karas

Šeštadienio vakaras Ukrainoje – neramus. Sprogimai vėl fiksuojami rytinėje Ukrainos dalyje, kur pranešama apie stiprias atakas. Per ataką Dnepropetrovsko srityje, Novomoskovskio raj., kurios metu sunaikinta naftos bazė, nukentėjo daugiau nei 10 žmonių. Tuo pat metu aiškėja nauji faktai apie Rusijos planuotą perversmą Ukrainoje: nuo karo pradžios Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį bandyta nužudyti 5 kartus, o jo šeima vis dar jaučia, kad yra taikiniu Nr.

Ukrainos gynybos ministerija pirmą kartą nuo karo pradžios pranešė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įrangos nuostolius, rašo UNIAN. Pasak naujienų agentūros, šiuos duomenis interviu „National Defence“ įvardijo Ukrainos gynybos viceministras Volodymyras Karpenko. „Šiai dienai dėl aktyvių kovinių veiksmų prarandame apie 30–40, o kartais net iki 50 proc. įrangos. Taigi praradome apie 50 proc. Prarasta apie 1300 BMP (kovos mašinos – aut. past.

Rusijos korvetė penktadienį du kartus įplaukė į Danijos teritorinius vandenis Baltijos jūroje, pranešė danų ginkluotosios pajėgos. Pirmą kartą rusų laivas įplaukė į šiuos vandenis šiauriau Kristiansės salos, esančios į pietus nuo Švedijos, 2 val. 30 min. vietos (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku. „Po kelių valandų ta pati korvetė vėl kirto teritorinių vandenų liniją, irgi šiauriau Kristiansės“, – teigiama danų kariuomenės pareiškime.

Istorinė diena Ukrainai. Laukusi aštuonerius metus, Ukraina žingsniu arčiau narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija pasiūlė suteikti Ukrainai, taip pat ir Moldovai, oficialų kandidatės statusą. Tiesa, tai dar turės palaiminti visos Bendrijos šalys. Ir tai – ne vienintelė geria žinia Ukrainai. Vis tik ir Putinas nesnaudžia ir pasinaudojo proga įgelti Vokietijai.

Naujame amunicijos, ginklų ir karinės įrangos pakete, kurį JAV perduos Ukrainai, yra daugkartinio paleidimo raketų sistemos HIMARS, kurias Ukrainos kariuomenė jau seniai norėjo gauti. Kol kas Vašingtonas į Kijevą išsiuntė tik keturis tokius įrenginius, bet jie turėtų būti panaudoti svarbiems mokymams, o po to, tikėtina, šių ginklų bus siunčiama ir daugiau, skelbia BBC. „HIMARS leis jiems (ukraniečiams) gauti daugiau galimybių pasipriešinimui vykdyti.

Latvija atnaujino gamtinių dujų importą iš Rusijos, tačiau nedidelėmis apimtimis, rodo Latvijos magistralinių dujotiekių ir Inčukalnio požeminės saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ interneto svetainėje pateikti duomenys. Ketvirtadienį į Latviją iš Izborsko dujų apskaitos stoties Rusijoje įtekėjo 42 546 megavatvalandės (MWh) dujų, o penktadienį pranešta apie 41 800 MWh įtekančių gamtinių dujų kiekį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino Europos Komisijos rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.

Rusijos gynybos ministerijai paskelbus, kad kare Ukrainoje kovojo 130 lietuvių, o 50 iš jų žuvo, sureagavo ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Naujienų portalui tv3.lt ministras pakomentavo Rusijos pareiškimus. Šiuo metu A. Anušauskas yra Briuselyje. „Negaliu Rusijos duomenų patvirtinti, kaip ir Rusija negali patvirtinti, nes yra dezinformatorė ir informacinio karo dalyvė. Siūlau nepasimauti ant šio kabliuko“, – atsakė ministras.

Kremlius sureagavo į Europos Komisijos siūlymą Ukrainai ir Moldovai suteikti kandidačių į Europos Sąjungą statusą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Rusija atidžiai stebi šalių bandymą tapti Bendrijos narėmis.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad tik „visiškai nutraukus ugnį“ būtų įmanoma evakuoti šimtus civilių iš Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“. „Dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų dabar neįmanoma ir fiziškai pavojinga pasitraukti iš gamyklos. Ten prisiglaudę 568 žmonės, tarp jų 38 vaikai“, – socialiniuose tinkluose parašė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus. „Pasitraukimas iš gamyklos įmanomas tik visiškai nutraukus ugnį“, – pabrėžė jis.

