Karas Ukrainoje

78-ajame Kanų kino festivalyje bus specialiai parodyti trys filmai, skirti karui Ukrainoje. Tai sakoma Ukrainos valstybinės kino agentūros pranešime, su kuriuo susipažino „Ukrinform“. „Šiandien, gegužės 13-ąją, 78-ojo Kanų kino festivalio atidarymo dieną, bus parodyti trys filmai, skirti karui Ukrainoje. Šia „Ukrainos diena“ siekiama pabrėžti menininkų, autorių ir žurnalistų įsipareigojimą toliau pasakoti apie jau trejus metus trunkantį karą Europos širdyje“, – rašoma pranešime.

Europos šalių vadovai yra pasirengę palaukti galimo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimo Stambule (Turkija) ketvirtadienį, gegužės 15 d., ir tik tada paraginti Jungtines Valstijas paskelbti naujas sankcijas Maskvai.

Į Lietuvą sugrįžo Ukrainoje stažavęsi Šiaulių regiono medikai. Tai jau antrojo medikų komanda, vykusi susipažinti su darbo karo sąlygomis specifika. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), šįkart į stažuotę netoli fronto esančiose Ukrainos gydymo įstaigose vyko Šiaulių respublikinės ligoninės gydytojai. „Medikai parsivežė neįkainojamą patirtį – tokią, kurios neišmoksi iš vadovėlių ir neišgirsi paskaitose. Tai žinios, įgytos realiose situacijose, kur sprendimus tenka priimti čia ir dabar.

Rusų pajėgos nelaisvėje neteisėtai laiko 13 Zaporižios atominės elektrinės (ZAE), kurią 2022 m. okupavo Rusijos kariuomenė, darbuotojų. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė „Energoatom“. „Laikinai okupuotose teritorijose neteisėtai sulaikyta trylika Zaporižios AE darbuotojų“,– nurodė „Energoatom“. Pastebėtina, kad nuo tada, kai buvo okupuota didžiausia Europoje branduolinė jėgainė, Rusija elektrinės darbuotojams, atsisakiusiems pereiti į jos pusę ir pasirašyti neteisėtas „sutarti...

Europos Komisija mano, kad per artimiausius trejus–penkerius metus Europoje gali prasidėti naujas karas. Tai interviu „Ukrainska pravda“ pareiškė Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybos klausimus, Andrius Kubilius. „Vokietijos, Danijos ir kitų šalių žvalgybos tarnybos teigia, kad Rusija gali būti pasirengusi mus pulti arba, kaip tai vadinama, „išbandyti 5-ąjį straipsnį“ (puolimas prieš vieną NATO narę būtų laikomas puolimu prieš visus aljanso narius. — red. past.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas pareiškė, kad Stambule Volodymyras Zelenskis susitiks tik su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai jis kalbėjo laidoje „The Breakfast Show“, rašo UNIAN. Galimas Zelenskio ir Putino susitikimas V. Zelenskis V. Putiną į Stambulą susitikti pakvietė gegužės 15 d. „Mes suprantame Rusijos valdžios struktūrą. Ir aišku, kad netgi žmonės, turintys oficialų ministro statusą, vargu ar yra įgalioti priimti vienokius ar kitokius sprendimus.

Rusija ir Ukraina pirmadienį surengė atakas, sklandant spėlionėms dėl paliaubų ar tiesioginių derybų tarp jų lyderių. Iš viso per dieną visoje Ukrainoje buvo užfiksuotos 133 Rusijos atakos, pranešė Ukrainos generalinis štabas Kyjive. 50 atakų buvo atremta netoli Pokrovsko miesto Donecko srityje. Be to, iš įvairių vietovių pranešta apie 45 Rusijos aviacijos smūgius ir daugybę atakų vadinamaisiais savižudžiais dronais. Šių skaičių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Rusijos pasienio su Ukraina teritorijos – Belgorodo srities – gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pasiskundė vietos gyventojais. Jo teigimu, rusai specialiai palieka savo automobiliu Ukrainos pajėgų apšaudymo zonoje, kad vėliau gautų kompensacijas.  Vietos savivaldos susitikimo metu V. Gladkovas taip pat papasakojo apie tai, kad Belgorodo srities gyventojai prašo valdžios juos iškeldinti „dėl priešo apšaudymų“ vien tam, kad gautų naujus būstus už biudžeto lėšas.

