Karas Ukrainoje

Vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad Vokietijai reikia tvirtų Jungtinių Valstijų garantijų, kad ji greitai gaus pakaitines priešraketines sistemas „Patriot“, jei siųs du savo vienetus į Ukrainą. Naujienų žurnalui „Der Spiegel“ B. Pistorius teigė, kad Europos NATO narėms „reikia tvirčiausių garantijų“, jog visos į Ukrainą siunčiamos amerikiečių gamybos oro gynybos sistemos „Patriot“ bus pakeistos maždaug per šešis–aštuonis mėnesius.

Kurskos operacija – vienas iš rizikingiausių sprendimų, kuriuos priėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Tačiau šis žingsnis buvo būtinas siekiant sustabdyti okupantų pažangą, taip pat atsižvelgiant į kritiką, kad Ukrainos kariai tik gina pozicijas ir traukiasi patirdami priešo spaudimą.

Ukrainoje sulaikytas įtariamas vieno svarbiausių rusakalbio kibernetinių nusikaltimų forumo administratorius, trečiadienį pranešė Prancūzijos prokurorai. „Antradienį, liepos 22 dieną, pagal Paryžiaus prokuratūros pradėtą baudžiamąjį tyrimą, buvo sulaikytas asmuo, įtariamas esant rusakalbio kibernetinių nusikaltimų forumo XSS.is administratoriumi“, – sakoma Paryžiaus prokurorės Laure Beccuau pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį stojo ginti teisės aktų pakeitimų, kuriais panaikintas dviejų svarbiausių kovos su korupcija institucijų nepriklausomumas. Pirmas kartas nuo 2022-ųjų V. Zelenskiui antradienį pasirašius įstatymą, kuriuo panaikinama dviejų kovos su korupcija agentūrų autonomija, kilo pirmieji dideli protestai nuo Rusijos invazijos pradžios ir pasigirdo kritika iš tarptautinės bendruomenės. „Visi turime bendrą priešą – rusų okupantus.

Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ne kiekvieną dolerį, kurį JAV skyrė Ukrainai, Kyjivas išleido pagal paskirtį – technikai įsigyti. Apie tai jis kalbėjo susitikime su respublikonų įstatymų leidėjais Baltuosiuose rūmuose, jo kalbą transliavo „Fox News“ televiziją, kurią cituoja UNIAN. „[Joe] Bidenas suteikė Ukrainai karinės įrangos ar grynųjų pinigų už 350 milijardus JAV dolerių, o grynieji pinigai yra blogiau nei technika.

JAV atstovas NATO pareiškė, kad Kiniją reikia „patraukti atsakomybėn už Rusijos karo Ukrainoje subsidijavimą“, nes D. Trumpo administracija grasina įvesti muitus, jei Maskva nesutiks sudaryti taikos susitarimo.

Trečiadienio naktį Ukraina surengė dronų ataką Rusijos Rostovo srityje. Ukraina teigia, kad buvo užpulta geležinkelio infrastruktūra, naudojama kariniam-pramoniniam kompleksui ir Rusijos Federacijos kariuomenei. Kaip rašo Rusijos žiniasklaida, smūgiai taip pat buvo nukreipti į elektrinę. Tačiau ši informacija nėra patvirtinta.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui antradienį pasirašius įstatymą, kuriuo panaikinama dviejų kovos su korupcija agentūrų autonomija, kilo reti gatvių protestai ir pasigirdo kritika iš tarptautinės bendruomenės. „Kyiv Independent“ pažymi, kad tai – pirmas masinis protestas Ukrainoje nuo Maskvos invazijos 2022 m. vasarį.  Kritikai sako, kad šiuo teisės aktu valdžia sutelkiama V. Zelenskio rankose ir bus sudarytos sąlygos vyriausybei kištis į rezonansines korupcijos bylas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis interviu laikraščiui „The Washington Post“ paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą perduoti Kyjivui tolimojo nuotolio raketas ir leisti jas naudoti prieš Rusiją. Pasak O. Syrskio, tai leistų Kyjivui sutrikdyti Rusijos ginklų gamybą, atakuojant dronų ir raketų gamybos infrastruktūrą.

