Karas Ukrainoje

Rusijos parlamentarai ketvirtadienį vienbalsiai pasisakė už tai, kad būtų ratifikuota gynybos sutartis su Šiaurės Korėja, numatanti abipusę pagalbą, jei kuri nors iš šių šalių susidurtų su agresija. Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – deputatai 397 balsais pritarė sutarčiai. Balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Balsavimas įvyko kitą dieną po JAV pranešimo, kad Pchenjanas į Rusiją mokymams nusiuntė tūkstančius savo karių.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad Seulas „nesėdės ramiai“ dėl tūkstančių Pchenjano karių, pasiųstų į Rusiją, ir pavadino tai provokacija.

Ketvirtadienio 8.30 val. duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos  numušė 40 Rusijos dronų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, nuo trečiadienio 21 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus susitiks su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu. Susitikimas vyks paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. Maskva šį forumą surengė tikėdamasi suformuoti vieningą kylančių ekonomikų frontą prieš Vakarus. V. Putinas ir A. Guterresas turi aptarti konfliktą Ukrainoje ir besiplečiančią krizę Artimuosiuose Rytuose, nurodė Kremlius.

Rumunijoje prie Ukrainos sienos aptikus du įtartinus skriejančius objektus buvo suaktyvintas oro antskrydžio pavojaus signalas ir į orą pakelti du Rumunijos naikintuvai F-16, trečiadienį pranešė Bukarešto Gynybos ministerija.  NATO narė Rumunija sakė, kad iš pradžių nebuvo aišku, ar tie objektai buvo Rusijos dronai. Bukareštas apie incidentą pranešė NATO partnerėms.  Abu objektai buvo aptikti maždaug 30 minučių skirtumu.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 240 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų spalio 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 684 280 kareivių.

JAV laiko efektyviomis investicijas į toliašaudės ginkluotės, taip pat bepiločių orlaivių gamybą Ukrainoje, kad jos ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos tokiais pajėgumais dabar ir ateityje. Tai trečiadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, lankydamasis Romoje su vizitu, praneša „Ukrinform“, remdamasi Pentagonu. „Mes nusiteikę toliau investuoti į jų gebėjimą smogti dideliu atstumu“, – pažymėjo Pentagono vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kokiomis sąlygomis yra galima taika su Ukraina. Pasak jo, neišpildžius šios sąlygos taika negalima.  Svarbiausi įvykiai:  23:53 | Kyjivas: Rusijos pajėgos įvykdė egzekuciją keturiems ukrainiečių karo belaisviams Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos rytiniame Donecko regione įvykdė egzekuciją keturiems į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams.

Rusijoje dėl iš karo Ukrainoje sugrįžtančių nusikaltėlių per pastaruosius metus smarkiai išaugo asmenų, nuteistų dėl seksualinių nusikaltimų, skaičius.  Apie tai praneša leidinys „The Moscow Times“.  Išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius Ypač pastebimas asmenų, nuteistų dėl seksualinio pobūdžio smurtinių veiksmų, padarytų sunkinančiomis aplinkybėmis, augimas.  Dėl tokių nusikaltimų nuteistų asmenų skaičius padidėjo daugiau nei perpus (51 proc.

Kremliaus parankinis, 30 metų Baltarusijos prezidento posto įsikibęs Aliaksandras Lukašenka sureagavo į pasirodžiusias žinias apie Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje.  Apie tai jis BRICS viršūnių susitikime kalbėjo su leidiniu BBC.  „Apie jį turėtumėte žinoti dar kai ką: jei kuris nors lyderis ir pažįsta [Rusijos prezidentą] Vladimirą Putiną iš vidaus, tai A. Lukašenka. Abu vyrai pažįstami jau daugelį metų ir reguliariai susitinka“, – publikaciją pradeda BBC.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad JAV pastangos remiant Ukrainą, įskaitant įnašą į paskolų paketą, dėl kurio susitarė Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė, akivaizdžiai rodo, kad „už padarytą žalą bus atsakingi tironai“. „Ukrainai suteiksime 20 mlrd. dolerių (19 mlrd.

Ukrainos valdžios institucijos paskelbė apie privalomą vaikų ir jų šeimų evakuaciją iš Charkivo regiono Borovos miesto, kur Rusijos pajėgos žengia į priekį. Naujas raginimas civiliams gyventojams bėgti iš miesto, kuriame prieš karą gyveno apie 5 000 žmonių, rodo, kad Ukrainos gynyba silpsta. „Atsižvelgiant į saugumo situaciją, priimtas sprendimas priverstinai evakuoti vaikus su šeimomis iš Charkivo regiono Borovos miesto“, – pranešė Kyjivo institucijos.