Donaldas Trumpas antradienį atvyks į Saudo Arabiją kaip pirmąją savo kelionės po Persijos įlankos šalis stotelę. Jis taip pat lankysis Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), siekdamas sudaryti verslo sandorius, nors susitarimus dėl karštųjų Artimųjų Rytų taškų greičiausiai pasiekti bus sunkiau. Ši kelionė yra pirmasis didelis JAV prezidento vizitas į užsienį per jo antrąją kadenciją, o Baltieji rūmai pareiškė, kad jis tikisi istorinio sugrįžimo į regioną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi būdų, kaip sugriežtinti bausmes Vladimiro Putino karinei pramonei, rašo „The Telegraph“ analitikas David Axe. Užsienio sankcijos atėmė iš Rusijos pramonės svarbiausias medžiagas, reikalingas geriausių Rusijos ginklų gamybai. Pavyzdžiui, tantalas – retas mineralas, kurį daugelis aukštųjų technologijų pramonės šakų naudoja kondensatoriams gaminti.

Europos lyderiai yra pasirengę palaukti iki galimo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimo Turkijoje prieš ragindami JAV paskelbti naujas sankcijas Maskvai, rašo „Bloomberg“. Anot leidinio, apie tai kalbėjo su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. Anot jų, amerikiečiai nori suteikti galimybę ketvirtadienį surengti Rusijos ir Ukrainos derybas, prieš didinant spaudimą V. Putinui.

Donaldas Trumpas pareiškė, kad svarsto ketvirtadienį vykti į Turkiją, kur galimai vyks taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos lyderių, rašo „Sky news“. D. Trumpas ragino abi puses susitikti, kad būtų užbaigtos kovos. Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Vladimirą Putiną susitikti ketvirtadienį Stambule, tačiau Kremliaus lyderis dar neatsakė. „Aš galvojau apie skrydį. Nežinau, kur būsiu ketvirtadienį.

Donaldas Trumpas antradienį atvyks į Saudo Arabiją – tai bus pirmasis jo kelionės po Persijos įlankos šalis etapas, vėliau jis taip pat lankysis Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, siekdamas sudaryti verslo sandorius, nors susitarimus dėl karštųjų Artimųjų Rytų taškų, tikėtina, bus sunkiau pasiekti. Ši kelionė yra pirmas svarbus JAV prezidento vizitas į užsienį per jo antrąją kadenciją, o Baltieji rūmai pareiškė, kad jis tikisi „istorinio sugrįžimo“ į šį regioną.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, jog Rusijos atstovai lauks Ukrainos Stambule gegužės 15 dieną. Tuo tarpu vis dar nėra aišku, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ryšis atvykti į derybas.

JT aviacijos agentūra pirmadienį pripažino Rusijos kaltę dėl 2014 metais virš Ukrainos numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo, kai žuvo 298 žmonės. Australija ir Nyderlandai, šalys, kurių piliečių daugiausia žuvo per tragediją, greitai paragino Rusiją prisiimti atsakomybę už lėktuvo numušimą ir atlyginti žalą.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taryba pripažino Rusijos Federaciją atsakinga už 2014 m. virš Donbaso numušto „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo, skridusio reisu MH17. Tai nurodyta Nyderlandų vyriausybės pareiškime, rašo UNIAN. Sprendime pažymima, kad RF pažeidė Čikagos konvenciją dėl tarptautinės civilinės aviacijos. Taigi, Tarptautinės organizacijos taryba patvirtino Nyderlandų ir Australijos, kurios 2022 m. iškėlė bylą prieš Rusiją, teisumą.

Naujoji Vokietijos vyriausybė viešai nebesvarstys galimybės Ukrainai perduoti sparnuotojų raketų „Taurus“. Kaip praneša „Euractiv“, kurį cituoja UNIAN, tai pareiškė šalies Gynybos ministerijos atstovas.

Europos diplomatai teigia, kad Donaldo Trumpo socialiniuose tinkluose paskelbtas įrašas, kuriame jis reikalauja, kad Ukraina nedelsiant pradėtų taikos derybas su Rusija, sutrukdė ir galbūt pavojingai pakenkė kruopščiai parengtiems Europos planams įtikinti JAV įvesti sankcijas Maskvai už tai, kad ji atmetė JAV prezidento pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų, rašo „The Guardian“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bijojo įžeisti D. Trumpą ir neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik priimti Vladimir...

