Karas Ukrainoje

Analizuodami, kiek taikos palaikymo pajėgų turėtų būti dislokuota Ukrainoje, turėtume atsižvelgti į jų rotaciją, todėl galime kalbėti apie 120 tūkst. užsienio karių. Šią mintį išsakė Ukrainos sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko, rašoma „Unian“. Pasak jo, bus labai gerai, jei „norinčiųjų koalicija“ iš politinio projekto virs militaristiniu – su bendru štabu ir su bendra vidaus valdymo sistema.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengę sudaryti susitarimą dėl karo užbaigimo. Kaip praneša „Ukrinform“, D. Trumpas kalbėjosi su žurnalistais lėktuve „Air Force One“, skridusiame iš Vašingtono į Majamį. D. Trumpas nurodė, kad „neseniai“ kalbėjosi su V. Zelenskiu. „Manau, kad jis (V. Zelenskis) yra pasirengęs sudaryti susitarimą.

Balandžio 3 d. Rusijos kariai Ukrainos Donecko srityje sudavė 3 088 smūgius, apgadinti 56 civiliniai objektai, pranešė regiono policija. „Policija fronto linijoje ir gyvenamajame sektoriuje užfiksavo 3 088 priešo smūgius (…) sunaikinti 56 civiliniai objektai, įskaitant 33 gyvenamuosius pastatus“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Ukraina penktadienį pranešė, kad vienas šalies centriniame regione esančio Dnipro pareigūnas, po jo automobilio sprogimo nuvežtas į ligoninę, mirė. „Šis pareigūnas per ataką žuvo. Jo žmona sužeista ir šiuo metu yra ligoninėje“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime. Jame nurodoma, kad incidentas tiriamas kaip teroristinė ataka. Prokuratūra nurodė, kad įtariama ataka buvo įvykdyta 4 val. 30 min. Grinvičo (7 val. 30 min. Lietuvos) laiku. „Teisėsaugos pareigūnai dirba įvykio vietoje.

Ukraina nėra pasmerkta pralaimėti kare su Rusija, nors vargu ar jai pavyks išlaisvinti visą savo teritoriją, sako NATO pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Christopheris Cavolis, rašo UNIAN. Anot jo, nors kare įmanoma viskas, ukrainiečiai nėra pasmerkti palaimėjimui. Ukraina nėra pasmerkta pralaimėti kare su Rusija Ch.

Prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pranešė, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenių vadai penktadienį lankysis Kyjive, kur vyks derybos dėl galimo taikos palaikymo pajėgų dislokavimo siekiant užtikrinti paliaubas. „Kai tik bus pasiekta taika, tam tikru metu reikės karinių pajėgumų arba (saugumo) garantijų. Dėl šios priežasties mūsų kariuomenių vadai šiandien atvyks į Kyjivą paspartinti šio darbo“, – NATO susitikimo kuluaruose sakė J.-N. Barrot.

Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai pranešė, kad Rusija toliau puldinėja Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus, apkaltindami Maskvą ignoruojant JAV pastangas susitarti dėl taikos. „Per pastarąsias tris savaites Rusija nuolat keitė savo nuomonę, tęsdama išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą ir toliau vykdydama savo karo nusikaltimus“, – pasakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas.

Ukrainos oro gynyba naktį į penktadienį numušė 42 Rusijos paleistus dronus. Dar 22 priešo bepiločiai dingo iš radarų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo ketvirtadienio 21.30 val. rusai atakavo Ukrainą 78 koviniais dronais „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Penktadienio 8.30 val.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų balandžio 4 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 920 950  karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 380 priešo kareivių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien susitiko su Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kariniais pareigūnais ir teigia, kad netrukus gali būti susitarta dėl užsienio karių dislokavimo Ukrainoje, rašoma „Sky News“.  ...

Kyjivas penktadienį pranešė, kad per Rusijos dronų smūgius Ukrainos rytiniame Charkivo mieste žuvo mažiausiai keturi žmonės ir daugiau nei 30 buvo sužeista. Rusija ir Ukraina suintensyvino oro atakas net ir tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia šalis susitarti dėl paliaubų trejus metus trunkančiame kare.

