Tarp anglies kasybos centro rytinėje Ukrainoje ir snieguotų Aliaskos kalnų driekiasi tūkstančiai kilometrų, tačiau karo nuniokotos teritorijos likimas gali priklausyti nuo prezidentų V. Putino ir D. Trumpo susitikimo JAV, rašo „The Times“.
Manoma, kad rugpjūčio 15 d. Aliaskoje V. Putinas praneš D. Trumpui, jog Maskva sutiks nutraukti ugnį, jei Ukraina atiduos Donecko ir Luhansko sritis, kartu vadinamas Donbasu.
Mainais jis gali pasiūlyti įšaldyti fronto linijas Chersone ir Zaporižioje – dviejuose kituose Ukrainos pietuose esančiuose regionuose, kuriuos Kremlius taip pat laiko priklausančiais Rusijai.
Ukrainos kariams iš Donbaso, metus kovojusiems, kad sustabdytų V. Putino invazines pajėgas, teritorijos praradimas būtų skaudi netektis.
Nors birželį Maskva pareiškė užėmusi visą Luhansko regioną, Ukraina vis dar kontroliuoja apie trečdalį Donecko regiono, kuris iš šių dviejų yra tankiau apgyvendintas.
„Neslėpsiu, džiaugiausi, kai sužinojau, kad jie žuvo“
„Įsivaizduokite, kad jūsų namai, gimtasis miestas ir regionas sunaikinami, žmonės žudomi, o visa tai atiduodama pagal susitarimą su agresyvia valstybe. Kaip jūs jaustumėtės?“ – sakė Maksymas Chumakas, buvęs Luhansko mokytojas, tarnaujantis Ukrainos „Lyubart“ brigadoje.
M. Chumakas teigė, kad kariai iš okupuotų Donbaso regionų „dažnai elgėsi su civilių gyventojais ir Ukrainos kariais dar žiauriau“ nei Rusijos kariai.
Jis pasakojo pažinojęs mažiausiai du žmones iš Luhansko, buvusį klasės draugą ir buvusį mokinį, kurie žuvo kovodami Rusijos pusėje. „Neslėpsiu, džiaugiausi, kai sužinojau, kad jie žuvo“, – prisipažino jis.
„Frontas artėja, ir žmonės dabar turi nuspręsti, ar evakuotis, ar ne“, – sakė Ivanas, vidutinio amžiaus vyras iš Sloviansko.
Ir pridūrė: „Vyriausybė nepadeda persikelti, todėl jie nežino, ką daryti.“
Trečdalis ukrainiečių gyvena skurde
Jungtinių Tautų duomenimis, Ukrainoje yra daugiau nei 3,5 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų. Suaugusieji turi teisę gauti tik 2000 grivinų (apie 40 eurų) per mėnesį, o šeimos – 3000 grivinų (apie 61 eurą) už kiekvieną vaiką.
Pasaulio banko duomenimis, beveik trečdalis šalies gyventojų gyvena skurde, o šis skaičius nuo 2022 m., kai prasidėjo visapusiška invazija, beveik padvigubėjo.
Rusijos okupacijos sąlygomis Doneckas tapo teroro vieta, kur į kankinimo kameras metami žmonės, įtariami proukrainietiškomis pažiūromis.
Miestas taip pat kenčia nuo vandens trūkumo dėl sugriautos infrastruktūros. Vietiniai gyventojai kasa savadarbius šulinius arba renka lietaus vandenį, kad papildytų atsargas, sunkvežimiais atvežamas į rajonus. Kiti semiasi vandens iš netoliese esančių upių.
Grupė vaikų neseniai internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame prašo V. Putino pagalbos. „Dėde Prezidente, padėkite mums! Kiekvieną rytą atsibundu ir tikiuosi, kad iš čiaupo tekės vanduo, bet jo nėra“, – sakė viena mergaitė.
„Kaip aš galiu mokytis, žaisti ir svajoti, jei net neturiu vandens nusiprausti?“ – klausė kitas.
Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečiai „neatiduos savo žemės okupantams“, neseniai atlikta „Gallup“ apklausa parodė, jog apie du trečdaliai gyventojų pritaria deryboms dėl karo pabaigos.
Tačiau neaišku, ar jie sutiktų atsisakyti Donbaso ir jo daugiasluoksnės gynybos be tvirtų garantijų, kad Maskva vėl nepuls.
Buvęs karys Olehas, sužeistas kovodamas Donbase, taip pat sakė prieštaraujantis teritorijų atidavimui. Vis dėlto jis pripažino, kad tik laiko klausimas, kada Kremliaus pajėgos užims visą Donecko regioną. „Ten nebėra kam kovoti. Mes patyrėme tiek daug aukų“, – sakė jis.
„Aš atiduočiau Donecko regioną už taiką, jei turėtume saugumo garantijas, kad Putinas vėliau vėl nepuls“, – sakė Andrijus, kuris 2022 m. stojo ginti Kyjivo kaip teritorinės gynybos grupės narys.
Ir tęsė: „Tiek daug žmonių žuvo, o tiek daug pareigūnų sūnų gyvena užsienyje.“
Daugeliui civilių, pabėgusių iš Donecko po to, kai 2014 m. jį užėmė Rusija, perspektyva atiduoti regioną reikštų, kad jie galbūt niekada nebepamatys mieste likusių pagyvenusių šeimos narių.
„Tai tarsi atiduoti savo vaiką ir atiduoti jį žudikui“
„Nesuprantu, kaip galima savanoriškai atsisakyti teritorijų. Tai tarsi atiduoti savo vaiką ir atiduoti jį žudikui, kuris žudo, prievartauja ir naikina“, – sakė Maryna, Donecko gyventoja, dabar gyvenanti Kyjive.
Kiti įspėja, kad nuolaidžiavimas V. Putinui nekeis jo galutinio tikslo – pavergti Kyjivą.
„Jei jis nori sustabdyti kovas, tai todėl, kad karas neduoda rezultatų ir jis mato pigesnį būdą pasiekti savo tikslą“, – sakė Oleksijus, taip pat pabėgęs iš Donecko 2014 m.
„Tas tikslas niekada nepasikeitė – Ukrainos valstybės ir tautos sunaikinimas. Įšaldytas konfliktas būtų ne kas kita, kaip mirtini spąstai Ukrainai“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kacapės mėgsta šūdiną analinį
