Karas Ukrainoje

Laikinai okupuotame Kryme naktį iš sekmadienio į pirmadienį nugriaudėjo sprogimų serija, rašo „Kanal 24“. 3 val. nakties rusų primesta valdžia pranešė, kad kilo balistinės raketos smūgio pavojus. Tuo metu Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Netrukus Krymo gyventojai ėmė galintis pranešimais apie sprogimus įvairiose pusiasalio dalyse. Bent kelis sprogimai nugriaudėjo Džankojaus rajone, Simferopolyje.

Jungtinės Valstijos nenustatys naujų apribojimų Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus, jei į karą įsitrauks Šiaurės Korėja, pirmadienį pareiškė Pentagonas, o NATO pranešė, kad Kim Jong Uno kariniai daliniai buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje, rašo „Reuters“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:22 | Zelenskis: Šiaurės Korėjos karių jau yra Ukrainoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad Rusijos pusėje jau kovoja 3 tūkst.

Jau daugiau nei metus Rusija remiasi savo vis artimesne sąjungininke Šiaurės Korėja dėl artilerijos sviedinių ir balistinių raketų tiekimo, kad galėtų juos panaudoti savo kare prieš Ukrainą.  Dabar apie 3 tūkst. Šiaurės Korėjos karių treniruojasi trijose Rusijos vietose. Pasak Pietų Korėjos žvalgybos ir JAV pareigūnų, netrukus korėjiečiai gali būti panaudoti kovai kartu su Kremliaus pajėgomis.

Rusija per savaitę prieš ukrainiečius panaudojo daugiau kaip 1 100 valdomų aviacinių bombų, daugiau nei 560 puolamųjų bepiločių orlaivių ir maždaug 20 įvairaus tipo raketų, feisbuke parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusijos teroras prieš Ukrainą nesiliauja. Kasdien ji vykdo agresiją prieš mūsų žmones, miestus ir kaimus, pasitelkdama įvairaus tipo ginklus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė besitikintis, kad Vakarai „išgirdo“ jo perspėjimą dėl tiesioginio karo su NATO pavojaus, jei jie leis Ukrainai prieš Rusiją naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę. Atitinkami grasinimai iš V. Putino lūpų nuskambėjo rugsėjo mėnesį, po to, kai Jungtinė Karalystė (JK) ir Jungtinės Valstijos ėmėsi svarstyti galimybę leisti Kyjivui prieš Rusijos taikinius naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę.

Rusija patyrė didelių nuostolių pradėtame kare Ukrainoje, tačiau Kremlius vis dar turi galingų pajėgų, kurios invazijos metu iš esmės liko nepaliestos, pareiškė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavoli. C. Cavoli, kaip rašo „Business Insider“, sako, kad Rusijos pajėgų vykdomos karinės operacijos ir suduodami smūgiai turėtų būti vertinami visos Kremliaus karinės struktūros kontekste.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė 41 iš 80 Rusijos bepiločių orlaivių, panaudotų puolant Ukrainą nuo spalio 26 d. vakaro. 32 bepiločiai dingo iš radarų, o vienas nuskrido link Baltarusijos, feisbuke pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė. „2024 m. spalio 27 d. naktį (nuo spalio 26 d. 21 val.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 27 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko maždaug 689 040 karių, įskaitant dar 1 440 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąją parą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, kuriuo užsienio šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės leidžiama eiti karininko pareigas Ukrainos ginkluotose pajėgose, Valstybinėje specialiojo transporto tarnyboje ir Nacionalinėje gvardijoje. Informacija apie atnaujintą įstatymą pateikiama oficialiame šio įstatymo įraše. Prezidento pasirašytas dokumentas spalio 25 d. grąžintas Aukščiausiajai Radai.