16-metės Valerijos iš Charkivo nuotrauka su raudona progine suknele apskriejo pasaulį. Birželį, tą dieną, kai turėjo vykti Charkivo moksleivių išleistuves, ji atėjo prie rusiškų raketų sunaikintos savo mokyklos, Nr. 134, griuvėsių. Valerija prisipažįsta, kad tokio rezonanso nesitikėjo. „Tai visai ne apie mane. Tiesiog norėjau atkreipti dėmesį į situaciją“, – BBC sakė mergina. Mokykla, kurioje mokėsi Valerija, buvo sunaikinta pirmosiomis karo dienomis – vasario 27 d. „... Man 16 metų.

Europos Komisija siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą. Apie tai penktadienį spaudos konferencijoje pranešė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti Ukrainai europinę perspektyvą ir kandidatės statusą. Visa tai daroma suprantant, kad šalis vykdys svarbias reformas. (...) Moldovai galioja tokia pati rekomendacija kaip ir Ukrainai“, – žurnalistams pranešė U. von der Leyen.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad humanitarinė situacija Rytų Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, „kelia itin didelį nerimą“ ir toliau blogėja. „Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo karo pradžios humanitarinė situacija visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbase, kelia itin didelį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – sakoma JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) pareiškime. Jame nurodoma, kad „ypač neramina“ padėtis Sjevjerodonecke ir aplink jį.

Nevyriausybinė organizacija „Stiprūs kartu“ penktadienį perspėjo dėl kritinio būsto poreikio ukrainiečiams karo pabėgėliams. Organizacija teigia, kad daugelis žmonių, savanoriškai užleidusių būstus ukrainiečiams, sudarydavo panaudos sutartis trims mėnesiams, ir šis terminas pasibaigė. Anot jos, pabėgeliams iš Ukrainos tampa beveik neįmanoma rasti butą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos premjeras Mario Draghi po savo pirmojo vizito Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios penktadienio naktį traukiniu sugrįžo į Lenkiją, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Valanda prieš jų traukinio atvykimą į Lenkijos Peremislio miestą M. Draghi su E. Macronu jo vagone surengė dvišalį susitikimą.

Žiniasklaida praneša, kad Belgorodo srityje, Rusijoje, sudužo Rusijos karinis lėktuvas. Manoma, kad tai Su-25 modelio lėktuvas. Apie incidentą paskelbė ir Ukrainos, ir Rusijos žiniasklaidos priemonės. „Šiandien Belgorodo srityje per planuotą mokomąjį skrydį sudužo lėktuvas Su-25, praneša Vakarų karinės apygardos spaudos tarnyba. Pilotas katapultavosi ir buvo evakuotas į aerodromą. Pavojaus piloto sveikatai nėra.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Rusiją užtikrinti, kad su Ukrainoje į nelaisvę paimtais amerikiečiais savanoriais būtų elgiamasi kaip su karo belaisviais.    Valstybės departamentas taip pat nurodė, kad Ukrainoje, kaip manoma, dingo trečias amerikietis. Anksčiau skelbta, kad praėjusią savaitę Rusijos pajėgos per mūšį paėmė į nelaisvę du JAV kariuomenės veteranus, kovojusius ukrainiečių pusėje.

Vokietijos leidinys „Die Welt“ skelbia, Ukrainoje ketvirtadienį apsilankę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai „už uždarų durų“ ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „nusileisti Maskvai“. „Užkulisiuose trys ES politikai Scholzas, Macronas ir Draghi ragina Ukrainą padaryti nuolaidų Maskvai. Jie nori taikos sprendimo, kuris būtų kuo ekonomiškesnis, ir nesupranta, dėl ko iš tikrųjų kilo šis konfliktas“, – rašo „Die Welt“ autorius Christophas B. Schiltzas.

Nuo karo tėvynėje pabėgusius ukrainiečius apgyvendinę Lietuvos gyventojai ir verslas 59 iš 60 šalies savivaldybių birželį gaus kompensacijas – paskirstyta daugiau kaip 1,1 mln. Eur. Gegužės mėnesį šalies gyventojams, priėmusiems ukrainiečius, dar išmokėta beveik 300 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šių metų birželį už gegužės mėnesį daugiausiai valstybės biudžeto lėšų šiam tikslui skirta didžiųjų šalies miestų savivaldybėms – Kauno (183,4 tūkst. Eur), Vilniaus (158,4 tūkst.

Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos karinės pajėgos įsteigė mažiausiai 20 filtravimo stovyklų ir kalėjimų. Tai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Nuolatinės tarybos posėdyje pareiškė Ukrainos atstovas Jevhenas Cimbaliukas, skelbia „Ukrinform“. „Vis dar yra daug vietų, kur nusikaltimai nesiliauja. Okupuotose teritorijose nustatyta mažiausiai 20 filtravimo stovyklų ir kalėjimų“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino, kad jo derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nedavė norimų rezultatų, tačiau mano, kad šias derybas būtina tęsti.

Europos Komisija penktadienį susitinka pagreitinta tvarka parengti nuomonės dėl Ukrainos siekio tapti kandidate į Europos Sąjungos nares, įtakingiausiems bloko lyderiams ankstesnę dieną apsilankius Kyjive. Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų sutektas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.

JAV Karo studijų institutas (ISW) savo naujausioje analizėje įspėja, kad Rusijos karinės pajėgos gali surengti provokacinę ataką netoli Chersono, kad pakirstų ukrainiečių gyventojų palaikymą kontratakai. Pasak JAV analitikų, kadangi laikinai okupuoto Chersono gyventojai palaiko Ukrainos gynėjus ir tikisi miesto išvadavimo greitu metu, Rusijos karinės pajėgos gali suorganizuoti provokacinę ataką, kurioje neva apsimestų, kad Chersonui ar jo gyventojams žalą daro ne Rusijos, o Ukrainos pajėgos.

Rusija jau „strategiškai pralaimėjo“ savo karą su Ukraina, patyrė daug nuostolių ir sustiprino NATO, penktadienį paskelbtame interviu sakė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas. „Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės. „Rusija strategiškai jau pralaimėjo.

Tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozevas teigia, kad JAV žinojo apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus pulti Ukrainą, kurių nežinojo net 90 proc. Rusijos saugumo pareigūnų ir žmonių iš Kremliaus vadovo aplinkos. JAV Ukrainą apie tai, kad Rusija ketina įsiveržti į jos teritoriją, įspėjo vėliausiai pernai rudenį. „Kaip tai buvo galima pasiekti? Tik turint „kurmį“ aukščiausiame lygyje.

Rusijos pajėgos smarkiai apšaudė šalia Sjevjerodonecko esantį Lysyčanską. Anot vietos valdžios, yra „daug žuvusiųjų“, tačiau tikslus skaičius nenurodomas. Taip pat pranešama, kad įnirtingi mūšiai tęsiasi ir Sjevjerodonecke. Vietos valdžia pabrėžia, kad miestas vis dar nebuvo užimtas Rusijos pajėgų, kaip mėgsta sakyti rusai. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:05 | Sprogimai Charkive UNIAN praneša, kad vėlyvą penktadienio vakarą Charkive nugriaudėjo sprogimai.

Mąstymo intoksikacijos lygis Rusijoje labai pavojingas, o pakeisti jį gali prireikti ir 50 metų, ketvirtadienį duodama interviu JAV nevyriausybinei organizacijai „Atlantic Council“ sakė premjerė Ingrida Šimonytė. „Nepakaks Aleksejaus Navalno paleisti iš kalėjimo ar kitų politinių oponentų. Manau, mąstymo intoksikacijos lygis Rusijoje labai pavojingas.

Paryžius perduos Ukrainai dar šešias ilgojo nuotolio savaeiges haubicas CAESAR, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją, ketvirtadienį lankydamasis Kyjive pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Išskirtiniame interviu britų žurnalistui Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija nėra švari ir to nesigėdija. S. Lavrovas BBC žurnalistui Steve Rosenbergui davė išskirtinį interviu. Kaip rašo žurnalistas, beveik keturis mėnesius trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą kainavo tūkstančius civilių gyvybių, Ukraina buvo sugriauta, tačiau S. Lavrovas žiūrėdamas tiesiai į akis aiškina, kad viskas nėra taip, kaip atrodo. „Mes neįsiveržėme į Ukrainą“, – aiškina jis.

