Karas Ukrainoje

Į atsargą išėjęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pulkininkas Mychailo Prytula pareiškė, kad Ukraina turėtų ir toliau stiprinti savo kariuomenę, reaguojant į tai, kad Šiaurės Korėjos kariai fronte gali tapti nauju iššūkiu, rašo UNIAN. Kaip teigė pulkininkas, be Sovietų Sąjungos įsikišimo esą Šiaurės Korėja apskritai nebūtų turėjusi galimybės egzistuoti. O Maskva, pasak jo, visuomet suteikė paramą šiai valstybei.

Per Rusijos naktinį bombordavimą Ukrainos rytinėje Sumų srityje žuvo trys žmonės, antradienį pranešė pareigūnai.  Pastaraisiais mėnesiais Maskva suintensyvino oro atakas Rytų Ukrainoje.  Sumų sritis ribojasi su Rusijos Kursko sritimi, kur rugpjūtį Ukrainos kariai pradėjo netikėtą puolimą ir užėmė didelius teritorijos plotus.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė 42 iš 60 Rusijos dronų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Nuo spalio 21 d. 20 val. rusai atakuoja Ukrainą „Shahed“ tipo ir nenustatyto tipo dronais.

Pasklidus žiniai, kad Šiaurės Korėjos kariai atvyko į Rusiją, Kremlius baiminasi, jog Pietų Korėja, atsakydami į tokius veiksmus, suteiks karinę paramą Ukrainai. Kaip rašo UNIAN, remdamasi JAV Karo studijų instituto (ISW) analize, Maskva itin stengiasi sumažinti įtampą su Seulu. Taip pat primenama, kad, didėjant Rusijos bendradarbiavimui su Šiaurės Korėja, Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu iškvietė rusijos ambasadorių Georgijų Zinovjevą.

Šiaurės Korėja nesiuntė karių į Rusiją, kad paremtų Maskvą jos kare prieš Ukrainą, pirmadienį pareiškė vienas iš Pchenjano atstovų Jungtinėse Tautose (JT), atmesdamas Seulo teiginius kaip „nepagrįstus gandus“. Pietų Korėjos žvalgyba penktadienį pranešė, kad Pchenjanas išsiuntė didelį karių kontingentą padėti savo sąjungininkei Rusijai, ir teigė, kad  pusantro tūkstančio specialiųjų pajėgų karių jau treniruojasi Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir yra pasirengę netrukus išvykti į karo Ukrainoj...

Jungtinė Karalystė paskelbė apie 2,26 mlrd. svarų sterlingų (2,93 mlrd. JAV dolerių) paskolą Ukrainai, skirtą padėti jos kovai su Vladimiro Putino pajėgomis ir finansuojamą iš pelno, gauto iš įšaldyto Rusijos turto. Šie pinigai yra JK įnašas į 50 mlrd. dolerių paskolų paketą, dėl kurio susitarė Didžiojo septyneto (G7) šalių grupė. Paketas finansuojamas iš palūkanų nuo Rusijos turto, kuriam taikomos sankcijos.

Praėjusią parą, spalio 21-ąją, Rusijos kariuomenė nužudė keturis Donecko srities gyventojus. Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusai nužudė keturis Donecko srities gyventojus: du - Mirnohrade, vieną – Kurachovėje ir dar vieną - Novoukrainkoje. Dar penki žmonės buvo sužeisti“, - informavo pareigūnas.

Sumuose per naktinę dronų ataką prieš privataus sektoriaus gyvenamuosius namus žuvo trys žmonės, tarp jų – vaikas. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Trys žmonės, tarp jų – vienas vaikas, žuvo per naktinį priešo bepiločių orlaivių smūgį srities centro privataus sektoriaus gyvenamiesiems namams“, – rašoma pranešime. Jame taip pat pažymima, kad rusai tęsia Sumų apšaudymą.

Rusijos teisėsaugininkai ir toliau kelia su korupcija susijusius kaltinimus buvusiems aukšto rango gynybos pareigūnams, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje. Spalio 7 d. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad prokurorai pareiškė papildomus kaltinimus buvusiam gynybos viceministrui Timurui Ivanovui. Anksčiau balandį jam iškelta byla susijusi su įtariamu 200 mln. rublių (2 mln.