Pietų Korėjos žvalgyba praneša, kad Šiaurės Korėja jau išsiuntė į Rusiją apie 3 tūkstančius savo karių, kad paremtų Maskvos karo mašiną.  Apie tai cituodami Pietų Korėjos pareigūnus praneša „Reuters“. Be to, pažymima, kad Šiaurės Korėja izoliuoja išsiunčiamų kariškių šeimas „siekdama veiksmingai juos kontroliuoti ir kruopščiai susidoroti su informacija“, rašo „Reuters“, cituoja UNIAN.  Perkelta 3 tūkst.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, duodamas interviu transliuotojui DW pasakė esąs įsitikinęs, kad Ukraina neišvengiamai taps NATO nare. „Galiausiai Ukraina taps NATO nare – kada tai įvyks, mes nežinome, bet pakvietimas yra neišvengiamas“, – pasakė A. Stubbas. Jis taip pat pastebėjo, kad, kalbant apie paramą Ukrainai, Suomija girdi, ko prašo prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jo žinia yra tokia, kad jam reikia ginklų be jokių apribojimų, kaip juos naudoti.

Miuncheno prokuratūra trečiadienį pareiškė 20 metų Vokietijoje gyvenusiam 57-erių Rusijos piliečiui kaltinimus nužudžius du sužeidimus besigydžiusius Ukrainos karius. Kaltinamasis jau buvo ne kartą patekęs į policijos akiratį ir yra kaltinamas tuo, kad šių metų balandį netoli prekybos centro pietų Bavarijos Murnau mieste mirtinai subadė 23-erių ir 36-erių ukrainiečius.

Rusijos pajėgos smogė energetikos objektui Sumų regione, dėl to daugiau kaip 21-am tūkstančiui vartotojų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Apie tai feisbuke pranešė energetikos bendrovė „Sumyoblenergo“. „Rusija tęsia savo energetinį terorą prieš Sumų regioną. Šiandien priešas atakavo energetikos objektą Bilopilios rajone, dėl to buvo be elektros liko daugiau kaip 21 000 vartotojų“, – rašoma pranešime.

Rusijos pajėgos rugsėjo mėnesį paleido į Ukrainą rekordinį dronų kamikadzių skaičių, tinkle X pranešė britų Gynybos ministerija, nurodydama, kad buvo paleista daugiau kaip 1 300 bepiločių. Ministerija pridūrė, kad šiuo metu nėra aišku, ar Rusija gebės šį dronų leidimo tempą išlaikyti iki 2024 m. pabaigos. Rusija naudoja kovinius dronus prieš virtinę taikinių, ypač – prieš energetikos infrastruktūrą, pabrėžė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbius BRICS viršūnių susitikime, Kremliaus duomenimis, pabrėžė savo kariuomenės laimėjimus kare prieš Ukrainą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Ukrainos krizė – taip jis vadino karą, buvo viena temų visuose dvišaliuose V. Putino susitikimuose. „Jis akcentavo Ukrainos pusės nenorą derėtis ir labai, labai pozityvią Rusijos pajėgų dinamiką fronte“, – kalbėjo D. Peksovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.