Rusija planuoja atlaikyti Vakarų sankcijas ir užbaigti savo misiją Donbase, CNN pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis taip pat pripažino, kad Maskva dėl Vakarų sankcijų atsidūrė nepatogioje padėtyje. Paklaustas apie Rusijos ketinimus užimti dalį Ukrainos, D. Peskovas teigė, kad tai esą priklausys nuo „vietos žmonių valios“. „Tikslas numeris vienas – apsaugoti Donbaso ir Luhansko gyventojus nuo tų, kurie, pavyzdžiui, dabar apšaudo Donecką ir žudo ten civilius gyventojus.

Ukraina sulaukė galingų svečių – į karo siaubiamą Ukrainą traukiniu atvažiavo Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai. Tiesa, rusų karo nusikaltimų simbolyje – Irpinėje – apsilankiusius Macroną, Šolcą ir Dragį vienija ne tik parama Ukrainai, bet ir noras kalbėtis su agresoriumi Vladimiru Putinu. Dėl to Macronui net teko teisintis. Savo ruožtu Rusijos elitas iš jų tyčiojasi.

Vokietija teiks karinę paramą Ukrainai tiek ilgai, kiek reikės, ketvirtadienį pareiškė Kyjive viešintis kancleris Olafas Scholzas, kritikuojamas dėl palyginti lėtos Berlyno reakcijos siunčiant ginkluotę. „Mes remiame Ukrainą tiekdami ginklus. Tai darysime tol, kol to reikės“, – sakė jis spaudos konferencijoje, kurioje be jo dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Italijos, Prancūzijos bei Rumunijos lyderiai.

Ketvirtadienį Ukrainoje pirmą kartą lankantis Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiams Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas aršiai sureagavo į šį vizitą.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, ketvirtadienį lankydamasis netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, pareiškė, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų pažeista ir sugriauta Ukrainos infrastruktūra bus atstatyta. „Viską atstatysime. Jie sugriovė vaikų darželius, sunaikino žaidimų aikšteles. Viskas bus atstatyta“, – per bendrą kelionę su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos žurnalistams sakė M. Draghi. Jo žodžius citavo atstovas spaudai.

Rusijos centrinio banko vadovė ketvirtadienį perspėjo, kad šalies ekonomika patiria stiprų išorinį spaudimą, kuris gali tęstis neribotą laiką, ir sumažino viltis, kad sąlygos gali grįžti į tas, kurios buvo prieš karo Ukrainoje pradžią. „Man atrodo, kad visiems akivaizdu, jog nebus taip, kaip buvo anksčiau“, – sakė Elvira Nabiullina Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo, kasmetinio parodomojo susitikimo, skirto investuotojams, sesijoje.

Vos 2020 metais veiklą pradėjusi Japonijos pigių skrydžių bendrovė „Zipair“ jau priversta keisti savo logotipą – raidę „Z“, kuri dabar siejama su Rusijos invazija į Ukrainą. Raide „Z“ yra pažymėta dalis į Ukrainą siunčiamų Rusijos tankų ir kitos technikos, ją taip pat galima matyti ant Ukrainą užpuolusių rusų karinių uniformų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį lankydamasis Irpinėje netoli Kyjivo sakė, kad Ukraina privalo laimėti karą su Rusija. „Prancūzija kartu su Ukraina yra nuo pirmosios dienos. Nedviprasmiškai palaikome ukrainiečius. Ukraina privalo priešintis ir laimėti“, – Irpinėje žurnalistams sakė E. Macronas, atsakydamas į klausimą dėl savo ankstesnių pastabų, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.

Laikinai okupuoto Pietų Ukrainos miesto Melitopolio ūkininkai pavaišino Rusijos karius užnuodytomis vyšniomis, praneša miesto meras Ivanas Fiodorovas. „Mūsų ūkininkai parengė dar vieną dovaną rašistams – tai „pagerintos“ vyšnios, sukėlusios negalavimus jas iš ūkininkų pavogusiems [kariams]. Tai dar viena partizaninio pasipriešinimo forma Melitopolio srities teritorijoje. Nereikia nieko iš mūsų vogti! Visa tai užauginta mūsų ūkininkų triūsu“, – pranešė I. Fiodorovas. Jo teigimu, „99 proc.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi atvykęs į Kyjivą, pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arachamija pranešė, kad kasdien Rytų Ukrainos regione Donbase žūsta arba sužeidžiama iki 1000 Ukrainos karių. Šis skaičius reikšmingai didesnis nei skelbta iki šiol. Anot D. Arachamijos, vidutiniškai per dieną žūsta apie 200–500 Ukrainos gynėjų, o dar daugiau – sužeidžiama, skelbia UNIAN.