Rusijos pajėgos Charkivo regione smogė trims gyvenvietėms ir apgadino gyvenamuosius pastatus. Laimei, aukų nebuvo. Apie tai „Telegrame“ paskelbė Charkovo regiono karinė administracija. „Rusijos pajėgos toliau atakuoja gyvenamąsias vietoves Charkivo regione“, – sakoma pranešime. Pažymima, kad apie 2.00 val. agresoriai smogė Kupjansko miestui. Preliminariais duomenimis, jie apšaudė vietovę iš minosvaidžių, dėl to buvo apgadintas vienas namas. Civiliai gyventojai nenukentėjo. Vėliau, 10.40 val.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai baigė derinti detales dėl 50 mlrd. JAV dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos, kuri bus suteikta Ukrainai, panaudojant pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto, teigiama penktadienį paskelbtame pranešime. Pranešime teigiama, kad G-7 šalių vadovai nurodė, jog susitarė dėl paskolos detalių. Priduriama, kad mokėjimai turėtų prasidėti iki šių metų pabaigos.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reagavo į Rusijos dronų ataką prieš Ukrainos miestus ir pareiškė, kad Rusijos agresiją galima sustabdyti tik ryžtingais veiksmais, o ne žodžiais. Ukrainos prezidentas apie tai paskelbė „Telegrame“. „Po visko, kas buvo pasakyta Kazanėje (BRICS šalių viršūnių susitikime – red.), Rusijos žudikai atnaujino savo įprastinę veiklą.

Per Rusijos raketų smūgius Ukrainos Dnipro mieste žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką, o dar du žuvo per išpuolius Kyjive ir jo apylinkėse, šeštadienį pranešė pareigūnai.  Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas nurodė, kad per naktinius smūgius Dnipre buvo sužeista 19 žmonių ir apgadinti pastatai.  Jis pridūrė, kad buvo sugriautas dviejų aukštų gyvenamasis namas.

Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo sprogimas. Pranešama, kad Rusijos bepilotis orlaivis pataikė į daugiabutį, jame kilo gaisras.  Apie tai praneša „Nexta“.  Evakuojami gyventojai Skelbiama, kad dėl smūgio daugiabutyje kilo didelis gaisras, iš pastato evakuojami gyventojai.  Įvykio vietoje dirba didelės gelbėtojų pajėgos.  Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad žuvo vienas žmogus, yra ir sužeistų.

Jonas Ohmanas teigia, jog į frontą Ukrainos pasienyje atvyks 88 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, o jų motyvacija – įkaitais paimtos šeimos. J. Ohmanas neabejoja, kad Ukraina jau pradėjo atkurti branduolinį arsenalą, ir sako, jog be tiesioginio NATO įsikišimo karas nesustos, rašo LRT.lt. Stovime ant pasaulinio karo slenksčio Socialiniame tinkle „Facebook“ J. Ohmanas rašė, kad stovime prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.

Pietų Korėja penktadienį paragino Rusiją nutraukti „neteisėtą bendradarbiavimą“ su Pchenjanu ir išreiškė susirūpinimą po to, kai Maskva pritarė gynybos sutarties su Šiaurės Korėja ratifikavimui. Ketvirtadienį Rusijos įstatymų leidėjai vienbalsiai balsavo už gynybos sutartį su Šiaurės Korėja, numatančią „savitarpio pagalbą“, jei kuri nors šalis susidurtų su agresija. Dabar ji bus siunčiama tvirtinti aukštiesiems rūmams – Federacijos Tarybai.

Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas pranešimus apie Šiaurės Korėjos karių perkėlimą į Rusiją pavadino „keliančiais labai didelį nerimą“. „To visiškai negalima nuvertinti, – sakė jis žurnalistams per savo kelionę Indijoje. – Žinoma, tai dar labiau eskaluos situaciją“. Tačiau, anot O. Scholzo, tai taip pat rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria didelių sunkumų.

FSB agentams, kurie prisidengdami Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčia (MPUSB) vykdė informacinio sabotažo operacijas prieš Ukrainą, teks stoti prieš teismą, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). SBU baigė ikiteisminį tyrimą, kurio centre buvo šias informacines operacijas Rusijos FSB (federalinės saugumo tarnybos) vardu vykdžiusios nusikaltėlių organizacijos nariai. Vienas iš įtariamųjų yra vienos MPUSB bažnyčios galva, neva dalyvavusi FSB tinklo veikloje.

Netoli Maskvos įrenginėjama nauja milžiniška laboratorija, praneša leidinys „The Washington Post“. Skelbiama, kad nauja laboratorija įrenginėjama buvusiame biologinių ginklų tyrimų centre.  Pasak „The Washington Post “ kalbintų ekspertų, palydoviniai vaizdai atskleidžia įrenginėjamą specializuotą laboratorijų kompleksą, skirtą tirti ir tvarkyti mirtinus patogenus.

