Karas Ukrainoje

Be JAV ir NATO paramos Ukraina po Rusijos puolimo negalės išlikti nepriklausoma valstybė, mano buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Transatlantinė partnerystė šiandien yra dar reikalingesnė nei iki šiol, sakė ji likus kelioms dienoms iki Donaldo Trumpo inauguracijos naujuoju JAV prezidentu.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius neatmeta idėjos nusiųsti vokiečių karių į Ukrainą, kur jie padėtų užtikrinti demilitarizuotąją zoną, jei būtų susitarta dėl paliaubų su Rusija. Šeštadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Suddeutsche Zeitung“ B. Pistorius taip pat sakė, kad Vokietija turėtų siekti gynybai skirti maždaug 3 proc. BVP. JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nori, kad NATO šalys narės gynybai skirtų 5 proc. savo BVP.

Šeštadienio naktį mažiausiai 10 Ukrainos dronų smogė naftos saugyklai Rusijos Tulos srityje, apie tai praneša „Ukrinform“ remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis. „Mažiausiai 10 dronų sausio 18 d. naktį pataikė tiksliai į naftos saugyklą Tulos srityje. Priešo objektui Ukrainoje pagamintais dronais smogė Žvalgybos direktorato dronų operatoriai“, – sakė šaltinis iš Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato.

Ukrainos sostinėje per rusų ataką žuvo keturi žmonės, šeštadienį pranešė miesto karinė administracija. „Jau yra keturi žuvusieji (miesto) Ševčenkos rajone“, – platformoje „Telegram“ parašė Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka. T. Tkačenka taip pat sakė, kad per ataką trys kiti žmonės buvo sužeisti. Keliomis valandomis anksčiau Kyjivo meras Vitalijus Klyčko įspėjo dėl balistinių raketų grėsmės sostinei ir sakė, kad buvo aktyvuotos oro gynybos sistemos.

Rusijai surengus ataką prieš Ukrainą, NATO valstybės narės Rumunijos pasienyje penktadienio naktį buvo aptikti Kremliaus naudojamų dronų nuolaužos, skelbia šalies kariuomenės ir teisėsaugos atstovai. „European Pravda“, remdamasi Rumunijos gynybos ministerijos atstovų teiginiais, rašo, kad Rumunijos teritorijoje buvo aptikti du Rusijoje pagamintų bepiločių orlaivių nuolaužos. „Drono nuolaužų nepridarė žalos infrastruktūrai, materialinių nuostolių neužfiksuota“, – teigiama ataskaitoje.

Penktadienį vakare Rusijos Kalugos srityje nugriaudėjo galingi sprogimai, rašo „Ukrainska Pravda“. Teigiama, kad didelis gaisras Liudinovo mieste kilo po surengtos dronų atakos. Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša teigė, kad gaisras esą įsiplieskė pramoninėje teritorijoje. Tuo metu liudininkai skelbia, kad bepiločiai orlaiviai smūgius sudavė „Kaluganefteprodukt“ naftos saugyklai.

Ukrainos desantininkai šturmuodami rusų poziciją Kurachovės sektoriuje nelaisvėn paėmė septynis karius, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos. „Po užsitęsusios dronų atakos, kurios metu okupantai buvo priversti tupėti blindaže, 79-oji šturmo grupė pajudėjo pirmyn. Jos užduotis buvo nepastebėtai patekti į „duobę“, kurioje slėpėsi okupantai. Kaip buvo planuota, priešų blindažas jiems patiems tapo spąstais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį priėmė pagrindinės Slovakijos opozicijos partijos lyderį po viešo ginčo su Kremliui simpatizuojančiu Europos Sąjungos (ES) narės ministru pirmininku. Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico kaltino V. Zelenskį, kad jis atkirto Europą nuo pigių rusiškų dujų, dėl ko Slovakija nebegalės rinkti dujų tranzito mokesčių.  R. Fico pakvietė V. Zelenskį surengti derybas per įtemptą pasikeitimą nuomonėmis viename socialiniame tinkle.

Moldova nepamiršo to, kad Ukraina sunkiais laikais padeda savo kaimynėms, kurias Kremlius palieka šalti, mėgindamas joms pakišti prorusišką vyriausybę, pirmajame Ukrainos ir Pietryčių Europos ministrų susitikime Kyjive sakė Moldovos užsienio reikalų ministras Mihajus Popsojus. „Šiais Ukrainai sunkiais laikais ukrainiečiai randa savyje žmogiškumo padėti savo kaimynams.

