karas

Po Rusijos apšaudymo prie antrojo pagal dydį Ukrainos Charkivo miesto į ligoninę pateko mažiausiai du civiliai gyventojai, penktadienį pranešė regiono gelbėjimo tarnybos. Gelbėtojų komandos ieškojo daugiau nukentėjusiųjų 12 km į šiaurės vakarus nuo Charkivo esančiame Derhačių miestelyje, kuris pastarosiomis savaitėmis tapo kelių smūgių taikiniu.

Kviečių kainoms staigiai kylant į viršų dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą, svarbiai šios prekės eksportuotojai – Argentinai – gresia „blogiausias per 12 metų šios kultūros sėjos scenarijus“, ketvirtadienį buvo pareikšta dideliame prekybos forume. Rosarijaus prekybos valdyba pareiškė, kad Argentinoje 2022–2023 metų sezonu kviečiais apsėtas plotas šalyje bus mažesnis nei tikėtasi – 6,2 mln. hektarų. Tai yra 700 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija karu siekia ištrinti Ukrainos istoriją, tapatybę ir apskirtai paneigti Ukrainos egzistavimą. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad po karo Ukraina bus kitokia šalis – nepriklausoma valstybė, kuri apgynė savo laisvę. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo su Jungtinės karalystės (JK) studentais, rašo BBC. Pokalbio metu V. Zelenskis kalbėjo apie karą Ukrainoje. Pasak jo, 107 dienas (tiek trunka karas) Ukraina tikrino savo galimybes išlikti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį gyrė Jungtinės Karalystės lyderystę ir jos paramą Kyjivo kovai su Rusija. Tai jis pareiškė JK gynybos sekretoriui Benui Wallace'ui atvykus iš anksto neskelbto vizito. „Žodžiai virsta veiksmais. Tuo skiriasi Ukrainos santykiai su Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis“, – sakė prezidentas V. Zelenskis vaizdo pareiškime. „Ginklai, finansai ir sankcijos – šiais trimis klausimais Britanija demonstruoja lyderystę“, – pridūrė jis.

Ukrainoje žmonėms ėmė trūkti druskos. Rusams sugriovus didžiausią šalies druskos perdirbimo gamyklą, parduotuvės liko tuščios. Ten, kur druskos vis dar galima įsigyti, mažmenininkai smarkiai pakėlė kainas. Kur ukrainiečiai pirks druskos ir ar jos kaina dar didės? Ukrainietiška druska – produktas, kurio anksčiau buvo galima nusipirkti už mažiau nei 10 grivinų. Dabar produkto kainos padidėjo kelis kartus. O sudėtingiausia išvis rasti druskos Ukrainos prekybos centrų lentynose.

Aiškėja, ir kodėl Putiną į tualetą užsienio vizitų metu lydi būrys apsaugininkų. Tyrimą atlikę prancūzų ir rusų žurnalistai sako, kad jie su savimi iš tualeto išsineša tai, ką Putinas ten palieka. O tuo metu Ukrainos kariuomenei išseko turėtos amunicijos atsargos ir tenka kliautis vien sąjungininkų tiekiamais ginklais. O šių taip pat trūksta. Artilerijos kare Rusijos persvara – penkiolika haubicų prieš vieną, ir Rusija šį karą laimi.

Prancūzija nori, kad Ukraina laimėtų karą, kurį sukėlė Maskva, penktadienį pareiškė prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas. Šie komentarai pasirodė po to, kai Prancūzijos prezidentas sukėlė diskusijų savo pastaba, kad Rusija neturėtų būti pažeminta. „Kaip sakė prezidentas, mes norime Ukrainos pergalės. Norime, kad būtų atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Rumunijoje dalyvavo NATO rytinio flango šalių – vadinamojo Bukarešto devyneto – valstybių vadovų susitikime, prie kurio prisijungė ir Aljanso Generalinis Sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašoma pranešime spaudai. Susitikime buvo aptartos atsakomosios priemonės į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, regiono saugumo stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimai.

Bernas dėl karo Ukrainoje nusprendė Rusijai ir Baltarusijai paskelbti naujas, Europos Sąjungos paruoštas sankcijas, apimančias dalinį rusiškos naftos importo embargą, sakoma Šveicarijos valdančiosios Federalinės Tarybos tinklalapyje penktadienį paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino nepalikti jo šalies, siekiančios tapti Europos Sąjungos nare, „pilkojoje zonoje“. Toks jo pareiškimas nuskambėjo artėjant ES viršūnių susitikimui, per kurį bus sprendžiama dėl siūlymo Ukrainai suteikti kandidatės statusą. „Pirmiausia reikia pagaliau panaikinti šią pilkąją zoną“, – sakė V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į 2022 metų Kopenhagos demokratijos viršūnių susitikimą.