Pranešimai apie tai, kad Šiaurės Korėja rengia karius invazijai Ukrainoje „sukėlė susirūpinimą dėl galimo konflikto eskalavimo“. Ekspertai teigia, kad šis žingsnis gali reikšti stiprėjančius Pchenjano ryšius su Maskva. Tačiau neatmetama, kad Šiaurės Korėjos kariai mūšio lauke gali tapti „patrankų mėsa“, rašo „Business Insider“. Kaip teigiama publikacijoje, Pietų Korėjos žvalgyba  pranešė, kad Rusija laivais atgabeno apie 1,5 tūkst.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Šiaurės Korėjos reikalų patikėtinį, taip reaguodama į pranešimus apie galimą Šiaurės Korėjos karių nusiuntimą į karą Ukrainoje. „Šiaurės Korėjos parama Rusijos karui kelia tiesioginę grėsmę ir Vokietijos saugumui bei Europos taikos tvarkai“, – pareiškė ministerija tinkle X. Jei pasitvirtintų pranešimai, kad Šiaurės Korėja ir kariais remia Rusijos agresijos karą, tai esą būtų tarptautinės teisės pažeidimas.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paragino BRICS grupės viršūnių susitikime Rusijoje dalyvaujančius pasaulio lyderius pasakyti prezidentui Vladmirui Putinui, kad jis turi nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje.  V. Putinas Rusijoje priima apie 20 pasaulio lyderių.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį patvirtino, kad Rusijoje esama Šiaurės Korėjos karių. „Yra įrodymų, kad Rusijoje yra KLDR karių“, – žurnalistams sakė Romoje viešintis L. Austinas, pavartojęs oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą. „Ką konkrečiai jie daro? Neaišku. Tai dalykai, kuriuos turime išsiaiškinti“, – pridūrė jis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas BRICS grupės viršūnių susitikime pareiškė, kad Ukrainoje neturi būti kovų eskalavimo. Centrinėje Rusijos dalyje esančioje Kazanėje susirinko apie 20 pasaulio lyderių. Tai yra didžiausias diplomatinis susitikimas Rusijoje nuo 2022-ųjų, kai Kremlius įsakė įvesti karius į Ukrainą. Kinija tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palankiai įvertino BRICS šalių lyderių siūlymus tarpininkauti dėl karo Ukrainoje nutraukimo, trečiadienį pranešė Kremliaus atstovas spaudai.  Rusijos valstybinė žiniasklaida citavo Dmitrijų Peskovą, kuris aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose žurnalistams sakė, kad daugelis šalių „pareiškė norą imtis aktyvesnio vaidmens“ sprendžiant konfliktą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad besiplečiančios sankcijos ir protekcionizmas gali sukelti didelę pasaulinę krizę. „Taip pat išlieka reikšmingas krizės potencialas. Ir kalbama ne tik apie nuolat didėjančią geopolitinę įtampą, bet ir apie (...) besiplečiančią vienašališkų sankcijų, protekcionizmo ir nesąžiningos konkurencijos praktiką“, – sakė V. Putinas, kreipdamasis į BRICS šalių grupės lyderius.

JAV atstovas patvirtino – Šiaurės Korėjos kariai yra Rusijoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Spalio 23 d. Romoje JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas oficialiai patvirtino, kad Šiaurės Korėjos kariai iš tiesų yra atvykę į Rusijos teritoriją. „Yra įrodymų, kad Šiaurės Korėjos pajėgos yra Rusijoje. Ką jie tiksliai ten daro? Lieka neaišku. Tai yra dalykai, kuriuose privalome išsiaiškinti“, – kalbėjo L. Austinas.

Šiaurės Korėja siunčia Rusijai raketas ir kareivius karui prieš Ukrainą mainais į taktinės branduolinės ginkluotės technologijas. Tai interviu leidiniui „The Economist“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“. Pasak leidinio, Šiaurės Korėjos valdžia tiekia Maskvai savo žmones ir ginklus anaiptol ne labdaros tikslais.

Kyjivas trečiadienį paragino visus Maskvos Ukrainoje dislokuotus Šiaurės Korėjos karius pasiduoti. „Kreipiamės į Korėjos liaudies armijos kovotojus, atsiųstus padėti (Vladimiro) Putino režimui. Neturite beprasmiškai žūti svetimoje žemėje. Neturite pakartoti šimtų tūkstančių rusų karių, kurie niekada nebesugrįš namo, likimo!“ – sakoma pareiškime, kurį paskelbė viena ukrainiečių karinės žvalgybos vadovaujama iniciatyva.

Praėjusią parą, spalio 22-ąją, Rusijos kariuomenė nužudė tris Donecko srities gyventojus, dar septyni žmonės buvo sužeisti. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. „Spalio 22 d. rusai nužudė 3 Donecko srities gyventojus: 2 – Oleksandro Kalynovėje ir 1 – Riznikivkoje. Per parą srityje dar 7 žmonės buvo sužeisti“, – pažymėjo regiono vadovas.

Ukraina nėra nusiteikusi tartis dėl galimybės stoti į NATO mainais į okupuotų teritorijų atsisakymą, pareiškė Volodymyras Zelenskis susitikimo su žurnalistais metu. Tiesa, jis pažymėjo, kad „viskas priklausys nuo Ukrainos visuomenės“. V. Zelenskis paaiškino, kad tokios derybos nėra vykdomos, tačiau gandai apie tai žiniasklaidoje sklando „ne šiaip sau“. „Matyt, tokios mintys pas kai kuriuos partnerius gali būti.