Karas prieš Ukrainą tapo sunkia našta Rusijos ekonomikai, tačiau Kremlius neketina apriboti savo agresijos, net jei JAV suteikia patogią dingstį. Atrodo, kad autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas mano, jog karo pabaiga jam pačiam kelia kur kas didesnį pavojų nei jo tęsimas, „Foreign Policy“ rašo Pileckio instituto (Lenkija) Totalitarinių studijų centro docentas Janas Garneris.

Kyjivo partneriams Vakaruose žvalgantis galimybių reaguoti į didėjančią Maskvos keliamą grėsmę, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ketvirtadienį paragino NATO sąjungininkes didinti spaudimą Rusijai. „Rusija išlieka egzistencine grėsme Europai“, – prieš konsultacijas NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pareiškė A. Sybiha.

Kyjivo Pečiorų apygardos teismas pratęsė verslininko Ihorio Kolomoiskio kardomąjį kalinimą iki gegužės 8 d. be galimybės paleisti už užstatą byloje, susijusioje su užsakomosios žmogžudystės suorganizavimu.  Tai patvirtino teismo atstovė spaudai Marija Pylajeva, pareiškusi, kad balandžio 2 d. tyrimo teisėjas Serhijus Vovkas patenkino prokuratūros prašymą pratęsti I. Kolomoiskio suėmimą iki gegužės 8 dienos.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus Rusija prarado maždaug  900 tūkst. kareivių, ketvirtadienį pranešė aukštas NATO pareigūnas.  NATO duomenimis, per karą, prasidėjusį 2022 m. vasario 24 d., žuvo iki 250 tūkst. karių.  Ukraina ginasi nuo Rusijos puolimo plačiai remiama Vakarų sąjungininkių.

 Lenkija suteikė Ukrainai dar 5000 „Starlink“ terminalų, kad užtikrintų nenutrūkstamą ryšį kritinėse vietose, įskaitant ligonines, mokyklas ir pagrindinius infrastruktūros objektus. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos vicepremjeras inovacijoms, švietimui, mokslui ir technologijoms bei skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas.

„Norinčiųjų koalicija“ sutarė, kad bent vienas Europos lyderis turėtų pradėti dialogą su Rusija, balandžio 3 d. pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, rašoma „Kyiv Independent“. A. Stubbas pasiūlė, kad Prancūzija arba Jungtinė Karalystė, kaip pagrindinės koalicijos lyderės, turėtų inicijuoti dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad būsimose derybose dėl karo užbaigimo jo šalis nepripažins Rusijos okupuotų teritorijų ir nesutiks mažinti savo kariuomenės dydžio. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai kalbėjo susitikime su Černihivo srities teritorinių bendruomenių vadovais. „Mūsų prioritetas yra stipri mūsų kariuomenė. Todėl tai (mums) yra raudonoji linija – jokio mūsų kariuomenės dydžio mažinimo.

Volodymyras Zelenskis pripažįsta „kompromisą“ dėl okupuotų teritorijų, tačiau Ukraina, anot jo, niekada nepripažins jų rusiškomis. Paliaubos, Ukrainos prezidento teigimu, gali būti įgyvendintos „per artimiausias savaites ar mėnesius“. Tai jis pasakė ketvirtadienį, balandžio 3 d., komentuodamas Rusijai naudingas teritorines nuolaidas per susitikimą su Černihivo srities teritorinių bendruomenių vadovais, praneša „24 kanalas“ su nuoroda į Prezidento kanceliariją.

Rusijos teismas skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę vyrui, padegusiam geležinkelio įrangą, ketvirtadienį pranešė teismo spaudos tarnyba. Teigiama, kad išpuolis buvo proukrainietiška diversija. Nuo 2022-ųjų, kai Maskva pradėjo visapusišką karą prieš Ukrainą, Rusijoje buvo įvykdyta dešimtys diversijų; nemažai jų buvo nukreiptos prieš didžiulį šalies geležinkelių tinklą.