Tulos srityje, Rusijoje, praėjusią naktį nugriaudėjo serija galingų sprogimų. Kaip rašo UNIAN, remdamasi pranešimais socialiniuose tinkluose, galingi sprogimai nugriaudėjo Jefremovo mieste, kur dronai sudavė smūgius mažiausiems 2 objektams. Teigiama, kad pirmasis sprogimas pasigirdo apie 2 val. nakties, dar vienas sprogimas nugriaudėjo po penkių minučių. Teigiama, kad dronai smūgius sudavė šiluminės elektrinės teritorijoje. Vietos valdžios institucijos įvykių nekomentavo.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pranešė, kad pirmieji Šiaurės Korėjos kariai į Kursko sritį gali atvykti jau rytoj, spalio 23-ąją.

Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai viską, ko jai reikia kovai su Rusijos plataus masto invazija, pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pirmadienį per iš anksto neskelbtą vizitą Kyjive.  Sakydamas kalbą Ukrainos diplomatinėje akademijoje L. Austinas nurodė, kad Vašingtonas skirs ukrainiečiams tai, ko jiems reikia „kovai už savo išlikimą ir saugumą.

Pirmadienį Pietų Korėja iškvietė Rusijos ambasadorių Seule pareikšti susirūpinimo dėl Pchenjano sprendimo išsiųsti tūkstančius kareivių, įskaitant specialiųjų pajėgų karius, paremti Maskvos karo Ukrainoje, pranešė Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministerija. Kaip rašo leidinio „Bild“ apžvalgininkas Albertas Linkas, karių iš Šiaurės Korėjos pasitelkimas gali tapti „didžiulė klaida“ Vladimirui Putinui, nes jis gali netikėtai įgyti naują priešą – Pietų Korėją.

Šiandien dėl sistemingo Rusijos apšaudymo buvo atjungta viena iš dviejų elektros linijų, jungiančių laikinai okupuotą Zaporižios atominę elektrinę su Ukrainos energetikos sistema. Pasak Ukrainos energetikos ministerijos, dabar stotis maitinama tik viena elektros linija, todėl kyla grėsmė atominės elektrinės išorės energijos tiekimui, kuris yra būtinas saugiam jos veikimui. Pažymima, kad atjungus Zaporižios AE nuo išorinės energijos kils grėsmė radiacinei saugai.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl netoli Selydovo Donecko regione rusų kariuomenės nušautų dviejų į nelaisvę patekusių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškių, pranešė prokuratūros spaudos tarnyba. Turimais duomenimis, 2024 m. spalio 18 d. 14.38 val. Donecko regiono Pokrovsko rajone rusų kariškiai paėmė į nelaisvę du ukrainiečių karius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiks su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, kuris atvyks į šalį pirmą kartą nuo 2022 metų balandžio mėnesio, pranešė Kremlius. Susitikimas įvyks BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo, vyksiančio centrinės Rusijos Kazanės mieste, metu – šiuo forumu Maskva tikisi pasinaudoti ir parodyti Vakarams, kad bandymai izoliuoti Rusiją dėl karo Ukrainoje žlugo.

Į Kyjivą atvykęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas paskelbė apie naują 400 mln. dolerių ginkluotės paketą Ukrainai. Į jį įtraukta amunicijos, šarvuočių ir prieštankinių ginklų, sakė L. Austinas susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša agentūra „Reuters“. L. Austinas pirmadienį atvyko į Kyjivą neskelbto vizito. Tai jau ketvirtas jo apsilankymas Ukrainoje einant Pentagono vadovo pareigas. JAV yra didžiausia karinė ir finansinė Rusijos užpultos Ukrainos rėmėja.

Ukrainos moterys, nebijodamos technikos ar sunkaus fizinio darbo, vis dažniau renkasi stereotipiškai „vyriškas“ profesijas, nors iki 2017 metų Ukrainoje moterims buvo draudžiama dirbti daugiau nei 450 darbų, kurie buvo laikomi vyriškais. O dabar situacija darbo rinkoje pasikeitė kardinaliai – dėl vyrų mobilizacijos daugeliui sektorių trūksta darbuotojų. Todėl Ukrainos moterys vis dažniau renkasi traktorininkių, apsaugininkių ar net kalnakasių profesijas.

Šiaurės Korėjai nusprendus siųsti pajėgas paremti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina ne tik grįžti prie diskusijų dėl Vakarų šalių karių siuntimo į Ukrainą, bet ir imtis veiksmų.

V. Putinas viešai džiaugiasi, kad Ukraina neturi aukštųjų technologijų ginklų, tokių kaip ATCMS raketos ir kartoja, kad NATO pavargs remti Ukrainą. Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras sako, kad vargsta būtent Rusijos armija, kai ją papildė tūkstančiai karių iš Šiaurės Korėjos.

