karas

Į Lietuvą jau atkeliauja iš karo siaubiamos Ukrainos pabėgę žmonės. Tuoj po registracijos žmonės perduoti į mūsų tautiečių, pasisiūliusių žmonės laikinai priglausti pas save rankas. Prie gražios iniciatyvos prisijungė ir Lietuvos dainininkės, buvusios grupės „Dinamika“ narės – Viktorijos Mauručaitės – šeima.  Jos šeima išties pagalbos ranką ukrainietei su vaiku, kuriuos automobiliu ir vyko paimti vyras Artūras.

Estijos startuolis „Bolt“, teikiantis pavėžėjimo, automobilių dalijimosi, elektrinių paspirtukų nuomos bei maisto pristatymo į namus paslaugas, pranešė nutraukiantis veiklą Rusijos invaziją į Ukrainą remiančioje Baltarusijoje, o Ukrainai artimiausiomis savaitėmis paaukosiantis 5 mln. eurų. „Rytų Europos šalių gyventojai labai gerai žino laisvės kainą.

Antradienį Ukrainos sostinės Kijevo meras Vitalijus Klyčko įspėjo, kad „priešas yra sostinės pakraštyje“. V. Klyčko taip pat dar kartą paminėjo, kad šalies kariuomenė yra pasiryžusi visomis jėgomis ginti sostinę nuo okupantų, rašoma CNN. „Mūsų ginkluotosios, teritorinės gynybos pajėgos didvyriškai kovoja už mūsų žemę <...> Visų prašau išlikti ramiems. Neikite į lauką, o pavojaus atveju likite slėptuvėse“, – pranešime pridūrė V. Klyčko.

Karas varo ne tik iš proto, karas veja iš tėvynės – ukrainiečiai griebiasi paskutinio šiaudo ir bėga iš šalies. Dalies jų tikslas – saugiai pasiekti Lietuvą ir čia įsikurti. Daugiausiai pas mus traukia motinos su mažyliais, didelė dalis jų dar tik kūdikiai. Apie pabėgėlių iš Ukrainos padėtį portalui tv3.lt pasakojo Alytaus ukrainiečių registracijos centro vadovas ir nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė. Abu jie pranašavo, kad atvykėlių srautai tik augs.

Vilniaus miesto savivaldybė skubos tvarka suteikė A. Juozapavičiaus gatvėje esančias patalpas viešajai įstaigai „Ukrainos namai“. Čia įsikūrusi įstaiga artimiausiu metu pradės rinkti ir rūšiuoti pagalbos paketus Ukrainai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Šių patalpų suteikimą ukrainiečių bendruomenei derinome jau kurį laiką, tačiau per pastarąsias kelias dienas patalpų poreikis ir svarba išaugo keleriopai.

Užimtumo tarnybos vadovė sako, kad visoje Lietuvoje siūloma daugiau nei tūkstantis darbo vietų iš Ukrainos atvykusiems pabėgėliams.  „Kiekviename mieste renkama informacija apie darbo vietas, kurios gali būti pasiūlomos atvykstantiems į Lietuvą žmonėms. Šiuo metu turime daugiau nei tūkstantį pasiūlymų visoje Lietuvoje, skaičius didėja“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė Inga Balnanosienė .  Jos teigimu, kol kas tarnyba skambučių sulaukia tik iš darbdavių.

Degant karui Ukrainoje ne vienas lietuvis svarsto imti ginklą į rankas ir važiuoti padėti ukrainiečiams. Drąsuoliai, galvojantys apie šį žingsnį, matyt, kovotų ne tik už Ukrainą, bet mintyse ir už Lietuvą. Tiesa, važiuoti ir tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi nėra itin paprasta, o ir pavojų – apstu.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė lankosi karo pabėgėliams iš Ukrainos priimti skirtuose Alytaus ir Marijampolės registracijos centruose. Ministrė A. Bilotaitė su Alytaus miesto meru Nerijumi Cesiuliu aptarė pabėgėlių priėmimo organizavimą ir koordinavimą bei tai, ko trūksta, kad priėmimas vyktų kuo sklandžiau. Visi užsieniečiai, bėgantys nuo karo Ukrainoje,  nukreipiami į Alytaus ir Marijampolės registracijos centrus. Šiuose centruose žmonės gali būti apgyvendinti iki 72 val.

