karas

Jungtinės Valstijos trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos vienijimosi su Rusija ir įspėjo, kad šalys, palaikančios prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos į Ukrainą, bus „neteisingoje istorijos pusėje“. „Kinija teigia esanti neutrali, bet jos elgesys aiškiai rodo, kad ji vis dar investuoja į artimus ryšius su Rusija“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas.

Ukrainos pajėgos sėkmingai atrėmė rusų puolimą Dolynos gyvenvietės Donbase kryptimi. Pranešama, kad Rusijos pajėgos nuo gyvenvietės atsitraukė. Ukraina taip pat praneša, kad toliau tęsiasi rusų puolimas Donecko kryptimi, pagrindines pajėgas Rusija toliau telkia Sjevjerodonecko ir Vachmuto kryptimis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius pakomentavo JAV sprendimą Ukrainai skirti dar 18 haubicų, rašo UNIAN. Anot jo, tiek haubicų privers rusų karius mūšio lauke jaustis nepatogiai, tačiau iš tikrųjų Ukrainai reikėtų bent du kartus daugiau. JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pranešė, kad JAV skirs Ukrainai papildomą vieno milijardo vertės paramą ginkluote. Planuojamų Ukrainai siųsti ginklų sąraše yra 18 155 mm haubicų.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas trečiadienį paragino sąjungininkus „neprarasti ryžto“ siunčiant ginklus Ukrainai, Kyjivui desperatiškai prašant sunkesnės ginkluotės Rusijos invazijai sulaikyti. „Negalime sau leisti atsipalaiduoti ir negalime nuleisti rankų. Ant kortos per daug pastatyta. Ukrainos laukia lemiama akimirka mūšio lauke“, – sakė Ll. Austinas per Briuselyje vykusį susitikimą su maždaug pusšimčio Kyjivą remiančių šalių atstovais.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova vėl akivaizdžiai širsta dėl Vakarų sprendimo apriboti Rusijos naftos ir dujų importą. Ji vėl išsakė kritiką Vakarų šalių vadovams, rašo „Sky news“. Vakarų šalys siekia izoliuoti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. Rusijai buvo įvestos įvairios sankcijos, mažinamas rusiškos naftos ir dujų importas. Komentuodama situaciją, M. Zacharova gyrė Kiniją, padidinusią rusiškos energijos tiekimą.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė sankcijas keliems Rusijos ir Švedijos nacionalistams baltųjų viršenybės šalininkams, perspėdamos, kad jie kelia grėsmę visuomenei ir kad vienas iš jų rinko lėšas Maskvos invazijai į Ukrainą. JAV, daugelį dešimtmečių daugiausiai dėmesio skyrusios islamiškajam ekstremizmui, vis dažniau įžvelgia kraštutinių dešiniųjų keliamą pavojų.

Jungtinės Valstijos skiria Ukrainai dar 1 mlrd. dolerių vertės paramą saugumo srityje, praneša „The Guardian“. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Ukrainai bus tiekiami papildomi artilerijos ir pakrančių gynybos ginklai, taip pat šaudmenys, pažangios raketų sistemos, kad padėtų šaliai kovoti Donbase. Apie tai J. Bidenas pranešė telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį pranešė buvęs perkeltas į griežto režimo pataisos koloniją, kurią jo bendražygiai vadina „vienu baisiausių Rusijos kalėjimų“. Pagrindinis prezidento Vladimiro Putino kritikas, remdamasis kitų kalinių pasakojimais, praėjusį mėnesį pareiškė, kad Rusijos valdžios institucijos jam rengia „kalėjimą kalėjime“. A. Navalnas yra nuteistas kalėti pustrečių metų už lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimą senoje sukčiavimo byloje, jo šalininkų vadina...

