karas

Penki scenarijai, kaip gali baigtis karas. Griaudint karui Ukrainoje, spėliojama kaip ir kada jis gali baigtis. Yra keli scenarijai, bet dauguma jų – niūrūs. 1. Trumpas karas Rusija pradeda ir greitai baigia greitą ir naikinantį karą. Tūkstančiai miršta, Kijevas krenta, Ukrainos prezidentas žūva arba yra priverstas trauktis iš šalies. Rusija “pasistato” marionetinę vyriausybę. Ukraina lieka nestabili, pažeidžiama ir partizaninio karo niokojama valstybė.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame savo istoriją papasakojo Ukrainos Černigovo miesto mokyklos ataką išgyvenusi mergaitė.  Sukrečiančiame vaizdo įraše matyti, kad mergaitė yra visa kruvina ir yra patyrusi daugybę sužalojimų. Mergaitė paprašė jos vaizdo įrašu pasidalinti su visais rusais. „Aš buvau mokykloje, kai prasidėjo bombardavimas. Aš išgyvenau. Visiems sėkmės, tikiuosi, kad jums bus geriau nei man.

Ukrainos žmonės desperatiškai prašo Vakarų apginti jų oro erdvę ir įvesti neskraidymo zoną, bet kas tai yra? Kodėl Vakarai nenori to daryti, klausia BBC. Kas yra neskraidymo zona ir kodėl tai svarbu? Jei kokiame nors regione paskelbiama neskraidymo zona, ten lėktuvai, civiliai ir kariniai, skraidyti negali. Neskraidymo zona gali būti naudojama apsaugoti jautrias teritorijas, tarkime, tokias, kaip karališkieji rūmai, dideli susibūrimai, sporto renginiai.

Ukrainietė Anastasiia Voronkina kartu su vyru Mykola ir dukrele Kira jau 4 metus gyvena Vilniuje. Prasidėjus karui Ukrainoje vos po kelių dienų TV3 žiniasklaidos grupė su visais savo valdomais kanalais – tv3.lt, Go3, TV3 Play ir Home3  – pradėjo retransliuoti „Ukraine 24“ žinių kanalą. Anastasiia ir Mykola tapo vienais iš savanorių, kurie šiame kanale transliuojamas žinias ėmė versti į anglų kalbą. Anastasiia gimė Kijeve bei ten gyveno apie 30 metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą kreipėsi į Europą, prašydamas pagalbos po Ukrainos atominės elektrinės atakos. Zaporožės atominę elektrinę apšaudžius Rusijos karinėms pajėgoms, joje kilo gaisras. „Europa turi pabusti dabar. Didžiausia atominė stotis Europoje dega. Šiuo metu Rusijos tankai apšaudo branduolinius dalinius. Tai yra rezervuarai, kurie turi šiluminį regėjimą, todėl jie žino, kur šaudo. Jie tam ruošėsi.

Devintoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Rusijos karinių pajėgų apšaudytoje didžiausioje Europos atominėje elektrinėje Zaporožėje kilo gaisras. Ukraina įspėjo dėl branduolinio pavojaus. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Penktadienis ► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sukritikavo NATO, atmetusią galimybes skelbti neskraidymo zoną virš jo šalies.

NATO atmetė virš Ukrainos, kuri šiuo metu kariauja su į šalies teritoriją įsiveržusiomis Rusijos karinėmis pajėgomis, paskelbti neskradymo zoną. Pasak NATO vadovo, Aljanso kariai neturėtų būti virš Ukrainos. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:23 | V. Zelenskis kritikuoja NATO Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sukritikavo NATO, atmetusią galimybes skelbti neskraidymo zoną virš jo šalies. Jis pareiškė, kad NATO žino, jog tikėtina tolimesnė Rusijos agresija.