Antradienį vakare misijos metu Ukrainoje sudužo orlaivis „Mirage-2000“. Pilotas liko gyvas, rašo „Kanal 24“. „Taip, per skrydžio misiją sudužo naikintuvas „Mirage-2000“. Pilotas pranešė skrydžio vadovui. Tada jis pasielgė kompetentingai, kaip ir tikimasi krizinėje situacijoje, ir sėkmingai katapultavosi. Paieškos ir gelbėjimo komanda rado pilotą, jo būklė stabili“, – cituojamas Ukrainos karinių oro pajėgų pranešimas. Ant žemės taip pat niekas nenukentėjo.

Ukraina antradienį pranešė sulaikiusi septynis žmones, tarp jų penkis paauglius, įtariamus Rusijos nurodymu planavus sabotažo išpuolius. Nuo jau ketvirtus metus besitęsiančio karo pradžios tai ne pirmas kartas, kai šalyje dėl tokių kaltinimų suimami jaunuoliai. Tarp naujausių sulaikytųjų yra 14-metė moksleivė, įtariama ruošusi sprogmenis, kuriais ketino susprogdinti Ukrainos kareivį, ir du 14-mečiai berniukai, kaltinami bandymu susprogdinti policijos automobilį.

2026 m. Ukrainai gynybos tikslais reikės mažiausiai 120 mlrd. JAV dolerių (apie 102,6 mlrd. eurų). Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, tai per susitikimą su Ukrainos užsienio diplomatinių misijų vadovais pareiškė šalies gynybos ministras Denysas Šmyhalis. Kaip teigiama, visų pirma D. Šmyhalis išdėstė Ukrainos strateginius tikslus ir gynybos prioritetus, kuriuos anksčiau nustatė Ukrainos prezidentas. „Daugiau Ukrainoje pagamintų ginklų – 50 proc.

Už plėtrą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė antradienį pasmerkė Ukrainos parlamentarų balsavimą dėl dviejų karo nuniokotos šalies kovos su korupcija institucijų nepriklausomybės panaikinimo. „Esame rimtai susirūpinę dėl šiandienos balsavimo Radoje. Pagrindinių NABU nepriklausomybę užtikrinančių saugiklių panaikinimas yra rimtas žingsnis atgal“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Marta Kos, pavartojusi Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) pavadinimo santrumpą.

Antradienį Rusijos Šiaurės Osetijos autonominės respublikos valdžia įsakė sustabdyti visus viešus susibūrimus, remdamasi įtariamais Ukrainos žvalgybos grasinimais Rusijos kariškiams ir jų šeimoms, pranešė laikraštis „The Moscow Times“.  Regioninė operacijų būstinė, koordinuojanti su karu Ukrainoje susijusias saugumo priemones, pareiškė, kad „visi dideli vieši susibūrimai“ stabdomi iki kito pranešimo.

Antradienį Ukrainos parlamentarai pritarė pataisoms, kuriomis karo nuniokotoje šalyje panaikinamas dviejų kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumas. Tai padaryta kitą dieną, kai buvo suimtas vienos iš agentūrų pareigūnas.  Per pastarąjį dešimtmetį Ukraina sustiprino kovos su korupcija priemones, siekdama įstoti į Europos Sąjungą, tačiau korupcijos skandalai toliau purto šalį net ir Rusijai įsiveržus.

Ukrainos parlamentas antradienį patvirtino įstatymo pataisas, generaliniam prokurorui suteikiančias naujų įgaliojimų dėl Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) atliekamų tyrimų ir Specialiosios antikorupcinės prokuratūros (SAP) bylų, skelbia ukrainiečių žiniasklaida. Tačiau, pasak opozicijos įstatymų leidėjų ir stebėtojų, jos iš esmės naikina dviejų pagrindinių šalies kovos su korupcija institucijų nepriklausomybę.