Policija tiria 35 metų kapralo, padėjusio treniruoti Ukrainos karius, Chriso Gillo mirties aplinkybes, rašo „The Telegraph“. Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija skelbia, kad karys žuvo per nakties metu vykdytas karines pratybas. Nors JK ministerijos astovai daiugiau detalių apie nelaimės aplinkybes nepateikė, tačiau kario C. Gillo vadas apibūdino jį kaip „puikų kariuomenės specialiųjų operacijų karį“, kuris taip pat tarnavo ir Afganistane.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) finansavo Rusijos valstybinius mokslinius tyrimus Kryme jau po to, kai Maskva 2014 metais okupavo pusiasalį. Tai pranešė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“, kurio žurnalistai gavo agentūros vidaus dokumentų, rašo „Ukrinform“. Žurnalistų duomenimis, 2016–2019 metais buvo pasirašytos dvi TATENA tyrimų sutartys su Rusijos valstybinėmis mokslo institucijomis, kuriose buvo numatyti lauko darbai okupuotame Kryme.

Pirmadienį Rusijos kariuomenė smogė Zaporižiai. Šiuo metu žinoma apie šešis sužeistuosius. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „49 metų vyro ir 48 metų moters būklė sunki. Dar trys žmonės yra vidutinio sunkumo būklės“, – rašoma pranešime. Vėliau I. Fiodorovas pridūrė, kad nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki šešių. Visiems sužeistiesiems teikiama medicinos pagalba.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, 18 Šiaurės Korėjos kariškių mėgino pabėgti iš Rusijos kariuomenės pozicijų Kursko srityje. Rusai juos sulaikė Briansko srityje. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė šaltiniai karinėje žvalgyboje. „Iš pozicijų Kursko srityje bandę pabėgti KLDR kariškiai gali būti įtraukti į puolamuosius veiksmus prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, iš viso iš Rusijos nelaisvės buvo grąžinti 3767 ukrainiečiai. „Kankinimai, pažeminimai ir badas – štai ką ukrainiečiai išgyvena Rusijos kalėjimuose ir lageriuose. Mums pavyko sugrąžinti namo 3767 ukrainiečius. Beveik visiems jiems prireikė ilgalaikio gydymo ir reabilitacijos. Rusija ir toliau neteisėtai sulaiko tūkstančius kitų mūsų žmonių ir priverstinai perkelia vaikus“, – socialiniame tinkle X parašė V. Zelenskis.

JAV kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas interviu „The Wall Street Journal“ pareiškė, kad vieno iš pokalbių metu grasino Rusijos vadovui Vladimirui Putinui smūgiu Maskvos centre, jeigu šis „ir toliau persekios Ukrainą“. „Aš pasakiau: Vladimirai, jeigu tu persekiosi Ukrainą, aš smogsiu tau taip stipriai, kad tu net patikėti negali. Aš smogsiu tiesiai į prakeiktos Maskvos centrą. Aš pasakiau: „Mes draugai.

Pirmadienį Pietų Korėja iškvietė Rusijos ambasadorių Seule pareikšti susirūpinimo dėl Pchenjano sprendimo išsiųsti tūkstančius kareivių, įskaitant specialiųjų pajėgų karius, paremti Maskvos karo Ukrainoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Ukraina kuria bepilotį orlaivį, galinti perimti Rusijos dronus kamikadzes („Shahed-136“), rašo „The Telegraph“. Kaip teigiama leidinyje, naujai kuriamas dronas „Sting“ turėtų tapti pigesniu prieštankinių raketų, kurios tam tikrais atvejais naudojamos, siekiant numušti rusų paleistus dronus kamikadzes, pakaitalu. „The Telegraph“ pažymi, kad naujas ukrainiečių dronas galėtų pasiekti maždaug 3 kilometrų aukštį.

 Praėjusią parą okupantai rusai smogė 229 smūgius 10-čiai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusijos kariuomenė smogė septynis oro smūgius Lobkovei, Piatichatkams, Novodarivkai, Novodanilivkai ir Mala Tokmačkai“, – parašė I. Fiodorovas.

Nuo 2024 m. pradžios Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 6 tūkst. kamikadzėmis vadinamų dronų „Shahed“, sekmadienio vakarą vaizdo ryšiu kreipdamasis į tautą sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo žodžiais, šiais metais beveik kiekvieną naktį, kartais rytais ir dienomis, Ukraina susiduria su nepilotuojamų orlaivių „Shahed“ grėsme. Šie Irano Rusijai tiekiami dronai tapo „vienu svarbiausių Rusijos teroro įrankių“ prieš Ukrainą, Rusija ir Iranas toliau juos tobulina.