Rusijos valdžia nuo kovo pabaigos nepraneša apie žuvusius per karą Ukrainoje. Medikai gelbsti išgyvenusius laikydamiesi konfidencialumo. Rusijoje yra daugiau nei 140 karo ligoninių, tačiau sužeistieji vežami ir į civilines ligonines, o gydytojai iš visos šalies siunčiami į pasienio rajonus. BBC rado 50 ligoninių į kurias vežami sužeistieji. Sunkios būklės kariai evakuoti į centrines ligonines, kuriuose ne visus pavyksta išgelbėti.

Dabar Maksimas Lucikas atrodo daug vyresnis ir rimtesnis, o juokauja daug mažiau nei tada, kai pirmą kartą kalbintas – prieš kelis mėnesius, iš karto po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jis davė interviu BBC. Tada 19-metis studentas ką tik buvo nutraukęs mokslus ir savanoriškai išėjęs į karą. Visai neseniai jam teko ištverti nelengvą kelionę, grįžus iš fronto linijos Donbase.

Ukraina tiria aplinkybes, kuriomis Maskvos remiamas separatistų teismas skyrė mirties bausmę dviem britams ir vienam Maroko piliečiui, pranešė Kyjivas. Ukrainiečių generalinė prokurorė Iryna Venediktova vėlų ketvirtadienio vakarą paskelbtus mirties nuosprendžius apibūdino kaip tarptautinės teisės „pažeidimą ir pasityčiojimą“ bei pabrėžė, kad su šiais vyrais turi būti elgiamasi sąžiningai pagal Ženevos konvencijas.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos režimas siekia įrodyti nedemokratinės galios sistemos pranašumą prieš demokratinę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Penktadienį kalbėjusi kasmetiniame Kopenhagos demokratijos susitikime ji pabrėžė, kad Rusija laukia Vakarų nuovargio ir pasidavimo jos padiktuotomis sąlygomis bei palygino situaciją su 1938-aisiais, pasauliui tuomet stebint tuometinės nacistinės Vokietijos vykdytą kaimyninių Europos šalių aneksiją, atvedusią prie Antrojo pasaulinio karo.

Rusijos centrinis bankas penktadienį pranešė apie sprendimą sumažinti bazinę palūkanų normą dar 150 bazinių punktų iki 9,5 proc. – iki lygio, taikyto iki karo Ukrainoje. Jo pranešime teigiama, kad išorinės sąlygos Rusijos ekonomikai tebėra sudėtingos ir reikšmingai riboja ekonominę veiklą, tačiau infliacija lėtėja sparčiau, o ekonominio aktyvumo nuosmukis yra mažesnio masto nei tikėtasi balandžio mėnesį.

Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama Kopenhagos demokratijos forume pareiškė, kad vykstant karui Ukrainoje turime tik du pasirinkimus – išsaugoti veidą Putinui arba gyvybes ukrainiečiams. Šie pasirinkimai ir tai, ką pasirinks Europa, lems ateitį ir net naujos tarptautinės sistemos susiformavimą, nes tokie dalykai kuriasi vykstant svarbiems įvykiams.

Rusijos karinės pajėgos, akivaizdu, nesugeba užtektinai aprūpinti ir pamaitinti savo karių. Iš fronto linijos girdėti jau ne pirmas pasakojimas, kaip rusų kariai valgo Ukrainoje pagautus valkataujančius šunis. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nutekino rusų kario pokalbį su jo žmona. Pokalbyje vyras prašo atspėti, ką tądien valgė. Pasirodo, kad tai buvo šuo. Moteris: Labas, salduti, kaip tu? Karys: Žinai, ką šiandien valgiau? Tu to dar niekada nevalgei. Gyvūną.

Dar pačioje karo Ukrainoje pradžioje ukrainiečių kariai dalijosi radę rusų okupantų maisto davinius, kurių galiojimo laikas buvo pasibaigęs dar 2015 metais. Dabar socialinius tinklus užkariauja dar vienas vaizdo įrašas, tik šįkart vienas ukrainietis apžvelgė, ką savo kuprinėje turi rusų kariuomenės medikas. Anot vaizdo įrašą filmavusio ukrainiečio, Rusijos kariuomenės lauko mediko kuprinė buvo atimta iš mediko Brovarų rajone, Kyjivo srityje.

