Karas Ukrainoje

Estų gynybos ministras Hanno Pevkuras per dviejų dienų vizitą Ukrainoje patikino savo kolegą Denysą Šmyhalį, kad, kaip ir šiemet, kitąmet Estija toliau teiks karinę paramą Ukrainai, sudarančią ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba daugiau nei 100 mln. eurų. „Estija ir toliau ryžtingai rems Ukrainą Rusijos agresijos kare. Ir kitais metais laikysimės principo Ukrainai skirti mažiausiai 0,25 proc. BVP.

Manoma, kad antroje rugsėjo mėnesio pusėje Rusijos propaganda tęs intensyvias informacines atakas prieš iniciatyvas dėl tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai, platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras. „Centras prognozuoja, kad Rusijos propaganda antroje rugsėjo pusėje nesilpnins savo informacinės atakos prieš iniciatyvas dėl tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai.

Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje, rusų kalbos Lietuvos mokyklose sumažėjo 20 procentų. Tad kasdien rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, atsisakymas lietuvių mokyklose tampa vis aktualesnis – mažėjantis mokinių susidomėjimas ir įtempta geopolitinė situacija verčia vaikų ateitį planuoti kitaip. Švietimo ekspertai siūlo pereiti prie kitų Europos kalbų, kaip vokiečių, kurios vaikams bus siūlomos pasirinkti mokytis kaip antroji užsienio kalba.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir nacionalinės gvardijos daliniai koordinuotų operacijų metu Donecko srityje išlaisvino Pankivkos gyvenvietę ir aplinkines teritorijas, platformoje „Telegram“ pranešė nacionalinės gvardijos 1-ojo „Azovo“ korpuso spaudos tarnyba. Kaip teigiama, „Azovo“ operatyvinėje zonoje veikiančios Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau vaduoja teritorijas Dobropilios sektoriuje.

Kremliaus ruporas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad NATO šiuo metu neva kariauja prieš Rusiją, skelbia rusų propagandos agentūra TASS. „NATO de facto kariauja su Rusija, tai akivaizdu“, – jį cituoja agentūra. D. Peskovas taip pat pareiškė, kad derybos dėl karo Ukrainoje yra sustojusios. Nėra proveržio ir dėl Rusijos, Ukrainos ir JAV lyderių susitikimo. „Kol kas jokių pokyčių nėra“, – pareiškė jis.

Kryme esantys strategiškai svarbūs Rusijos kariniai objektai Ukrainos pajėgoms yra visiškai pasiekiami. Apie tai kalbėdamas per televiziją pranešė Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas. „Kova su priešu Kryme yra abipusė ir tęsiasi nuo pat plataus masto invazijos pradžios“, – teigė D. Pletenčiukas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau pavadino Rusiją agresore kare prieš Ukrainą, skelbia „Politico“. Sekmadienį jis apie tai komentavo žurnalistams. D. Trumpas kalbėjo apie aukas kare Ukrainoje. „Šią savaitę žuvo 8 000 karių iš abiejų šalių. Rusijos karių žuvo šiek tiek daugiau, bet kai esi agresorius, prarandi daugiau“, – cituojamas jis. Trumpas grasina sankcijomis, bet nori Europos veiksmų Anksčiau D. Trumpas vengė taip atvirai įvardyti Rusiją.

Princas Harry lankėsi Ukrainoje ir interviu „The Guardian“ pasidalijo įspūdžiais. Jis su komanda praėjusią savaitę lankėsi Maidano aikštėje, esančioje Kyjivo centre. Ten iškilo neoficialus memorialas žuvusiesiems kare – vis augantis žuvusiųjų nuotraukų, vėliavų, žinučių ir gėlių laukas. Harry po apsilankymo Maidano aikštėje: „Tai vienas liūdniausių dalykų, kuriuos esu matęs“ Princas Harry norėjo taip pat padėti vainiką, bet kai jį apsupo žmonės, princas nuėjo giliau į memorialo vidurį.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis plačiau pakomentavo Rusijos dronų incidentą Lenkijoje. Ministro teigimu, Rusijos dronų įsibrovimas į NATO oro erdvę buvo Kremliaus bandymas išbandyti Aljanso reakciją, palaipsniui eskaluojant situaciją, bet nesukeliant griežto NATO atsako, rašo „UNIAN". R. Sikorskis patvirtino, kad į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai galėjo gabenti karinius įrenginius, tačiau jie nebuvo aprūpinti sprogmenimis.

