su tais, kurie buvo regėti Europos sostinėse.

Rusijos vykdomas liberalios radijo stoties ir nepriklausomo televizijos kanalo blokavimas sukrėtė likusią nepriklausomą šalies žiniasklaidą, kuriai invazija į Ukrainą atveria „antrą frontą“. Generalinis prokuroras antradienį įsakė Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucijai „apriboti prieigą“ prie televizijos kanalo „Dožd“ ir radijo „Echo Moskvy“. Teigiama, kad draudimas atsirado dėl „tikslingo ir sistemingo“ skelbimo „informacijos, raginančios imtis ekstremistinės veiklos ir smurto“ bei „są...

Rusijos oligarchai ir verslininkai netyla. Vienas jų už Vladimiro Putino mirtį dėl sukelto karo Ukrainoje pasiūlė 1 mln. JAV dolerių premiją. NEXTA pasidalijo įrašu, kuriame skelbiama, kad rusų verslininkas Alexander Konanykhin už V. Putino galvą siūlo 1 mln. JAV dolerių vertės premiją.

Daugelyje Ukrainos vietų smarkiai gavusi į skudurus Rusijos kariuomenė pakeitė taktiką. Jiems pasipriešinusius miestus lygina su žeme iš oro. Po jų atakų gatvėse mėtosi suplėšytų civilių lavonai. Okupantai supa sostinę Kijevą bei Charkivą. O pietuose jau skelbia kontroliuojantys Chersoną, ima grasinti Odesai ir juda kitomis kryptimis į šiaurę.  Naktinis siaubas Žytomyre. Už 100 km į Vakarus nuo Kijevo esančiame mieste tarnybos skuba gelbėti žmones subombarduotame rajone.

Ukrainos gyventojų pasipriešinimas įkvepia ir lietuvius – kovoti su ginklu prieš Rusijos armiją į Ukrainą pasiryžę vykti dešimtys ir šimtai mūsų piliečių, bent jau taip sako Ukrainos ambasadorius. Dar daugiau, tūkstančiai lietuvių stoja į Šaulių sąjungą – mokysis įgūdžių, kurių prireiktų ginant Lietuvą nuo okupantų, susidomėjimas išaugęs ir savanorių pajėgomis. Ryžtą lietuviai vyrai demonstruoja ir miestų gatvėse – sako priešą sutiktų taip pat aršiai, kaip ir ukrainiečiai.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį triuškinama balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria reikalaujama, kad Rusijs „nedelsdama“ išvestų pajėgas iš Ukrainos. Šis žingsnis žymi griežtą tarptautinės organizacijos, kuriai yra patikėta siekti taikos ir saugumo mūsų planetoje, atkirtį Maskvos surengtai invazijai. Po ilgiau kaip dvi dienas trukusių neįprastų debatų 141 iš 193 Generalinės Asamblėjos narių savo balsais palaikė neprivalomą rezoliuciją.

Kraujo klanai ir tiesiog gatvėse gulintys žmonių kūnai. Taip šiandien atrodo Ukrainos Charkivo miestas okupantams ir vėl negailestingai apšaudžius gyvenamuosius rajonus. Žmonės Charkive masiškai evakuojasi, tačiau ar pavyks ištrūkti iš pragaru virtusio miesto – nežino. O Kijeve gyvenanti lietuvė Marija pasakoja, kaip sostinėje saugosi nuo diversantų. Moteris ne tik su kaimynais budi gyvenamuosiuose rajonuose, bet ir gamina degančias dovanas okupantas – Molotovo kokteilius.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad Ukrainai reikia papildomų karinių ginklų „dabar“. Socialiniame tinkle D. Kuleba teigė, kad produktyvaus pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Antoniu Blinkenu metu buvo išreikšta viltis, kad sankcijos Rusijai ir toliau bus plečiamos, siekiant sustabdyti karą.  Be to, D. Kuleba pabrėžė, kad Ukrainos kariams reikia ginklų.