Kinija pareiškė apgailestaujanti dėl žmonių mirčių Ukrainoje ir dabartinę situacija pavadino „netinkama“, tačiau atsisako pripažinti, kad Rusijos kariniai veiksmai yra invazija, rašo CNN. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas tvirtino, kad civilių gyvybės ir jų asmeninio turto išsaugojimas turi būti garantuotas. Be to, teigiama, kad svarbu išvengti didelės humanitarinės krizės Ukrainoje.

Ukrainos kariai nepraranda nusiteikimo apginti savo šalį nuo Rusijos inicijuotos agresijos ir karo. Jie noriai dalinasi vaizdo žinutėmis Rusijos karinėms pajėgoms. Vienoje jų centrinės Ukrainos Kryvyj Riho miesto karys pažymi, kaip ukrainiečių tauta dabar susivienijo bendram tikslui – įveikti Rusijos kariuomenę. „Šiandien rusiška beždžionė pasakė, kad mūsų valdžioje stovi banderovcų ir neonacių atstovai. Jis nesupranta, kad jis jau užkniso ukrainiečių tautą.

Kijeve nuotaikos permainingos, bet žmonės išlieka žmonėmis, sako Kucheriv Democratic Initiatives Foundation asocijuotas analitikas Olexiy Zhivora kalbėjęs tiesiogiai iš Kijevo Rytų Europos Studijų centro surengtoje diskusijoje.  Pasak jau kelias dienas kariaujančiame mieste gyvenančio politikos analitiko nuotaikos sostinėje keičiasi kelis kartus per dieną. Jos svyruoja nuo ramybės iki panikos, ypatingai nuotaika sugenda žmonėms matant, kas darosi Charkove.

Rusijos invazija Ukrainoje Lietuvos verslams kainuos gerokai brangiau, nei konfliktas su Kinija. Boikotuodami Putino vadovaujamą Rusiją, daugelis mūsų verslų nutraukia turėtus ryšius ir su ja, o taip pat ir su Baltarusija, atsisakydami šių šalių produkcijos.  Pasak specialistų, sunkumų patirs ir verslai, kurie su Rusija neturi jokių ryšių, bet per ją veža prekes į kitas šalis, tačiau tokia esą yra nepriklausomybės kaina.

Tai, kad Baltarusijos kariuomenė įžengė į Černigovo sritį, Ukrainoje, patvirtino Ukrainos gynybos pajėgų „Šiaurės“ regioninio skyriaus atstovas Vitalijus Kirillovas, skelbia Ukrainos naujienų agentūra unian.net. Baltarusijos kariuomenė įžengė į Černigovo sritį. Anot Ukrainos Valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos, informaciją patvirtino gynybos pajėgų „Šiaurės“ regioninio skyriaus atstovas Vitalijus Kirillovas. „Baltarusija įstojo į karą.

Ukrainos grupės „Boombox“ lyderis Andrijus Chlyvnyukas įstojo į teritorinės gynybos gretas ginti savo šalį, pranešė unian.net. Žinomas Ukrainos grupės „Boombox“ lyderis apsirengė karine uniforma ir į rankas paėmė ginklą. „Mūsų savanoriai žygiuoja... Gražios dienos visiems! Jūs esate neįtikėtini“, –  brūkštelėjo jis. Jis taip pat dainavo dainą, skirtą palaikyti Ukrainos kariuomenę.

Chersono ir Charkovo gyventojai dalijasi vaizdais, kokius siaubus patiria karo metu. Liudininkai fiksuoja, kaip rusai apšaudo net ir gyvenamuosius daugiabučius. Antradienį Rusijos ugnis nukreipta į ir antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkovą. Ten Rusijos pajėgų raketos skrenda nebe į karinius objektus, o į civilius gyventojus. Viena raketa smogė ir į Charkovo regiono administracijos pastatą.

Į Lietuvą atkeliavo pirmieji iš karo siaubiamos Ukrainos pabėgę žmonės. Kol kas Alytaus pabėgėlių centras užregistravo apie 30 ukrainiečių. Daugiausia moterys su vaikais. Tuoj po registracijos žmonės perduoti į mūsų tautiečių, pasisiūliusių žmonės laikinai priglausti pas save rankas. Tiesa, registruojant žmones, vienam vos atvykusiam mažyliui prireikė medikų pagalbos.

Laidos „Labas rytas, Britanija“ žiūrovai Anglijoje sukritikavo vedėją Adil Ray už tai, kad jis uždavė „kvailą klausimą“ dviem ašarojantiems Ukrainos gydytojams dėl tragiškos jų draugų netekties Ukrainoje. Gydytojai Kateryna ir Oleksandras praeitą rytą prisijungė prie ITV pusryčių laidos ir aptarė situaciją Ukrainoje, rašo mirror.co.uk.

Vakuuminė bomba, kurią, pasak ukrainiečių, invazijoje į jų šalį naudoja rusai, yra ugnies kamuolys, aplink save susiurbiantis deguonį, rašo The Guardian. Auga baimė, kad Rusija ims naudoti termobarinius dar kitaip vadinamus vakuuminius ginklus, mat Ukrainos ambasadorė JAV pranešė, kad vakuuminę bombą rusai jau panaudojo invazijos į Ukrainą metu.

Jau šešta diena, kaip Ukraina atremia Rusijos inicijuotą karą. Šis Rusijos išpuolis pareikalavo šimtų civilių žūčių, tačiau taip pat kasdien pranešama apie ir apie žuvusius Ukrainos karius. „Jie stojo į karą, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jie tikėjo laisve, teise gyventi, dirbti jiems Dievo duotoje žemėje. Atsiminkite jų veidus. Jie krito mūšyje ne tik už Ukrainą, bet už visą Europą.

Rusija jau šeštą dieną tęsia puolimą prieš Ukrainą. Net ir prasidėjus Ukrainos ir Rusijos deryboms, Ukrainos miestai tebėra bombarduojami. „Eurovizijoje“ dalyvavusi ukrainiečių dainininkė Svetlana Loboda socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą apie Ukrainoje esančią padėtį. Moteris vaizdo įrašo metu neslėpė ašarų. „Aš esu Svetlana Loboda. Aš esu Ukrainos dainininkė“, – savo įraše pradėjo ji. Moteris pabrėžė, kad pastaruosius 4 metus gyveno Rusijoje bei čia dirbo.

„Slava Ukraini! Herojam slava!“ – tokiu šūkiu ir į viršų iškeltomis rankomis Vilniuje šį vakarą baigėsi lietuvių ir ukrainiečių kurto, Giedrės Žickytės prodiusuoto dokumentinio filmo „Mėlyna, kaip apelsinas žemė“ („The Earth is Blue as an Orange“) premjera. Dar prieš oficialią premjerą filmas pradėtas rodyti šalies kino teatruose, visas surinktas lėšas filmo komanda ir kino teatrai skiria Ukrainai ir nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams filmo kūrėjams bei herojės Annos šeimai.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba uždraudė šalies teritorijoje retransliuoti Rusijos televizijos kanalus „Mir24“ ir „RTVi“, pranešė jos pirmininkas Ivaras Abuolinis. Draudimas retransliuoti „Mir24“ galios penkerius metus, „RTVi“ – vienus metus. I. Abuolinis naujienų agentūrai BNS sakė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl pažeidimų ir grėsmės Latvijos nacionaliniam saugumui. „Per šiuos kanalus buvo tvirtinama, kad karą sukėlė Ukraina, grasindama branduoliniu ginklu.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad karui Ukrainoje prasidėjus viešos žvalgybinės informacijos tikėtis neverta. Pasak jo, iki šiol žiniasklaidą pasiekdavusi Vakarų žvalgybos informacija buvo „beprecedentis atvejis“, kuriuo siekta atitolinti galimą karinį konfliktą Ukrainoje.