Rusijos Saratovo srities Engelso mieste po pakartotinio Ukrainos bepiločių orlaivių smūgio jau ketvirtą dieną dega kombinato „Kristal“ naftos bazė. Tai pranešė televizijos kanalas „Current Time“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Regiono gubernatorius Romanas Busarginas pareiškė, kad gaisro plotas „gerokai sumažėjo“. „Profilinės tarnybos ir specialistai dirba ir daro viską, kad likviduotų gaisrą“, – parašė valdininkas socialiniuose tinkluose.

Rusai padegimų vykdytojų Ukrainoje dažniausiai randa per internetą ir verbuoja daugiausia nepilnamečius bei priklausomybių turinčius asmenis. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per televiziją pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos (UST) atstovas Artiomas Dechtiarenka. „Vykdytojų ieškoma per mesendžerį ir greito uždarbio siekiančias interneto bendruomenes. Beje, dažniausiai rusai apgauna: arba visai nesumoka, arba sumoka mažiau ir reikalauja sukelti dar vieną gaisrą.

Penktadienio naktį Rumunija pakėlė į orą savo naikintuvus F-16 Rusijos bepiločiams orlaiviams atakuojant Ukrainos miestus prie Dunojaus. Vienas iš dronų galėjo nukristi Rumunijos teritorijoje. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Digi24“. Anot leidinio, apie 1.45 val. buvo paskelbtas oro pavojus Rumunijos gyvenviečių prie Dunojaus gyventojams, o Ukrainos krante buvo matyti sprogimai.

Ukrainos policija penktadienį pranešė, kad vykdydami tyrimą dėl neteisėto karinio amžiaus vyrų išvykimo iš šalies, pareigūnai visoje šalyje surengė 200 reidų. „Nacionalinės policijos pajėgos atlieka daugiau kaip 200 reidų dėl šauktinių neteisėto sienos kirtimo atvejų“, – sakoma policijos pareiškime.

Visas šiuo metu Rusijos Kursko srityje dislokuotas Šiaurės Korėjos kontingentas – maždaug 12 tūkst. kareivių –  iki balandžio vidurio gali būti sunaikintas, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.  Iki balandžio vidurio visi šie kariai gali būti nužudyti arba sužeisti, jei Šiaurės Korėjos pajėgos ir toliau patirs nuostolius tokiu lygiu kaip dabar, teigia analitikai.

JAV prezidento Joe Bideno administracija išslaptino informaciją apie savo pagalbą Ukrainai, skelbia „The New York Times“. Svarbiausios naujienos: 23:55 | NATO narės teritorijoje – Rusijos dronų nuolaužos: į ora pakėlė ir naikintuvus Rusijai surengus ataką prieš Ukrainą, NATO valstybės narės Rumunijos pasienyje penktadienio naktį buvo aptikti Kremliaus naudojamų dronų nuolaužos, skelbia šalies kariuomenės ir teisėsaugos atstovai.

Rusijos naikintuvas Rusijos Voronežo regione numetė sparnuotąją raketą Ch-69. Jos paprastai naudojamos atakoms prieš Ukrainą. Apie tai praneša „Astra“, rašo UNIAN. Skelbiama, kad regione buvo rastos neaiškaus objekto nuolaužos. Teigiama, kad įvyko sprogimas, po kurio kilo didžiulis gaisras.

Prancūzija ir Norvegija – dvi iš keleto šalių, pažadėjusių aprūpinti Ukrainą naikintuvais – savo įsipareigojimus įvykdys laiku ir pagal grafiką, ketvirtadienį Osle pasakė abejų šalių gynybos ministrai. Norvegija yra pažadėjusi Ukrainai šešis JAV gamybos naikintuvus „F-16“, kad padėtų jai apsiginti nuo Rusijos invazijos.

Jungtinės Karalystės premjerui Keirui Starmeriui viešint Ukrainoje, Ukrainos prezidento rezidencijoje, šia kryptimi buvo paleistas bent vienas dronas, rašo „Sky news“. K. Starmerio vizito metu rūmų kieme griaudėjo sprogimai, veikė priešlėktuvinė gynyba, kaukė sirenos. Kaip rašo „Sky news“, nors sirenos ir sprogimai yra Ukrainos kasdienybė, dronai retai skrenda virš prezidento rūmų. Vienas dronas buvo numuštas, tačiau liudininkai mano, kad skraidė mažiausiai du dronai.