Unikali išgyvenimo istorija karo siaubiamoje Ukrainoje. Putino armijai paleidus raketas į Charkivo regiono administracijos pastatą, per sekundę po griuvėsiais atsidūrė beveik trisdešimt žmonių. Žuvo beveik visi. Kas nuo raketų skeveldrų, kitus prispaudė  griūvančio pastato konstrukcijos. Ir tik per stebuklą išgyveno ukrainietė savanorė, nepatyrusi beveik jokių sužalojimų. Kovo pirmąją Rusijos raketa pataiko į Charkivo centre esantį regiono administracijos pastatą.

Jungtinė Karalystė netrukus pristatys Ukrainai reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, reaguodama į Kyjivo prašymą aprūpinti jį ginkluote Rusijos invazijai atremti, trečiadienį pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as. Sekdamas Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, Londonas birželio 6-ąją paskelbė, kad atsiųs Ukrainai savo valdomųjų raketų kompleksų, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra geresni nei Rusijos artilerijos.

Vizito į Kyjivą išvakarėse Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad anksčiau ar vėliau Volodymyrui Zelenskiui teks sėsti prie derybų stalo su Vladimiru Putinu. Tačiau kokių sąlygų tam reiktų, įvaryti jis nesiryžo. Tuo metu NATO generalinis sekretorius žada didinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, tačiau į detales taip pat nesileidžia.

Jungtinių Tautų Ukrainos tyrimo komisija trečiadienį patvirtino sulaukianti  daugybės pranešimų apie Rusijos pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, tačiau pareiškė, kad dar anksti pasakyti, ar tai yra karo nusikaltimai. „Bučoje ir Irpinėje komisija gavo informacijos apie savavališką civilių žudymą, turto naikinimą ir plėšimą, o taip pat atakas prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant mokyklas“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė komisijos pirmininkas Erikas Mose.

Švedijos baldų milžinė „Ikea“ trečiadienį pranešė ketinanti „sumažinti“ savo veiklos Rusijoje ir Baltarusijoje, kuri Maskvos invazijos į Ukrainą pradžioje buvo sustabdyta, apimtis. Kovo pradžioje „Ikea“ kartu su virtine kitų Vakarų įmonių paskelbė stabdanti savo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje bei įspėjo, kad sprendimas paveiks beveik 15 tūkst. šioje šalyje esančių įmonės darbuotojų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį priminė apie 1968 metų Sovietų Sąjungos invaziją į Čekoslovakiją, ragindamas Europą labiau padėti jo šaliai priešintis Rusijos įsiveržimui. „Mes su jumis, būkite su mumis“, – vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis Čekijos įstatymų leidėjams Prahoje, cituodamas vieno tuometinės Čekoslovakijos radijo laidų vedėjo kreipimąsi, kai okupantai mėgino išjungti radijo ryšį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad reikia „skubiai“ paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, bet perspėjo, jog prireiks laiko, kol Kyjivo pajėgos prisitaikys prie modernios sunkiosios ginkluotės. Maždaug 50 Aljanso narių ir partnerių susitinka Briuselyje, kad aptartų Ukrainos prašymus parūpinti jai daugiau ginkluotės, ukrainiečiams bandant atlaikyti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose.

Ketvirtąjį karo mėnesį Rusijos karinės pajėgos ėmė skųstis amunicijos trūkumu. Vis dėlto, pakeitus ginkluotę, paaiškėjo, kad toli gražu ne visi moka ja naudotis. Tai paaiškėjo Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato nutekintame pokalbyje. Jame girdėti, kaip rusų karys telefonu moteriai, tikėtina, šeimos narei, pasakoja apie situaciją karo lauke. Žmona: O kas dėl ataskaitų, kas nors girdėti? Karys: Ne. Žmona: Nieko negirdėti. Aš dabar kalb... susirašiau mm.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino surengti „naujas išsamias diskusijas“ su Ukraina, tačiau nepatvirtino, ar vyks į Kyjivą, kaip pranešė kelios žiniasklaidos priemonės. „Prie mūsų Europos Sąjungos vartų klostosi precedento neturinti geopolitinė situacija“, – sakė prezidentas po susitikimo su Rumunijoje dislokuotais Prancūzijos kariais.