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį po pokalbio su Ukrainos vadovu paragino šalis pasinaudoti neseniai užmegztais ryšiais ir pasiekti susitarimą dėl taikos Ukrainoje. „Norėčiau pakartoti, kad esame pasirengę prisidėti prie šių susitikimų ir mielai juos priimsime“, – sakė R. T. Erdoganas, turėdamas omenyje tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas, kurios turėtų įvykti Stambule vėliau šią savaitę. „Dėl neseniai užmegztų kontaktų atsivėrė naujas galimybių langas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą dėl Ukrainos vyriausybės ir JAV vyriausybės susitarimo dėl Amerikos ir Ukrainos investicijų fondo atstatymui įsteigimo ratifikavimo (Nr. 4417-IX)., rašo UNIAN. Kaip pranešė Ukrainos parlamentas, šis dokumentas turėtų atverti kelią didelėms investicijoms į šalies ekonomiką, ypač į kritinę infrastruktūrą, pramonę ir nukentėjusių regionų atstatymą. „Sutarties ratifikavimas leis pradėti visavertę fondo veiklą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį išreiškė norą, kad Donaldas Trumpas dalyvautų tiesioginėse taikos derybose su Rusija Stambule, po to, kai JAV lyderis pareiškė, kad galvoja ten vykti. „Ką tik išgirdau prezidento (Donaldo) Trumpo pareiškimą. Tai yra labai svarbūs žodžiai. Pritariau @POTUS (Donaldo Trumpo) idėjai dėl visiško ir besąlygiško ugnies nutraukimo – pakankamai ilgo, kad būtų galima sukurti pagrindą diplomatijai.

Pirmadienį Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas pavadino JAV prezidentą Donaldą Trumpą „silpnu“ už tai, kad jis sumenkino Sovietų Sąjungos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare, rašo „The Moscow Times“. D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad prieš Jungtinėms Valstijoms įsikišant į konfliktą, sąjungininkai buvo „netoli“ nuo to, kad Vokietijos naciai laimėtų Antrąjį pasaulinį karą.

Nors Doneckas jau 11 metų yra okupuotas Rusijos, žadėtas klestėjimas čia taip ir neprasidėjo. Miestas patyrė minimalius karo veiksmų padarinius, todėl pagrindinė problema – okupantų neatsakingumas. Apie tai OBOZ.UA interviu anonimiškai papasakojo okupuoto Donecko gyventoja, cituoja UNIAN. Nuolatinis Donecko gyventojų galvos skausmas – komunalinis sektorius. Kadaise viename turtingiausių Ukrainos miestų trūksta pinigų viskam, o komunalinės paslaugos finansuojamos pagal likučio principą.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad rimtai ieško būdų pasiekti ilgalaikę taiką su Ukraina, tačiau nekomentavo Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio kvietimo asmeniškai susitikti su Vladimiru Putinu. „Esame sutelkę dėmesį į rimtas būdų, kaip pasiekti ilgalaikį taikos susitarimą, paieškas“, – žurnalistams sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nepateikdamas atsakymo į V. Zelenskio kvietimą susitikti su V. Putinu ketvirtadienį Stambule.

Vokietijos vyriausybė, koordinuodama veiksmus su Europos partneriais, parengs naujas sankcijas, jei šiandien nebus pasiektas ugnies nutraukimas, pareiškė jos oficialus atstovas Stefanas Kornelius per spaudos konferenciją Berlyne. „Laikas tiksi, mums liko 12 valandų iki dienos pabaigos“, – cituojamas jis „Bild“. Didžiausios Europos ekonominės galios atstovas mano, kad dabar atsakomybė už taikos procesą Ukrainoje tenka Rusijai.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad ultimatumas susitarti dėl paliaubų Ukrainoje yra nepriimtinas, Europos Sąjungos (ES) lyderiams pareiškus, kad Maskva iki pirmadienio vidurnakčio turi sutikti dėl 30 dienų kovos veiksmų sustabdymo antraip gali sulaukti naujų sankcijų. „Ultimatumų kalba Rusijai nepriimtina, ji nederama. Su Rusija negalima šitaip kalbėti“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.

Kinija remia visas pastangas dėl politinio „Ukrainos krizės“ sprendimo, įskaitant Ukrainos ir jos Europos partnerių bei Jungtinių Valstijų pasiūlytas 30 dienų paliaubas. Tai spaudos konferencijoje pareiškė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas, atsakydamas į „Ukrinform“ korespondento klausimą apie atitinkamą Ukrainos ir jo partnerių gegužės 10 d. iniciatyvą.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pirmadienį paragino Rusiją ir Ukrainą kuo greičiau susitarti dėl paliaubų prieš šią savaitę Stambule planuojamas derybas.

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „rimtai susirūpinti taika“ Ukrainoje, jam Londone surengus svarbias derybas, kuriose ministrai parėmė raginimus greitai nutraukti ugnį. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Ispanijos ir Europos Sąjungos (ES) ministrai atvyko į JK diplomatijos vadovo Davido Lammy surengtą „Veimaras plius“ pavadintos grupės susitikimą.

