Siekdamas užbaigti karą Ukrainoje, JAV prezidentas D. Trumpas stengiasi priversti Maskvą priimti susitarimą, kurį, kaip pats yra gyręsis, būtų pasiekęs per 24 valandas nuo savo inauguracijos, rašo „The Times“.
Po optimizmo ir nusivylimo bangų JAV lyderis viliasi, kad artimiausiomis dienomis įvyks susitikimas su V. Putinu, po kurio vyktų trišalės derybos dalyvaujant ir Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui.
„Anksčiau jau buvau nusivylęs. Atvykau čia tam, kad viską užbaigčiau“, – Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas po to, kai jo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas Kremliuje susitiko su V. Putinu.
Pasak D. Trumpo, pasiekta „didelė pažanga“, tačiau jis nepateikė jokių detalių.
Tai būtų pirmasis JAV ir Rusijos vadovų susitikimas nuo 2021 m.
Derybos su V. Putinu būtų pirmasis JAV ir Rusijos vadovų susitikimas nuo 2021 m., kai JAV prezidentas Joe Bidenas su juo susitiko Ženevoje.
D. Trumpas neatskleidė, kur ir kada toks susitikimas galėtų įvykti.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, jog abu lyderiai susitiks „artimiausiomis dienomis“, tačiau detalių taip pat nepateikė.
Nors D. Trumpas tvirtino, kad vis dar svarsto galimybę įvesti sankcijas Maskvai ir muitus kai kuriems prekybos partneriams, įskaitant Kiniją ir Indiją, jis atsisakė patvirtinti, ar tai bus padaryta rugpjūčio 8 d., kaip buvo planuota.
Paklaustas dieną prieš tai, atsakė: „Tai priklausys nuo jo [Putino] – pažiūrėsime, ką jis pasakys.“
D. Trumpas taip pat paneigė pranešimus, esą atsisakys susitikti su V. Putinu, jei šis nesutiks susitikti su V. Zelenskiu.
Trumpo komentarai smarkiai skiriasi nuo praėjusių jo pasisakymų
Jo pastarųjų dienų komentarai smarkiai skiriasi nuo pasisakymų praėjusį mėnesį, kai jis apkaltino V. Putiną „šnekant nesąmones“ apie karą.
„Trumpas vėl pakeitė savo požiūrį į Rusiją“, – rašoma rugpjūčio 7 d. „Komsomolskaja Pravda“ antraštėje.
V. