Karas Ukrainoje

Europos Sąjunga (ES) po naujausių rusų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą didina savo humanitarinę paramą. Prieš ateinančią žiemą šaliai papildomai bus skirti 35 mln. eurų, pranešė Europos Komisija. Dar 5 mln. numatyti paramai Ukrainos pabėgėliams ir jų priėmimui kaimyninėje Moldovoje. ES šiomis lėšomis, be kita ko, nori prisidėti prie apgadintų pastatų remonto bei elektros ir šilumos tiekimo užtikrinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pastaruoju metu aktyviai raginantis sąjungininkus atsiųsti daugiau ginklų jo šalies kovai su Rusija, šeštadienį susitiko su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pranešė jos biuras. V. Zelenskis ir G. Meloni susitiko Černobijuje Italijos šiaurėje, konsultavimo firmos „The European House – Ambrosetti“ ekonomikos forumo kuluaruose. V. Zelenskis šiame forume kalbėjo penktadienį, o G. Meloni kalbės šeštadienį.

Ostrogožsko rajone Rusijos Voronežo srityje dronas sukėlė didelį gaisrą. Rusijos duomenimis, bepilotis buvo numuštas oro gynybos ir krisdamas sukėlė gaisrą, „kuris persimetė į sprogstamus objektus“. Girdėjosi sprogimai. Ukrainos kanalai praneša apie liepsnojantį amunicijos sandėlį. Nepatikrintuose vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose matyti didelis gaisras ir tiršti dūmai.

20 kvadratinių metrų ploto kambaryje kalėjime šiaurės rytų Ukrainoje aštuoni jauni rusų karo prievolininkai sėdi ant lovų ir žiūri į savo kojas. Vos prieš kelias savaites jie atliko privalomąją vienerių metų karinę tarnybą Rusijos Kursko srityje, kuri ribojasi su Ukraina, skelbia „The Moscow Times“. Rugpjūčio 6 d. Kyjivui įsiveržus į Kurską, šimtai šių šauktinių, kurie paprasčiausia neturėjo ginkluotės, greitai pasidavė ir buvo išvežti per sieną kaip karo belaisviai.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas mano, kad vien tolimojo nuotolio raketų naudojimas nepadės įveikti Rusijos. Šį teiginį L. Austinas išsakė spaudos konferencijos metu Ramšteino susitikime, rašo „Ukrainska Pravda“. Savo ruožtu jis dar kartą priminė savo žodžius, kad „nėra nė vienos priemonės, kuri pati savaime būtų laikoma lemiama“ Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis penktadienį vėl surengė derybas su Rusijos pareigūnais dėl saugumo problemų dviejose atominėse elektrinėse, kurioms grėsmę kelia Maskvos ir Kyjivo kautynės. Jis jau anksčiau yra įspėjęs dėl padėties tiek Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje, tiek Kursko branduolinėje jėgainėje, netoli kurios Kyjivas inicijavo įsiveržimą į Rusiją.

Kursko operacija yra ryškus įvykis, sulaukęs labai teigiamo atgarsio visuomenėje, todėl ji neabejotinai pasiekė vieną iš savo tikslų – pakelti ukrainiečių moralinę dvasią. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė socialinis ir karinis psichologas Olehas Pokalčukas.

Penktadienį po rusų surengto Charkivo srities Liubotyno miesto apšaudymo į medikus kreipėsi dar viena moteris. Tad nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki šešių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Atnaujinti duomenys apie Liubotyno miesto apšaudymą. Nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki šešių žmonių. Į medikus kreipėsi 53 metų moteris, ji sužeista", – rašoma pranešime.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasiūlė dar vieną idėją „taikos palaikymo“ planą. „European Pravda“, remdamasi „Politico“ leidiniu, rašo, kad V. Orbanas Italijoje vykstančiame ekonomikos forume teigė, kad tam, jog karas Ukrainoje būtų užbaigtas, abu šalių lyderiai turėtų susitikti. Atsakydamas į klausimą, ar apskritai susitikimas tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino yra įmanomas, jis atsakė: „Žinoma. Tai būtina.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas įsitikinęs, kad Rusijos karas prieš Ukrainą galiausiai baigsis derybomis, tačiau kada tai gali įvykti, kol kas sunku prognozuoti. Jis tai pareiškė penktadienį Vokietijoje, apibendrindamas 24-ojo Ramšteino formato susitikimo rezultatus, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Manau, kad galiausiai šis konfliktas bus sureguliuotas prie derybų stalo. Tačiau sunku nuspėti, kada ši akimirka ateis“, – sakė Pentagono vadovas.

Rusijos kariškiai valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Sumų srities Sumų rajono Krasnopilios kaimui, žuvo moteris, dar keturi žmonės, tarp jų – 15-metė mergina, buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. Pasak tyrėjų, apie 15 val. okupantai ant Sumų rajono Krasnopilios kaimo civilinės infrastruktūros numetė, preliminariais duomenimis, tris valdomąsias aviacines bombas.

„Ramšteino susitikime ministras Kasčiūnas siunčia žinią: privalome nuimti visus apribojimus Ukrainai perduotai vakarietiškai ginkluotei“, – rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime žinisklaidai. Rugsėjo 6 d., penktadienį, Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dalyvavo Ramšteine vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikime.

Kanada perduos Ukrainai didelę raketų variklių CRV-7 partiją. Naujame pagalbos pakete taip pat bus 1300 kovinių galvučių raketoms. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešama Kanados Vyriausybės tinklalapyje. Pagalbos paketą per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdį Ramšteino formatu anonsavo Kanados gynybos ministras Billas Blairas. „Ministras Blairas taip pat pranešė, kad Kanada perduos Ukrainai 80 840 papildomų raketų variklių CRV-7 ir 1300 kovinių galvučių“, – sakoma pranešime.

Per Rusijos ataką Pavlohrade Dnipropetrovsko srityje penktadienį žuvo mažiausiai vienas žmogus ir 55 buvo sužeisti, įskaitant mažiausiai tris vaikus, pranešė regiono administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Pranešama, kad tarp nukentėjusiųjų yra ketverių ir 11 metų berniukai ir devynerių metų mergaitė. Platformoje „Telegram“ S. Lysakas teigė, kad dviejų iš hospitalizuotų gyventojų būklė yra sunki. Mieste buvo užfiksuoti keli smūgiai, o viename daugiaaukščiame name užsidegė butas.

Vokietija Ukrainai patieks dar 12 savaeigių haubicų, penktadienį Ukrainos kontaktinės grupės susitikime JAV oro bazėje Ramšteine pranešė gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Šešios haubicos turėtų atvykti iki metų pabaigos, o likusios – 2025 m. Jų šaudymo nuotolis yra 30 km. Skaičiuojama, kad bendra 12 haubicų kaina siekia 150 mln. eurų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netikėtai pasirodė kontaktinės grupės susitikime ir pasinaudojo proga paprašyti daugiau ginklų.

Naujienų televizija CNN paviešino iš Ukrainos karių gautus vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip rusų kariai sušaudo pasiduodančius į nelaisvę ukrainiečius. Ukrainos generalinis prokuroras pareiškė, kad šiuo metu yra tiriami 28 tokio pobūdžio karo nusikaltimai, kurių metu žuvo 62 kariai. Viename iš CNN paviešintų vaizdo įrašų Pokrovsko rajone (Donecko sritis, rugpjūčio viduryje), kur vyksta aktyvus rusų pajėgų puolimas, matyti trys ant kelių stovintys Ukrainos pajėgų kariai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainos kontaktinės grupės susitikime Ramšteine pareikalavo leisti Vakarų perduotus ilgojo nuotolio ginklus naudoti ir prieš taikinius Rusijoje. „Turime turėti šį ilgojo nuotolio pajėgimą ne tik okupuotoje Ukrainos teritorijoje, bet ir Rusijos teritorijoje“, – sakė jis penktadienį. Be to, V. Zelenskis paprašė didesnės tarptautinės paramos Ukrainos oro gynybai, kad šalis galėtų geriau gintis nuo Rusijos agresijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Vokietijoje vykstančiame Kyjivo rėmėjų susitikime paragino sąjungininkus tiekti „daugiau ginklų, kad Rusijos pajėgos būtų išstumtos iš mūsų teritorijos“. V. Zelenskis taip pat prašė leisti Ukrainai naudoti Vakarų valstybių tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smogti taikiniams Rusijoje.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas skirs naują 250 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai, Kyjivui šalies rytuose atremiant besiveržiančias Rusijos pajėgas ir patiriant niokojančius Maskvos smūgius. „Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad prezidentas Bidenas šiandien paskelbs papildomą 250 mln. JAV dolerių vertės saugumo pagalbos paketą Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad po kelionės į Vokietiją vyks į Italiją susitikti su ministre pirmininke Giorgia Meloni ir dalyvauti ekonomikos forume. „Po to bus Italija. Ambrosetti tarptautinis ekonomikos forumas, susitikimai su Italijos verslo atstovais. Derybos su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni“ – „Telegram“ kanale pranešė V. Zelenskis, lankydamasis Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.