Ukrainiečių vaikai neturėtų būti įvaikinami Rusijoje, į kurią nuo Maskvos invazijos vasario 24-ąją, kaip manoma, išvežta keli tūkstančiai nepilnamečių, antradienį sakė Jungtinių Tautų pareigūnė. „Mes kartojame, taip pat ir Rusijos Federacijai, kad niekada neturėtų būti įvaikinama ekstremalių situacijų metu ir iškart po jų“, – reporteriams sakė Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF direktorė Europai ir Centrinei Azijai Afshan Khan.

Lenkijos vicepremjeras, partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis teigia, kad Vakarų vengimas atvirai konfrontuoti su Rusija ir jos agresija Ukrainoje demonstruoja silpnumą. Maža to, pasak politiko, tai gali reikšti, kad karas peržengs Ukrainos sienas. „Mūsų manija vengti karo daro mus kiek silpnesnius šioje akistatoje su jokių vertybių negerbiančia Rusija.

Karas Ukrainoje iš namų išgynė daugiau, kaip septynis milijonus žmonių. Jie išsibarstė visoje Europoje. Priimti, apgyvendinti ir išleisti nuo karo bėgančius vaikus į mokyklą, o jų tėvams rasti darbą nėra lengva užduotis, būtent apie tai buvo kalbėta Tarptautinės migracijos organizacijos surengtoje konferencijoje Vilniuje.  Ukrainos kaimyninės šalys, tokios, kaip Lenkiją, Čekija ar Moldova sulaukė didžiausio pabėgėlių antplūdžio, Lietuva taip pat priėmė apie 60 tūkstančių ukrainiečių.

Neseniai vietinių kolaborantų ir Rusijos propagandistų „medžioklę“ paskelbę Ukrainos miesto Chersono gyventojai vėl iškalbingai kreipėsi į okupantus. Šį kartą miesto gatvėse pasirodė lankstinukai, primenantys rusams, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos artėja prie miesto ir netrukus jį išvaduos. „Chersono partizanai yra budrūs ir primena rusams, kad nėra kur bėgti“, – pranešė vietos „Telegram“ visuomenė. Ant lapelių, kurių nuotrauką jis paskelbė, parašyta: „Rašistai, jau per vėlu bėgti.

CNN, remdamasi šaltiniais JAV žvalgyboje, skelbia, kad birželio viduryje Rusijos invazija į Ukrainą pasiekė esminį tašką ir tolimesnis Rusijos Federacijos karas gali vystytis pagal tris scenarijus. Pasak CNN, JAV baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galiausiai galės panaudoti užgrobtą Ukrainos teritorijos dalį kaip trampliną tolesniam žengimui į priekį.

Birželio 14 d. ministras A. Dulkys dalyvavo Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos (ES) Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) posėdyje, kuriame buvo svarstomas pasiūlymas dėl Europos sveikatos duomenų erdvės, diskutuota dėl ES globalios sveikatos strategijos bei aptarti kiti klausimai.

Ukrainos prezidentūros kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Vakarai neįsisąmonina, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supranta tik jėgos kalbą, todėl karo atveju su juo reikia kalbėtis agresyviai. Jis įsitikinęs, kad invaziją į Ukrainą pradėjusį V. Putiną sustabdyti gali tik griežtas atkirtis mūšio lauke, skelbia UNIAN. „Vienintelis būdas sustabdyti Putiną – mūšio lauke smogti jam į snukį. Suspardyti jį taip, kad jis nebegalėtų atsikelti.

Rusijoje dėl didelių nuostolių ir karių trūkumo gali būti paskelbta visuotinė mobilizacija regionuose, skelbia „Bloomberg“. Leidinio cituojamų pareigūnų teigimu, jei Rusija nespręs susidariusio pajėgų ir ginkluotės trūkumo, krizė kare jos laukia viso labo po kelių mėnesių.