Čekijos piliečiams, išvykusiems į Ukrainą ir padedantiems gintis nuo Rusijos invazijos, tėvynėje atsakomybė nebegrės, ketvirtadienį nutarė lyderiai Prahoje. „Galime garantuoti bausmės netaikymą prezidento sprendimu“, – po susitikimo su prezidentu Milošu Zemanu žurnalistams sakė ministras pirmininkas Petras Fiala. Čekijos įstatymai draudžia šalies piliečiams tarnauti kurios nors kitos šalies kariuomenėje. Pažeidėjams gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo.

Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas ketvirtadienį interviu CNN sakė, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje yra „barbariškas“.  A. Kozyrevas interviu metu sakė, kad, dirbdamas užsienio reikalų ministru, suprato, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino apetitas, laikui bėgant, tapo nevaldomas.  „Tai barbariškas poelgis. <...> Supratau, kad jie, galima sakyti, leidžiasi nuo kalno ir jaučiasi nebaudžiami tiek savo šalyje, tiek užsienyje.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki teigė, kad artimiausiu metu neplanuojama atskiro susitikimo ar suderinto telefoninio pokalbio tarp JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. JAV atstovės teigimu, „dabar ne laikas“ derinti pokalbį ar susitikimą, rašo CNN. „Mes neplanuojame jų susitikimo ar skambučio. Prezidentas tai labai aiškiai pasakė. Tačiau mes įvertinsime kiekvieną faktorių“, – sakė ji.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako labiausiai bijantis, kad patirdama nesėkmę po nesėkmės Rusija Ukrainoje pradės „kiliminį bombardavimą“, tai yra pradės masiškai šluoti miestus ir civilius gyventojus. Tai pastatytų Vakarų valstybes į situaciją, kai visuomenės masiškai pradėtų reikalauti ką nors daryti, todėl natūraliai kiltų klausimas ir dėl neskraidymo zonos, ir dėl kitokio pobūdžio pagalbos Ukrainai.

Sumborborduotų Ukrainos miestų žmonės dalijasi išgyvenimais – kai kurie jų baiminasi palikti savo namus ir pasakoja istorijas apie rusų sušaudytus civilių automobilius. Esą jiems nesvarbu, ar automobiliu keliauja vaikai, ar moterys. Kiti pasakoja, kad įskaudinti ir įpykę gyventojai į parduotuves traukia ne tik maisto, bet ir ginklų, šovinių. O štai Kijevo (Kyjivo) ligoninėse moterims tenka gimdyti ekstremaliomis sąlygomis, mat niekada nežino, kad išgirs pavojaus sirenas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje „vyksta pagal planą“, ir paliepė per šią invaziją žuvusių rusų karių šeimoms išmokėti dideles kompensacijas. „Noriu pasakyti, kad specialioji karinė operacija vyksta griežtai pagal tvarkaraštį, pagal planą“, – V. Putinas sakė atidarydamas Saugumo tarybos posėdį.

Lietuvos Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Rusijos armijos daromų nusikaltimų šluojant nuožemės paviršiaus Ukrainą. Kiek teisminiai procesai Lietuvoje turės realios naudos Ukrainai ir ar gali Lietuva prisidėti, kad nežmoniško karo kaltininkai ankščiau ar vėliau būtų nuteisti? Žūvantys civiliai, griaunami gyvenamieji namai, ligoninės Ukrainoje. Visa tai ir dar daugiau draudžiant tarptautinei humanitarinei teisei daro Putino armija.

Nuo Rusijos bombų kenčianti Ukraina prašo jos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona. Tačiau vakarų šalys, o kartu ir Lietuva, tam pritarimo nerodo. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neskraidymo zonos paskelbimas reikštų, kad į karą tiesiogiai įsitrauktų NATO. O pasak politologų, toks įsitraukimas grėstų branduoliniu susidūrimu. Putinas jau yra grasinęs branduoliniu ginklu, tačiau ekspertai sako, kad tokios grėsmės nėra, jis tik gąsdina, mat laimėtojų tokiame kare nebūtų.

JAV gynybos atstovų atlikta analizė rodo, kad Rusijos kariuomenė tyčia nukreipia ginklus į civilių gyvenamuosius pastatus, vyriausybės pastatus ar televizijos bokštą. Nors anksčiau JAV pareigūnai teigė matantys, kaip okupantai niokoja civilių gyvenamuosius pastatus, jiems priklausantį turtą, tačiau iki šiol nebuvo žinoma, ar tai yra viena iš Rusijos kariuomenės taktikų, rašoma CNN.