Kiekvieną naktį tolimojo nuotolio rusų dronai būriais skrieja virš Ukrainos, valandų valandas šimtais terorizuodami gyventojus ir atakuodami taikinius nuo pramoninių regionų rytuose iki teritorijų prie vakarinės sienos su Lenkija. Dabar Rusija per vieną naktį dažnai apšaudo Ukrainą didesniu dronų skaičiumi nei per ištisus mėnesius 2024-aisiais, o analitikai teigia, kad atakų skaičius gali dar labiau išaugti. Liepos 8-ąją Rusija paleido rekordiškai daug – virš 700 dronų.

Rusija ruošiasi kariauti toliau ir planuoja iki 2036 metų išleisti apie 1,1 trln. JAV dolerių ginklavimuisi, antradienį pranešė portalas UNIAN. Pasak pranešimo, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos vadovas generolas leitenantas Kyrylas Budanovas per Ukrainos ambasadorių susitikimą „Žvalgyba, saugumas, diplomatija: bendra pergalės strategija“, teigė, kad tai bus didžiausia Rusijos ginklavimosi programa nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pareiškė vienos Luhanske įsikūrusios įmonės vadovui kaltinimus dėl kolaboravimo tiekiant specializuotą įrangą vienam Rusijos moksliniam centrui. Apie tai SBU Čerkasų regiono biuras pranešė feisbuke. „Minimas asmuo yra vadinamosios LLR Doneco centrinio mechaninės inžinerijos projektavimo biuro vadovas, kolaboravęs su Rusijos mokslų akademijos Kolos moksliniu centru“, – nurodoma agentūros pranešime.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nesijaudina dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumo. Tai rodo, kad Rusijos lyderis seniai numatė santykių su JAV pablogėjimą ir, kaip ir anksčiau, karą Ukrainoje laiko pagrindiniu prioritetu, rašo „The Guardian“, remdamasis šaltiniais. Kaip pažymi leidinys, nors Maskva apgailestauja dėl santykių su JAV prezidentu D. Trumpu pablogėjimo, šaltiniai teigia, kad V. Putinas visada ketino teikti prioritetinį dėmesį karui.

Rusijos pajėgos praėjusią naktį valdoma bomba smogė Donecko srities Kramatorsko miestui, nuo smūgio nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas ir kilo gaisras. Apie tai feisbuke pranešė miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka. Jo turimais duomenimis, antradienį 7.30 val. buvo patvirtinta viena žūtis – 2015 m. gimęs berniukas. Taip pat yra informacijos apie penkis sužeistus asmenis. Visiems jiems teikiama medicininė pagalba.

Genadijus Starunovas, civilinės saugos mokytojas, kuris 2022 m. buvo išrinktas Maskvos „Metų mokytoju“, žuvo tarnaudamas Rusijos kariuomenėje per jos invaziją į Ukrainą, pirmadienį patvirtino mokyklos atstovai, rašo „Kyiv Independent“. G. Starunovas mokė vienoje iš Maskvos mokyklų, kol 2022 m. spalio mėn. buvo mobilizuotas. Jis turėjo jaunesniojo seržanto laipsnį ir, nepriklausomo Rusijos žiniasklaidos leidinio „Meduza“ duomenimis, 2023 m. sausio mėn.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui karas Ukrainoje gali tapti tuo pačiu, kuo karas Afganistane buvo jo pirmtakui Joe Bidenui, rašo „Bloomberg“. Anot leidinio, iš pirmo žvilgsnio šis palyginimas gali atrodyti dirbtinis, nes JAV nesiuntė karių į Ukrainą, o tik teikia jai pagalbą.