Rusija trečią kartą pakeitė datą, iki kurios šalies karinės pajėgos turi užimti Rytų Ukrainos miestą Severodonecką. Jei anksčiau kalbėta apie birželio 1 ar 10 dienas, dabar jau – apie birželio 22-ąją. Luhansko srities, kuriai ir priklauso Severodoneckas, karinės administracijos pirmininkas Sergijus Luhanskas Ukrainos televizijai pranešė žinantis apie naująją datą. „Severodonetske tęsiasi įnirtingos gatvių kovos. Aliname priešą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis, kai Rusija įvykdys visus Putino iškeltus vadinamosios „specialiosios operacijos“ tikslus. Ketvirtadienį spaudos konferencijoje paklaustas, kada Kremlius numato karo pabaigą, D. Peskovas pateikė tokį atsakymą. „Prezidentas Putinas išdėstė specialiosios karinės operacijos tikslus.

Dėl nuostolių, patirtų per mūšius su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis Charkivo srityje, Rusijos motorizuotųjų šaulių dalinys iš 1-ojo armijos korpuso atsisakė kovoti pilna sudėtimi. „Paaiškėjo, kad dėl nuostolių, patirtų per mūšius su Ukrainos gynėjais Charkivo srityje, 1-ojo armijos korpuso motorizuotųjų šaulių dalinys atsisakė dalyvauti karo veiksmuose pilna sudėtimi“, – „Facebook“ praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad rusai išvedė iš Severodonecko likusius buriatų karius, nes jie patyrė didelių nuostolių. „Jie krenta kaip musės. Rašistai (žodžių „rusai“ ir „fašistai“ kombinacija – red. past.) išvedė iš Severodonecko likusius buriatus, nes jie neatlaiko muštynių su ukrainiečių gynėjais. Severodonecke tęsiasi įnirtingos kovos. Buriatai atsitraukė, nes yra žymiai silpnesni už mūsų gynėjus“, – „Facebook“ rašė S. Haidajus.

Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Kovalenka teigia, kad Rusijos Federacijos šturmuojamas Rytų Ukrainos miestas Severodoneckas bus ne paskutinis didelio masto mūšis per šį karą. Jis įvardijo, kad Rusijos karinės pajėgos bando veržtis Slovjansko ir Bachmuto kryptimis, kurios jiems labai svarbios. „Žinoma, Severodoneckas nėra paskutinis jų šizofreniškuose planuose, nes tada jiems reikia Lysyčansko, kurį dabar tvirtai laiko mūsų gynėjai“, – Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė O. Kovalenka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie sėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovą su rusų pajėgomis Zaporižios ir Charkivo srityse. „Severodoneckas, Lysyčanskas, kiti Donbaso miestai, kuriuos okupantai dabar laiko pagrindiniais taikiniais, laikosi. Tam tikro pozityvo turime Zaporižios srityje, kur pavyksta sužlugdyti okupantų planus. Palaipsniui judame į priekį Charkivo srityje, išlaisvinant mūsų žemę.

Rusijos pajėgos vėl ruošiasi atnaujinti Slovjansko puolimą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Rusija taip pat toliau meta pajėgas Severodonecko kontrolei perimti bei siekia ten blokuoti ukrainiečių karius. Situacija keičiasi ir jūrose, Rusija Juodojoje bei Azovo jūrose rengiasi civilinės laivybos blokavimui, yra paruošusi raketas.

Prasidėjus karui Ukrainai, virš Vakarų Europos šalių pakibo tamsus debesis – ypač stipriai kritikuojami Vokietijos sprendimai.  Tiesa, neigiamai vertinami ne tik dabartinės valdžios, bet ir buvusių Vokietijos vadovų sprendimai. Kritikų taikiklyje – buvusi ilgametė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri palaikė glaudžius ryšius su Maskva. Ar jai derėtų už tai atsiprašyti, komentuoja politologas.

Ukrainiečiai pripažįsta mūšio lauke patiriantys milžiniškų nuostolių ir skelbia, kad Rusija Severodonecke artilerijos ugnimi šluoja ir juos, ir savus karius, kad tik užimtų miestą. Tuo metu Rusija pranešė Baltijos jūroje pradėjusi didelio masto karines laivyno pratybas ir žada netrukus pati eksportuoti iš Ukrainos grūdus per okupuotus ir užblokuotus uostus. Kremliaus pakalikai Ukrainoje net neslepia tai jau darantys – dalis grūdų per Krymą keliauja ne kur kitur, o į Turkiją.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokie bandymai primesti Ukrainai „blogą taiką“, suteikiant teritorinių nuolaidų Rusijai, būtų „morališkai atgrasūs“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „galėtų ir toliau sukioti peilį žaizdoje, krokodilas paprasčiausiai galėtų sugrįžti, kad gautų daugiau, ir sakyti, kad jo agresija ir smurtas pasiteisino“, sakė B. Johnsonas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale visoje Europoje užregistruota beveik 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos.

Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad fronte Rytų Ukrainoje matyti Rusijos kariuomenės judėjimo pokyčiai, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė užduotį iki birželio 10 dienos užimti Severodonecką – miestą Luhansko srityje. „Situacija fronte keičiasi labai greitai. Zaporižios kryptimi priešas telkė karių grupę, galvojome, kad iš ten jis tęs puolimo operacijas Zaporižios arba Kramatorsko link.

Socialiniuose tinkluose plinta ukrainiečių kario žodžiai, kuriuose jis ragina ukrainiečius daryti viską, kad laimėtų karą, o tai būtina padaryti dėl vaikų ateities.  95-osios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkų brigados pareigūnas Jurijus Kochevenka vaizdo įraše paaiškino, kodėl ukrainiečiai privalo laimėti dabar, kad šis karas daugiau nebesitęstų ir neliktų tarsi palikimas ateities kartoms.

Rusijos karinės pajėgos, kaip teigia jų kariai, aptarė būdą „išminuoti“ Mariupolį per minų laukus paleidžiant į nelaisvę paimtus ukrainiečius. Jie tai vadina „išminavimu natūraliu būdu“. Apie šiuos Rusijos pajėgų svarstymus Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sužinojo per nutekintus telefono pokalbius.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad Ukraina kasdien per karą praranda iki 100 savo karių, o sužeistųjų skaičius per dieną gali siekti iki 500. Apie tai „Telegram“ pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Pranešime pažymima, kad Kremlius „toliau spaudžia masėmis, bet buksuoja, susiduria su dideliu pasipriešinimu ir patiria didžiulius nuostolius“, skelbia UNIAN. „Padėtis priešakinėse linijose yra sunki. Kasdien žūsta iki 100 mūsų karių ir iki 500 sužeidžiama.

Vakarų šalių gamybos toliašaudės artilerijos sistemos leistų Ukrainos pajėgoms atremti Rusijos kariuomenę ir per kelias dienas susigrąžinti įnirtingai atakuojamą rytinį Sjevjerodonecko miestą, ketvirtadienį pareiškė vienas regiono pareigūnas.

Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo palaikyti Ukrainą iki pergalės ir visiško teritorijos vientisumo atkūrimo. Parlamento priimtu dokumentu kviečiama vadovautis nuostata, kad karas gali būti baigtas tik tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kurie bus priimtini Ukrainai. Rezoliucija priimta už ją balsavus 60 Seimo narių. Dokumentą teikė visų Seimo frakcijų atstovai, tačiau balsavime dalyvavo tik valdantieji.

Karai baigiami diplomatinėmis pastangomis, tačiau Rusijos karo Ukrainoje atveju tokių derybų artimiausiu atveju nebus, teigia JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Europos ir Eurazijos reikalams Karen Donfried. Jos teigimu, būtent dėl to, kad JAV nemato galimybės Ukrainai ir Rusijai sėsti prie derybų stalo, Jungtinės Valstijos darys viską, kad dar labiau sustiprintų Ukrainos pozicijas.

Rusijos valdžios institucijos, tęsdamos prieš karą Ukrainoje pasisakančių piliečių persekiojimą, trečiadienį pratęsė vieno Kremliaus kritiko suėmimo terminą, patvirtino kaltinimus kitiems dviem asmenims ir privertė Maskvos vyriausiąjį rabiną bėgti iš šalies. Netrukus po to, kai vasario gale į Ukrainą įžengė Vladimiro Putino pasiųsti kariai, Rusija priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už tariamai melagingos informacijos apie šalies kariuomenę paskelbimą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sukritikavo idėją derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Jis tai palygino su pokalbiais su Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu.

Pietinį Ukrainos uostamiestį Mariupolį okupavusios Rusijos karinės pajėgos verčia vietos gyventojus humanitarinės pagalbos laukti ištisas dienas. Kaip skelbia „Nexta“, tam, kad gautų maisto, gyventojai turi užsirašyti į eiles, kuriose laukti reikia dvi ar tris dienas. Jau šią savaitę skelbta, kad Rusijos okupuotame Mariupolyje pasireiškė milžiniškas maisto produktų ir vandens deficitas.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją Rusijos Federacija į Ukrainą paleido mažiausiai 2100 raketų. Tai, kur per tris mėnesius smogė rusų raketos, pusantros minutės vaizdo klipe pavaizdavo Oleksandras Filoničevas. Jo sukurtoje animacijoje matyti, kad pirmosiomis karo dienomis Rusijos raketų atakos buvo paskirstytos daugmaž tolygiai po visą šalį, nors situacija liko palyginus rami Vakarų Ukrainoje.