Jungtinės Tautos (JT) paragino tarptautinę bendruomenę skirti 3,2 mlrd. eurų pagalbai Ukrainos pabėgėliams. „Neturėtume pamiršti šių žmonių. Jie kenčia“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippas Grandis. Tikslas esą yra ir praėjus beveik trejiems karo metams toliau suteikti vilties ukrainiečių pabėgėliams.

Ukraina ketvirtadienį patvirtino, kad jos pajėgos surengė ataką prieš naftos saugyklą Rusijos vakarinėje dalyje.  „Objekte kilo didelio masto gaisras“, – sakoma Ukrainos Generalinio štabo išplatintame pranešime.  Generalinio štabo teigimu, trys dronai smogė sandėliams, kuriuos naudoja Rusijos kariuomenė.  Rusijos pareigūnai anksčiau skelbė, kad ukrainiečių dronai sukėlė gaisrą Voronežo srityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas Ukrainai 2024-aisiais kainavo 100 mlrd. dolerių, iš kurių beveik pusė sumos – Ukrainos indėlis. Jis taip pat atskleidė, kurios šalys nesutinka su Ukrainos naryste NATO. Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, kad sutvirtintų paramą Ukrainai ir pasirašytų bendradarbiavimo dokumentą.

Ukrainiečiai gali prašyti kompensacijos už per karą žuvusius artimuosius. Hagoje įsikūręs Ukrainos žalos registras pranešė, kad nuo šiol galima teikti prašymus ne tik dėl materialinės žalos, bet ir dėl artimųjų netekties. Anot pareigūnų, tai svarbus žingsnis, siekiant pripažinti dideles žmonių kančias.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis Varšuvoje pakomentavo Lenkijos nacionalinės atminties instituto vadovo, partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamo kandidato 2025-ųjų prezidento rinkimuose Karolio Nawrockio (Karolio Navrockio) pareiškimą, kad jis nemato Ukrainos NATO ir Europos Sąjungoje (ES), kol nebus išspręsti visi istoriniai lenkams rūpimi klausimai.

Naktį į sausio 16-ąją Ukrainos pajėgos dronais atakavo Tambovo parako gamyklą, kuri yra viena iš svarbiausių Rusijos karinės pramonėje. Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pažymėjo, jog šioje gamykloje gaminamas parakas, naudojamas įvairiuose Rusijos kariuomenės naudojamuose šaunamuosiuose ginkluose, artilerijos ir reaktyvinių sistemų sviediniuose.

Slovakijos vyriausybė įsitraukia į labai pavojingą politinį žaidimą teigdama, kad karinė parama Ukrainai nereikalinga, ir pasisakydama už nuolaidas Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimams.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu Lenkijos žiniasklaidos priemonių („Onet“, „Rzeczpospolita“, TVN24, „Krytyka Polityczna“) žurnalistams. „Slovakijos lyderiai žaidžia labai pavojingą žaidimą. Jie tai darys tol, kol karas pasieks jų pačių namus“, - sakė jis.

Nepaisant nuolatinių Rusijos dronų ir raketų atakų, Ukraina, jos pačios duomenimis, pernai smarkiai išplėtė savo ginklų gamybą. Svarbiausios naujienos: 23:53 | „Azov“ į nelaisvę paėmė eskimą „Azov“ 12-osios brigados kariai Torecko kryptimi į nelaisvę paėmė Rusijos karį. Paaiškėjo, kad jis yra eskimas, rašo UNIAN. Ukrainiečiams pavyko išsiaiškinti, kad tai 41-erių Vasilijus. Iš pradžių jis dirbo kulkosvaidžio operatoriumi, tačiau vėliau buvo perkeltas į pėstininkus.

Rusijos Voronežo regioną trečiadienio vakarą atakavo dronai, rašo UNIAN. Vieno iš rajonų teritorijoje esančioje naftos sandėlio teritorijoje kilo galingas gaisras. Apie tai praneša vietiniai „Telegram“ kanalai. Informaciją apie dronų ataką ir jų smūgį naftos bazės teritorijai patvirtino ir Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas. „Dėl kelių nepilotuojamų orlaivių kritimo viename iš srities rajonų kilo gaisras naftos bazės teritorijoje. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.