Šiaurės Korėja penktadienį pareiškė, kad bet koks karių dislokavimas Rusijoje atitiktų tarptautinę teisę, pranešė valstybinė žiniasklaida, nepatvirtindama, kad buvo pasiųsti kariai.

„Kai esi stiprus, Rusija nepuola. Tai paprasta – Rusija tave gerbia, kai esi stiprus“, – taip apie būtinybę pasiruošti galimoms grėsmėms kanalui „Euronews“ kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Ketvirtadienį interviu „Euronews“ L. Kasčiūnas aptarė Ukrainos narystę NATO, Šiaurės Korėjos įsikišimą į Rusijos ir Ukrainos karą, Vakarų pasiruošimą atgrasyti grėsmes bei nepatikimus NATO partnerius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nesutiko priimti Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso Ukrainoje po to, kai šis dalyvavo Rusijoje surengtame viršūnių susitikime. Apie tai penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje. „Po Kazanės (A. Guterresas) norėjo atvykti į Ukrainą, bet prezidentas nepatvirtino jo vizito.

Rusijos sprendimas Ukrainoje dislokuoti Šiaurės Korėjos karių būtų akivaizdi eskalacija, penktadienį perspėjo Vokietija. Vokiečių įspėjimas pasirodė po to, kai ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva jau šį savaitgalį į mūšį gali pasiųsti Pchenjano karių.  „Raginame Šiaurės Korėjos pusę prie to neprisidėti ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų šia linkme“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Kathrin Deschauer.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija jau sekmadienį gali pasiųsti į mūšį Šiaurės Korėjos karius, ir paragino daryti tarptautinį spaudimą Kremliui ir Pchenjanui. „Remiantis žvalgybos pranešimais, spalio 27-28 dienomis Rusija panaudos pirmuosius Šiaurės Korėjos kariškius kovos zonose“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos lyderis ir paragino daryti „apčiuopiamą spaudimą“ Rusijai ir Šiaurės Korėjai.

Ukrainos gynybos pajėgos pataikė į Rusijos raketų kompleksą „Buk-M3“ ir sunaikino raketų sistemos „9S36 Buk-M2“ raketų nukreipimo radiolokatorių, feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų padaliniais, aptiko šiuos taikinius Rusijos laikinai okupuotoje Luhansko srityje, už keliasdešimt kilometrų nuo fronto linijos.

Lenkija neperduos Ukrainai Pietų Korėjos ginklų, penktadienį Seule, paskutinę vizito Pietų Korėjoje dieną, sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Jis buvo paklaustas, ar Lenkija perduos Ukrainai iš Pietų Korėjos perkamą karinę įrangą, jei Seulas nuspręs ginklais paremti Kyjivą. Lenkijos prezidentas atsakė: „Mes nesvarstome scenarijaus kam nors perduoti ginklus, kuriuos neseniai įsigijome už milijardus zlotų mokesčių mokėtojų pinigų.

Praėjusią parą, spalio 24-ąją, Rusijos kariškiai nužudė penkis Donecko srities gyventojus. Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, du žmonės žuvo Oleksijevo Družkivkoje, du - Zelenėje ir vienas – Dačenskėje. Dar vienas žmogus buvo sužeistas. Kaip pabrėžė V. Filaškinas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė 2 836 žmones, o dar mažiausiai 6 336 sužeidė.

Penktadienio rytą Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono centrą, sužeisti du žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno,  nukentėjo 64 metų moteris ir 72 metų vyras. Abu patyrė sprogimo sukeltų traumų.  Moteriai skeveldros sužeidė kojas. Vyras buvo kontūzytas ir patyrė galvos smegenų traumą. Medikai reikiamą pagalbą sužeistiesiems suteikė vietoje.

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad Maskvos invazija į Ukrainą pažeidžia JT chartiją ir tarptautinę teisę. JT generalinis sekretorius susitiko su V. Putinu BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo Rusijoje kuluaruose, po kalbos, kurioje A. Guterresas paragino užtikrinti teisingą taiką Ukrainoje.

Rusijai paleidus dar vieną kamikadzėmis vadinamų dronų spiečių į Ukrainą, įskaitant Kyjivo regioną, oro gynybos daliniai numušė beveik 15 priešo taikinių, pranešė Kyjivo karinė administracija. Pranešime sakoma, kad tai buvo jau 15-asis per 25 spalio dienas į Kyjivą nukreiptas antskrydis. Dronai buvo paleisti iš Rusijos Kursko ir Krasnodaro sričių. Nepilotuojami orlaiviai artėjo prie sostinės dviem didelėmis bangomis.