Danijos vyriausybė patvirtino 25-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, jo vertė siekia 6,7 ​​mlrd. Danijos kronų (970 mln. JAV dolerių) ir jis skirtas palaikyti nuolatinę paramą 2025–2027 metais. Apie tai pranešė Danijos gynybos ministerija. „Saugumo padėtis sparčiai vystosi. Todėl labai svarbu, kad Danija toliau teiktų plataus masto paramą Ukrainai“, - sakė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

Sprogimas turguje Kyjivo Desnianskio rajone nusinešė dviejų žmonių gyvybes, policija šiuo metu tiria incidento aplinkybes. Apie sprogimą tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos sostinės policijos komunikacijos departamentas. „Desnianskio policijos departamentas šiandien gavo informaciją apie sprogimą. Į įvykio vietą buvo nedelsiant išsiųsta tyrimo grupė, sprogmenų ekspertai ir medikai. Per sprogimą žuvo du žmonės. Šiuo metu nustatomos visos incidento aplinkybės.

Rusijos atstovas Kirilas Dmitrijevas patvirtino, kad šiuo metu vyksta susitikimai su D. Trumpo administracija Vašingtone. Kokios konkrečiai temos yra aptariamos neatskleidžiama, tačiau žadama vėliau paskelbti „trumpus komentarus“. „Balandžio 2-3 d. Rusijos Federacijos prezidento V. V. Putino paliepimu Vašingtone susitiksiu su Prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovais.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad šios savaitės pabaigoje arba kitos savaitės pradžioje į JAV atvyks Ukrainos delegacija, praneša „Bloomberg“. Anot jo, atvykus delegacijai bus aptartas abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo susitarimas. Anot S. Bessento, ukrainiečiai pasamdė patarėją ir susitarimas iš JAV pusės yra parengtas. „Manome, kad šis susitarimas toks svarbus Amerikos žmonėms, Ukrainos žmonėms ir taikos procesui“, – sako jis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste Kryvyj Rihe per Rusijos balistinės raketos ataką žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar 17 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.  Pasak pareigūnų, šis trečiadienio smūgis buvo surengtas po naktinės dronų atakos Zaporižios ir Charkivo srityse, per kurią vienas žmogus žuvo, o dar mažiausiai septyni buvo sužeisti.

Per mokomąjį skrydį Sibire, kariniais duomenimis, sudužo Rusijos vidutinio nuotolio bombonešis „Tupolev Tu-22M3“. Keturių vyrų įgula katapultavosi, žuvo vienas pilotas, Maskvoje pranešė Gynybos ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Bombonešis sudužo negyvenamoje teritorijoje Irkutsko srityje ir nukritęs užsiliepsnojo. Spėjama, kad nelaimė įvyko dėl techninio gedimo.

Kare Ukrainoje yra naudojamos įvairios technologijos. Ukrainiečiai pradėjo užkrėsti dronus kenkėjiškomis programomis, rašo „Forbes“. Teigiama, kad taip Ukrainos dronai dabar naudojami nedidelėms kibernetinėms operacijoms prieš Rusiją vykdyti. Ukrainiečiai užkrečia dronus virusais Anot leidinio, buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame rusai įspėja apie įvairias kenkėjiškas programas, neseniai aptiktas Ukrainos dronuose. Dronai gali užkrėsti prijungiamus kompiuterius, tačiau ne visą tinklą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas teigė, kad Ukraina dar neaptarė dėl naujų karinės pagalbos paketų su JAV, nes neaišku, ar Vašingtonas suteiks papildomą paramą Kyjivo kovai su Rusijos plataus masto invazija. Maža to, jis pranešė apie planuojamą Rusijos karinių pajėgų didinimą Ukrainoje.

Rusijos ginkluotosios pajėgos rengia naują puolimą. Manoma, kad maždaug vasaros pradžioje jie turėtų turėti tam pakankamai pajėgų ir priemonių. Tokią nuomonę „YouTube“ kanale „News Factory“ išsakė karo ekspertas Romanas Svitanas, rašoma „Unian“. „Žinoma, vyksta pasirengimas. Faktas tas, kad rusai į savo Konstituciją įtraukė penkis mūsų regionus, ir kol nepasieks šių regionų sienos, tol nesustos“, – teigė R. Svitanas. Ir pridūrė: „Vienintelis mechanizmas yra Rusijos imperijos žlugimas.