Marco Rubio, Donaldo Trumpo skiriamas į JAV valstybės sekretoriaus postą, trečiadienį pareiškė, kad kita JAV administracija imsis „drąsios diplomatijos“, kad būtų nutraukta Rusijos invazija į Ukrainą. „Šis karas turi baigtis ir manau, kad oficiali Jungtinių Valstijų politika turėtų būti tokia, kad mes norime, jog jis baigtųsi“, – per patvirtinimo klausymą Senate sakė M. Rubio. „Tai bus nelengva, – teigė jis, – bet tam reikės drąsios diplomatijos“. „Svarbu, kad visi būtų realistai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Vakarų sąjungininkus panaudoti apie 250 mlrd. JAV dolerių (237 mlrd. eurų) iš įšaldyto Rusijos turto ginklams, reikalingiems kovai su įsiveržusiomis rusų pajėgomis, įsigyti.  „Didžiausia parama Ukrainos kariuomenei būtų skirti 250 mlrd.

Ukrainos partneriai Europoje gali padidinti savo ginklų gamybą du ar tris kartus, tačiau iki šiol to nepadarė, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo spaudos konferencijoje su Donaldu Tusku, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, per karą pasikeitė ginklų, kurie į Ukrainą patenka iš šalių partnerių ir Ukrainos gamintojų, skaičius. „Šiandien jie yra tokie – kažkur apie 33–34 proc. visų ginklų Ukrainoje šiandien yra vietinės gamybos iš 100 proc.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu Europos Sąjungai (ES) rotacijos tvarka pirmininkaujanti Lenkija paspartins Ukrainos prisijungimo prie bloko procesą. „Pirmininkaujanti Lenkija ras išeitį iš aklavietės, kuri buvo akivaizdi pastaraisiais mėnesiais.

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjai pripažįsta, kad karui Ukrainoje išspręsti prireiks kelių mėnesių ar net dar daugiau laiko. Kaip rašo „Reuters“, tai yra aiškus pripažinimas, kad vieno didžiausių D. Trumpo užsienio politikos pažadų nepavyks įgyvendinti. D. Trumpas prieš rinkimus žadėjo, kad jeigu bus išrinktas, karą Ukrainoje pabaigs per parą nuo savo prezidentavimo pradžios.

Europos Sąjunga savo humanitarinės pagalbos Ukrainai biudžeto nemažins, o tarptautinei bendruomenei būtina priminti, kad įvykiai Ukrainoje yra susiję su kiekvienu iš mūsų, nes Rusijos taikiniu yra ir Vakarų šalys. Taip duodama interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ kalbėjo Europos lygybės, parengties ir krizių valdymo komisarė Hadja Lahbib. „Dėl to ES biudžetas nėra mažinamas. Priešingai“, – sakė H. Lahbib, atkreipdama dėmesį, kad sausio 13 d. Europos Komisija pristatė naują 148 mln.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Lenkiją ir paprašė susitikimo su Varšuvos meru Rafalu Trzaskowskiu, kad perduotų padėką už Lenkijos sostinės suteiktą paramą per Maskvos plataus masto invaziją, trečiadienį pranešė sporto ministras Slawomiras Nitrasas.

Baigiantis tretiesiems karo metams Vladimiras Putinas susidūrė su skaudžia dilema: toliau patirti dideles aukas dėl minimalių rezultatų ir galbūt dėl to skelbti naują mobilizaciją arba pereiti prie rimtų taikos derybų su Ukraina. Būtent taip laikraščio „The New York Times“ skiltyje rašė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas – svarbiausi prezidento Joe Bideno administracijos nariai, kurie po kelių dienų paliks Baltuosius rūmus.

Ukrainos valdžios institucijos trečiadienį paskelbė apie masinę Rusijos raketų ataką prieš svarbią infrastruktūrą šalies vakaruose.  Rusija naujausią ataką prieš Ukrainą surengė praėjus dienai po to, kai Kyjivas paskelbė surengęs didžiausią ataką prieš Rusijos teritoriją per beveik trejus metus trunkantį karą. Antradienį Ukraina smogė rusų gamykloms ir energetikos mazgams už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankosi Lenkijoje, abiem šalims pasiekus susitarimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių aukų palaikų ekshumavimo. Šis klausimas daug metų kėlė įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo. Varšuva ilgai siekė, kad Kyjivas leistų ekshumuoti aukų palaikus.

Praėjusią parą okupantai rusai smogė 466 smūgius 12-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas smogė 3 aviacijos smūgius Novoandrijivkai ir Preobraženkai. 271 įvairių modifikacijų dronas atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Orichivą, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Luhivskę, Malynivką, Novodarivką ir Olhivskę.

