Karas Ukrainoje

Rusijos pajėgos šią savaitę prieš Ukrainą panaudojo beveik 1 200 valdomų aviacinių bombų, daugiau kaip 850 dronų ir per 40 įvairaus tipo raketų. Tai tinkle „Telegram“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusijai dabartinėje jos situacijoje reikia karo, kad išlaikytų savo galią. Ir ji patvirtina savo norą tęsti mūšius, kai kasdien apšaudo Ukrainą. (...) Ukraina ginasi. Mes laikomės ir kovojame savo karių narsumo ir mūsų partnerių parmos dėka.

Ukraina sekmadienį paskelbė atkovojusi vieną kalnakasių kaimą netoli svarbaus Pokrovsko miesto, kurį Rusija jau keli mėnesiai bando užimti. „Virtine Ukrainos pajėgų kontratakų pasiekta tam tikra sėkmė“, – ukrainiečių televizijai sakė tame rajone kovojančių pajėgų atstovas Viktoras Trehubovas. „Jau galime kalbėti apie Piščanės kaimo išvadavimą“, – pridūrė jis. Pranešimas pasirodė prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paskelbus, kad padėtis tame rajone Kyjivo pajėgoms pagerėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad pietiniame Mykolajivo mieste po rusų drono smūgio ypatingos svarbos infrastruktūrai be šildymo liko 100 000 žmonių. Ukrainos pareigūnai anksčiau sekmadienį teigė, kad Rusija dronais atakavo Mykolajivo šiluminę elektrinę.  V. Zelenskis pareiškė, kad šis naujausias išpuolis įrodo, jog Maskva nenori taikos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė JAV pasiuntinį Ukrainai Keithą Kelloggą apsilankyti fronte Rytų Ukrainoje. „Man labai svarbu, kad jis tai pamatytų“, – sakė V. Zelenskis Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose. JAV reikia „daugiau žinių apie tai, kas vyksta“, – pridūrė jis. Pasak V. Zelenskio, K. Kelloggas turi JAV prezidentui Donaldui Trumpui papasakoti apie realybę fronte.

Rusijos pajėgos naktį į sekmadienį smarkiai apšaudė Mykolajivą. Per ataką nukentėjo svarbios infrastruktūros objektas, penki daugiabučiai, keturios parduotuvės ir restoranas, buvo sužeistas vienas žmogus, tinkle „Telegram“ panešė Mykolajivo karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas. „Naktį į vasario 16 d. priešas surengė intensyvią ataką prieš Mykolajivą. Buvo pažeistas kritinės infrastruktūros objektas, kilo gaisras, kurį ugniagesiai greitai užgesino“, – nurodoma pranešime.

Kremlius šeštadienį paskelbė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir sutiko „pademonstruoti norą bendradarbiauti“ Ukrainos klausimu ir siekį atkurti dialogą, praneša AFP. Jų pokalbis įvyko prieš laukiamą susitikimą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino tuo metu kai Ukraina ir Europos sąjunga vis labiau nerimauja, kad JAV ir Rusija gali susitarti be jų.

NATO vadovas Markas Rutte šeštadienį pareiškė, kad Europa turi pateikti „gerų pasiūlymų“, kaip padėti užtikrinti taiką Ukrainoje, jei nori dalyvauti JAV vadovaujamose derybose. „Jei europiečiai nori dalyvauti, parodykite, kad esate svarbūs“, – pareiškė jis žurnalistams Miuncheno saugumo konferencijoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė norįs, kad Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas apsilankytų fronto linijoje Rytų Ukrainoje ir praneštų JAV prezidentui apie realią padėtį vietoje. „Man labai svarbu, kad jis tai pamatytų“, – Miunchene sakė V. Zelenskis.  „Tikrai noriu, kad jis apie visa tai praneštų prezidentui Trumpui. Parodytų jam, papasakotų jam“, – pridūrė jis.

 Po JAV prezidento Donaldo Trumpo tiesioginio pokalbio su Rusija dėl karo Ukrainoje nutraukimo Prancūzija pirmadienį rengia Europos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos, pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pasiūlymą suteikti Jungtinėms Valstijoms teisę į pusę Ukrainos retųjų žemės elementų išteklių mainais į tolesnę JAV karinę paramą. Ukrainiečiai rengiasi pateikti Vašingtonui savo pasiūlymą, praneša „The Washington Post“ remdamasis keturiais pareigūnais susipažinusiais su diskusijomis.