Ukrainos karinio jūrų laivyno atsargos kapitonas Andrijus Ryženko įvardijo, kuriuo momentu šalies ginkluotosios pajėgos galėtų suduoti smūgius Krymo tiltui, rašo UNIAN. „Kerčės tiltas pastatytas kaip logistikos objektas. Juo gali naudotis ir civiliai, ir kariškiai. Per Kerčės tiltą į Krymą pristatoma 25 proc. karinių krovinių“, – kalbėjo A. Ryženko. Pasak atsargos kapitono, rusai mato, kad tiltas yra pažeidžiamas, mat Ukrainos pajėgos jau yra sudavusios smūgius.

Ukrainos gynėjai neutralizavo apie 10 Rusijos smogiamųjų dronų, kurie naktį į pirmadienį bandė atakuoti Kijevą iš įvairių pusių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Priešas nemažina oro atakų prieš Ukrainą ir Kyjivą intensyvumo. Naktį Rusijos dronai vėl bandė smogti sostinei. Oro pavojus Kyjive truko daugiau nei 5 valandas. Rusų dronai prie sostinės artėjo iš įvairių pusių.

Ukrainos pajėgos kovoje prieš invaziją pradėjusia Rusija susiduria su didele problema. Apie tai skelbia leidinys „El País“, remdamasis šaltiniu Ukrainos gynybos ministerijoje.  Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 23:34 | Per Rusijos raketų smūgį Zaporižei žuvo du žmonės Pietryčių Ukrainos pramoniniame Zaporižios mieste per Rusijos raketų smūgį žuvo mažiausiai du žmonės. Dar mažiausiai 15 asmenų buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Ivanas Fiodorovas.

Ukrainos pareigūnai paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip įtariama, matyti, dešimtys Šiaurės Korėjos karių, stojančių į eilę atsiimti rusiškų karinių drabužių. Pareigūnai teigia, kad tai rodo, jog į karą įtraukiami Pchenjano atsiųsti kariai. Vaizdo įrašą paskelbė Ukrainos strateginių komunikacijų ir informacinio saugumo centras, veikiantis prie Kultūros ir informacijos ministerijos. Naujienų agentūra AP negalėjo nepriklausomai patikrinti šio vaizdo įrašo.

Karo šunys išgelbėjo šimtus ukrainiečių gyvybių, aptikdami rusiškas minas fronto linijoje, sakė ukrainietis kariškis. 24 metų jaunuolis yra vienas iš 20 ukrainiečių, kurie britų kariuomenės kareivinėse Rytų Midlandse mokosi šunų valdymo technikos pagal „Interflex“ techniką, skelbia portalas „Sky News“. Kalbėdamas per vertėją kareivinėse, kariškis sakė, kad visada norėjo būti šunų vedliu ir kad didžiuojasi tuo, jog dirbo su jais karo metu.

Spalio 20 d. naktį ukrainiečių savižudžiai dronai smogė Sverdlovo gamyklai Rusijos Dzeržinsko mieste Nižnyj Novgorodo regione, kurioje gaminami artilerijos sviediniai ir aviacinės bombos, įskaitant KAB, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba. „Šiąnakt SBU, SOF ir HUR gynybos žvalgybos valdomi dronai smogė Sverdlovo gamyklai Nižnyj Novgorodo regiono Dzeržynske.

Mažiausiai 17 asmenų sužeista, rusų raketai pataikius į pramoninį Kyvij Riho miestą pietinėje Ukrainos dalyje, aštuoni nukentėjusieji hospitalizuoti, sekmadienį pranešė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas. Rusų pajėgos už maždaug 350 kilometrų į pietryčius nuo Kyjivo esančiam miestui smogė dviem balistinėmis raketomis. Apgadinta daugiau nei dvi dešimtys pastatų, tarp jų – gyvenamieji namai, paaiškino O. Vilkulas.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 20 d. Ukrainoje jau sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės maždaug 678 520 rusų okupantų, iš jų 1 340 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainietė sako, kad grįžta į savo karo nuniokotą šalį, nes jos svajonė apie naują gyvenimą saugioje Airijoje virto baimės, skurdo ir diskriminacijos košmaru. Alisa Musilenka (23 m.) planuoja grįžti į Rusijos nuolat apšaudomą Charkivą Rytų Ukrainoje. Mergina prisipažino, kad nebegali pakęsti to, kaip su ja buvo elgiamasi Airijoje, skelbia portalas „Irish Independent“. Nepaisant tebesitęsiančių Rusijos išpuolių prieš jos tėvynę, ji teigė, kad ten jausis saugesnė.

