Karas Ukrainoje

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Jungtinės Karalystė paskelbė apie naujus paramos paketus Ukrainai. JAV parama apims 717 mln. dolerių paramą Ukrainos ekonomikai.  Šiandienos įvykiai: 23:54 | Belaukiant leidimo: kaip smūgiai Rusijos teritorijoje pakeistų karo eigą Ukraina laukia savo Vakarų partnerių  – JAV ir Didžiosios Britanijos – leidimo panaudoti perduotus tolimojo nuotolio ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.

JAV aiškiai pasakė, kad Kinija teikia reikšmingą karinę paramą Rusijai ir taip padeda jai kariauti prieš Ukrainą. Tam Kremlius pradėjo dalytis su Pekinu technologijomis, susijusiomis su povandeniniais laivais, raketomis ir kitų tipų šiuolaikiniais ginklais.

20 kvadratinių metrų patalpoje, neatskleidžiamame kalėjime šiaurės rytų Ukrainoje, aštuoni jauni Rusijos kariai sėdi ant lovų ir žiūri į savo kojas. Vos prieš kelias savaites jie atliko privalomąją karinę tarnybą Rusijos Kursko srityje, kuri ribojasi su Ukraina.  Rugpjūčio 6 d. Kyjivui prasiveržus pro sieną į Rusijos teritoriją, šimtai šių karių, be ginkluotų ir resursų, greitai pasidavė ir buvo sulaikyti kaip karo belaisviai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock skeptiškai vertina taikos derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl jau pustrečių metų trunkančio karo Ukrainoje nutraukimo. Deja, bet į kiekvieną užsienio pasiūlytą taikos žingsnį „Rusijos pusė atsakė dar didesniu teroru ir dar didesnėmis kančiomis ir kartu dar daugiau mirčių“, sakė politikė Berlyne susitikusi su Indijos kolega Subrahmanyamu Jaishankaru.

Jungtinės Valstijos, reaguodamos į, jų teigimu, eskaluojantį Irano sprendimą siųsti balistines raketas į Rusiją, paskelbė naujas sankcijas 10 asmenų ir šešioms įmonėms Rusijoje ir Irane, kurios buvo suderintos su Europos sąjungininkais. JAV valstybės departamentas taip pat skyrė sankcijas Teherano oro vežėjui „Iran Air“ „už tai, kad jis vykdo arba vykdė veiklą Rusijos Federacijos ekonomikos transporto sektoriuje“, sakoma Iždo departamento pranešime.

Sulaukęs klausimo, kam priklauso Rusijos okupuotas Krymas, Taikos koaliciją į Seimo rinkimus vedantis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tiesiai neatsako. Anot jo, „kaip Lietuva priklauso Lietuvos žmonėms, taip ir Krymas priklauso Krymo žmonėms“. „Reiktų pažiūrėti, kam jis priklauso“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė V. Uspaskichas, paklaustas, kam priklauso Krymas. „Žiūriu labai paprastai: kam priklauso, pavyzdžiui, Klaipėda? Lietuvai, Lietuvos žmonėms.

Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė antradienį pasmerkė, jų teigimu, Irano balistinių raketų tiekimą Rusijai, turint tikslą jas panaudoti kare prieš Ukrainą, ir paskelbė naujas sankcijas oro transportui.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį, rugsėjo 13 d., ketina susitikti su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir aptarti, ar leisti Ukrainai atakuoti Rusiją ilgojo nuotolio ginklais.  Apie tai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė per bendrą spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministru Davidu Lammy’iu.

Ukraina kartu su tarptautiniais partneriais siekia užtikrinti, kad Mongolija pajustų pasekmes dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) orderio suimti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nevykdymo. Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas tai sakė per bendrą spaudos konferenciją su TBT prokuroru Karimu Khanu vaikų ligoninės „Ochmatdyt“ kieme. „Nereikia iš to daryti tragedijos, nes yra 124 Romos statutą pasirašiusios šalys.

Ukraina, ruošdamasi atšiauriai žiemai, remontuoja ir stiprina savo elektros energijos sistemos apsaugą nuo Rusijos pajėgų atakų, antradienį sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. Jau pustrečių metų trunkančiame kare Maskva reguliariai atakuoja Ukrainos energetikos tinklą: sunaikinta didelė dalis šalies infrastruktūros, o tai sukėlė didelį elektros trūkumą bei tiekimo sutrikimus. „Rusai turi savo teroristinių planų sunaikinti mūsų energetikos infrastruktūrą.