„Twitter“ žymės įrašus su nuorodomis į Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių pranešimus, pirmadienį paskelbė socialinis tinklas. Kremliui lojali žiniasklaida kaltinama skleidžianti klaidinančią informaciją apie Rusijos invaziją Ukrainoje. Didieji socialiniai tinklai spaudžiami užkirsti kelią platinti neteisingą arba klaidinančią informaciją apie Rusijos surengtą puolimą prieš kaimyninę valstybę, sulaukusį griežto tarptautinio pasmerkimo.

Iš daugiau nei 300 lietuviško kapitalo įmonių Rusijoje liks vienetai, sako Lietuvos-Rusijos verslo tarybos pirmininkas Arūnas Laurinaitis. „iš virš 300 liks vienetai tų, kur neturės galimybių atsitraukti arba parduoti savo verslo, nes niekas nenorės eiti į Rusiją ir įsigyti jų verslo“, – LRT radijui antradienį sakė A. Laurinaitis.

Europos Sąjungos sprendimas skirti pusę milijardo eurų Ukrainai skirtos ginkluotės tiekimui sukėlė nuostabą, kaip greitai jis buvo priimtas, ir yra vertinamas kaip „lemiamas momentas“ kuriant bendrą Europos gynybos politiką.  Tai „posūkio taškas Europos integracijos istorijoje“, pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrelli.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusijos karinių pajėgų puolimą prieš civilius Ukrainos gyventojus. Jo teigimu, rusai užsiima sąmoningu žmonių naikinimu. „Rusijos pajėgos šiandien žiauriai apšaudė Charkovą“, – vėlų pirmadienio vakarą išplatintoje kalboje sakė V. Zelenskis. Nors anksčiau Rusijos karinės pajėgos sakė šaudančios tik į karinius objektus, Charkove pirmadienį buvo apšaudyti civilių gyvenamieji namai, gatvės, tuzinai žmonių žuvo. „Rusai žinojo, kur šauna.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė siekiantis, kad Rusijos lėktuvams ir laivams būtų uždrausta naudotis užsienio oro ir jūrų uostais, kad Maskva būtų nubausta dėl atakos prieš jo šalį.

Šeštoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Net ir prasidėjus Ukrainos ir Rusijos deryboms, Ukrainos miestai tebėra bombarduojami. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Rusija antradienį nuo pat ryto tęsia dar pirmadienį pradėtų civilių gyvenamų vietų bombardavimą Charkove, Ukrainoje. Aiškėja, kad per raketos smūgį į miesto centrą žuvo mažiausiai 10 civilių gyventojų, dar bent 35 buvo sužeisti. Svarbiausios naujienos apie karą Ukrainoje: 01:03 | Netoli Kijevo subombarduoti gimdymo namai Raketa antradienį pataikė į privačius gimdymo namus netoli Kijevo, Ukrainoje, praneša pati įstaiga. „Raketa pataikė į gimdymo kliniką.

Ukrainos ambasadorė Oksana Markarova JAV pranešė, kad Rusija, vykdydama karinę intervenciją Ukrainos teritorijoje, pirmadienį panaudojo vakuuminę bombą.  O. Markarova, susisiekusi su JAV Kongreso nariais, iškart iškėlė klausimą, ar tokie veiksmai, kuomet yra naudojamas itin galingas sprogmuo nepažeidžia Ženevos konvencijos įsipareigojimų, rašoma „The Guardian“. „Siekis suniokoti Ukrainą yra didžiulis“, – teigė ji.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvo pilotas, pravarde „Kijevo vaiduoklis“, per penkias Rusijos invazijos į Ukrainą paras sunaikino 15 Rusijos lėktuvų, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“, cituodama Vinicos srities administracijos vadovą Serhijų Borzovą. Apie „Kijevo vaiduoklį“ skelbta šeštadalį – tuomet jo „sąskaitoje“ buvo 10 agresorių lėktuvų.