Su Europa bus konsultuojamasi, bet ji nebus įtraukta į planuojamas taikos derybas tarp Rusijos, JAV ir Ukrainos. Tai šeštadienį pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas, praneša „The Guardian“. Paklaustas, ar Europos lyderiai dalyvaus planuojamose derybose, jis sakė atstovaujantis „realizmo mokyklą“, todėl atmetė tokią galimybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje patvirtino, kad su Jungtinėmis Valstijomis vyksta derybos dėl Vašingtono tolesnės paramos Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos mainais į naudingąsias iškasenas, praneša dpa.

Ukraina ruošiasi šalių partnerių lyderių susitikimui Kyjive vasario 24 d., skirtam aptarti taiką, saugumo garantijas ir kolektyvinio saugumo ateitį. Tai šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes jau stengiamės užtikrinti, kad vasario 24 d., per trečiąsias Rusijos visapusiškos invazijos metines, galėtume susiburti Kyjive ir internetu. Visi Europos lyderiai. Visi pagrindiniai partneriai, ginantys mūsų saugumą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad atėjo laikas sukurti Europos ginkluotąsias pajėgas ir kad jo šalies kova su Rusija įrodė, jog pamatas tam jau egzistuoja. Ukrainos lyderis teigė, kad Europa negali atmesti galimybės, jog „Amerika gali pasakyti „ne“ Europai klausimais, kurie jai kelia grėsmę“, ir pažymėjo, kad daugelis lyderių jau seniai kalba apie tai, kad Europai reikia savo kariuomenės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino Europą „veikti savo pačių labui“, daugėjant klausimų dėl JAV paramos Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje. „Europa tiesiog turi susivienyti ir pradėti veikti taip, kad niekas negalėtų pasakyti Europai „ne“, jai įsakinėti ar elgtis su ja kaip su pastumdėle“, – Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėjo V. Zelenskis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį pareiškė, kad karas tarp Ukrainos ir Rusijos iš tikrųjų baigsis taika tik jei bus užtikrintas Ukrainos suverenitetas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę pribloškė sąjungininkus ir pakeitė JAV paramos Ukrainai status quo, kai paskelbė, kad tikriausiai netrukus susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir pradės derybas dėl paliaubų. Dėl to kilo nuogąstavimai, kad Kyjivas bus priverstas padaryti skausmingų nuolaidų.

Pirmąją Miuncheno saugumo konferencijos dieną penktadienį susitikęs su JAV viceprezidentu aptarti Donaldo Trumpo administracijos pastangų sudaryti paliaubų susitarimą su Maskva, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad siekia saugumo garantijų. V. Zelenskio pokalbis su J. D. Vance'u Miuncheno saugumo konferencijoje įvyko Kyjivui stengiantis užtikrinti, kad jis neliktų nuošalyje Vašingtonui siekiant užbaigti trejus metus trukusį karą.

Ukraina turi „menkas galimybes“ atlaikyti Rusijos invaziją be JAV karinės paramos, penktadienį interviu stočiai „NBC News“ Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Sudėtingose situacijose yra galimybių. Tačiau mes turėsime menkas galimybes išgyventi be Jungtinių Valstijų paramos“, – interviu ištraukoje sakė V. Zelenskis. Visas interviu turėtų pasirodyti sekmadienį.

Praėjusią vasarą Ukraina dėl JAV kaltės numušė savo naikintuvą F-16, skelbia „Wall Street Journal“, rašo UNIAN. Anot leidinio šaltinių, tai buvo draugiška ugnis iš „Patriot“. Papuolė į savų ugnį Ukraina oficialiai šio įvykio nekomentavo. Leidinio duomenimis, kai F-16 atvyko į Ukrainą, Joe Bideno administracija nuslėpė technologiją, padedančią antžeminei priešlėktuvinei gynybai atskirti savus nuo priešo.