NATO rengia atsaką reaguodama į Šiaurės Korėjos karius Rusijoje, kurie, kaip manoma, bus pasitelkiami plataus masto Maskvos kare prieš Ukrainą. Apie tai remdamiesi savo šaltiniais praneša „Bloomberg“.  Svarbiausios žinios: 23:43 | JAV, Japonija ir P. Korėja labai susirūpinusios dėl Š. Korėjos karių dislokavimo Rusijoje JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais penktadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rus...

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai atmetė pirmąjį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „Pergalės plano“ punktą, kuriame Ukraina prašo kvietimo įstoti į NATO.  Apie tai O. Scholzas kalbėjo Vokietijos televizijai ZDF.  Pasak jo, svarbu suvokti, kad „kariaujanti šalis apskritai negali tapti NATO nare“. „Visi tai žino, dėl to nėra jokių nesutarimų. O NATO kvietimas paprastai gana greta susiejamas su naryste“, – teigia O. Scholzas.

Rusijos užsienio reikalų ministrui BRICS aukščiausiojo lygio susitikime nutiko dvi nepatogios situacijos, kurios buvo užfiksuotos vaizdo kameromis.  Pirmiausia ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame sėdinčiam Sergejui Lavrovui praeinantis susitikimo dalyvis užmynė ant kojos.

Rusijos opozicijos veikėja Julija Navalnaja ketvirtadienį sukritikavo JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą už susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pavadino Kremliaus vadovą „žudiku“. „Eina tretieji karo metai, o JT generalinis sekretorius spaudžia ranką žudikui“, – platformoje „X“ paskelbė J. Navalnaja, paskelbusi nuotrauką, kurioje V. Putinas sveikinasi su A. Guterresu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas BRICS viršūnių susitikime atsakė į klausimą apie pasirodžiusias žinias dėl Šiaurės Korėjos karių Rusijoje.  V. Putino surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti įvykusį BRICS viršūnių susitikimą, JAV leidinio „NBC News“ žurnalistas pasiteiravo V. Putino apie palydovinius vaizdus, kuriuose matyti Šiaurės Korėjos kariai.  „Nuotraukos yra rimtas dalykas.

Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas sukritikavo JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso dalyvavimą BRICS viršūnių susitikime Rusijoje. Jis tai vertinąs neigiamai, sakė R. Stefančukas trečiojoje tarptautinės Krymo platformos parlamentinėje konferencijoje Latvijos sostinėje Rygoje.

Pirmieji Šiaurės Korėjos kariškiai, kurie dalyvavo mokymuose rytiniuose Rusijos poligonuose, jau atvyko į Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų zoną, ketvirtadienį pranešė UNIAN. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR)  duomenimis, trečiadienį, spalio 23 dieną, jie buvo pastebėti Kursko srityje. Žvalgybos pareigūnų skaičiavimais, į Rusiją perkelta apie 12 000 Šiaurės Korėjos karių. Tarp jų yra 500 karininkų, įskaitant tris Pchenjano generolus.

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos rytiniame Donecko regione įvykdė egzekuciją keturiems į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams. Tai naujausias įtarimas dėl karo nusikaltimų po to, kai 2022-ųjų vasarį rusai pradėjo invaziją į Ukrainą. Tiek Maskva, tiek Kyjivas kaltina vieni kitų karius karo belaisvių egzekucijomis.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad vykdant tyrimą dėl privalomos karinės tarnybos vengimo Kyjive sulaikė šešis žmones, tarp kurių yra verbavimo centre dirbančių pareigūnų, ir paėmė daugiau kaip 1,2 mln. JAV dolerių (1,11 mln. eurų). Mobilizacija – jautri tema Ukrainoje, ypač po to, kai šiais metais buvo surengta didelė verbavimo kampanija, skirta sustiprinti Ukrainos pajėgas, kovojančias su Rusijos invazija.  Pasipylė kaltinimai korupcija.