Per bet kokias Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino derybas V. Putinas reikalaus, kad Ukraina niekada nestotų į NATO, rašo „Bloomberg“. Anot šaltinių, Rusija reikalaus, kad Ukraina nutrauktų karinius ryšius su NATO ir taptų neutralia valstybe su ribota kariuomene. Svarbiausios naujienos: 23:40 | Nerami naktis Rusijoje – naftos sandėlio teritorijoje kilo galingas gaisras Rusijos Voronežo regioną trečiadienio vakarą atakavo dronai, rašo UNIAN.

Šiaurės Korėjos kariuomenės pasirodymas Kursko regione, kur Ukraina ir toliau valdo dalį Rusijos teritorijų, „žymiai pablogino“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtį, „The New York Times“ sakė keli anonimiškai kalbėję Ukrainos kariškiai.

Svitlana sako niekada nesvarsčiusi išduoti savo šalies, „nei sekundei“. Interviu leidiniui BBC davusi moteris įsitikinusi: „Mano vyras niekada man nebūtų atleidęs“.  Svitlana leidiniui papasakojo apie Rusijos agentų bandymus ją užverbuoti, šantažuojant jos vyru, kuris yra tapęs kariniu kaliniu Rusijoje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius per savo vizitą Kyjive antradienį pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą ir po Bundestago rinkimų. Nesvarbu, kokia vyriausybė dirbs po vasario 23 d. vyksiančių rinkimų, Vokietijos parama Ukrainai bus patikima, tvirta ir ryžtinga, sakė ministras, susitikęs ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. B. Pistorius taip pat teigė esąs tikras dėl tolesnės 3 mlrd. eurų paramos Ukrainai. Tam esą viskas parengta, tačiau derybos vyriausybėje dar nebaigtos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas negali pats nuspręsti panaikinti Rusijai įvestas sankcijas ar priversti Jungtines Valstijas pasitraukti iš NATO, teigia Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo saugumo analitikas Tarasas Žovtenko. „Priimant sprendimus dėl JAV užsienio politikos interesų, Kongresas ir Senatas vaidino ir vaidins svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, Rusijai įvestų sankcijų pats prezidentas atšaukti negali – tam reikalingas Kongreso pritarimas.

Ukrainoje 2024 m. gruodžio mėnesį žuvo mažiausiai 105 ir sužeista dar 514 civilių gyventojų. Apie taip platformoje „Telegram“ komentuodamas JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitą pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas. Pastebėtina, kad 82 asmenys žuvo ir 404 buvo sužeisti netoli fronto linijos, o didžiausias žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius užfiksuotas Chersono ir Donecko regionuose.

Šiaurės Korėjos kariams duotas įsakymas susinaikinti, jei jiems grėstų patekti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nelaisvę.  Apie tai pranešė Pietų Korėjos žvalgyba, cituoja „The Moscow Times“. Jų duomenimis, Šiaurės Korėjos kariams liepta bet kokia kaina vengti nelaisvės Ukrainoje, net jei tai reikštų mirtį.

Rusija naktį iš pirmadienio į antradienį apšaudė kelis Ukrainos regionus. Yra žuvusių. Rusijos kariškiai apšaudė gyvenvietę Charkivo srityje, žuvo žmogus Sausio 14-osios rytą Rusijos kariškiai smogė Charkivo srities Kozača Lopanės gyvenvietei, žuvo žmogus. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Derhačų miesto karinės administracijos vadovas Viačeslavas Zadorenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiandien apie 8 val.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas padarė naują pareiškimą apie savo planus nutraukti karą Ukrainoje ir galimą susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, praneša „Reuters“. Paklaustas apie savo strategiją, kaip užbaigti karą, D. Trumpas „Newsmax“ sakė: „Na, yra tik viena strategija, ir viskas priklauso nuo V. Putino.

Praėjusią parą Rusijos kariuomenė smogė 196 smūgius 12-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas smogė 4 aviacijos smūgius Stepnohirskui ir Kamianskei. 93 įvairių modifikacijų dronai atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Orichivą, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Malynivką, Novodarivką ir Olhivskę“, - parašė pareigūnas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui lojalus ir ypač artimas bendražygis, buvęs Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nilkolajus Patruševas pagrasino, kad Ukrainos gali nelikti šiais metais.