Jungtinės Valstijos apkaltino Iraną perdavus Rusijai ginklų, kuriuos ši naudos karui Ukrainoje ir dėl to paskelbė apie naujas sankcijas Teheranui. „Rusija dabar gavo šių balistinių raketų siuntas ir greičiausiai per kelias savaites panaudos jas Ukrainoje prieš ukrainiečius“, – žurnalistams Londone sakė JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy antradienį paskelbė, kad šią savaitę vyks į Kyjivą drauge su JAV diplomatijos vadovu Antony Blinkenu, sąjungininkėms ketinant dar kartą patvirtinti savo paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija. „Esame artimiausi sąjungininkai, todėl džiaugiuosi, kad keliausime kartu, taip pademonstruodami savo įsipareigojimą Ukrainai“, – žurnalistams sakė D. Lammy.

Per Ukrainos dronų smūgių Rusijai bangą praėjusią naktį netoli Maskvos žuvo moteris, antradienį pranešė Rusijos pareigūnai; tai pirmas kartas nuo karo pradžios 2022 metais, kai per Ukrainos ataką netoli Maskvos žuvo žmogus. Atakos surengtos tuo metu, kai Rusijos kariuomenė teigia pasiekusi didelių teritorinių laimėjimų Ukrainoje, užėmusi miestą ir tris kaimus trijuose skirtinguose rytų fronto rajonuose.

JAV prezidento Joe Bideno administracija išsiuntė Kongresui įslaptintą pranešimą apie savo strategiją dėl karo Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais. Įstatymų leidėjai balandį patvirtintame kelių milijardų dolerių išlaidų įstatyme buvo įpareigoję J. Bideno administraciją pateikti strategiją vėliausiai iki birželio. Kongreso padėjėjas sakė, kad ilgai lauktas pranešimas įstatymų leidėjus pasiekė pirmadienį ir jie dar neturėjo galimybės su juo susipažinti.

Šiais metais Ukraina žymiai padidino ginklų gamybą, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, jau trečius metus tęsiantis Rusijos pradėtam plataus masto karui. „Per pirmuosius aštuonis 2024 metų mėnesius, palyginti su 2023-iaisiais, padvigubinome ginklų gamybą. Darome pažangą. Dronų gamyba toliau auga“, – sakė premjeras ir pridūrė, kad iki metų pabaigos Ukraina planuoja pagaminti daugiau kaip milijoną dronų.

Maskva neves derybų su Kyjivu, kol Ukrainos ginkluotosios pajėgos bus Rusijos teritorijoje. Tai televizijos kanalui „Rossija-24“ pareiškė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu. „Kol neišmesime jų (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų) iš savo teritorijos, mes, žinoma, nevesime su jais jokių derybų“, – sakė jis. Šoigu taip pat apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ketinant griebtis branduolinio teroro Kursko atominėje elektrinėje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas viešėdamas Kyjive turėtų paskelbti apie leidimą Ukrainai atakuoti Rusiją ilgojo nuotolio raketomis. Apie tai skelbia  „Axios“ reporterė Juliegrace Brufke. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | „Politico“: Putinas suteikė Kinijai slaptas technologijas mainais už pagalbą kare prieš Ukrainą JAV aiškiai pasakė, kad Kinija teikia reikšmingą karinę paramą Rusijai ir taip padeda jai kariauti prieš Ukrainą.

Rusija, vykdydama „cinišką žvalgybą“ – pažeisdama Aljanso šalių oro erdvę bepiločiais orlaiviais –. bando nustatyti NATO kantrybės ribas. Apie tai pirmadienį kalbėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas, komentuodamas Rusijos dronų sienų pažeidimus Latvijoje ir Rumunijoje.  Pasak jo, Rusija pasirinko tokią taktiką išbandyti NATO ryžtą.

Ukrainos dronai gali smogti iki 1800 kilometrų atstumu. Tai liudija ne tik Ukrainos karinės žvalgybos vado Kyrylo Budanovo pareiškimai, bet ir faktai apie atakas, pavyzdžiui, smogus aerodromui netoli Murmansko.  Leidinys „Kyivpost“ išanalizavo, kurie svarbūs Rusijos objektai gali būti pasiekti Ukrainos dronų, cituoja UNIAN.

Švedijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad žada skirti 4,6 mlrd. kronų (401 mln. eurų) karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant laivus ir oro gynybos sistemas. Naujausią paketą, be kita ko, sudarys šeši CB90 laivai ir nešiojamosios oro gynybos sistemos, taip pat šaudmenys anksčiau dovanotai ginkluotei. Dalis paketo skirta švediškų naikintuvų „Gripen“ statybai reikalingoms detalėms. Vis dėlto Švedija nurodė, kad šiuo metu neplanuoja siųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai naikintuvų.

Artėjant trečiajai karo žiemai Ukrainoje, Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komisaras pasmerkė besitęsiančias rusų atakas prieš Ukrainos energetikos objektus ir pareiškė savo susirūpinimą dėl gyventojų. „Bijau dėl ukrainiečių ateinančią žiemą“, – pirmadienį JT Žmogaus Teisių Taryboje sakė Volkeris Türkas.

Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, nuo kasetinių šaudmenų žuvo arba buvo sužeisti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė stebėtojai ir paragino visas šalis uždrausti šiuos ginklus.

Vienas pagrindinių Vladimiro Putino oponentų Vladimiras Kara-Murza, praėjusį mėnesį išlaisvintas per apsikeitimą kaliniais, pirmadienį paragino Vakarus nesuteikti Rusijos prezidentui jokių reputaciją gelbėjančių išeičių iš karo Ukrainoje, sakydamas, kad jo ketvirtį amžiaus trunkančio valdymo pabaiga yra vienintelė išeitis siekiant taikos.

Nuo pat pirmųjų savo karo prieš Ukrainą dienų Rusija rėmėsi tolimojo nuotolio raketomis kaip vienu iš daugelio savo karinių pranašumų. Ukraina tokių ginklų beveik neturėjo, tačiau panašu, kad situacija netrukus gali pasikeisti, rašo „Deutsche Welle“ (DW). Leidinys pažymi, kad sąjungininkai Ukrainai perdavė ribotą sparnuotųjų ir balistinių raketų skaičių. Tačiau jų skrydžio nuotolis yra nedidelis, o partneriai be to draudžia naudoti šias raketas Rusijos teritorijoje.

Praėjusios savaitės pabaigoje „Financial Times“ publikavo pirmą sykį istorijoje įvykusį bendrą CŽA ir Mi-6 agentūrų vadų Williamo Burnso ir Richardo Moore’o pokalbį. Jo metu amerikiečių ir britų žvalgybų vadovai perspėjo apie didžiausią grėsmę pasaulėtvarkai nuo pat Šaltojo karo laikų, kuriai sąlygas sudarė daugelis faktorių.

Kremlius pirmadienį nepaneigė „The Wall Street Journal“ pranešimo, kad Iranas pasiuntė Rusijai trumpojo nuotolio balistines raketas. „Mes matėme šį pranešimą, ne kiekvieną kartą tokia informacija yra tiesa. Iranas yra svarbus mūsų partneris, mes plėtojame prekybos ir ekonominius santykius, plėtojame bendradarbiavimą ir dialogą visose įmanomose srityse, įskaitant jautriausias sritis“, – paklaustas apie pranešimą sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad jos sąjungininkės pasidalijo žvalgybos duomenimis, jog Iranas aprūpino Rusiją balistinėmis raketomis. Briuselis perspėjo apie naujas sankcijas Teheranui, jei pristatymai pasitvirtins. „Mums yra žinoma sąjungininkių pateikta patikima informacija apie Irano balistinių raketų pristatymą Rusijai“, – sakė ES atstovas Peteris Stano.

Kinija pirmadienį pareiškė, kad šį mėnesį su Rusija surengs bendras karines pratybas. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai abi sąjungininkės stiprina ryšius, dėl kurių NATO pavadino Pekiną Maskvos karo prieš Ukrainą „įgalintoju“. Karinio jūrų laivyno ir oro pajėgos dalyvaus pratybose „North-Joint 2024“ padangėse ir aplink Japonijos bei Ochotsko jūras, tvirtino Kinijos gynybos ministerija.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 150 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų rugsėjo 9 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 626 410 kareivių.

Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha per pasitarimą su Ukrainos ambasadoriais ir generaliniais konsulais pabrėžė šalies diplomatijos prioritetus, iš kurių svarbiausias – ginkluotė ir kiti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikiai. Kaip rašo „Ukrinform“, Sybiha tai pranešė feisbuke, pažymėdama, kad Ukrainos diplomatija turi kasdien dirbti Gynybos pajėgoms.