Ukrainiečiai puikiai kaunasi ir informacijos sklaidos fronte. Viešina okupantų nusikaltimus, sunaikintą rusų techniką, žuvusius bei paimtus į nelaisvę karius. Ir tai duoda vaisių – šių tėvai jungiasi prie protestų pačioje Rusijoje. O savo žmonių moralei palaikyti ukrainiečiai akcentuoja didvyrius. Vienas tokių, per dvidešimt rusų lėktuvų numušęs, jau legenda tapęs paslaptingasis pilotas pramintas Kijevo (Kijivo) vaiduokliu. „Šaunuolis, šaunuolis. Nagi, brangusis.

Putino režimui agresyvėjant, neramios nuotaikos ir Lietuvoje: kai kurie tautiečiai prisipažįsta – jeigu agresorius imtų veržtis į mūsų šalį, dažnas nežinotų, nei kur bėgti, nei kaip elgtis. Valdiškos institucijos užverstos laiškais ir skambučiais, su klausimais, kur ieškoti slėptuvių, jeigu kiltų karas. Tačiau valdžia be raginimo nepanikuoti, daugiau informacijos neteikia. O verslininkai pasinaudodami situacija atrado naują verslo nišą – stato bunkerius.

Rusija griebiasi naujų žiaurumo taktikų – skelbiama, kad okupantai parengė viešų egzekucijų Ukrainoje planus, kai miesus užims rusų kariai. „Bloomberg“, remdamasi Europos žvalgybos pareigūno pastebėjimais, teigia, kad Maskva parengė strategijas, kaip palaužti ukrainiečius morališkai tam, kad šie nedrįstu pasipriešinti rusų kariuomenei ginklu užėmus Ukrainos miestus.

Aštunta karo ir siaubo diena Ukrainoje. Vidury baltos dienos per pietus rusų okupantai paleido galingus oro smūgius į šiaurinį Černihivo miestą – nusitaikė į gyvenamuosius namus ir gatves, kuriomis ramiai vaikštinėjo žmonės. Negalintys prasiveržti į didžiųjų Ukrainos miestų vidų – rusų generolai ir toliau įsako žudyti civilius gatvėse ir namuose. O Kijevas (Kyjivas) skaičiuoja per savaitę karo jau sunaikinęs apie 9000 rusų karių.

Europos Sąjunga sutiko suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos, ketvirtadienį  po bloko vidaus reikalų ministro susitikimo pranešė pareigūnai. Susitikime dalyvavusi ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson per „Twitter“ parašė, kad tai yra „istorinis sprendimas“. „Europos Sąjunga suteiks laikiną apsaugą visiems, pabėgusiems nuo karo Ukrainoje“, – sakė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Vakarus padidinti karinę pagalbą jo šaliai ir pabrėžė, jog jeigu Kyjivas neatsilaikytų, vėliau Kremliaus agresija būtų nukreipta prieš kitas Europos valstybes. „Jeigu neturite galios uždaryti oro erdvės, tuomet duokit man lėktuvų! – per spaudos konferenciją ragino V. Zelenskis. – Jeigu, neduok Dieve, mūsų nebeliktų, tuomet ateitų Latvijos, Lietuvos, Estijos eilė. Patikėkite manimi.

Dėl baisių apšaudymų Irpinės miestas, esantis netoli Kijevo, buvo sugriautas. Iš jo 206-asis Kijevo teritorinės gynybos batalionas išgelbėjo šimtus moterų ir vaikų. Gelbėjimo operacijos metu buvo išgelbėta daugiau nei 400 moterų ir vaikų. „Mažyle, viskas gerai, nesijaudink“, – padėdami ir ramindami vaikus už kadro kartojo bataliono kareiviai. Irpinė buvo sunaikinta ir apsupta rusų įsibrovėlių. Gelbėjimo operaciją galite išvysti reportaže, esančiame straipnsio pradžioje.