Rusijos ambasada Bukarešte pareiškė, kad dronų įsiveržimas į Rumunijos oro erdvę esą buvo Ukrainos provokacija, kai dėl incidento Užsienio reikalų ministerija iškvietė Maskvos pasiuntinį. Ambasadorius Vladimiras Lipajevas pareiškė, kad Rumunijos kaltinimas, jog Rusija atsakinga už įsiveržimą, yra nepagrįstas. Ambasados ​​pareiškime teigiama: „Visi faktai leidžia manyti, kad tai buvo tyčinė Kyjivo režimo provokacija.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 15 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 095 520 karių, iš kurių 910 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Popiežius Leonas XIV pareiškė, kad negali būti tarpininku sudarant taikos sutartį tarp Ukrainos ir Rusijos. Pasak jo, nors popiežiai gali būti taikos šalininkai, tarpininko vaidmuo yra kur kas mažiau realistiškas, rašo „The New York Times“. Nepaisant ankstesnių žiniasklaidos spėlionių apie galimą popiežiaus pagalbą derybose tarp Ukrainos ir Rusijos, Vatikanas, regis, netaps taikos derybininku.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Europą nepakankamai griežtomis sankcijomis prieš Rusiją, rašo UNIAN. Anot jo, tolimesni JAV veiksmai sankcijų klausimu priklausys nuo to, ar Europos šalys sugriežtins savo priemones. Trumpas: jie tik kalba, bet nesiima veiksmų D. Trumpas pareiškė, kad NATO ir Europa „neatlieka savo darbo“, nes toliau perka Rusijos energijos išteklius. „Klausykite, Europa yra mano draugai, bet jie perka naftą iš Rusijos.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad po pastarųjų oro erdvės pažeidimų Lenkijoje ir incidentų Rumunijoje Rusija turi patirti didesnį spaudimą ir perspėjo Maskvą, kad NATO reakcija bus griežta. „Rusija turi žinoti: mes visada reaguosime. Mes neleisime, kad mums būtų daromas dar didesnis karinis spaudimas“, – sekmadienį duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF kalbėjo J. Wadephulas.

Rusijos naftos perdirbimo gamykla Kirišio mieste, Leningrado srityje, uždarė pagrindinį technologinį padalinį po Ukrainos dronų atakos, pirmadienį, rugsėjo 15 d., pranešė „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais.

Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose gilėja humanitarinė katastrofa – gyventojai jau ne vienerius metus kovoja su vis didėjančiu geriamojo vandens trūkumu. Susprogdinta Kachovkos užtvanka, sugriauta infrastruktūra ir okupacinės valdžios abejingumas paliko milijonus žmonių be patikimo vandens tiekimo, o kai kur vanduo iš čiaupo – geltonas, dvokiantis ir pavojingas sveikatai.

Lenkija gali manyti, kad Rusija ją „bando“, sakė Lenkijos naikintuvo „F-16“ pilotas Lukaszas Piatekas iš Lenkijos karinių oro pajėgų vadavietės Debline, komentuodamas trečiadienį Maskvos įvykdytą pakartotinį Lenkijos oro erdvės pažeidimą per didelio masto puolimą Ukrainoje.

Pasiųsdamas į Lenkiją ne mažiau nei 19 bepiločių orlaivių, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas aiškiai parodė, kad artimiausiu metu neketina nutraukti karo su Vakarais.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos ir Specialiųjų operacijų pajėgų kovotojai įvykdė keletą unikalių savo sudėtingumu operacijų, sutrikdydami geležinkelių eismą maršrutais Oriolas-Kurskas ir Sankt Peterburgas-Pskovas.

Daugiau nei pusė vokiečių mano, kad Ukraina turėtų atsisakyti dalies teritorijų dėl taikos, rodo nauja apklausa. Tuo metu JAV ir Rusijos lyderiai apsikeitė griežtais pareiškimais dėl NATO karių buvimo Ukrainoje. Daugiau nei pusė Vokietijos gyventojų mano, kad Ukraina turėtų atsisakyti Rusijos okupuotų teritorijų, jei tai padėtų pasiekti taikos susitarimą. Apie tai skelbia „Welt“, remdamasis viešosios nuomonės tyrimų instituto „Forsa“ atliktos apklausos duomenimis.