Sužeistųjų per trečiadienio Rusijos balistinių raketų ataką Kryvyj Rihe padaugėjo iki dešimties, „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Tarp sužeistųjų Kryvyj Riho mieste yra aštuonerių metų berniukas. Vaiko būklė vidutinio sunkumo, jis paguldytas į ligoninę“, – parašė S. Lysakas. Jo teigimu, dešimt žmonių buvo paguldyti į ligoninę, dar dviems medicininė pagalba buvo suteikta vietoje.

Mišri JAV senatorių grupė pasiūlė teisės aktą, pagal kurį Rusijai draugiškoms šalims būtų taikomos sankcijos, jei Maskva sužlugdytų vykstančias derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando tarpininkauti dėl paliaubų tarp Ukrainos ir ją užpuolusios Rusijos, tačiau jo administracijai nepavyko pasiekti proveržio.

Pasak karinių stebėtojų, Rusijos kariuomenės paleista sklendžianti bomba sunaikino vieną iš užtvankų prie Ukrainos sienos esančioje Belgorodo srityje.  Panašu, kad socialiniuose tinkluose plintančiame vaizdo įraše užfiksuota sprogstamojo įtaiso, kuris, manoma, sveria 3 tonas, smūgio akimirka.  Bomba nukrito netoli Popovkos kaimo, esančio vos už kelių šimtų metrų nuo Ukrainos sienos. Manoma, kad rusai siekė blokuoti sunkiųjų Ukrainos šarvuočių judėjimą.

Rusija ruošia rezervus bandymui pasiekti proveržį fronto linijose gegužės mėnesį, tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka. „Rusija ruošia rezervus dar vienam bandymui pasiekti proveržį fronte gegužės mėnesį“, – sakė jis. Kovos su dezinformacija centras kiek anksčiau pranešė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė apie didžiausią karinį šaukimą per 14 metų.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija tyčia atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ir paragino sąjungininkus daryti spaudimą Maskvai, kad ši sustabdytų invaziją. „Dar vienas tyčinių smūgių raundas ir žala energetikos objektams – FPV (angl. first person view) dronas pataikė į elektros pastotę Sumų srityje, o Nikopolyje, Dnipro srityje, artilerijos ugnis apgadino elektros perdavimo liniją“, – sakė ukrainiečių lyderis.

JAV administracijoje vis mažiau tikėtinomis laikomos prezidento Donaldo Trumpo pažadėtos greitos paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos. Agentūros „Reuters“ informacija, aukšti vyriausybės pareigūnai praėjusiomis dienomis svarstė, ar JAV ateinančiais mėnesiais pavyks pasiekti taikos susitarimą. Aptarti būdai daryti spaudimą tiek vyriausybei Kyjive, tiek vyriausybei Maskvoje, agentūrai „Reuters“ sakė su situacija susipažinę pareigūnai.

JAV senatoriai pagrasino įvesti 500 proc. muitus šalims, kurios perka Rusijos naftą ir dujas, jei V. Putinas atsisakys taikos Ukrainoje. JAV Senatas parengė įstatymo projektą dėl naujų sankcijų Rusijai už tai, kad Kremlius atmeta taikos susitarimą su Ukraina, skelbiama „The Moscow Times“. Iniciatyva numato įvesti 500 proc.

Per Rusijos dronų ataką Ukrainos rytinėse Zaporižios ir Charkivo srityse žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar dešimt buvo sužeisti, trečiadienį pranešė pareigūnai.  Rusija ir Ukraina suintensyvino antskrydžius net ir tuo metu, kai  JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Kremlių ir Kyjivą susitarti dėl paliaubų po ilgiau nei trejus metus trunkančių brangiai kainuojančių kovų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir toliau tikisi gauti ilgojo nuotolio vokiškų sparnuotųjų raketų „Taurus“. „Sieksime to“, – pareiškė jis, atsakydamas į klausimą, ar tikisi, kad kanclerio pareigas pradėjus eiti Friedrichui Merzui bus priimti greiti sprendimai. Dėl to kalbamasi, sakė V. Zelenskis antradienį Kyjive susitikęs su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock.  Tačiau detalių jis nenorįs komentuoti, kol F. Merzas dar neperėmė posto, pridūrė V. Zelenskis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas teigė, jog „karas Ukrainoje yra ant ugnies nutraukimo slenksčio“, tačiau abi pusės turi susitarti, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“....