Rusas ir baltarusis pripažinti kaltais dėl vėliavos išniekinimo, jiems skirtos 100 eurų dydžių baudos, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.  Bylos duomenimis, vasario 27 dieną prie Baltarusijos ambasados vykstant mitingui, du vyrai peršoko ambasadą juosiančią tvorą. Neteisėtai patekę į teritoriją, jie nuplėšė prie ambasados fasado oficialiai iškabintą Baltarusijos vėliavą.

Rusija nutraukti karinių veiksmų neplanuoja, kol nesunaikins jai keliančios grėsmės Ukrainoje – taip pareiškė Sergėjus Lavrovas prieš prasidedančias abiejų šalių derybas. Rusijos užsienio reikalų ministras dėl karo kaltę verčia Vakarams ir sako, kad Rusija nenusileis. Jungtinėse Tautose Kremlių išvesti kariuomenę iš Ukrainos paragino daugiau nei 140 šalių. Į Ukrainos-Baltarusijos pasienį šįryt skubėjo Rusijos derybininkų delegacija.

Liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ ketvirtadienį pranešė, kad laikinai stabo darbą, gavęs valdžios nurodymą nutraukti savo veiklą dėl transliacijų apie Maskvos invaziją į Ukrainą. „Mums reikia jėgų, kad iškvėptume ir suprastume, kaip dirbti toliau. Labai tikimės, kad grįšime į eterį ir tęsime savo darbą“, – socialiniuose tinkluose parašė tinklo generalinė direktorė Natalija Sindejeva.

Ketvirtadienį Ukrainoje prasidėjo Rusijos sukeltas karas, dėl kurio šimtai tūkstančių ukrainiečių buvo priversti bėgti iš savo namų. Tarp jų ir lietuvio Martyno žmona Anna, kuri su savimi pasiėmė tik būtiniausius daiktus ir šunelį. Martynas su žmona Anna gyveno netoli Kijevo, Irpinės miestelyje, turi kelis verslus, dėl kurių vyras dažnai keliauja į komandiruotes. Būtent dėl komandiruotės Martyno nebuvo namuose tą rytą, kai Ukraina buvo užpulta, tačiau žmona buvo pasilikusi namuose.

Rusijos pajėgoms Ukrainoje ketvirtadienį smogus gyvenamiesiems rajonams, įskaitant mokyklas ir daugiabutį šiauriniame Černihivo mieste, žuvo 33 žmonės, pranešė pareigūnai.

Juodojoje jūroje, netoli Ukrainos krantų nuskendo veikiausiai ant minos užplaukęs Estijai priklausantis prekybinis laivas, skelbia Estijos leidinys „Postimees“, remdamasis agentūra „Reuters“. Tai, kad laivas veikiausiai susidūrė su jūrine mina, pranešė jo operatorė. Skelbiama, jog du laivo įgulos nariai yra gelbėjimosi valtyje, o keturi kol kas laikomi dingusiais be žinios.

Rusijos pajėgos mėgina blokuoti Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, siekdamos nutraukti elektros, vandens ir  šilumos tiekimą, taip pat paralyžiuoti susisiekimą, ketvirtadienį pranešė miesto meras. „Jie mėgina vykdyti blokadą, visai kaip Leningrade“, – sakė meras Vadymas Boičenka, turėdamas galvoje šimtus tūkstančių aukų pareikalavusią antrojo pagal dydį Rusijos miesto apsiaustį, vykdytą nacių per Antrąjį pasaulinį karą.

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucijos valdytojų taryba ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje ragina į Ukrainą įsiveržusią Rusiją „tuojau pat nutraukti visus veiksmus“ savo provakarietiškos kaimynės branduoliniuose objektuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paspartino savo žlugimą pradėjęs karą Ukrainoje, kurio jis negali laimėti, antradienį pareiškė jo kritikas buvęs rusų oligarchas Michailas Chodorkovskis. Interviu televizijai „France 24“  M. Chodorkovskis iš Londono sakė, kad V. Putino sprendimas įsakyti pradėti invaziją į Ukrainą buvo „emocinis“ žingsnis lyderio, kuris darosi vis labiau „paranojiškas“. „Tai yra savižudybė.