Buvęs JAV ir NATO sąjungininkų pajėgų vadas, JAV atsargos generolas Wesley Clarkas tvirtina, kad NATO laikas suprasti – arba Aljansas kare Ukrainoje peržengia nubrėžtą teritoriją, arba nutraukia savo veiklą. Anot atsargos generolo, norint sustabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, būtinas tiesioginis NATO pajėgų įsikišimas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po septynių NATO šalių vadovų susitikimo pareiškė, kad Ukraina turėtų gauti daugiau sunkiosios ginkluotės iš NATO šalių, kad galėtų pasipriešinti Rusijos invazijai. Šį klausimą trečiadienį ketinama svarstyti Ramšteino konsultacinės grupės formatu. „Ukraina turėtų gauti daugiau sunkiosios ginkluotės. NATO sąjungininkai ir partneriai parūpino tokią ginkluotę ir didina šias pastangas.

Rusija telkia pajėgas Donbasui užimti, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Sjevjerodonecke tęsiasi įnirtingi mūšiai, pranešama, kad ukrainiečiams sėkmingai pavyko atremti dar vieną rusų puolimą. Anot ukrainiečių, rusai toliau naikina regiono gyvenvietes, dėl to auga civilių aukų skaičius. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:57 | Apšaudyta Sumų sritis, žuvo žmogus Rusų pajėgos trečiadienio vakarą apšaudė Sumų sritį, praneša UNIAN.

Ukrainos prezidento Volodrymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad antradienis buvo tikra „Ukrainos artilerijos diena“, rašo UNIAN. Anot jo, Ukrainos pajėgos sudavė daug sėkmingų smūgių rusų kariams. Apie tai O. Arestovyčius antradienį vakare kalbėjo „Feygin live“. Anot jo, buvo „pataikyta į daugybę taikinių“. „Šiandien vėl Ukrainos artilerijos diena – pataikyta į daugybę taikinių. Išvardyti šį sąrašą yra nepaprastai sunku.

Ukrainos pajėgos likvidavo buvusį Rusijos specialųjį tyrėją Sergejų Krasnikovą. Kaip rašo UNIAN, būdamas pensijoje jis išvyko kariauti į Ukrainą. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štirlicas. Anot jo, prieš išeidamas į pensiją S. Krasnikovas dirbo Rusijos tyrimų komiteto centrinėje valdyboje ir ten turėjo teisingumo pulkininko laipsnį.

Suomių ministrė pirmininkė Sanna Marin antradienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos paraiškos dėl stojimo į NATO gali užstrigti, jei iki šį mėnesį numatyto Aljanso viršūnių susitikimo nebus pasiektas susitarimas su Turkija, kuri šiuo metu blokuoja jų narystės siekius. Šios dvi Šiaurės Europos valstybės dešimtmečius nepriklausė jokiai karinei organizacijai, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą pakeitė savo poziciją ir pateikė narystės NATO prašymus.

Daugiau nei 20 metų profesionaliai futbolą žaidęs Ukrainos vartininkas Ruslanas Zarubinas pernai baigė karjerą, o šiemet prisijungė prie šalies ginkluotųjų pajėgų, nors iki tol 39-erių vyras nebuvo laikęs ginklo rankose. „Man atrodo, kad absoliuti mažuma žmonių nori kariauti. Tai labiau yra pareiga ginti tėvynę. Pats nusprendžiau, kad jei galėsiu kuo nors padėti savo šaliai, tuomet tai ir darysiu.

Ukraina gavo tik 10 proc. ginklų, kuriuos Vakarai pažadėjo Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos puolimą, antradienį pareiškė gynybos ministro pavaduotoja. „Iš to, ko sakėme, kad mums reikia, gavome apie 10 procentų“, – per televiziją sakė Hana Maliar, teigdama, kad Vakarai turėtų paspartinti tiekimo grafiką. „Kad ir kaip Ukraina stengtųsi, kad ir kokia profesionali būtų mūsų kariuomenė, be Vakarų partnerių pagalbos mes negalėsime laimėti šio karo“, – pabrėžė ji.