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį toliau tarsi dėl galimybių sudaryti paliaubas per derybas prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos, trečiadienį pranešė Maskvos vyriausiasis derybininkas. Ši žinia buvo paskelbta jau beveik savaitę tęsiantis neišprovokuotai Rusijos invazijai į provakarietišką kaimynę. „Ukrainos delegacija jau išvyko iš Kijevo. Tikimės jų čia rytoj ryte“, – sakė rusų diplomatas Vladimiras Medinskis. Ukrainos prezidentūra patvirtino, kad šalies delegacija „pakeliui“ į derybų vietą.

2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis. Dabartinė situacija Rytų Europoje sudaro itin palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijų nurodymu vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą ir kelia grėsmę visuomenės rimčiai bei viešajai tvarkai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vienos didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ vadovas Šarūnas Matijošaitis sako, kad grupė dėl verslo Rusijoje priima „būtinus, neatidėliotinus sprendimus“. Daliai Lietuvos verslo atsisakant ryšių su Rusija dėl jos pradėto karo Ukrainoje, konkrečių sprendimų jis nekomentavo, tačiau tvirtino, jog grupė imasi kardinalių pokyčių ir koncenruojasi į verslo dalies Vakaruose išsaugojimą.

Naujausia žvalgybos informacija parodė, kad Ukrainos kariuomenės patirti nuostoliai kol kas didesni negu Rusijos. Kaip rašo CNN, JAV pareigūnai, susipažinę su naujausia informacija, pastebi, kad Rusija, kuri pradėjo karą Ukrainoje, prarado maždaug 3–5 proc. tankų, lėktuvų, artilerijos ir kitos technikos.  Tuo metu Ukraina, palyginti su Rusija, karo metu jau prarado 10 proc. savo karinių pajėgumų.

Vakarų sankcijos Rusijai padarys didelį neigiamą poveikį jos ekonomikai, tačiau vargu ar sustabdys šalies puolimą Ukrainoje, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas ekonominio karo ekspertas. Vašingtone įsikūrusio Petersono (Pitersono) tarptautinės ekonomikos instituto tyrėjas Gary Hufbaueris išnagrinėjo 100 sankcijų taikymo atvejų per pastarąjį šimtmetį – nuo Pirmojo pasaulinio karo iki Irako konflikto.

Europos Sąjunga trečiadienį įvedė sankcijų 22 aukšto rango Baltarusijos kariškiams dėl Minsko suteiktos pagalbos Rusijai surengiant įsiveržimą į Ukrainą.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį perspėjo, kad jei prasidės Trečiasis pasaulinis karas, jis bus „branduolinis ir viską naikinantis“. „Business Standard“, remdamasis Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“, rašo, kad S. Lavrovas, duodamas interviu, išreiškė nuogąstavimą, kad jeigu kiltų pasaulinis karas, jis būtų paremtas branduolinių ginklų naudojimu.

Internete sklinda širdį veriantys vaizdai – Maskvoje policininkai sulaikė pradinių klasių mokinius. Anot režimo, vaikų nusikaltimas, kad prie Ukrainos ambasados Maskvoje jie atnešė gėlių, rankose laikė užrašą „Karui – ne“. Sulaikytų vaikų amžius – nuo septynerių iki vienuolikos metų. Iš viso areštinėje atsidūrė keturi įbauginti vaikai ir dvi suaugusios moterys – jų motinos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) perkelia naujų pirmosios pagalbos rinkinių komplektacijų vairuotojams įsigaliojimo terminą iki 2023 m. sausio 1 d. Toks sprendimas buvo priimtas dėl būtinybės suteikti paramą medicinos priemonėmis Ukrainai. Šiuo metu vaistinės, didmenininkai bei nevyriausybinės organizacijos didžiausią dėmesį yra sutelkę į pagalbą ukrainiečiams, todėl prašome gyventojų solidarizuotis ir palaukti.