Šeštadienį Ukraina pareiškė, kad vieną dieną ketina surengti „Invictus“ žaidynes po to, kai Kijeve netikėtai apsilankė šio sporto renginio įkūrėjas princas Harry. „Invictus“ fondas, kuris remia sužeistus veteranus ir kariškius, kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti situaciją. Ukraina negali rengti „Invictus“ žaidynių dėl 2022-aisiais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos, tačiau nori pritraukti kultūrinių renginių kai baigsis karas.

Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis ir JAV prezidento pasiuntinys Keithas Kelloggas susitiko Kyjive, kad aptartų galimą Ukrainos gynybos pajėgų aprūpinimą naujomis oro gynybos sistemomis „Patriot“ ir atitinkamais šaudmenimis. Kaip praneša „Ukrinform“, D. Šmyhalis apie tai paskelbė platformoje „Telegram“. „Man buvo malonu Kyjive susitikti su JAV prezidento pasiuntiniu generolu Keithu Kelloggu“, – parašė D. Šmyhalis.

Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais Kaja Kallas mano, kad vien kalbos apie galimas Ukrainos teritorines nuolaidas reiškia žengti į Rusijos spąstus, rašo „Evropeiskaja pravda“. K. Kallas pažymėjo, kad klasikinė Rusijos derybų taktika susideda iš trijų etapų: pirmiausia Maskva reikalauja to, kas jai niekada nepriklausė, vėliau seka ultimatumai ir grasinimai panaudoti jėgą, o galiausiai mobilizuojami Vakarų balsai, pasirengę pasiūlyti Rusijai bū...

Ukraina praneša, kad po kelis mėnesius trukusių įnirtingų kovų sustabdė Rusijos puolimą Ukrainos šiaurės rytuose. „Šiandien galime teigti, kad mūsų pajėgos visiškai sužlugdė Rusijos puolamąją operaciją (Sumų srityje)“, – platformoje „Telegram“ po konsultacijų su kariuomenės vadovybe, įskaitant kariuomenės vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį, parašė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kovos pasienio ruožuose tęsiasi, tačiau Rusijos pajėgos nebegali pulti, pažymėjo V. Zelenskis.

Ukrainos dronas šeštadienį pataikė į vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Ufoje, sukeldamas gaisrą, tačiau pareigūnai teigia, kad žala nedidelė, o žmonės nenukentėjo.

JAV ragins savo sąjungininkus Didžiojo septyneto grupėje įvesti iki 100 proc. siekiančius muitus Kinijai ir Indijai už jų perkamas Rusijos naftos atsargas, skelbia „Bloomberg“. Šių veiksmų ketinama imtis siekiant įtikinti Vladimirą Putiną baigti karą Ukrainoje. Vardija, kokių priemonių planuoja imtis Trumpas JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo kantrybė Putino atžvilgiu „greitai baigiasi“, ir pagrasino naujomis ekonominėmis sankcijomis.

Ukrainos gynėjai sugebėjo visiškai sustabdyti Rusijos puolimo operaciją Sumų srityje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“. Anot V. Zelenskio, šią informaciją nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. „Esu dėkingas visiems mūsų kariams, seržantams ir karininkams, kurie vykdo kovines užduotis atitinkamuose rajonuose ir daro ženklius nuostolius rusams“, – penktadienį pranešė V. Zelenskis.

Ukraina neplanuoja atiduoti Rusijai savo teritorijos mainais į tuščius pažadus baigti karą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. „Atiduoti Putinui vieną ar kitą Ukrainos žemę, kad jis sustabdytų karą – to nebus. Ir tai nėra sprendimas. Tai pauzė. Kaip po 2008 m. ir Gruzijos. Kaip po 2014 m. ir Krymo bei Donecko“, – sako jis. V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainai reikia garantuotos karo pabaigos. „Mums, Ukrainai, Ukrainos vaikams reikia garantuoto saugumo.