Rugsėjo 9 d. ryto duomenimis, Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki keturių raketų „Kalibr“. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje – vienas priešo sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki keturių raketų.

Oro gynybos pajėgos sunaikino visus rusų smogiamuosius dronus, kuriais priešas praėjusią naktį bandė atakuoti Kyjivą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija. „Penktoji oro ataka prieš Kyjivą nuo rugsėjo pradžios! Šiąnakt Rusijos kariuomenė vėl panaudojo smogiamuosius dronus, preliminariais duomenimis, „Shahed“ tipo, kurie buvo paleisti iš Kursko srities teritorijos. Jie priartėjo prie Kyjivo po vidurnakčio, keliomis bangomis.

Lenkija nenumušinėja Rusijos oro taikinių dėl JAV sprendimo, telemaratono eteryje pareiškė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Ihoris Romanenka.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris per savo vizitą Jungtinėse Valstijose su šios šalies prezidentu Joe Bidenu aptars įvairius pasaulinės svarbos klausimus, įskaitant paramą Ukrainai atremiant Rusijos agresiją. Tai pranešė „Amerikos balsas“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Baltieji rūmai paskelbė, kad J. Bidenas šią savaitę Vašingtone priims K. Starmerį.

Per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločio lėktuvo ataką pietiniame Rusijos Belgorodo regione nukentėjo degalų sandėlis, jis užsiliepsnojo, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė agentūra TASS, remdamasi regiono gubernatoriumi. Kovinis dronas pataikė į Volkonovsko rajone esantį sandėlį, sakė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, praneša TASS. „Dėl sprogimo užsidegė cisternos“, – sakė jis.

Į Ukrainą paleisti rusų atakos dronai „Shahed“ šiąnakt nukrito Rumunijos ir net kaimyninės Latvijos teritorijoje. Kyjivas skelbia, kad numušė visus į Ukrainos teritoriją paleistus 23 „Shahedus“. Priduriama, kad vakar Voroneže esančiame okupantų ginklų sandėlyje sunaikintos raketos, atsiųstos iš Šiaurės Korėjos. Tuo metu Rusiją jau pasiekė iranietiškos balistinės raketos. Tai patvirtino ir vienas Irano parlamentaras, nors šalies režimas ir Kremlius neigia siunčiantys ginklus į Rusiją.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį paragino suintensyvinti diplomatines pastangas, kad būtų greičiau pasiekta taika Ukrainoje, plataus masto Rusijos karui tęsiantis jau trečius metus. Šis raginimas nuskambėjo tuo metu, kai O. Scholzas susiduria su vis didesniu spaudimu namuose, nes visuomenė jaučia nuovargį dėl karo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paskyrė savo kalbų rašytoją Dmytro Lytvyną ir buvusį strateginės pramonės ministrą Oleksandrą Kamyšiną naujaisiais savo patarėjais, rodo internete paskelbti dekretai. V. Zelenskis taip pat paskyrė buvusią Reintegracijos ministerijos vadovę Iryną Vereščuk ir buvusį Užkarpatės srities karinės administracijos vadovą Viktorą Mykytą naujais prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako pavaduotojais.

Rusijos kariuomenė sekmadienį paskelbė užėmusi miestą rytų Ukrainoje, kurioje Maskvos pajėgos veržiasi į strategiškai svarbų Pokrovsko miestą. Pasak Rusijos gynybos ministerijos pranešimo, pajėgos „išvadavo Novohrodivkos vietovę“ Donecko srityje, maždaug už 20 kilometrų nuo Pokrovsko miesto. Oficialios statistikos duomenimis, iki Rusijos puolimo 2022 m. vasarį pradžios mieste gyveno daugiau kaip 14 tūkst. žmonių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sekmadienį paragino sąjungininkus atšaukti ribojimus ir leisti naudoti Vakarų šalių ginklus prieš karinius taikinius Rusijoje. Pasak ministro, gynyba negali būti ribojama šaliai, kuri ginasi nuo agresijos pagal Jungtinių Tautų (JT) Chartijos 51 straipsnį. „Tarptautinė teisė leidžia Ukrainai smogti teisėtiems kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.