Ukrainoje dingo du jai padėję amerikiečiai savanoriai ir manoma, kad juos į nelaisvę paėmė Rusija, trečiadienį pranešė pareigūnai ir dingusiųjų giminaičiai. Amerikiečių belaisvių reikalas dar labiau komplikuotų Jungtinių Valstijų pastangas skirti milijardų dolerių (eurų) vertės pagalbą Ukrainai, bet išvengti tiesioginės konfrontacijos su Rusija. Alexander'as Drueke'as ir Andy Huynhas, Alabamoje gyvenę JAV kariuomenės veteranai, ryšį su savo šeimomis prarado po kovų Ukrainoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį iš Lenkijos traukiniu išvyko į Kyjivą, pranešė italų ir vokiečių žiniasklaida.  Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF ir Italijos dienraštis „La Repubblica“ pranešė, kad trys lyderiai į Ukrainos sostinę išvyko ketvirtadienį ryte. Naujienų agentūros AFP gautame vaizdo įraše matyti, kaip jie kartu sėdi traukinio kupė.

JAV generolas Markas Milley teigia, kad Ukraina efektyviai valdo jai tiekiamus vakarietiškus ginklus ir puikiai naudoja savo įgūdžius kovodama su karių skaičiumi jos pajėgumus viršijančiomis Rusijos pajėgomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį pasikalbėjęs su JAV vadovu Joe Bidenu, sakė esąs dėkingas už naują amerikietiškų ginklų paketą Kyjivui. „Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują mūsų gynybos pastiprinimą, apie naują 1 mlrd. dolerių (962 mln. eurų) paramos paketą, – vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Esu dėkingas už šią paramą, ji ypač svarbi mūsų gynybai Donbase.

Sklindant gandams, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas serga ir gali mirti, daugelis domisi tolesniais Kremliaus veiksmais. Ukrainos karo ekspertas Aleksandras Kovalenka įvertino, ar karas baigsis, jei Rusijos prezidentas mirs.  Kaip Ukrainos televizijai „24 kanalas“ sakė A. Kovalenka, jei V. Putinas mirs, karas Ukrainoje klostysis pagal skirtingus scenarijus. Vienok, situacija priklausys nuo to, kas užims jo vietą.

Europos Sąjungos atsaku į Rusijos invaziją į Ukrainą patenkinti 59 proc. europiečių, o 57 proc. pritaria savo šalių vyriausybių reakcijai, rodo „Eurobarometro“ apklausos duomenys.  Remiantis jais, 93 proc. respondentų pritaria humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms teikimui, o 91 proc. palaiko nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimą.      Ekonomines sankcijas Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir fiziniams asmenims palaiko 80 pro. europiečių.

Rusijos karinės pajėgos įnirtingai atakuoja Rytų Ukrainos Luhansko sritį ir vienu metu ją bando pulti devyniomis kryptimis, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. V. Zalužno teigimu, Rusija Luhansko srities šiaurėje sutelkė savo pagrindines smogiamąsias pajėgas.

Šeši iš dešimties lietuvių palaikytų visuotinį šaukimą į kariuomenę, rodo ketvirtadienį paskelbta LRT užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Už visuotinį šaukimą į kariuomenę pasisakė 58 proc. respondentų. 49 proc. apklaustų gyventojų pritartų, kad visuotinis šaukimas galiotų tik vaikinams, 9 proc. pritartų visuotiniam šaukimui ir merginoms, ir vaikinams. 34 proc. šalies gyventojų nepritaria visuotinio šaukimo įteisinimui Lietuvoje, o 8 proc.

Ukrainos vidaus reikalų viceministras Jevhenijus Jeninas pranešė, kad Ukrainos teisėsaugos pareigūnai užkirto kelią teroristiniam išpuoliui prieš šalies vadovybę. „Mūsų šaltinių informacija leido užkirsti kelią teroristiniam išpuoliui prieš mūsų šalies vadovybę. Daugiau detalių galėsime atskleisti po mūsų pergalės [kare]“, – J. Jeniną cituoja „Ukrainska Pravda“. Anot J. Jenino, civiliai Ukrainos gyventojai padeda policijai vykdyti kovos su sabotažu operacijas.