Nors pastarosiomis dienomis Rusijos ginkluotosios pajėgos sustabdė savo žygį link pagrindinio tikslo Rytų Ukrainoje – Pokrovsko, jis išlieka viena rizikingiausių fronto krypčių. Mūšio dėl miesto tikimasi rudenį. Tai pareiškė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai, atsargos pulkininkas Vladyslavas Selezniovas komentare „RBK-Ukraina“. Jis taip pat pažymėjo, kad dėl proveržio Kursko padėtis fronto linijoje kol kas smarkiai nepagerėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį lankosi Vokietijoje, kur vyksta Ukrainos karinių rėmėjų Ramšteino formato susitikimas. Kyjivo partneriai renkasi praėjus kelioms dienoms po vieno iš daugiausiai aukų pareikalavusių rusų smūgių per visą pustrečių metų trunkantį plataus masto karą, kuriame Rusijos pajėgos stumiasi į priekį mūšio lauke.

Rusams praėjusią naktį „Shahed“ tipo dronais atakavus Ukrainos vakaruose esantį Lvivą, kilo gaisrų pramonės objektuose, pranešė miesto meras Andrijus Sadovas.  Jo pranešime platformoje „Telegram“ sakoma, kad krintančių dronų nuolaužos sukėlė gaisrus sandėliuose Malechivo kaime prie Lvivo šiaurinio pakraščio. Gaisrai šiuo metu gesinami, sakė A. Sadovas. Apie nukentėjusius žmones nepranešama. Ukrainos oro pajėgos oro pavojų Lvivo srityje paskelbė ketvirtadienį maždaug 22 val. 45 min.

Ukraina negali leisti Rusijai pasinaudoti Kursko sritimi, kaip placdarmu naujam puolimui interviu CNN pareiškė Ukrainos karinių pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir nurodė penkis ukrainiečių puolimo Rusijos teritorijoje tikslus. O. Syrskio teigimu, Ukrainos kariuomenės puolimo Kursko srityje priežastys yra atitraukti Rusijos pajėgas iš kitų fronto linijos rajonų, sukurti buferinę zoną apšaudymams sustabdyti, paimti į nelaisvę rusų karių ir pakelti Ukrainos kariuomenės ir visos šalies moralę.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 27 rusų atakos dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą aviacine raketa Ch-59 ir antiradiolokacine raketa Ch-31P, paleistomis iš Ukrainos Luhansko ir Rusijos Briansko sričių oro erdvės, ir 44 „Shahed“ tipo atakos dronais, paleistais iš okupuoto Krymo ir Rusijos Kursko srities bei Krasnodaro krašto. Numušti 27 dronai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po didžiausio vyriausybės pertvarkymo nuo Rusijos invazijos pradžios pareikalavo greitų rezultatų iš naujosios komandos. V. Zelenskis pakeitė virtinę ministrų, o šaltiniai sako, kad tai yra jo biuro bndymas labiau kontroliuoti su karu susijusius klausimus, Kyjivui susiduriant su dideliais iššūkiais mūšio lauke Rytų Ukrainoje.

Didžioji Britanija pristatys Ukrainai 650 oro gynybos raketų. Tai prieš penktadienį vyksiantį Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą pranešė britų Gynybos ministerija. Gynybos sekretorius Johnas Healey‘is apie 162 mln. svarų (192 mln. eurų) vertės paketą paskelbs susitikime JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, teigiama panešime. Šis paketas pirmiausiai bus finansuojamas lėšomis iš 3 mlrd. svarų (3,5 mlrd. eurų) kasmetinės Londono paramos Ukrainai programos.

Penktadienį Maskvos srityje pranešta apie kilusį didelį gaisrą.  Svarbiausi įvykiai: 23:39 | Kursko operacija sukėlė ukrainiečiams teigiamą hiperkompensacijos efektą Kursko operacija yra ryškus įvykis, sulaukęs labai teigiamo atgarsio  visuomenėje, todėl ji neabejotinai pasiekė vieną iš savo tikslų – pakelti ukrainiečių moralinę dvasią. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė socialinis ir karinis psichologas Olehas Pokalčukas.