36 pasaulio lyderiai, įskaitant ir Kinijos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos bei Irano atstovus, atvyko į kasmetinį BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Rusijoje. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai svarsto, kad Rusija šio susitikimo metu su vadinamosiomis „blogio ašies“ valstybėmis gali bandyti nustatyti tam tikrus mechanizmus, kuriais būtų siekiama sustiprinti karines pastangas Ukrainoje.

Sumų srityje spalio 23-iosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 19 „Shahed“ tipo Rusijos savižudžių dronų. Tai feisbuke pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Iš viso nuo metų pradžios mūsų zenitininkai sunaikino 394 Rusijos „maitvanagius“, nešusius mirtį į Ukrainą“, – pridūrė srities karinės administracijos atstovai.

Rusija masiškai nenaudos Šiaurės Korėjos karių mūšio lauke Ukrainoje, nes Šiaurės Korėjos kariai neturi tokio pasirengimo, kuris suteiktų rusams pranašumą, sako buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, atsargos generolas Mykola Malomužas.

Ukrainai reikia savų „Shahed“ bepiločių orlaiviu analogo, kad dronų atakos prieš Rusiją būtų tikslesnės ir galingesnės. Apie tai UNIAN kalbėjo Ukrainos valstybinio aviacijos muziejaus vyriausiasis tyrėjas Valerijus Romanenko.  Ukrainos valstybinio aviacijos muziejaus tyrėjas Valerijus Romanenko teigia, kad Ukrainai reikia kurti savus „Shahed“ analogus, kad priešui būtų galima smogti dar tiksliau ir galingiau.  „Mums reikia ukrainiečių „Shahedų“. Ir mes turime su tuo problemų.

Šiaurės Korėja, kuri, kaip pranešama, pasiuntė sausumos pajėgas prisijungti prie Rusijos karo prieš Ukrainą, taip pat pasiuntė naikintuvų pilotus, kurie galėtų skraidinti Rusijos karo lėktuvus. Apie tai, remdamasis Pietų Korėjos leidiniu, praneša „Newsweek“. Su leidiniu kalbėjęs Pietų Korėjos vyriausybės pareigūnas teigė, kad Šiaurės Korėja praėjusį mėnesį išsiuntė naikintuvų pilotus į Vladivostoką, miestą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose spalio 8 dieną.

NATO tikisi iš Pietų Korėjos išgirsti išsamią ataskaitą apie įtariamą Šiaurės Korėjos karių siuntimą dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą; jei ši informacija pasitvirtintų, tai būtų reikšminga eskalacija. Kartu, kol NATO negaus visų detalių iš partnerių Pietų Korėjoje, Aljansas negali patvirtinti fakto, kad Pchenjanas rengia savo karius išsiuntimui į Rusiją.

Ukrainos pareigūnai antradienį pranešė, kad vyras, ieškomas už tai, kad vengė šaukimo į kariuomenę, nusižudė po to, kai jį pagavo policija ir nuvežė į karinio verbavimo centrą. Kyjivas, susidūręs su darbo jėgos trūkumu dėl Rusijos invazijos, rengia intensyvią kampaniją, siekdamas paraginti vyrus stoti į šalies ginkluotąsias pajėgas.

Šiaurės Korėjos į karą Ukrainoje atsiųstų karių skaičius vargu ar turės lemiamos įtakos fronto linijai, sako Ukrainos karybos ekspertas Pavelas Narožnas. Be to, kaip pastebi ekspertas, Rusijos planams koją gali pakišti kalbos barjeras.  Ukrainos karybos ekspertas Pavelas Narožnas sako, kad Šiaurės Korėjos į karą Ukrainoje atsiųstų karių skaičius vargu ar turės lemiamos įtakos fronto linijai.  „Buvo pranešta apie 12 tūkst.