Septintąją Rusijos ir Ukrainos karo dieną Maskva toliau puolė gausiai apgyvendintus Ukrainos miestus, o ilga rusiškų tankų ir kitų kovinių mašinų kolona lėtai judėjo sostinės Kijevo link. Kremlius trečiadienį eskalavo padėtį, JAV prezidentui Joe Bidenui pasakius amerikiečiams metinę kalbą, kurioje perspėjo, kad agresija nesibaigs ties viena šalimi, jei Rusijos lyderis „nesumokės kainos“ už invaziją. Toliau apžvelgiame naujausius įvykius.

Rusijos karinės pajėgos, įsiveržusios Ukrainoje, sustiprino apgultį svarbiausių miestų, įskaitant sostinę Kijevą ir pietinį Mariupolio uostą, teritorijose, o vienam iš merų buvo pateiktas ultimatumas pasiduoti ir palikti teritoriją, kitu atveju miestas būtų sulygintas su pamatais. Konotopo miesto meras Artemas Semenikhinas susitikimo metu gyventojams pasakė, kad rusų kariai pateikė ultimatumą – jeigu bus bandoma priešintis, miestas bus sunaikintas.

Vladimiro Putino elgesys, sprendimai ir nepamatuota rizika – pasikeitę ir kitokie negu ankščiau, teigia Linas Kojala. Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas aiškino, kad pradeda nykti naratyvai, kuriais ankščiau V. Putinas galėjo neva pateisinti savo sprendimus. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ gynybos ekspertas Egidijus Papečkys aptarė ir Rusijos galimybes panaudoti branduolinį ar cheminius ginklus.

Septintoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Rusijos karinės pajėgos bombarduoja vis daugiau civilių Ukrainoje gyvenamų teritorijų. Vakarai griežtina savo atsaką į karą. Būtent dėl Rusijos pradėto karo rusų grupė „Mumiy Troll“ pranešė, jog stabdo koncertinę veiklą. „Nusprendėme nutraukti koncertinę veiklą. Daugiau nei du dešimtmečius mūsų darbas buvo kurti dainas, vienijančias Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių klausytojus. „Muzika nutrūko...“ Ramybės reikia nedelsiant.

Trečiadienį Malta pranešė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą laikinai nutraukia pilietybės suteikimą ir leidimą gyventi šioje šalyje gyvenamosios Rusijos bei Baltarusijos piliečiams, taip pat stabdo vadinamųjų „auksinių pasų“ sistemoso veikimą.

Japonija priims ukrainiečių pabėgėlius, bėgančius nuo tebesitęsiančios Rusijos invazijos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Fumio Kishida, atsisakydamas paprastai santūrios šalies pozicijos, kai kalbama apie humanitarinės pagalbos ieškančių asmenų priėmimą. Japonija paprastai per metus priima vos kelias dešimtis pabėgėlių iš tūkstančių prašymus pateikiančių asmenų.

Trečiadienis – 7-oji karo Ukrainoje diena. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasidalijo komentaru, „r mums reikia bijoti karo?“. Pateikiame visą ministrės tekstą: „Baimė yra natūralus jausmas, kurį turime kiekvienas. Ir šis jausmas parodo, kad nesame dirbtinis intelektas, geležis ar koks kitas negyvas daiktas.

Premjerė kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene kalbėjo apie Lietuvos Vyriausybės veiksmus Rusijai užpuolus Ukrainą. Ingrida Šimonytė tikino, kad Lietuva neturėtų problemų atsisakiusi Rusijos „Gazprom“ produkcijos.  „Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ dujų. Mes galime apsirūpinti dujomis per Klaipėdos naftą, kalbų tokių (Vyriausybėjė) dabar nėra. Jei bus užsuktos, Lietuva apsirūpins kitais keliais.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną karo nusikaltėliu dėl civilių taikinių bombardavimų Ukrainoje. „Ką jau matėme iš Vladimiro Putino režimo – kad jie jau mėto sprogmenis ant nekaltų civilių – mano požiūriu, jau visiškai atitinka karo nusikaltimą“, – premjeras sakė parlamentui.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį atjungė septynis Rusijos bankus nuo pasaulinio SWIFT tinklo, įgyvendindama sankcijas, paskelbtas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Tarp septynių bankų, atjungtų nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos, yra antras pagal dydį Rusijos skolintojas „VTB Bank“, taip pat „Bank Otkritie“, „Novikombank“, „Promsvyazbank“, „Rossiya Bank“, „Sovcombank“ ir VEB („Vnesheconombank“). Pasak oficialaus ES leidinio, sprendimas įsigaliojo nedelsiant.