Lietuva yra pasiruošusi priimti dar daugiau Vokietijos karių, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Tai jis tvirtino ketvirtadienį Rukloje vykusiame susitikime su Vokietijos vadovu Franku Walteriu Steinmeieriu. „Esame pasiruošę priimti dar daugiau Vokietijos pajėgų savo teritorijoje ir tikimės, kad greičiausiu metu Vokietija priims sprendimą vėl didinti gynybinį įsitraukimą mūsų šalyje.

Trečiadienio naktį Černigove kelis sykius buvo skelbiamas oro pavojus, miestą bandė atakuoti ir antžeminės pajėgos. Bet vieno gatve važiavusio ukrainiečio automobilio vaizdo registratorius užfiksavo ir dar vieną raketinio užtaiso sprogimą, kuris įvyko ketvirtadienį apie 12 val. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Černigove degė naftos atsargų bazės rezervuaras su dyzeliniu kuru, skelbė „Nexta“. Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra.

Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė konfiskavusi superjachtą, priklausančią bendrovei, susijusiai su Igoriu Sečinu – Rusijos energetikos milžinės „Rosneft“ vadovu ir artimu Vladimiro Putino patikėtiniu.    Laivas „Amore Vero“ buvo konfiskuotas La Sjota laivų statykloje, esančioje netoli Marselio, nurodė Finansų ministerija.

Rusijos planuotas „žaibo karas“ Ukrainoje nepasiteisino, todėl šiuo metu puolimas yra lėtesnis, bet nuožmus. Kremlius taiko žiauresnę strategiją, kuri paliečia vis daugiau civilių gyventojų. Ukrainiečių Ekonominio atsigavimo centras ir „Civitta“ parengė analitinę medžiagą, kuriame aptaria paveikiausias spaudimo priemones Rusijai bei potencialiai įmanomus karo Ukrainoje scenarijus.  Šią analitinę medžiagą perdavė Ukrainos viešųjų ryšių bendruomenės savanorė Marina Solovjova.

Pastarosiomis dienomis skirtinguose Ukrainos miestuose vis dažniau pranešama apie atakas prieš Civilius. Rusijos raketos skrenda į Kijevo ir Charkovo daugiabučius, o štai Enerhodaro mieste į būrį civilių paleista raketa. Gali būti, kad Rusijos pajėgų kariai gavo įsakymą šaudyti į civilius. Bent jau taip pasakoja vienas iš Rusijos pusėje kariavusių karių. „Aš (nerišliai ištaria pavardę – red. past.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį dalyvavo dar viename 1,5 valandos trukusiame pokalbyje telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu lyderiai kalbėjosi jau trečią kartą nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną. Vienas E. Macrono padėjėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Prancūzijos lyderis pasikalbėjo su V. Putinu, o paskui paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Vasario 24-ąją ryte prasidėjęs Rusijos puolimas Ukrainoje vietos gyventojus išgąsdino, nors ir nebuvo netikėtas. Netrukus žmonės iš įvairiausių pasaulio šalių ėmė reikšti pagalbą Ukrainai. Žinomo dainininko Gyčio Paškevičiaus sūnus Dominykas sulaukė kritikos lavinos, kuomet viešai pasisakė apie tai. „Vėl nauja rėmelių ir vėliavėlių pandemija...Nes kažkodėl žmonės galvoja, kad jie geriečiu pusei.

Ukraina jau savaitę atlaiko Rusijos invaziją į savo teritoriją, o pasaulio lyderiai pripažįsta, kad nesitikėjo, tiek atkaklumo ir drąsos iš ukrainiečių. Vis dėlto politikai įspėja, kad Rusija kelia grėsmę toli gražu ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Elizabeth Truss, Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi ir Estijos užsienio reikalų ministre Eva-Maria Liimets. Ministrai pareiškė, kad Baltijos šalims reikia nebe atgrasymo, bet gynybos politikos plano iš NATO.