Per pastarąsias šešias dienas priešai nė metro nepažengė į priekį Pokrovsko kryptim, išskirtiniame interviu CNN sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Kitaip tariant, mūsų strategija veikia“, – pridūrė jis. „Mes atėmėme jų gebėjimą manevruoti ir dislokuoti sustiprinimo pajėgas iš kitų krypčių (...) šis susilpnėjimas tikrai jaučiamas ir kitose kryptyse.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą esą apšaudžius Zaporižios ir Kursko atomines elektrines bei pagrasino, kad už tai gali būti atsakyta. V. Putinas, kalbėdamas propagandinius teiginius, tvirtino, kad tokie veiksmai esą prilygsta teroristiniams išpuoliams. „Galime tik įsivaizduoti, kas nutiktų, jei atsakysime tuo pačiu. Kas nutiks visai šiai Europos daliai“, – sakė jis per kalbą Rytų ekonomikos forumo plenarinėje sesijoje.

Rusijos Federacijos vadovas Vladimiras Putinas įvardijo, ką norėtų matyti tarpininkų rate galimų derybų su Ukraina metu. UNIAN, remdamasi „Politico“, rašo, kad Kinija, Brazilija arba Indija galėtų tapti tomis valstybėmis, kurių atstovai taptų tarpininkais derybose dėl karo užbaigimo Ukrainoje.  Pastebima, kad V. Putinas pastaruosius teiginius išsakė Vladivostoke vykusiame Rytų ekonomikos forumo surengtoje diskusijoje. „Pirmiausiai, Kinijos Liaudės Respublika, Brazilija, Indija.

JAV ketvirtadienį pateikė kaltinimus penkiems Rusijos kariuomenės pareigūnams dėl įtarimų vykdžius kibernetines atakas prieš civilinę infrastruktūrą Ukrainoje prieš Rusijos invaziją. Pasak generalinio prokuroro padėjėjo Matthew Olseno, kibernetinės kampanijos „WhisperGate“ taikinyje atsidūrė avarinės tarnybos Ukrainoje, teismų sistema ir agentūros, atsakingos už maisto saugą ir švietimą.

Kanada ketina ateinančių metų pradžioje perduoti Ukrainai modernią vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS. Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu televizijos kanalui „CBC News“ pareiškė Kanados gynybos ministras Billas Blairas. Pasak jo, Kanada dar pernai prisijungė prie JAV pateikto užsakymo pagaminti 10 sistemų NASAMS. Jas gaminanti bendrovė „Raytheon“ tikina patieksianti šias sistemas iki šių metų pabaigos.

Naujųjų ministrų laukia nelengvi uždaviniai, tačiau jų patirtis padės įgyvendinti strateginius Ukrainos tikslus. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“. „Aukščiausioji Rada šiandien pritarė naujų vyriausybės narių paskyrimui... Naujųjų ministrų laukia sunkūs uždaviniai, bet aš neabejoju, kad jų patirtis ir įgūdžiai padės įgyvendinti strateginius mūsų valstybės tikslus.

Rumunija padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“. Po teigiamo sprendimo parlamente atitinkamas įsakas ketvirtadienį paskelbtas šalies prezidento Klauso Iohannio tinklalapyje, praneša UNIAN. Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas patvirtino, kad sprendimas perduoti Ukrainai Rumunijos oro gynybos sistemą „Patriot“ priimtas. Jis padėkojo už tai. „Ačiū už „Patriot“, – parašė „Telegram“ kanale A. Jermakas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „NBC News“ pareiškė, kad išsami informacija apie naikintuvo F-16 sudužimą Ukrainoje rugpjūčio 26 d. ir katastrofos priežastys bus atskleistos, kai bus baigtas tyrimas. „Negaliu išsamiai atskleisti šios informacijos pagal mūsų teisės aktus.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įspėjo Serbiją, kad tvirtų ryšių su Rusija palaikymas nėra suderinamas su jos siekiu prisijungti prie bloko. Šis perspėjimas nuskambėjo po to, kai vienas aukštas Serbijos vyriausybės pareigūnas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos sprendimas nutraukti susitarimą, leidžiantį Rusijai pumpuoti dujas per jos teritoriją, Europai pakenks labiau nei Maskvai, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. 2019 m. pasirašyta sutartis duoda pajamų ir Kyjivui, ir Maskvai, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad metų pabaigoje pasibaigsianti sutartis nebus pratęsta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau šį mėnesį pristatys „Pergalės planą“ JAV prezidentui Joe Bidenui ir kandidatams į Amerikos prezidentus – viceprezidentei  Kamalai Harris ir Donaldui Trumpui. Valstybės vadovas tai pareiškė interviu „NBC News“, praneša „Ukrinform“. „Mes gerbiame Amerikos žmonių pasirinkimą ir suprantame, kad tiek Kamala Harris, tiek Donaldas Trumpas gali tapti prezidentu.