Rusijos Federacija artimiausiais mėnesiais gali surengti puolimą prieš du Ukrainos regioninius centrus – Mykolajivą ir Zaporižią. Kol kas Ukrainos pusė nepastebi didelių priešo pajėgų koncentracijos puolimui, „Reuters“ komentare sakė Mykolajivo regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas. „Manau, kad artimiausiais mėnesiais [Rusijos karinės pajėgos] turi tam tikrų galimybių atakuoti Zaporižią ir Mykolajivą.

Aukšto rango Vakarų pareigūnas mano, kad rusų jau kurį laiką aktyviai atakuojamas Rytų Ukrainoje esantis Severodoneckas neatsilaikys ir pateks į rusų rankas. Ukraina praneša, kad mieste vyksta intensyvūs mūšiai, kovojama dėl kiekvieno pastato ir gatvės, tačiau ukrainiečiams tam tikrose miesto dalyse esą pavyko kiek atstumti rusų karius.

Vokietijos vyriausybė planuoja leisti dar penkerius metus prašyti kompensacijos asmenims, patrauktiems atsakomybėn ar figūravusiems tyrimuose pagal nacių laikų įstatymą, kriminalizavusiame homoseksualumą ir uoliai taikytą dar ilgai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, trečiadienį pranešė šalies teisingumo ministras.

Rytų Ukrainoje esantis Sjevjerodonecko miestas po įnirtingų kovų dabar „didžiąja dalimi“ kontroliuojamas Rusijos, o jo miestas dvynys Lysyčanskas yra smarkiai apgriautas, trečiadienį pareiškė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Maskvos pajėgos „kontroliuoja didelę dalį Sjevjerodonecko. Pramonės zona vis dar yra mūsų, ten nėra rusų. Mūšiai vyksta tik miesto viduje esančiose gatvėse“, platformoje „Telegram“ pranešė S. Haidajus.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmės pasauliui stiprėja ir veikia jau 1,6 mlrd. žmonių. „Karo poveikis aprūpinimui maistu, energetikai ir finansams yra sisteminis, rimtas ir vis spartėjantis“, – sakė generalinis sekretorius, pristatydamas antrąją JT ataskaitą apie karo padarinius.

Nors pati Rusija blokuoja ukrainietiškų grūdų eksportą, Lavrovas Turkijoje dėl to kaltina Ukrainą ir sako, kad grūdai pajudės tik tada, kai Kyjivas išminuos savo uostus. Ir nors Lavrovo kaltinimai Ukrainai skamba absurdiškai, Turkijoje jis rado užtarėją. Turkų diplomatijos vadovas net pareiškė, kad Rusijos reikalavimai atšaukti sankcijas mainais į grūdų eksportą esą yra teisėti. Tai – lyg smūgis peiliu į nugarą ir Ukrainai, ir Vakarams.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad pasaulinę grūdų krizę sukėlė Kremliaus invazija į Ukrainą, neigdamas Maskvos teiginius, esą produkcijos kainos šoktelėjo dėl Vakarų šalių sankcijų Rusijai. „Mes su prezidentu aktyviai bendravome apie tikrąją šios krizės priežastį: tai Rusijos agresija, o ne sankcijos“, – žurnalistams per spaudos konferenciją sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Buvęs britų žvalgybos (MI6) pareigūnas sako „nematantis“, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų likti valdžioje „po trijų ar šešių mėnesių“, skelbia BBC. Kalbėdamas su BBC radijo laida „World at One“, Christopheris Steele‘as sakė, kad kai Vakarų sankcijos Rusijai, ypač su energetika susijusios priemonės, pradės veikti visapusiškai, V. Putino dienos bus „suskaičiuotos“. Paprašytas plačiau pakomentuoti, kodėl numato būtent tokį laiko tarpą, Ch.

Pasaulio ekonomikai gresia žalingas 8-ąjį dešimtmetį jau patirtas „stagfliacijos“ laikotarpis, kurį daugiausia lems Rusijos invazija į Ukrainą, perspėjo Pasaulio bankas, sumažinęs metinę pasaulinės ekonomikos augimo prognozę. Toksiškas silpno augimo ir kylančių kainų derinys gali sukelti didelę krizę dešimtyse skurdesnių šalių, kurios vis dar stengiasi atsigauti po COVID-19 pandemijos.