Donecko srityje, Torske, rusų pajėgos nušovė neginkluotą vietos gyventoją, skelbia „Kanal 24“. Anot Ukrainos pajėgų 63-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados, ukrainiečiai surengė atsaką okupantams ir likvidavo tris rusų karius, surengusius išpuolį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susitiko su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu Noeliu Barrot. Be kitų temų jie aptarė ir Prancūzijos įmonių planus pradėti dronų gamybą Ukrainoje, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Ukrainos prezidentas ir Prancūzijos diplomatijos vadovas aptarė paramą Ukrainai gynybos srityje, ypač oro gynybos sistemų poreikį, karinį parengimą ir Ramšteino formato susitikimo rezultatus.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia, kad sprendžiant karą Ukrainoje dažnai girdimi tik skambūs pažadai bei antraštės, o ne realūs veiksmai. Apie tai jis kalbėjo interviu ukrainiečių portalui „Kanal 24“. Landsbergis: būsiu laimingas, kai ginklai, už kuriuos sumokėjo Europa ir pristatė amerikiečiai, bus panaudoti prieš Rusijos taikinius Vis dėlto, anot jo, svarbu neprarasti vilties, kadangi yra galimybė, jog situacija gali pasikeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas pasiūlė Turkijoje surengti naują derybų su Rusijos puse ratą. Kaip pranešama, valstybės vadovas apie tai kalbėjo kreipdamasis į kasmetinio Ukrainos užsienio diplomatinių misijų vadovų susitikimo dalyvius.

Ukrainos saugumo tarnybos pirmadienį sulaikė slapto kovos su korupcija padalinio pareigūną, kaltinamą šnipinėjimu Rusijai. Nors Ukraina ir Rusija per karą sulaikė dešimtis įtariamų šnipų, šnipinėjimo atvejai vyriausybinėse institucijose yra reti. „Buvo sulaikytas NABU (Nacionalinio kovos su korupcija biuro) centrinio biuro darbuotojas“, – sakoma saugumo tarnybos SBU pranešime.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį paragino surengti 50 dienų kampaniją apginkluojant Ukrainą, kad būtų pasinaudota neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo Rusijai pateiktu ultimatumu. Anksčiau šį mėnesį D. Trumpas pareiškė suteikiantis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 50 dienų sudaryti taikos susitarimą su Kyjivu dėl daugiau kaip trejus metus trunkančio karo arba JAV imsis sankcijų.

Kremlius patvirtino susidomėjimą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio siūlomu trečiuoju Kyjivo ir Maskvos derybų, kuriomis siekiama užbaigti karą, ratu. Ankstesniame susitikime abi pusės apsikeitė pozicijų dokumentais, pirmadienį tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak Rusijos agentūrų, jis nurodė, kad dabar laukiama apsikeitimo nuomonėmis ir derybų, tačiau kol kas jos visiškai priešingos.

Anot naujienų portalo „The Moscow Times“, šią savaitę Rusijos ir Ukrainos delegacijos gali susitikti Turkijoje trečiajam taikos derybų raundui, remdamasi su šiuo klausimu susipažinusių šaltinių informacija pirmadienį pranešė Turkijos ir Rusijos žiniasklaida.

Lenkija pirmadienį pakėlė savo naikintuvus, Rusijai naktį į pirmadienį surengus naują oro ataką prieš kaimyninę Ukrainą, pranešė kariuomenės pareigūnai. Apie tai pirmadienį pranešė Lenkijos radijas. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė pareiškime nurodė, kad imtasi visų būtinų procedūrų šalies oro erdvės saugumui užtikrinti. Ji pridūrė, kad nuolat stebi padėtį. Per Rusijos atakas Ukrainoje Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ir generalinio prokuroro biuras vykdo specialią operaciją, siekdami neutralizuoti Rusijos įtaką Ukrainos nacionaliniam antikorupciniam biurui (NABU), rašo UNIAN. Kaip leidiniui pranešė SBU šaltiniai, vyksta serija kratų įvairiuose Ukrainos regionuose. „Detektyvams inkriminuojama valstybės išdavystė, neteisėta prekyba su Rusija, korupciniai veiksmai oligarchų interesais“, – pažymėjo pašnekovas.