Rusų okupantai Donbase užkūrė tikrą pragarą. Anot V. Zelenskio ten vykstantys mūšiai įsirašys į istoriją kaip vieni žiauriausių Europoje. Į rusų pajėgų apšaudymą Lysyčianske papuolę žurnalistai užfiksavo išskirtinius bombarduojamo miesto vaizdus. Virš galvos zvimbiant sviediniams žmonėms tenka evakuotis iš Luhansko kaimų. O Severodonecke iš tiesų sugriauti visi trys miestą su pasauliu jungiantys tiltai. Tad nei iš jo pabėgti, nei sulaukti pagalbos beveik neįmanoma. Pirmas smūgis.

Rusija antradienį paskelbė įtraukianti į „juoduosius sąrašus“ 49 Jungtinės Karalystės piliečius, tarp jų gynybos pareigūnus ir garsius transliuotojo BBC, leidinių „Financial Times“ ir „The Guardian“ žurnalistus. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, Britanija prisideda prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą turto įšaldymu, kelionių draudimais ir ekonominėmis sankcijomis.

Ukrainos karys išsigelbėjo nuo bombos, nes tuo metu, kai rusai bombardavo jo bunkerį, buvo išėjęs parūkyti. Privatus asmuo, žinomas tik kaip Sergejus, pasakoja, kad paliko savo bunkerį, nes norėjo išeiti parūkyti. Tačiau jam nepavyko užsidegti cigaretės, nes vėjas vis užgesindavo liepsną.  Jis sakė: „Aš žengiau vieną žingsnį, kad pasislėpčiau nuo vėjo būtent tada, kai nugriaudėjo sprogimas. Jei būčiau nebandęs prisidegti cigaretės, būčiau miręs.

Nuo pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą dienų socialinius tinklus užplūdo nuotraukos, kuriose užfiksuoti suimti ir nužudyti Rusijos kariai. Žuvusiųjų palaikų keitimo klausimas buvo opus dar kovo mėnesį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Rusijos valdžios išgabenti mirusiuosius. Nepaisant to, kad „kūnų mainai“ vyksta periodiškai, šio proceso mechanizmas dar nėra sukurtas.

Kyjivas antradienį pranešė, kad atgavo 64 ukrainiečių karių, žuvusių ginant pietrytinio Mariupolio uostamiesčio metalurgijos gamyklą „Azovstal“, kūnus, grąžinęs Rusijai žuvusių jos karių palaikus. „Ukraina atgavo 64 „Azovstal“ gynėjų didvyrių kūnus, kad oriai juos palaidotų“, – išplatintame pranešime nurodė Ukrainos reintegracijos ministerija, atsakinga už rusų pajėgų okupuotas teritorijas.

Lenkų politologas Michalas Marekas mano, kad yra keli scenarijai, kaip Rusija gali į savo sudėtį „oficialiai įtraukti“ dalį Ukrainos okupuotų teritorijų. „Vienas iš variantų yra sukurti „Tauridės provinciją“, – „Kanal 24“ sakė Modernaus saugumo aplinkos studijų centro įkūrėjas M. Marekas, skelbia UNIAN. Tauridė – istorinis Krymo regiono pavaidinimas. Vis tik politologas abejoja galimybę okupuotose teritorijose rengti pseudoreferendumus, kaip įvyko Krymo aneksijos atveju.

Lietuvoje minint Gedulo ir vilties dieną, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija trėmimų istoriją kartoja Ukrainoje. „Tragišku keliu, kurį mums simbolizuoja Birželio 14-oji, šiandien žengia daugiau nei milijonas ukrainiečių, išblaškytų po šalį agresorę – Rusiją“, – minėjime pirmadienį teigė šalies vadovas. „Kiek jų sugrįš į gimtinę? Kas apgins ir grąžins Ukrainai našlaičius ir beglobius vaikus, į kuriuos jau tiesiasi kruvinos rankos?“ – retoriškai klausė jis.