Per Rusijos kariškių smūgį Poltavai žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 55. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Žmonių, žuvusių per Rusijos raketų smūgį miesto švietimo įstaigai, skaičius išaugo iki 55. Dar 328 žmonės buvo sužeisti“, – rašoma pranešime. Iš dalies sugriautas šešių aukštų mokomasis korpusas. Tikriausiai po griuvėsiais dar yra žmonių.

Aukščiausioji Rada pritarė Andrijau Sybihos paskyrimui į Ukrainos užsienio reikalų ministro postą. Tai „Telegram“ kanale pranešė liaudies deputatas iš parlamentinės frakcijos „Holos“ („Balsas“) Jaroslavas Železniakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak jo, už A. Sybihos paskyrimą balsavo 258 liaudies deputatai. Kaip anksčiau buvo pranešta, A. Sybiha nuo 2016 iki 2021 metų dirbo Ukrainos ambasadoriumi Turkijoje. 2021 metų gegužę jis buvo paskirtas Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotoju.

Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad Rusijos nuostolių kovos lauke padidėjimą rugpjūčio mėnesį lėmė Ukrainos operacija Kursko srityje, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle X. Atnaujintoje žvalgybos suvestinėje sakoma, kad vidutinis Rusijos aukų skaičius (žuvusiųjų ir sužeistųjų) rugpjūčio mėnesį padidėjo iki 1 187 per dieną. Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija tikriausiai prarado daugiau nei 610 tūkst. kareivių.

Vilniuje viešinti Europos Tarybos (ET) generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič sako, kad Specialiojo tribunolo Rusijai steigimas užtrunka dėl siekio sukurti nenugičijamą teisinę bazę. „Jei mes norime turėti kažką, kaip teisininkai sakytų, neperšaunamo, ir būti tikri, kad tai 100 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, anot žiniasklaidos, penktadienį lankysis Vokietijoje. Čia jis dalyvaus vadinamosios Ramšteino kontaktinės grupės susitikime ir prašys Vakarų partnerių daugiau ginklų kovoje prieš Rusiją, rašo vokiečių leidinys „Spiegel“. Pasak šaltinių Berlyne, savo apsilankymu Ukrainą remiančių šalių gynybos ministrų susitikime V. Zelenskis nori pabrėžti padėties rimtumą.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį, rugsėjo 5 dieną, pritarė užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos atsistatydinimui, už tai balsavo 240 įstatymų leidėjų, pranešė leidinys „Kyiv Independent“. D. Kuleba atsistatydino vykstant plataus masto vyriausybės pertvarkai, per kurią savo pareigas paliko ir daugiau ministrų.

Naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 60 Rusijos kovinių bepiločių orlaivių „Shahed-131/136“, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos. Naktį Rusija puolė Ukrainą viena balistine raketa „Iskander-M“, paleista iš laikinai okupuoto Krymo, ir 78 koviniais dronais „Shahed“, jie buvo paleisti iš Rusijos Kursko srities, Jeisko ir Primorsko-Achtarsko.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad lapkritį JAV vyksiančiuose prezidento rinkimuose remia demokratų viceprezidentę Kamalą Harris, nors garsėja kaip respublikono Donaldo Trumpo šalininkas. V. Putinas sakė, kad prezidentas Joe Bidenas „rekomendavo rinkėjams palaikyti ponią Harris“, todėl „mes taip pat ją palaikysime“. Rusijos lyderis pridūrė: „Ji taip užkrečiamai juokiasi, kad tai rodo, jog su ja viskas gerai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė esąs pasirengęs deryboms su Ukraina remiantis sustabdytu Maskvos ir Kyjivo derybininkų susitarimu, pasiektu 2022-aisiais Stambule. „Ar esame pasirengę su jais derėtis? Niekada neatsisakėme, bet remiantis ne kažkokiais efemeriškais reikalavimais, o tais dokumentais, dėl kurių buvo susitarta ir kurie iš tikrųjų buvo parafuoti Stambule“, – teigė V. Putinas Vladivostoke vykstančiame forume.

Vienas iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos aukšto rango pareigūnų pavedė Rusijos mokslininkams sukurti vaistus nuo senėjimo, praneša „The Times“. Spalį V. Putinui sukaks 72-eji. Dauguma aukščiausių Rusijos pareigūnų yra maždaug tokio pat amžiaus, o vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Rusijoje yra 67 metai.