Pastaruoju metu iš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos girdint pareiškimus, kad viena iš karo Ukrainoje baigties aplinkybių yra pastarosios atsisakymas tapti NATO dalimi, Ukrainos ambasadorė Lietuvoje Olha Nikitčenko teigia, kad Kyjivas niekada neatsisakys tokios ambicijos. „Mes tikrai nesakėme, kad atsisakome narystės NATO, nesakome, kad esame nusivylę NATO.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nesiderėsiąs dėl taikos su rusų derybininkais. Jis susitiksiąs tik su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakė V. Zelenskis diskusijoje Miuncheno saugumo konferencijoje. Ir šis susitikimas įmanomas tik tada, kai bus parengtas bendras planas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir europiečiais. D. Trumpas trečiadienį telefonu kalbėjosi su V. Putinu ir susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo.

Miuncheno saugumo konferencijoje prasidėjo labai lauktas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV viceprezidento J. D. Vance'o susitikimas, penktadienį žurnalistams pranešė ukrainiečių lyderio atstovas spaudai. „Miunchene prasidėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV viceprezidento J. D. Vance'o susitikimas“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.

Pasaulinė cheminių ginklų priežiūros institucija penktadienį pranešė, kad devyniuose mėginiuose, kuriuos jai perdavė Ukraina iš karo su Rusija fronto linijos, rado draudžiamų CS dujų, naudojamų malšinant riaušes.  Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) teigė, kad toksiškos medžiagos rado keturiuose granatų sviediniuose, trijuose iš apkasų paimtuose Ukrainos dirvožemio ir dviejuose augmenijos mėginiuose.

Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miuncheno saugumo konferencijoje penktadienį susitikęs Gitanas Nausėda sako, kad Europos sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkėms potencialas dar neišsemtas. „Europa turi, ką pasiūlyti derybų stalui. Sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkėms potencialas dar neišsemtas: griežtesnis Rusijos šešėlinio laivyno sankcionavimas, energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimas, įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimas Ukrainos poreikiams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad bus pasirengęs susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu akis į akį, kai tik Kyjivas ir jo sąjungininkai susitars dėl plano, kaip užbaigti karą. „Susitiksiu su rusais – tik su vienu rusu, su Putinu – tik tada, kai turėsime bendrą planą su (JAV prezidentu Donaldu) Trumpu (Donaldu Trampu), Europa“, – Miuncheno saugumo konferencijoje angliškai sakė V. Zelenskis. „Ir mes susėsime su Putinu ir sustabdysime karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalies kariuomenė turės padvigubėti, jei NATO atsisakys jos narystės Aljanse, rašoma CNN. „Jei nebūsime NATO, tikrame NATO, mes sukursime NATO Ukrainoje. Tai reiškia, kad mums reikės dvigubai padidinti savo karių skaičių, savo kariuomenę. Turime 110 brigadų. Rusija turi 220 brigadų“, – penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje sakė V. Zelenskis.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pakartojo, kad Lietuvos palaikymas ir parama Ukrainai nesikeičia. Pasak Prezidentūros, šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva ir toliau investuos į Ukrainos gynybos pramonę, tieks reikalingus ginklus. „Taiką užtikrinti galime tik per stiprybę“, – sakė prezidentas.

Saudo Arabija penktadienį pareiškė norą surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris skatina Ukrainos taikos derybas, susitikimą. „Karalystė išreiškia norą priimti šį viršūnių susitikimą Saudo Arabijoje ir patvirtina savo nuolatinį įsipareigojimą siekti ilgalaikės taikos tarp Rusijos ir Ukrainos“, – sakoma Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Jame nėra patvirtinimo dėl susitikimo datos ar paties susitikimo organizavimo.

Rusijos kariuomenė Kursko srityje prarado daugiau kaip 48 000 žmonių, maždaug 20 000 jų žuvo, penktadienį feisbuke pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Lankydamasis šiaurės rytiniame Ukrainos Sumų regione jis apdovanojo karius, kurie čia laiko gynybines pozicijas, atremia rusų atakas Kurske ir vykdo sėkmingas puolamąsias operacijas.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pareiškė, jog Europa privalo stiprinti savo gynybą, kad Vašingtonas galėtų sutelkti dėmesį į grėsmes kitose pasaulio dalyse. „Manome, jog svarbi bendro aljanso dalis yra tai, kad europiečiai stiprintų savo (gynybą), o JAV sutelks dėmesį į pasaulio sritis, kurioms gresia didelis pavojus“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė J. D. Vance'as.