Rusija visiškai ignoruoja Kyjivo ir jo sąjungininkų pasiūlytas 30 dienų besąlygiškas paliaubas ir puola palei visą fronto liniją, pirmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Rusai visiškai ignoruoja pasiūlymą dėl visiškų ir ilgalaikių paliaubų nuo gegužės 12 dienos. Jie toliau puola Ukrainos pozicijas visoje fronto linijoje“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“ po internetinio susitikimo su Ukrainos sąjungininkais Vakaruose.

Vokietija perspėjo, kad Rusijai lieka vis mažiau laiko iki pirmadienio pabaigos sutikti su besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis Ukrainoje, antraip jai gali būti pritaikytos naujos sankcijos. Jei Maskva nesutiks su reikalavimu, „bus pradėtas ruošimasis“ naujoms sankcijoms, pareiškė vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius. Prieš tai Europos lyderiai savaitgalį per vizitą Kyjive pareikalavo, kad Rusija sutiktų nutraukti ugnį.

 Ukrainoje žuvo humanitarinėje organizacijoje dirbęs australas savanoris. Šią informaciją pirmadienį patvirtino Australijos ministras pirmininkas Anthony‘is Albanese‘as, pranešė „Reuters“. „Gerbdami šeimos privatumą ir vykdydami savo įsipareigojimus, šiuo metu daug informacijos atskleisti negalime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per pirmąjį pokalbį telefonu su popiežiumi Leonu XIV pakvietė jį atvykti į Ukrainą. Pokalbio metu V. Zelenskis padėkojo naujai išrinktam pontifikui už raginimą siekti taikos Ukrainoje. „Pakviečiau Jo Šventenybę apaštališkojo vizito į Ukrainą. Toks vizitas suteiktų tikrą viltį visiems tikintiesiems, visiems mūsų žmonėms“, – sakė V. Zelenskis įraše socialiniuose tinkluose.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pirmadienį apkaltino Rusiją „žaidžiant žaidimus“ ir pareiškė, kad prieš bet kokias derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo turi būti sudarytos paliaubos. „Norint pradėti bet kokias taikos derybas, turi būti sudarytos paliaubos“, – Londone prieš Europos šalių ministrų susitikimą tvirtino K. Kallas.  „Turime daryti spaudimą Rusijai, nes jie žaidžia žaidimus“, – pridūrė ji.

Ukraina pareiškė, kad Rusija praėjusią naktį paleido daugiau kaip šimtą bepiločių orlaivių, nepaisant Kyjivo sąjungininkų pastangų pasiekti, kad Maskva pirmadienį pradėtų 30 dienų paliaubas. „Nuo gegužės 11 d. 23.00 val. priešas atakavo 108 „Shahed“ ir kitų tipų bepiločiais orlaiviais“, – pranešė karinės oro pajėgos, pridurdamos, kad „8.30 val.

Slovakijos žiniasklaida paskaičiavo, kiek ukrainiečių pabėgėliai atnešė naudos valstybei ir kiek kainavo jų išlaikymas. „Nekeikite ukrainiečių, jie padeda mums labiau negu mes jiems“ – rašoma „Dennik“ straipsnio pavadinime. Nepaisant šalies premjero Roberto Fico susitikimo Raudonojoje aikštėje su į Ukrainą įsiveržusiu Vladimiru Putinu, vyriausybės atlikta analizė parodė, kad ukrainiečiai atnešė daugiau naudos negu gavo paramos.

Garsūs vieši pareiškimai pastarosiomis dienomis dėl 30 dienų ugnies nutraukimo ir tiesioginių derybų tarp Ukrainos ir Rusijos valstybių vadovų gali būti tik intensyvių užkulisių derybų, kurios vyksta šiuo metu, viršūnė. Neatmetama, kad artimiausios dienos taps lūžio tašku Rusijos ir Ukrainos konflikte, rašo „The Economist“. Straipsnio autorius pateikia paskutinių įvykių, tiksliau – pareiškimų, chronologiją.

Rusų okupantai, naudodami iš Chersono pavogtą įrangą, Kryme įkūrė televizijos kanalą „Tavria“ melagienoms skleisti, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras. „2022 m. sprukdamos iš Chersono rusų pajėgos pavogė visuomeniniam transliuotojui „Suspilne“ priklausančią transliavimo įrangą ir, ja pasinaudoję, įkūrė televizijos kanalą „Tavria“. Dabar Simferopolyje atidaryta šio propagandinio kanalo studija“, – nurodoma pranešime.