Išplito vaizdo įrašas, kuriame drąsus ukrainietis, siūlosi rusų karius prie stovinčio tanko „nutempti iki Rusijos“. Nors dauguma žmonių pamatę tanką kuo greičiau važiuotų tolyn nuo jo, neįtikėtinuose kadruose užfiksuota, kaip tuo pačiu keliu su tankais važiavęs ukrainietis sustoja su Rusijos kariais pasišnekėti.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą šios šalies gyventojus privertė palikti savo namus. Pasakojama, kad žmonės, norėdami iš Ukrainos patekti į Lenkiją, eilėje laukia dienų dienas šaldami. CNN praneša, kad karo pabėgėliai dėl patiriamo Rusijos smurto priversti palikti savo namus. Didžioji dalis žmonių, siekdami apsisaugoti, nusprendžia keliauti į Lenkiją, tačiau nusidriekusioje eilėje taikūs piliečiai turi pralaukti ir kelias dienas.

Charkovas – Ukrainos miestas, kuriam šiuo metu tenka sugerti daugiausiai Rusijos karinių pajėgų agresijos. Antras pagal dydį Ukrainos miestas bandomas užimti visą savaitę. Nepaisant to, ukrainiečiai teigia, kad Rusijos pajėgų puolimas nėra sėkmingas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas patarėjas Aleksejus Arestovičius pareiškė, kad Charkovas yra XXI a. Stalingradas:  „Priešas ten patiria milžiniškų nuostolių“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys teigia, kad trys nesmagūs dalykai ima ryškėti Lietuvos gyvenime, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Pranešama, kad Ukrainos pastatai žymimi paslaptingais simboliais, kurie tiksliai nurodo taikinius Rusijos oro pajėgoms, teigia šaltiniai Kijeve. Rusijos pajėgos ir prokremliški diversantai tariamai pažymėjo pastatus šiurpinančiomis žinutėmis, kad padėtų Vladimiro Putino kariams. Tai vyksta Rusijai tęsiant ataką prieš Ukrainą. V. Putinas įsakė daliai savo branduolinių pajėgų vykdyti sustiprintas kovines parengtis.

Vietos gyventojų užfiksuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad Rusijos kariuomenė yra įžengusi į Chersoną, kariai ir tankas buvo nufilmuoti vaikštantys miesto gatvėmis, skelbia BBC. Naktį Rusijos gynybos ministerija paskelbė okupavusi miestą, tačiau trečiadienio popietę Ukrainos atstovai šią informaciją paneigė.  „Remiantis mūsų brigados informacija, mūšiai šiuo metu vyksta“, – 11 val. sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį surengtoje konferencijoje patikino, kad Lietuvoje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti gyventojus nuo karo. Žemiau pateikiame slėptuvių Vilniuje sąrašą ir raginame gyventojus nepanikuoti, kadangi Lietuva šiuo metu yra saugi ir jos niekas nepuola. Svarbu. Slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statiniai turi tokią pačią paskirtį ir tai nėra bunkeriai.

Vladimiras Putinas Ukrainoje sukėlė karą. Nors visoje Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro, aktyvistai rengia protestus prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, gyventojai į gatves. neina masiškai protestuoti. Kodėl taip yra? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje Remigijumi Motuzu ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.