Prancūzija pirmadienį pranešė perkėlusi savo ambasadą Ukrainoje iš sostinės Kijevo į šalies vakaruose esantį Lvivą dėl Rusijos pajėgų įsiveržimo keliamos grėsmės. Sekdamas panašiais Jungtinių Valstijų, Kanados ir Izraelio sprendimais, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drian‘as (Žanas-Ivas Le Drianas) teigė, jog Prancūzija perkėlė savo diplomatinę atstovybę dėl „rizikų ir pavojų“, su kuriomis susiduria Ukrainos sostinė.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė, kad jo šalyje uždraudžiamas Rusijos naftos importas, ir pabrėžė, kad pajamos už parduodamus energijos išteklius padėjo sustiprinti prezidento Vladimiro Putino režimą ir rusų oligarchus. „Šiandien stabdome bet kokį neperdirbtos naftos importą iš Rusijos – pramonės šaką, atnešusią didelės naudos prezidentui Putinui ir jo oligarchams“, – per spaudos konferenciją sakė J. Trudeau.

Maskvos norą derėtis su Kijevu reiktų vertinti kaip bandymą laimėti laiko, Vakarų šalys į derybas žiūri atsargiai, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Ko gero, reiktų vertinti jas kaip tam tikrą bandymą laimėti laiko, patikrinti, koks skausmo limitas sukurtas Ukrainai – galbūt jie vis dėlto net ir visai sėkmingai sugebėdami atmušti tas atakas, galbūt ketintų pasiduoti“, – pirmadienį LRT sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijos pajėgos Ukrainoje veržiasi iš Pietų, Rytų ir Šiaurės, tačiau vienas pagrindinių Kremliaus tikslų yra užimti Kijevą ir nuversti teisėtą Ukrainos vyriausybę. Jeigu rusų pajėgos įsiverš į miestą, sostinės gynėjams ir juo labiau paprastiems piliečiams, siekiantiems apsaugoti savo namus, prireiks kovos įgūdžių mieste. Gynybos ekspertas, dr.

Ukrainoje intensyvi kova, o Baltarusijoje, iš kurios teritorijos raketomis naikinami Ukrainos miestai, bandymas derėti dėl taikos. Po beveik paros derinimų šalims pavyko susėsti prie stalo ir beveik visą šią dieną kalbėtis. Šalys šį kartą santūrios, nors prieš dvi dienas Putinas trimitavo, jog reikalautų Ukrainos valdžios nuvertimo. Derybose sukasi ir rusų oligarchas Romanas Abramovičius, tai gali būti ženklas, kad tai ne šiaip susitikimas.

Keletas Švedijos įmonių pirmadienį pranešė sustabdžiusios gamybą, pardavimus ar pristabdžiusios tiekimą į Rusiją dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.  Sunkvežimių gamintojas „Volvo“ pranešė penktadienį informavęs tiekėjus daugiau nevykdysiantis pristatymų į gamyklą Kalugoje, esančią maždaug už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.  „Dėl to gamybos linija buvo sustabdyta šį rytą“, – AFP teigė „Volvo“ atstovas Claesas Eliassonas.

Netoli Kijevo pirmadienį vakare nugriaudėjo itin galingi sprogimai, pranešė CNN.  Apie 18:40 val. vietos laiku į rytus nuo Ukrainos sostinės Kijevo pirmadienį pasigirdo galingi sprogimai. Liudininkai teigia, kad iš viso tai buvo 3 sprogimai. Po karinės atakos, mieste pasigirdo sirenų garsai.  Pranešama, kad tai buvo vienas galingiausių sprogimų pirmadienį.

JAV gynybos pareigūnas pirmadienį žurnalistams pranešė, kad Rusija gali griebtis kur kas agresyvesnių veiksmų prieš Ukrainą.  CNN žurnalistei JAV pareigūnas komentavo, kad Rusija, nesitikėjusi tokio galingo Ukrainos kariuomenės pasipriešinimo, dabar gali imtis žiauresnių veiksmų, siekiant užimti Ukrainos sostinę Kijevą. JAV atstovas tikino, kad kol kas Rusijos kariniai veiksmai išlieka tokio pat stiprumo, tačiau patirtas nusivylimas gali lemti agresyvesnę taktiką.

Italijos vyriausybei pirmadienį sutiko tiekti karinę įrangą ir priemones Ukrainai, šiai kovojant su Rusijos invazija.  Numatomos teikti karinės pagalbos apimtis neįvardyta.  Italijos ministrai patvirtino dekretą, leidžiantį „karinių priemonių, reikmenų ir įrangos perdavimą Ukrainos vyriausybės institucijoms“, sakė Italijos premjero Mario Draghi atstovas spaudai.