Ukraina ir Rusija antradienį skundėsi Jungtinėms Valstijoms dėl smūgių viena kitos energetikos objektams. Kyjivas taip pat paragino Vašingtoną sugriežtinti sankcijas Maskvai už Saudo Arabijoje sudarytų susitarimų pažeidimą. Abi šalys kaltina viena kitą pažeidus numanomą susitarimą nutraukti energetikos objektų apšaudymą, nors oficialus susitarimas nebuvo sudarytas ir neaišku, kokius įsipareigojimus prisiėmė kiekviena šalis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „nusivylęs“ Vladimiro Putino veiksmais ir mano, kad Rusija „vilkina derybas dėl visapusiškų paliaubų“, praneša „Fox“ žurnalistė Jacqui Heinrich, remdamasi su derybomis susipažinusiu šaltiniu.

Antradienį Rusija pareiškė pasiskundusi Jungtinėms Valstijoms dėl Ukrainos smūgių į jos energetikos objektus. Keliomis valandomis anksčiau Kyjivas pranešė, kad dėl Rusijos atakos be elektros liko dešimtys tūkstančių žmonių.  Abi šalys kaltina viena kitą sulaužius susitarimą nutraukti energetikos objektų apšaudymą, nors joks oficialus susitarimas nėra sudarytas ir nėra aišku, kokius įsipareigojimus prisiėmė kiekviena šalis.

Ukraina gavo dar 3,5 mlrd. eurų finansinės paramos iš Europos Sąjungos (ES). Apie tai antradienį paskelbė Ukrainos vyriausybė. Ukrainos premjeras Denysas Shmyhalis pranešime socialinėje platformoje „Telegram“ rašė, kad ši parama yra „itin svarbi palaikant makroekonominį stabilumą“. Ukrainos ekonomikos ministerija paskelbė, kad šią paramą sudaro 3,1 mlrd. eurų paskolų už mažas palūkanas ir 400 mln. eurų dotacijų.

Kyjive antradienį viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuvos pareiga yra įtikinti sąjungininkus Europoje daryti daugiau.  „Kad ir kokias gražias istorijas (Rusija – BNS) pasakotų apie bendradarbiavimą, tai nėra susiję su juo. Jie nori teritorijos, nori pavergti savo kaimynus“, – su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ukraina antradienį pranešė, kad Kyjivas ir Vašingtonas veda naujas derybas dėl susitarimo, kuris suteiktų Jungtinėms Valstijoms prieigą prie ukrainiečių naudingųjų iškasenų mainais į tolimesnę karinę paramą.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas antradienį pareiškė, kad yra daugybė karo nusikaltimų Bučos mieste Ukrainoje įrodymų, kur Rusijos kariuomenė kaltinama nužudžiusi šimtus civilių gyventojų. „Nebaudžiamumas už karo nusikaltimus, tiesą sakant, yra neįmanomas“, – praėjus dienai po trečiųjų Bučos išlaisvinimo metinių ES įstatymų leidėjams sakė K. Kallas.

Kyjive besilankantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva niekada nepripažins Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Pasak jo, tebevykstant karui Ukrainoje, tarptautinė bendruomenė privalo ir toliau remti Kyjivą.  „Labai aiškiai matome kas yra kas. Lietuva nėra neutrali šalis, Lietuva yra Ukrainos pusėje. Matome, kad Rusija yra aiškus agresorius ir su ja turi būti elgiamasi kaip su agresoriumi.

Kyjive viešinti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo žaidžia siekdamas laimėti daugiau laiko.  „Ukraina yra pasirengusi nedelsiant nutraukti ugnį. Tai Putinas žaidžia dėl laiko, nenori taikos ir tęsia savo agresyvų karą, kuris pažeidžia tarptautinę teisę“, – sakoma pareiškime, kurį paskelbė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Kadenciją baigianti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėja Jungtines Valstijas derybose su Rusija dėl paliaubų Ukrainoje nepasitikėti prezidentu Vladimiru Putinu. „Tai Putinas vilkina laiką, nenori taikos ir tęsia savo neteisėtą karą“, – pareiškė politikė, antradienį atvykusi į Kyjivą su atsisveikinimo vizitu.  Vokietija, anot jos, skirs Ukrainai dar 130 mln. eurų humanitarinės paramos ir stabilizavimo lėšų.