Per puolimą Odesos srityje Rusijos karių paleisti bepiločių orlaiviai pažeidė Rumunijos oro erdvę. Apie tai kanale „Telegram“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos. „Kovinių bepiločių orlaivių grupė pažeidė Rumunijos oro erdvę“, – sakoma pranešime. Ukrainos karinės oro pajėgos anksčiau buvo įspėjusios apie Rusijos bepiločių orlaivių ataką Odesos srityje. Viena iš grupių skrido į Vylkovės miestą, kuris ribojasi su Rumunija.

Praėjusią parą Ukrainos karinės pajėgos eliminavo 1 270 Rusijos karių. Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų rugsėjo 8 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai iš viso sudarė apie 625 260 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos surengtas oro išpuolis Sumuose, šiaurės rytų Ukrainoje, pražudė du žmones ir keturis sužeidė. Tarp sužeistųjų yra du vaikai. Apie tai sekmadienį „Facebook“ pranešė Sumų srities karinė administracija. „Šiandien, rugsėjo 8 d. naktį, priešas sudavė oro smūgį Sumų miestui. Per ataką žuvo du žmonės, dar keturi buvo sužeisti, tarp jų – du vaikai“, – rašoma pranešime. Šeštadienį, rugsėjo 7 d., Rusijos kariai 76 kartus apšaudė Sumų srities pasienio rajonus ir gyvenvietes.

Rusija ir vėl surengė masinį atakos dronų „Shahed“ reidą pieš Ukrainą. „Shahedai“ krito ir prie Rados pastato, ir Baltarusios teritorijoje. Savo ruožtu Kyjivas skelbia, apie sėkmingą ataką prieš ginklų sandėlį Voroneže. Po Ramšteino susitikimo Vokietijoje, Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Loidas Austinas teisino Vakarų nenorą leisti Ukrainai smūgiuoti gilyn į Rusijos teritoriją. Esą ši priemonė karo eigos nepakeistų.

Per Rusijos ataką prieš Pavlohradą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje nukentėjusių žmonių skaičius padidėjo iki 82. 60 nukentėjusiųjų vis dar yra gydomi ligoninėse. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Nuo raketų atakos prieš Pavlohradą praėjo daugiau nei diena, o žmonės ir toliau kreipiasi į medikus pagalbos. Šiuo metu skaičiuojami 82 sužeistieji, tarp jų – 7 nepilnamečiai.

Naktį per ataką prieš Ukrainą į Baltarusiją įskrido mažiausiai aštuoni Rusijos dronai, praneša „Belaruski Gajun”, rašo „RBC Ukraine“. Vienas iš dronų atsidūrė už 70 km nuo sienos su Lietuva. „Naktį iš rugsėjo 6 d. į 7 d. į Baltarusijos teritoriją įskrido mažiausiai septyni „Shahed“ tipo bepiločiai kamikadzės ir, spėjama, vienas žvalgybinis rusiškas „Supercam“ tipo nepilotuojamas orlaivis“, – rašoma pranešime.

Kyjivas šeštadienį pranešė smogęs šaudmenų sandėliui Rusijos Voronežo srityje, esančioje prie Ukrainos sienos. Voronežo srities gubernatorius anksčiau pranešė, kad praėjusią naktį nukritus numušto drono nuolaužoms kilo didelis gaisras ir įvyko virtinė sprogimų, todėl teko evakuoti apylinkių žmones. Rusijos oro gynybos sistemos anksti šeštadienį virš Voronežo aptiko ir neutralizavo droną, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Aleksandras Gusevas.

Rusų pajėgoms apšaudžius Kostiantynivkos miestą Donecko srityje žuvo trys žmonės. Dar trys asmenys buvo sužeisti, „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Jo duomenimis, miestas apšaudytas iš artilerijos. Žuvusieji yra trys vyrai, kurių amžius nuo 29 iki 69 metų. Trys žmonės nukentėjo nesunkiai, jiems suteikta medicininė pagalba.

Rusijos Voronežo srityje, esančioje prie Ukrainos sienos, šeštadienį numušus droną kilo gaisras, pranešė vietos gubernatorius. Rusijos oro gynybos sistemos anksti šeštadienį virš Voronežo aptiko ir neutralizavo droną, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Aleksandras Gusevas. Niekas nebuvo sužeistas, bet dronui nukritus kilo didelis gaisras, nurodė gubernatorius. Pasak jo, gaisras išplito, apėmė sprogstamuosius užtaisus ir šie sprogo. Daugiau detalių jis nepateikė.