Jungtinė Karalystė pirmadienį priims Europos valstybių ministrus „itin svarbioms“ deryboms dėl „Rusijos agresijos atrėmimo“, praėjus dviem dienoms po to, kai Ukrainos sąjungininkės pareikalavo, kad Maskva sutiktų su paliaubomis. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, ir ES atstovai kartu su JK užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Lammy Londone dalyvaus vadinamosios „Weimar+“ grupės susitikime.

Rusija vis dar neatsakė į pasiūlymą surengti tiesioginį prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą Turkijoje. Ukrainos prezidentas tai pareiškė vakariniame vaizdo kreipimesi, rašo UNIAN.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paragino Ukrainą priimti Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasiūlymą kitą savaitę Turkijoje surengti tiesiogines derybas su Maskva.  Anksčiau sekmadienį Ukraina pareiškė, kad yra pasirengusi dalyvauti susitikime Turkijoje, bet tik tuo atveju, jei V. Putinas sutiks su Kyjivo ir jo sąjungininkų pasiūlymu nuo pirmadienio 30 dienų nutraukti ugnį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis ketvirtadienį Turkijoje „lauks Putino“, rašė V. Zelenskis tinkle „X“. Kartu jis paragino V. Putiną pritarti paliauboms.

Pasibaigus Maskvos paskelbtoms paliauboms, Rusijos daliniai Rytų Ukrainoje vėl pradėjo naujas atakas, tiesa – kol kas mažesniu mastu. Ukrainos Generalinis štabas Kyjive sekmadienio popietę tinkle „Telegram“ pranešė apie 67 rusų atakas įvairiose fronto atkarpose. Praėjusiomis savaitėms jų kasdien registruota beveik po 100. Daugiausiai atakų rusai sekmadienį surengė Pokrovsko regione. Čia Rusijos pajėgos 36 kartus mėgino pralaužti Ukrainos gynybos linijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Kyjivas sutiks gegužės 15-ąją Stambule surengti derybas su Rusija, tačiau teigė, kad rusai pirmiausia turi įsipareigoti nuo pirmadienio sudaryti 30 dienų paliaubas. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ankstyvą sekmadienį pasiūlė surengti tiesiogines derybas Stambule gegužės 15-ąją, tačiau neįsipareigojo dėl paliaubų. „Nėra prasmės tęsti žudynes net vieną dieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė besitikintis, kad Maskva sutiks laikytis 30 dienų paliaubų nuo pirmadienio. Jis taip pat pabrėžė, kad Kyjivas yra „pasirengęs“ tiesioginėms deryboms su Rusija. „Tai teigiamas ženklas, kad rusai pagaliau pradėjo svarstyti galimybę nutraukti karą, – socialiniame tinke „X“ teigė V. Zelenskis. – Visas pasaulis to laukė labai ilgai.

Kyjivas sekmadienį pranešė, kad rusai naktį į Ukrainą paleido daugiau kaip 100 dronų, netrukus po to, kai vidurnaktį baigėsi 72 valandų paliaubos. Abiejų šalių teigimu, šių tris dienas trukusių Rusijos paskelbtų paliaubų nebuvo tinkamai laikomasi. „Gegužės 11-osios naktį (nuo 2 val. nakties (vietos ir Lietuvos laiku)) priešas atakavo 108 atakos dronais „Shahed“ ir įvairių tipų imitaciniais dronais“, – pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos. Jos pridūrė, kad 60 iš dronų numušė.

Maskva jau seniai troško 2014 m. aneksuoto Krymo. Rusija nori, kad Ukraina oficialiai atiduotų šią teritoriją kaip taikos susitarimo dalį, tačiau Ukraina to padaryti nenori.

Kremlius vėlų šeštadienio vakarą paskelbė apie „skubų V. Putino pareiškimą“ ir sušaukė įvairių šalių žurnalistus. Vladimiras Putinas, privertęs susirinkusiuosius laukti daugiau nei pusantros valandos, pareiškė, kad Rusija siūlo Ukrainai pratęsti „anksčiau nutrauktas“ derybas „be išankstinių sąlygų“ jau kitą savaitę.  Kremliaus veiklą nušviečiantys informavimo priemonių atstovai pažymėjo, jog V. Putinas anksčiau niekada nėra surengęs spaudos konferencijos Kremliuje vidury nakties.

Kremlius šeštadienį pareiškė, kad apsvarstys Kyjivo Vakarų sąjungininkų pateiktą pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad „spausti Maskvą“ yra nenaudinga, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Turime viską gerai apgalvoti. Tai naujas įvykis“, –  televizijai CNN sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja valstybinė žiniasklaida „Tačiau bandymas daryti mums spaudimą yra visiškai nenaudingas“, – pridūrė jis.