Taikos derybose privalo dalyvauti tiek Ukraina, tiek Europa, rašoma penktadienį prezidento Gitano Nausėdos kartu su kitais Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) lyderiais paskelbtame bendrame pareiškime. „Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra neginčijami. Ukrainai turi būti suteiktos tvirtos saugumo garantijos. Bet kokiose derybose privalo dalyvauti tiek Ukraina, tiek Europa“, – rašoma jame.

Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį pranešė per pertrauką tarp Miuncheno saugumo konferencijos renginių susitikęs su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu. Miuncheno konferencijoje numatoma surengti ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio bei JAV viceprezidento JD Vance‘o, siekiančio kuo greičiau užbaigti karą, susitikimą.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį įspėjo, kad privertus Ukrainą sudaryti blogą sandorį būtų pakenkta JAV interesams, ir paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą bendradarbiauti siekiant teisingos taikos. „Žlugusi Ukraina susilpnintų Europą, bet taip pat susilpnintų ir Jungtines Valstijas“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė U. von der Leyen.

Kyjivas penktadienį pranešė gavęs šimtų Ukrainos karių, žuvusių mūšiuose su Rusijos pajėgomis, palaikus. Tai viena didžiausių tokių repatriacijų nuo Rusijos invazijos pradžios prieš beveik trejus metus. „Repatriacijos veiklų rezultatas – į Ukrainą sugrąžinti 757 žuvusių Ukrainos gynėjų palaikai“, – socialiniuose tinkluose pranešė vyriausybinė karo belaisvių reikalų koordinavimo institucija.

Vokietijos prezidentas Olafas Scholzas ragina įvesti nepaprastąją padėtį šalyje, kad Vokietija galėtų kuo greičiau didinti pagalbą Kyjivui, atsižvelgiant į prasidėjusias JAV ir Rusijos prezidentų derybas.  Pasak jo kad galėtų padidinti pagalbą Ukrainai Vokietijos parlamentas karą Ukrainoje ir jo pasekmes Europos saugumui turėtų pripažinti nepaprastąja situacija.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį pasakė, kad rusų drono smūgis Černobylio atominės jėgainės teritorijoje rodo, kad Maskva „nenori taikos“ Ukrainoje. „Rusija bombarduoja branduolinę stotį, o tai aiškiai rodo, kad ji nenori taikos, – per pertrauką tarp Miuncheno saugumo konferencijos renginių sakė K. Kallas. – Todėl dabar turime nuspręsti ir aptarti, kaip šiuo metu padėsime Ukrainai... kadangi mūsų vertybės nepasikeitė – nepasikeitė ir Rusijos tikslai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasakė, kad tiesiogiai derėtis su Rusija bus pasirengęs tada, kai Kyjivas su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa suderins bendrą poziciją dėl to, kaip galima būtų užbaigti trejų metų trunkantį karą. „Esame pasirengę bet kokiems pokalbiams su Amerika ir mūsų sąjungininkėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad pagerėjo karinė padėtis aplink apgultą rytinį Pokrovsko miestą, kurį siekia užimti Rusijos pajėgos. „Pastarosiomis dienomis padėtis Pokrovsko sektoriuje pagerėjo. Neišsiplėsiu. Bet sakyčiau, kad esame ten labiau užtikrinti nei anksčiau“, – Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose žurnalistams sakė V. Zelenskis. Pokrovskas – svarbus logistikos punktas, per kurį aprūpinamos ukrainiečių pajėgos Donecko srityje.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pareiškė, kad Europos sąjungininkės turėtų prisijungti prie bet kokių derybų dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.  Trečiadienį įvykęs JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis privertė sunerimti, kad į taikos derybas nebus įtrauktos Ukrainos sąjungininkės Europoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo Vakarus, kad Rusija ruošia 15 divizijų mokymams ir situacijos stiprinimui Baltarusijos kryptimi. Vieną diviziją paprastai sudaro 10-20 tūkst. karių. Apie tai jis kalbėjo Miuncheno saugumo konferencijoje. Jis pabrėžė, kad nėra tikras, jog kariai būtų ruošiami karui Ukrainoje. Pasak jo, jie gali būti skirti Lenkijai su Baltijos šalims.