Programėlėje „Telegram“ plinta kuriozinis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad legendinę Gyvačių salą gynusių ukrainiečių pasieniečių frazę rusų karo laivui „rusų karini laive, eik n****“ išmoko užbaigti net ir šuo. Trumpame vaizdelyje matyti, kaip šeimininkė savo šuns klausia: „Rusų laive, eik kur...?“. Tuo metu šunelis greitai sureaguoja ir suloja frazę „n****“. Keturkojui užbaigus legendinę frazę šeimininkė jį pagiria ir pavadina šaunuoliu.

Anksti trečiadienį paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad Irpinės mieste, esančiame į vakarus nuo Ukrainos sostinės Kijevo, padaryta didelė žala gyvenamiesiems pastatams. „Telegram“ platformoje ukrainiečiai pasidalino vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kad gyvenamieji pastatai sugriauti beveik nepataisomai, o gatvėse žmonės šluoja likusias nuolaužas.

Kai kurios nuo karo bėgančios ukrainiečių šeimos neturi nė cento. Lietuvoje žmones priimančios organizacijos teikia pirminę pagalbą maistu, drabužiais, vaistais ir apgyvendinimu. Tokiai pagalbai vyriausybė šiandien skyrė daugiau nei tris milijonus eurų. Dėl tolimesnio žmonių likimo ir to, kaip jiems išgyventi neturinti nei darbo nei pajamų, valdžia teigia jau ruošianti planus. Taip pat Lietuva laukia atvykstančių tėvų neturinčių Ukrainos vaikų, žmonių prašoma priimti juos globoti.

Ukraina kariauja kruviną ir tragišką karą, Rusijos kariuomenei įsiveržus į jos teritoriją praėjusią savaitę. Tačiau ir karo akivaizdoje ukrainiečiai kelia sau ūpą, sukurdami dainą ir vaizdo klipą apie savo ginkluotę, kurią naudoja nušluoti ištisas Rusijos pajėgų kolonas.

Premjerė kartu su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu kalba apie Lietuvos Vyriausybės veiksmus Rusijai užpuolus Ukrainą. Premjerė sakė, kad incidentų, susijusių su infrastruktūra, informacinėmis sistemos nėra, bet yra kitų nemalonių žinių, tokių, kaip vandalizmas, kuris gali būti išnaudotas propagandai.

Praėjo savaitė, kai Ukrainos kariai stojo ginti savo šalies nepriklausomybės į valstybės teritoriją įsiveržus Rusijos karinėms pajėgoms. Per karą mirė jau daugiau nei 2 tūkst. civilių, tačiau žuvusių Ukrainos karių skaičius nėra aiškus. Nepaisant to, Ukrainos žiniasklaida kasdien praneša apie kovoje prieš Rusiją kritusius Ukrainos kareivius. Tarp žuvusiųjų – ir jaunos moterys, ir jauni vaikinai. „Jie stojo į karą, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Rusijos karinės pajėgos bombarduoja vis daugiau civilių Ukrainoje gyvenamų teritorijų. Vakarai griežtina savo atsaką į karą. Volodymyro Zelenskio žmona Olena Zelenska padėkojo pirmosioms ponioms bei pasakė, kaip galima padėti Ukrainai. Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kreipėsi į Lietuvos žmones ir lietuvius visame pasaulyje: „Šiandien širdingai dėkoju Jums visiems, kurie vieningai stojate į pagalbos Ukrainos žmonėms sąjūdį.

Priešindamiesi Rusijos invazijai į Ukrainą, žmonės rašo atsiliepimus apie restoranus Rusijoje, juose informuodami apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Pirmadienį vienoje Tviterio paskyroje atsirado pasiūlymas žmonėms atsidaryti „Google Maps“ žemėlapius, ieškoti Rusijoje esančių restoranų ir rašyti atsiliepimus su paaiškinimais, kas darosi Ukrainoje, pranešama indy100.com.