Londonas inicijuoja „50 dienų kampanija“ Ukrainai paremti ir priversti Rusijos diktatorių Vladimią Putiną sėsti prie derybų stalo, rašo „The Kyiv Independent“. Jungtinė Karalystė ir Vokietija ketina perduoti Kyjivui naujas oro gynybos sistemas, šeštadienį pranešė JK gynybos ministerija.

Ateityje Rusija gali pulti vieną ar daugiau NATO šalių, tačiau toks scenarijus nebūtų panašus į plataus masto invaziją į Ukrainą, sako Belgijos gynybos ministras Theo Frankenas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Telegraf“, rašo UNIAN.

Rusija yra atvira taikai su Ukraina, tačiau prioritetą teikia „savo tikslų“ siekimui, sekmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Taip jis kalbėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė Maskvai 50 dienų terminą susitarti dėl paliaubų, antraip pažadėjo sugriežtinti sankcijas. D. Peskovas ir kiti Rusijos pareigūnai ne kartą atmetė Kyjivo ir jo partnerių Vakaruose kaltinimus dėl taikos derybų vilkinimo.

Ukraina imasi konkrečių veiksmų, kad iš Rusijos korporacijos „Gazprom“ išieškotų tarptautinio arbitražo priteistas lėšas, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak „Ukrinform“, V. Zelenskis apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ po Ukrainos naftos ir dujų bendrovės „Naftogaz“ vadovo Sergijaus Koreckijaus pranešimo.

Vokietijos dienraščio „Welt“ publikacija sukėlė nerimo bangą. Esą Lietuvoje dislokuota vokiečių brigada, net ir prasidėjus karui, negalėtų imtis gynybos veiksmų be parlamento sprendimo. Ar iš tiesų mūsų sąjungininkai tik stebės agresiją iš šalies? Apie tai, ar „popieriniu tigru“ vadinama Vokietija iš tiesų silpnesnė už Lenkiją, kaip rodo ginkluotės statistika, ir ką reiškia „du obuoliai vienoje kišenėje“ , TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su atsargos majoru Dariumi Antanaičiu.

Per pastarąją parą Donecko srityje žuvo keturi civiliai gyventojai, šeši buvo sužeisti. Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas kanale „Telegram“ pranešė apie tris žuvusiuosius. „Liepos 19 d. rusai nužudė tris Donecko srities gyventojus: Kostantynivkoje, Pokrovske ir Raiske. Dar šeši žmonės regione per dieną buvo sužeisti“, – teigiama pranešime. Remiantis paskelbtu infografiku, nuo karo pradžios Donecko srityje žuvo iš viso 3 369 žmonės, 7 610 buvo sužeisti.

Rusijos sostinė šeštadienį vakare ir sekmadienio naktį buvo atakuojama dronais, pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas. Ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis Rusijos federaline oro transporto agentūra („Rosaviacija“), pranešė, kad visuose keturiuose Maskvos oro uostuose buvo įvesti laikini apribojimai ir kad į Maskvą skridę lėktuvai buvo nukreipiami į Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostą. Nurodoma, kad apribojimai buvo atšaukti maždaug 4 val. ryto.

2022 m. vasario 27 d. Rusijos kariuomenė pralaužė Charkivo gynybą. Maždaug tūkstantis Pskovo divizijos kareivių ir karininkų ruošėsi užimti regiono administracijos, SBU, miesto tarybos pastatus, televizijos centrą. Viskas turėjo vykti greitai ir be pasipriešinimo.

Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Rustemas Umerovas pasiūlė Rusijos atstovams kitą savaitę susitikti ir aptarti taikos derybas, skelbia naujienų portalas „rbc.ua“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai šeštadienį paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“. „NSGT sekretorius R. Umerovas pranešė pasiūlęs Rusijos pusei surengti kitą susitikimą ateinančią savaitę“, – teigė V. Zelenskis.

Per Rusijos oro smūgius Dnipropetrovsko srityje šeštadienį, ukrainiečių duomenimis, žuvo du žmonės. Regiono gubernatorius Serhijus Lysakas pranešė, kad per ataką, be to, Vasylkivskos gyvenvietėje sugriauta klinika, mokykla ir kultūros įstaiga. Taip pat apgadinti keli namai ir automobiliai.

Rusijos pajėgos naktį į šeštadienį į taikius Ukrainos miestus paleido daugiau kaip 300 kovinių dronų ir per 30 įvairaus tipo raketų. Tai savo „Telegram“ kanale pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Po atakų gelbėjimo darbai tęsiasi. Atakuoti Donecko, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Sumų, Charkivo, Volynės, Zaporižios, Mykolajivo, Odesos, Žytomyro regionai, rašė šalies vadovas. „Odesoje apgadintas gyvenamasis namas. Šeši žmonės patyrė sužalojimų. Deja, žuvo vienas žmogus.

Rusijos oro gynyba, Maskvos mero Sergejaus Sobianino duomenimis, numušė virtinę į sostinę skriejusių dronų. Jis tinkle „Telegram“ rašė, kad po vidurnakčio buvo numušta arba sunaikinta 13 dronų. Ekspertai esą dabar tiria jų fragmentus. Gynybos ministerijos duomenimis, oro gynyba visoje šalyje numušė  87 bepiločius. Rostovo srityje pasienyje su Ukraina, institucijų duomenimis, kilo gaisrų ir dingo elektra.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad Ukraina greičiausiai netaps Europos Sąjungos (ES) nare iki kito ES biudžeto ciklo pabaigos 2034 m., praneša „Reuters“. Jis pridūrė, kad Vokietijos prioritetas yra užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą ir sutelkti dėmesį į ilgalaikę šalies rekonstrukciją. „Mums absoliučiai svarbiausias prioritetas yra visų pirma padaryti viską, kas įmanoma, kad šis karas baigtųsi, – sakė F. Merz. – Tada kalbėsime apie Ukrainos atstatymą.

Rugsėjo 3 d. Pekine vyksiančių Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo iškilmių metu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali surengti trišalį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu. Apie tai praneša „The Times“, pažymėdami, kad V. Putinas jau patvirtino dalyvausiąs iškilmėse. Pasirinkta data beveik sutampa su D. Trumpo ultimatumo, kurį jis pateikė Kremliui, pabaiga: anksčiau jis davė V. Putinui 50 dienų nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje.

Rusai kiekvieną naktį ir dieną leidžia šimtus mirtį nešančių „Shahed“ dronų į Ukrainą, atakuoja tiek besiginančius karius, tiek ir niekuo dėtus civilius. Patys ukrainiečiai bando prisitaikyti ir prie šio pavojaus – „Shahed“ numušinėja ir nuo žemės, ir iš dangaus su savo turimais dronais. Bet dabar Ukrainos gynėjai prašo Lietuvos žmonių pagalbos, todėl prasideda speciali paramos akcija „Dronatonas“.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ukrainos karinės žvalgybos agentūros (HUR) kibernetikos specialistai surengė plataus masto kibernetinę ataką prieš Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ tinklo infrastruktūrą, sukeldami sutrikimus, liepos 18 d. pranešė „Kyiv Independent“. Įtariama, kad operacija įvyko liepos 17 d. ir buvo nukreipta prieš „Gazprom“ bei jos dukterinių įmonių sistemas, kurios, Ukrainos žvalgybos teigimu, yra tiesiogiai susijusios su Rusijos karo veiksmais.