Likus kelioms dienoms iki trečiųjų Rusijos invazijos metinių, „Ukraina ir Europa susiduria su realia galimybe, kad bus priimtas žeminantis (taikus) sprendimas“, kuris atvers kelią  Ukrainos teritorijos padalijimui „be pagarbos istorijai, principams ir žuvusiesiems“, rašo Ispanijos laikraštis „El Pais“ straipsnyje „Ukraina neparduodama“. Pasak leidinio, JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomas sprendimas yra „svajonių scenarijus (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui“, kuris, be kita ko, re...

Kyjivas perdavė JAV administracijai peržiūrėti amerikiečių vadovaujamo pasiūlymo projektą, pagal kurį Vašingtonui būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais mainais į tolesnę JAV paramą, penktadienį pranešė Ukrainos pareigūnas. Apie tai pranešta likus kelioms valandoms iki prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u Miuncheno saugumo konferencijoje.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį per pokalbį telefonu su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad Londonas yra „įsipareigojęs siekti negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO“. „Premjeras pakartojo JK įsipareigojimą siekti, kad Ukraina būtų negrįžtamame kelyje į NATO, kaip pernai Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime susitarė sąjungininkai“, – pareiškė premjero biuro Dauningo gatvėje atstovė spaudai.

Vokietijoje penktadienį prasideda Miuncheno saugumo konferencija, kur Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiks su Jungtinių Valstijų viceprezidentu J. D. Vance'u. Miuncheno saugumo konferencija – kasmet rengiamas svarbiausias Europoje aukščiausio lygio forumas, kuriame susirinkę gynybos srities lyderiai diskutuoja apie aktualiausius užsienio ir saugumo politikos iššūkius.

Jungtinės Valstijos neatmeta, kad Ukrainai gali būti suteiktas branduolinis ginklas, tačiau, JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho teigimu, tai priklauso nuo prezidento Donaldo Trumpo.  Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu „Breitbart News“, cituoja UNIAN.  Vasario 4 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai turėtų būti pasiūlyta narystė NATO arba branduolinis ginklas, kaip saugumo garantija nuo tolesnės Rusijos invazijos.

Rusijos kariuomenė valdomosiomis aviacinėmis bombomis atakavo Zaporižios srities Preobraženkos kaimą. Po griuvėsiais yra žmonių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Sugriauti gyvenamieji namai. Preliminariais duomenimis, po griuvėsiais yra žmonių. Tokie priešo smūgio Preobraženkai padariniai“, – parašė I. Fiodorovas.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalas perspėja, jog Europos Sąjunga jau patiria Rusijos agresiją. Jo manymu, „Europai (pačiai) reikia, kad Ukraina ją apsaugotų“. Premjeras praneša ir apie Rusijos vykdomas agresijos atakas Europoje, paminėdamas Lietuvą, rašoma „Politico“. „Šie žodžiai gali nustebinti ne tik pačią Europos Sąjungą. Juk Europos miestų gatvėse nėra tankų, o apie artėjančias balistines raketas ar bepiločius orlaivius neįspėja oro pavojaus sirenos.

Rusijos ginkluotosios pajėgos šią naktį atakavo 1986-aisiais avariją patyrusią Černobylio atominę elektrinę.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti sprogimo momentas ir apsauginiam kupolui padaryta žala.  Socialiniame tinkle „Telegram“ taip pat plinta nuotraukos iš avarijos vietos.

Rusijos dronas naktį smogė į Ukrainos Černobylio atominę elektrinę. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Pasak jo, dronas su sprogstamąja galvute atakavo elektrinės 4-ąjį bloką, kurį dengia apsauginis kupolas, saugantis išorę nuo radiacijos po Černobylio atominės elektrinės avarijos.  Kupolas smarkiai apgadintas V. Zelenskio teigimu, apsauginis kupolas buvo smarkiai apgadintas, tačiau gaisrą pavyko užgesinti.