Rusijos pajėgos į penkių aukštų pastatą Myrnohrado mieste Donecko srityje paleido sklendžiančią bombą KAB-250 – žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Donecko karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. „Šiandien ryte rusai ant miesto numetė KAB-250 ir pataikė į penkių aukštų pastatą. Mažiau ar daugiau nukentėjo septyni pastatai“, – sakoma pranešime. Pasak V. Filaškino, dėl grėsmingos saugumo padėties laikinai buvo nutraukti gelbėjimo ir paieškos darbai.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį pareiškė nurodęs uždaryti Rusijos konsulatą vakariniame Poznanės mieste dėl įtariamų Maskvos sabotažo bandymų šalies teritorijoje. Lenkija, ištikima Ukrainos sąjungininkė, ne kartą reiškė susirūpinimą dėl Rusijos inicijuojamų provokacijų ir dažnai kaltina Maskvą vykdant šnipinėjimą. „Turiu informacijos, kad už sabotažo bandymų Lenkijoje ir sąjungininkėse stovi Rusija.

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas paskelbė atsistatydinantis, šalies saugumo tarnyboms atlikus tyrimą ir atskleidus didelio masto korupcinę schemą, pagal kurią vyriausybės pareigūnams, panašu, buvo suteikiamos išimtys dėl šaukimo į kariuomenę.

Europos Parlamentas antradienį balsavo už tai, kad karo nualintai Ukrainai būtų suteikta iki 35 mlrd. eurų paskola, paremta pelnu, gautu iš įšaldyto Rusijos turto. Kyjivui desperatiškai reikia pinigų šalies ekonomikai, kariuomenei aprūpinti ir užtikrinti, kad šią žiemą po intensyvių Maskvos pajėgų bombardavimų veiktų elektros tinklas. ES paskola, kuriai pritarė didžioji įstatymų leidėjų dauguma, yra dalis didesnės 50 mlrd.

Nors Rusijos vadovas Vladimiras Putinas BRICS šalių vadovams aukščiausiojo lygio susitikime nori parodyti, kad Kremlius neva atsikrato įvestų sankcijų dėl karo Ukrainoje, organizatoriai užsienio svenčiams pasiuntė kiek kitokią žinią – atsivežkite grynųjų pinigų. Kaip rašo „Bloomberg“, BRICS valstybių susitikimo metu internetiniame puslapyje užsienio svečiams primenama, kad jie negalės naudotis „Mastercard“ ar „Visa“ bankinėmis kortelėmis, išduotomis ne Rusijoje.

Pietų Korėja antradienį įspėjo, kad gali svarstyti ginklų tiekimą Kyjivui, reaguodama į pranešimus, kad Šiaurės Korėja siunčia savo karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje. Ir Rusija, ir Šiaurės Korėja neigia, kad Pchenjanas siunčia savo karių padėti rusams. Pietų Korėjos pareiškimu tikriausiai norima paspausti Rusiją nesikviesti Šiaurės Korėjos karių savo karui prieš Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vokietija bijo, kaip Rusija reaguotų, jei Kyjivas būtų pakviestas prisijungti prie NATO. „Faktas, kad Vokietijos pusė skeptiškai žiūri į mūsų prisijungimą prie NATO“, – antradienį paskelbtose pastabose žurnalistams sakė V. Zelenskis. Be kita ko, jis pareiškė, kad Ukraina neprašo Vakarų partnerių branduolinių ginklų, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi antradienį per derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad norėtų, jog Ukrainoje būtų greitai atkurta taika, ir remia pastangas tai pasiekti. „Mes nuolat palaikome ryšį dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto“, – sakė N. Modi V. Putinui Kazanėje vykstančio BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo atidarymo dieną. „Manome, kad ginčai turėtų būti sprendžiami tik taikiai.

Antradienį vykusio balsavimo metu Europos Parlamento (EP) nariai pritarė papildomos, iki 35 mlrd. eurų siekiančios, paramos Ukrainai skyrimui. Numatoma, kad ši Ukrainai teikiama paskola bus padengta Rusijos įšaldyto turto pajamomis. Pranešama, kad ši parama taps esmine Didžiojo septyneto valstybių birželį prisiimto įsipareigojimo skirti Ukrainai iki 50 mlrd. JAV dolerių dalimi.

Antradienį Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad nuo Rusijos įsiveržimo 2022 m. vasarį Ukrainos gyventojų skaičius sumažėjo 10 mln., invazija sukėlė emigraciją ir nusmukdė gimstamumo rodiklius. „Nuo plataus masto invazijos pradžios (...) gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 10 milijonų“, – žurnalistams Ženevoje sakė Florence Bauer, JT gyventojų fondo Rytų Europos ir Centrinės Azijos regiono direktorė.

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 581 vaikas. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuru. Iš viso Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 2 230 vaikų.