JAV turėtų apsvarstyti galimybę imtis „tiesioginių karinių veiksmų“ prieš Šiaurės Korėją, jei šios valstybės kariai įsitrauktų į Rusijos pradėtą invaziją prieš Ukrainą, pareiškė vienas aukšto rango respublikonas, skelbia „The Telegraph“. JAV žvalgybos komiteto pirmininkas Michaelas R. Turneris teigė, kad J. Bideno administracija Pchenjanui turi pasiųsti aiškią žinutę, kad šios valstybės įsitraukimas į karą Ukrainoje peržengia „raudonąją liniją“ JAV atžvilgiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po BRICS valstybių susitikimo Šiaurės Korėjos kariai, šiuo metu esantys Rusijos teritorijoje, gali būti perkelti arčiau Ukrainos fronto linijos. „Mes vis tiek žinome: laimės ne nusikaltėlis, ne tas, kuris naikina ir vykdo deportavimus, o tas, kuris vienija tautas, remdamasis pamatinėmis žmogiškosiomis vertybėmis ir Jungtinių Tautų Chartija“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sūnus, 51 metų Aleksandras, gavo Rusijos pilietybę. Tai spalio 24 d. pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi mokesčių tarnybos dokumentais, rašo leidinys „Meduza“. Agentūros duomenimis, Aleksandras Janukovyčius turi Rusijoje įmonę, kuri įregistruota Sankt Peterburge nuo 2014 metų.

Pranešimai, kad septynios šalys prieštarauja Ukrainos kvietimui į NATO, neatitinka tikrovės. Tai pareiškė Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas. „Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad septynios šalys stoja prieš Ukrainos kvietimą į NATO, neatitinka tikrovės. Šie gandai naudingi tiems, kurie nori sudaryti klaidingą įspūdį, kad Ukrainos stojimas neturi plataus Aljanso narių palaikymo.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu perspėjo nepuoselėti „iliuzijų“ nugalėti Rusiją mūšio lauke. V. Putinas kalbėjo Rusijos Kazanės mieste paskutinę BRICS viršūnių susitikimo dieną.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „nesėdės sudėjusi rankų“ dėl Šiaurės Korėjos sprendimo pasiųsti tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, ir pavadino tai „provokacija“. Seulo žvalgybos agentūra kiek anksčiau pranešė, kad Rusijoje šiuo metu treniruojasi maždaug 3 000 Šiaurės Korėjos karių, kurie greičiausiai jau netrukus bus dislokuoti fronto linijose, o iki gruodžio gali būti pasiųsta ir dar keli tūkstančiai kariškių.

Spalio 24 d. duomenimis, Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios žuvo 91 žiniasklaidos darbuotojas, iš jų 12 – atlikdami savo profesinę pareigą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Masinės informacijos institutas (MII). Per dvejus metus ir aštuonis mėnesius, praėjusius nuo plataus masto karo pradžios, Rusija įvykdė Ukrainoje 664 nusikaltimus žurnalistams ir žiniasklaidai.

Šiaurės Korėjos sprendimas išsiųsti karius į Rusiją gali pastatyti Kiniją į sudėtingą padėtį, rašo „The New York Times“. UNIAN, cituodama minėtą leidinį, rašo, kad Kinija buvo nusivylusi Šiaurės Korėjos sprendimais. Teigiama, kad nuo diktatoriaus priklausoma valstybė dėl branduolinės ginkluotės programos plėtojimo ir nuolatinių grasinimų suduoti smūgius Pietų Korėjai sėja nestabilumą Centrinėje Azijoje.

Ukraina gali laimėti Rusijos pradėtą ​​agresijos karą, jei tarptautiniai partneriai suteiks jai lemiamą politinę ir karinę paramą. Tai pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa, kalbėdama per trečiojo Krymo platformos parlamentinio viršūnių susitikimo atidarymą, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Mūsų svarbiausias tikslas – užtikrinti teisingumą ir taiką Ukrainoje. Kad tai įvyktų, mes turime sustabdyti Rusiją ir priversti ją palikti Ukrainos teritoriją.

Antrąją BRICS viršūnių susitikimo Rusijoje dieną priimta Kazanės deklaracija parodė, kad Rusija dar nesulaukė tarptautinės paramos ir nesukūrė alternatyvios saugumo struktūros, kaip to nori Kremlius, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. JAV analitikai pabrėžia, jog Kazanės deklaracijoje Rusijos karas Ukrainoje minimas tik vieną kartą.