Rusijos Dūmo deputatas Jevgenijus Fiodorovas propagandiniam Rusijos leidiniui „Sputnik Latvija“ pareiškė, kad jo pasiūlymas atšaukti sutartį dėl Lietuvos nepriklausomybės neturėtų apsiriboti tik Lietuva. „Mes čia tik pradėjome nuo Lietuvos. Ir suprantama, kodėl – Lietuva yra pavojingesnė Rusijos Federacijai dėl situacijos, susijusios su Kaliningrado sritimi, ir konfrontacijoje su NATO ir JAV.

Paaiškinkite 1634 metų Polianovkos taikos svarbą. Kas 1704 metais įvyko Narvoje? Kas Maskvoje 1920-aisiais pasirašė taikos sutartį ir kodėl tai svarbu dabar? Tai – ne istorijos egzamino klausimai. Tai yra aktualūs nacionalinio saugumo klausimai, turintys įtakos taikai ir karui Europoje. Jie rodo, kad Kremliaus imperialistinis mąstymas neapsiriboja vien Ukraina. Rusija siekia atkurti savo įtakos sferą remdamasi pusiau mistiniu istoriniu mandatu. Dėl to turėtų nerimauti visos Rusijos kaimynės.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) nutekintame pokalbyje rusų karys pasakoja, kad Rusijos karinės pajėgos susiduria su masišku karių atsisakymu kariauti. Jo teigimu, iš viso bataliono, kuriame jis tarnauja, į mūšį išėjo viso labo 30 žmonių, nes dalis buvo sužeisti, kiti – žuvo, o treti tiesiog atsisakė. „Pas mus, b***, da**** kas atsisakė. Į mūšį iš viso bataliono išėjo 30 žmonių. Kas sužeisti, kas žuvę, kas atsisakė, ir galiausiai liko 30 žmonių iš viso bataliono.

Prabyla vis daugiau Ukrainoje okupantų išprievartautų moterų. Rusų kareiviai pakaitomis net po keletą valandų žagina ne tik moteris ir mergaites. Kremliaus budeliai išprievartavo ir metų berniuką, kuris dėl žaizdų mirė.   (papildyta 2022-06-28) Ukrainos prokuratūra nustatė, kad atleista iš pareigų žmogus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova skleidė melagingą informaciją, įskaitant ir apie tariamai masinius rusų karių vykdytus vaikų prievartavimus.

Kaip praneša Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus, Rusijos karinės pajėgos sunaikino visus tris tiltus į Severodonecką ir taip nutraukė galimybę pasiekti šį strategiškai svarbų Rytų Ukrainos miestą. Naujausios JAV kompanijos „Maxar“ nuotraukos, padarytos birželio 11 dieną, atskleidžia Rusijos karinių pajėgų padarytos žalos mastą. Nuotraukose matyti, kad nutraukta bet kokia galimybė susisiekti su Rytų Ukrainos miestu Severodonecku, kurį Rusijos pajėgos atakuoja ištisas savaites.

Nuo ​​Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla. „Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale Lenkija priėmė per 4 mln. ukrainiečių pabėgėlių, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija.  „Nuo vasario 24-osios į Lenkiją iš Ukrainos atvyko iš viso 4 021 000 žmonių“, – nurodė pasieniečiai socialiniame tinkle „Twitter“.  Sekmadienį į šalį atvyko apie 21,5 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, ankstesnę dieną – 24,9 tūkstančio.

Ukrainiečių psichologė Jelena Šeršneva tvirtina, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tokiu, koks jis yra dabar – šaltakraujišku diktatoriumi, – pavertė dvi vaikystėje patirtos traumos. J. Šeršneva remiasi lenkų žurnalistės, teisininkės ir knygos „Vova, Volodia, Vladimiras“ autorės Christinos Kurchab-Redlich duomenimis. Ji atkapstė, kad Putinas pakeitė savo biografiją, nuslėpdamas, kad išgyveno sunkią vaikystę, turėdamas tėvus tironus, skelbia UNIAN.