Varšuva neslepia nepasitenkinimo Vašingtono reakcija į Rusijos dronų provokaciją. Ir premjeras Donaldas Tuskas, ir ministras Radoslawas Sikorskis neigia naujausią Donaldo Trumpo pareiškimą, esą dronai Lenkijoje galėjo būti tiesiog klaida. R. Sikorskis ragina D. Trumpą nepamiršti pažado ginkluoti Ukrainą, kad ši smūgiuotų Rusijos naftos gamykloms. Tiesa, Ukraina tai daro nieko nelaukdama – šią naktį ukrainiečiai sėkmingai atakavo „Lukoil“ gamyklą Smolenske ir rusų uostą Leningrado srityje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad po dronų incidento Lenkijoje, į Ukrainą atvyks karinė lenkų delegacija, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis pranešė penktadienį spaudos konferencijoje su Danijos užsienio reikalų ministru Larsu Lokke. „Ketvirtadienį laukiame karinės delegacijos iš Lenkijos atvykimo, kad jie galėtų dirbti su mūsų kariais. Šiandien tik Ukraina turi reikiamą patirtį, kaip atremti tokius iššūkius“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pajuokavo, kad JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas yra ne ką prastesnė oro gynybos priemonė nei „Patriot“, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis kalbėjo penktadienį Kyjive. V. Zelenskis ketvirtadienį priėmė K. Kelloggą. „Noriu ypač padėkoti generolui Kellogui. Anksčiau to nežinojome, bet paaiškėjo, kad JAV turi ne blogesnę oro gynybą nei „Patriot“. Apie tai tikrai kalbama kiekvieną kartą, kai jūs čia esate.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalies sąjungininkai turėtų spausti Kiniją pasinaudoti savo įtaka Rusijai, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo Rusijos kolega Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti visą Ukrainą, įstrigus Vašingtono pastangoms sustabdyti rusų invaziją.  „Putino tikslas – okupuoti visą Ukrainą. Ir kad ir ką jis kam nors sakytų, akivaizdu, kad jis tiesiog nebegali sustabdyti karo mašinos, nebent būtų priverstas iš esmės pakeisti savo asmeninius tikslus“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė V. Zelenskis.

Per Rusijos atakas Ukrainos pasienio regione Sumuose žuvo trys žmonės, penktadienį pranešė pareigūnai. Dar penki žmonės buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ parašė šio regiono gubernatorius Olehas Hryhorovas ir kartu pridūrė, kad Rusija panaudojo bepiločius orlaivius ir raketas. Ukrainos oro pajėgos informavo, kad Rusijos kariuomenė naktį puolė pasitelkdama 40 bepiločių orlaivių. Pasak jų, 33 bepiločiai buvo sunaikinti, o trijose vietose būta šešių smūgių.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, penktadienį viešėdama Kyjive ir pirmą kartą naujose pareigose išvykusi vizito į užsienį, paskelbė apie sankcijas Rusijai. 100 naujų sankcijų įvestos Maskvos kariniam ir energetikos sektoriams, pranešė JK užsienio reikalų ministerija. Y. Cooper penktadienio rytą atvyko į Kyjivą, kur miesto geležinkelio stotyje ją pasitiko Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Kremlius atmetė Vakarų nuogąstavimus dėl penktadienį prasidėjusių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2025“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kaimyninės šalys įprastomis aplinkybėmis tiesiog stebėtų viena kitos karines pratybas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. „Tačiau dabar Vakarų Europa mūsų atžvilgiu laikosi priešiškos pozicijos, o tai šiose šalyse sukelia emocinę perkrovą“, – tvirtino jis.

Rusija penktadienį apkaltino Ukrainą, kad ši paleido bepilotį orlaivį į atominę elektrinę, kartu Maskva pareiškė numušusi daugiau kaip 200 Ukrainos dronų per vieną didžiausių Kyjivo naktinių atakų. Ukraina jau daug mėnesių rengia atsakomuosius dronų smūgius prieš Rusijos energetikos objektus, vadindama juos teisingu atsaku į pačios Maskvos vykdomus jos miestų ir elektros tinklų apšaudymus.

Japonija penktadienį išplėtė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir įšaldė daugiau asmenų ir grupių turto bei sumažino rusiškos naftos kainos viršutinę ribą. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Tokijas įšaldys 14 asmenų ir 51 organizacijos, įskaitant Rusijos pareigūnus, bendrovių vadovus ir prorusiškus veikėjus Ukrainoje, turtą.

Rusijos karių, dalyvaujančių karinėse pratybose „Zapad-2025“, skaičius yra mažesnis nei 2023 m., kai Rusija Baltarusijoje dislokavo apie 10–12 tūkst. kareivių, per televiziją sakė Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka. „Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje nematome didelių Rusijos pajėgų. Teroristinė valstybė šioms pratyboms atsiuntė dalinius, kareivius ir įrangą, tačiau jų skaičius yra gerokai mažesnis net nei 2023 m., kai Baltarusijoje buvo apie 10 tūkst.–12 tūkst.