Neapolyje šeštadienį susitikę Didžiojo septyneto (G-7) šalių gynybos ministrai išreiškė susirūpinimą dėl eskalacijos Libane bei pažadėjo tvirtą paramą Ukrainai. Italija, šiuo metu pirmininkaujanti G-7, pirmąjį gynybai skirtą ministrų susitikimą organizavo šiame pietiniame mieste, kuriame yra įsikūrusi NATO bazė. Svarbiausias darbotvarkės klausimas buvo jau trečius metus besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą.

Rusijos Briansko mieste po naktinio ukrainiečių drono smūgio dega elektronikos gamykla „Kremnyj“, pranešė rusų ir ukrainiečių žiniasklaida. Pranešimuose nurodoma, kad šioje gamykloje, esančioje už 100 km nuo sienos su Ukraina, gaminami komponentai plačiai naudojami Rusijos gynybos pramonėje.

Pastarąją parą Rusija Ukrainoje neteko 1 380 karių, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Naujausią informaciją apie Rusijos netektis šeštadienį pateikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 19 d. rusai Ukrainoje iš viso prarado apie 677 180 karių.

Ukrainoje įvyko 202 koviniai susirėmimai su Rusijos pajėgomis, o priešas aktyviausiai veikė Kurachovės ir Pokrovsko kryptimis, praneša „Ukrinform“. Apie tai šeštadienio rytą paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Rusija du kartus raketomis smogė ukrainiečių karių pozicijoms ir gyvenamosioms vietovėms. Tam buvo panaudotos trys raketos. Rusija taip pat 64 kartus bombardavo Ukrainą, o tam panaudojo 91 sklendžiančią bombą.

Ukrainos strateginių komunikacijų centras paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Šiaurės Korėjos kariai, priimantys karinę įrangą iš Rusijos kariuomenės, praneša rusų opozicinis portalas „Meduza“. „Neseniai gauta filmuota medžiaga, kuri yra ne senesnė nei 72 valandų senumo. Tai Sergejevo poligonas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose“, – nurodoma pranešime.  Kaip rašo leidinys „Važnyje istoriji“, nutekintame vaizdo įraše girdima korėjiečių kalba.

Ukrainos generalinė prokuratūra oficialiai užregistravo daugiau nei 100 atvejų, kai Rusijos okupantai vykdė šaltakraujiškas egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams, tačiau realus skaičius gali būti žymiai didesnis. Tai teigė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas interviu radijui „Radio NV“, praneša UNIAN. „Kiek žinau, užfiksuota daugiau nei 100 atvejų, kai rusai įvykdė egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams.

Okupantai rusai prie Bachmuto tikriausiai sušaudė sužeistą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karį, kurį jie buvo paėmę į nelaisvę. Ukrainos teisėsaugininkai pradėjo tyrimą. Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Operatyviniais duomenimis, vykdydamas kovinę užduotį Donecko srities Bachmuto rajone, Ukrainos kariškis greičiausiai buvo sužeistas. Po kurio laiko okupantai rusai užėmė pastatą, kuriame jis buvo, o patį karį paėmė į nelaisvę.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį pareikalavo „neatidėliotinos ir stiprios“ Kyjivo sąjungininkų reakcijos, sakydamas, kad Šiaurės Korėja kariškiais ir ginklais prisideda prie Rusijos invazijos. Tokie jo komentarai nuskambėjo po to, kai Seulo žvalgybos agentūra pranešė, kad Šiaurės Korėja nusprendė nusiųsti „didelį kiekį“ karių, jog padėtų Maskvai šios kare prieš Ukrainą.

Jei Šiaurės Korėja iš tikrųjų yra išsiuntusi karių į Rusiją, kad jie dalyvautų Maskvos kare prieš Ukrainą, kaip pranešė Pietų Korėjos žvalgyba, tai rodo neviltį, penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris. „Jei tai tiesa, tai, mano nuomone, rodo nevilties lygį, kalbant apie Rusiją“, – sakė K. Starmeris žurnalistams Berlyne.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad spalio 18 d. Rusija patyrė antrą didžiausią vienos dienos karių nuostolį, praneša „Newsweek“. Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Rusija penktadienį Ukrainoje neteko 1530 karių, o tai yra antras didžiausias nuostolis nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija. Didžiausias per vieną dieną prarastų karių skaičius, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, buvo šių metų gegužės 12 d., kai žuvo 1740 kariškių.