Iš Ukrainos bėgančių žmonių srautai didėja. Skelbiama, kad nuo karo Ukrainoje pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 500 tūkstančių žmonių. Žmonės priversti galvoti, kurią Europos šalį pasirinkti savo namais. Jie tikisi, kad visas šis košmaras – laikinas ir jie netrukus galės grįžti į gimtinę. Specialus TV3 reportažas iš Lenkijos-Ukrainos pasienio. Iš Ukrainos pasiramsčiuodama lazdele ateina moteris. Nedidelį lagaminą tempia savanoris. Lenkijos pusėje mamos laukia dukra.

Jungtinės Tautos pirmadienį pradėjo retą neeilinę Generalinės Asamblėjos sesiją dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tylos minute pagerbdamos per konfliktą žuvusius žmones. Rusija turėtų pamatyti, kokia izoliuota ji yra pasaulio arenoje, Tokia neeilinė sesija šaukiama tik 11 kartą  Jungtinių Tautų istorijoje.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, prasidėjo ir aukso karštinė. Gyventojai ir įmonės masiškai pirka auksą, taip bandydami apsaugoti turimas lėšas nuo nuvertėjimo ir norėdami užsitikrinti tam tikrą saugumą. Tauriųjų metalų pardavėjai paklausiausių aukso atsargų nebeturi, užsakytos siuntos nuperkamos dar net neatkeliavusios iš gamyklų. Stambesnių aukso luitų, didžiausią tauriųjų metalų asortimentą Baltijos šalyse įprastai turinti bendrovė jau net parodyti negali – viskas išpirkta.

Karas Ukrainoje tęsiasi toliau, o virtinė pasaulio valstybių įvedė naujas ir griežtesnes sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą. Bet ar to pakaks? Kur gali nuvesti prasidėjęs karas Ukrainoje? Ar jis reikš Vladimiro Putino kapituliaciją ir Ukrainos pergalę, ar visos Europos ir NATO karą prieš Rusijos imperiją atkurti užsimaniusį diktatorių? Apie Rusijos agresiją Ukrainoje, saugumą regione, V. Putino grasinimus branduoliniu atsaku šiandien laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuoja atsar...

Reaguodama į įvykius Ukrainoje, Lietuvos Vyriausybė nusprendė perduoti papildomų ginklų Ukrainai. Vyriausybė nepripažįsta vakar Baltarusijoje vykusio referendumo, kuriuo Lukašenka norėtų sau nutiesti kelią dar 13 metų užsimojo būti prezidentu bei suteikti teisę Baltarusijoje dislokuoti Rusijos branduolinį ginklą. Vyriausybė, verslas ir gyventojai toliau ruošia Ukrainai tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą. O Vilniaus centre ant apleisto Maskvos namų stogo atsirado Rusiją siunčiantis užrašas.

39-erių Ekaterina su lietuviu vyru ir 7-mete dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau visa širdimi palaiko savo šeimą, kuri šiuo metu nuo karo slepiasi Charkove esančiose slėptuvėse. Jie kasdien mato raketas, girdi sprogimus ir kaukiančias sirenas. Moters teigimu – nėra nei akimirkos, kada ji negalvotų, ką šiuo metu išgyvena jos tėtis ir brolis su šeima.

Rusijos rublį ištiko krizė – jo vertė nukrito daugiau nei 30 procentų. O tai dar ne pabaiga – prognozuojama, kad rublis gali pasiekti rekordines žemumas, o rusų atlyginimai taps nieko verti. Gyventojai Rusijoje apgulė bankomatus. Maža to, Europai uždarius oro erdvę, užsienyje įstrigo 27 tūkstančiai Rusijos turistų. Ekonomistų teigimu, Rusija patiria precedento neturintį ekonominį šoką.  Milžiniškos žmonių eilės Rusijoje rikiuojasi prie bankomatų.

Pasaulis vis dar siaubo išplėstomis akimis žvelgia į neišprovokuotus Rusijos veiksmus Ukrainoje, tačiau turime pripažinti, kad laikas buvo labai nuspėjamas.