Rugsėjo 12-osios naktį daugiau nei 30 Ukrainos dronų atakavo Leningrado sritį. Tai pirmasis tokio masto puolimas per pastaruosius tris su puse mėnesio. Daugiausia smūgių teko didžiausiam šalies naftos iškrovimo uostui – Primorskui, praneša „Moscow Times“. „Gaisras viename iš laivų yra gesinamas. Pavojaus, kad laivas nuskęs ar išsilies naftos produktai, nėra“, – sakė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenko. Jis pridūrė, kad Primorske taip pat buvo užgesintas gaisras siurblinėje.

Kyjive pasirodė netikėti svečiai – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir princas Harry. Abu jie atvyko išreikšti paramos Ukrainai, pristatyti naujas pagalbos iniciatyvas ir dar kartą pasiųsti aiškią žinutę Maskvai, rašo „Kyiv Independent“. Sikorskio vizitas surengtas praėjus kelioms dienoms po didžiausio Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę per masinį smūgį Ukrainai. Lenkijos pareigūnai šį incidentą apibūdina kaip „tyčinį“ išpuolį ir provokaciją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino mokytojai nesutrukdė jam tapti žudiku bei karo nusikaltėliu. Pasak jo, V. Putinas ne tik ignoravo europietiškas vertybes, bet ir suformavo agresyvią politiką, kuri vedė Rusiją į karus su kaimyninėmis valstybėmis. V. Zelenskis pareiškė, kad V. Putino išsilavinimas nė kiek nepaveikė Kremliaus vadovo taip, kad šis nesukeltų karų, rašo „Unian“. „Visi mes galime rasti informacijos apie Putino mokytojus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo kantrybė Rusijos vadovo Vladimiro Putino atžvilgiu senka, ir užsiminė apie griežtas sankcijas dėl karo Ukrainoje, tuo pačiu metu teigdamas, kad Kyjivas taip pat turi eiti į kompromisą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad dronų ataka prieš Lenkiją galėjo būti klaida. Ketvirtadienį jis apie tai trumpai pakomentavo žiniasklaidai. „Tai galėjo būti klaida. Bet nepaisant to, aš nesu patenkintas niekuo, kas susiję su visa ta situacija“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad tikisi, jog tai greitai baigsis.

NATO rengia gynybines karines priemones, reaguodama į dronų ataką prieš Lenkiją, skelbia „Bloomberg“. Apie tai leidiniui kalbėjo anonimu likti pageidavęs šaltinis. Siekiama sustiprinti atgrasymą visoje aljanso rytinėje pusėje. Taip pat bus imtasi politinių priemonių. Pasak šaltinio, karinę reakciją koordinuos Europos sąjungininkų vyriausiasis vadas Alexus Grynkewich, kuris yra atsakingas už visų aljanso karinių operacijų planavimą ir vykdymą.

Rusija ketvirtadienį paragino Lenkiją atidaryti sieną su Baltarusija, pavadindama šį Varšuvos sprendimą „destruktyviu“ ir įspėdama apie galimas pasekmes. „Raginame Varšuvą apsvarstyti tokių destruktyvių žingsnių pasekmes ir kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos išplatintame pranešime.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šalį valdo iš specialiai sukurtų operatyvinių buveinių tinklo – būdamas viename iš šių bunkerių Kremliaus vadovas dėl sufabrikuotų kaltinimų šnipinėjimu įsakė suimti Evaną Gershkovichių, rašoma Drew Hinshaw ir Joe Parkinsono knygoje. Apie tai pranešė „The Times“, kurio informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“. Straipsnyje teigiama, kad 2023 m. kovą Kremliaus diktatorius prisijungė prie vaizdo skambučio, kad koordinuotų dar vieno JAV piliečio suėmimą.

Lenkų prezidentas Karolis Nawrockis ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija nesileis įbauginama Rusijos dronų. K. Nawrockis apsilankė 31-ojoje taktinėje oro bazėje Poznanėje–Kšesine, vidurinėje ir vakarinėje Lenkijos dalyje, praėjus dienai, kai Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę.  „Mes, lenkų tauta, esame tauta, kurios 1920-aisiais nesugebėjo įbauginti prie Varšuvos vartų stovėjęs sovietų kareivis.

Lenkijai paskelbus, kad jos oro erdvėje buvo numušta keliolika Rusijos bepiločių orlaivių, Vokietija nusprendė didinti savo įsipareigojimus rytiniame NATO sparne, naikintuvais vykdydama papildomas stebėjimo operacijas. Vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius sakė, kad Vokietijos kariuomenė – Bundesveras – „padidins ir išplės“ virš Lenkijos vykdomas oro policijos funkcijas.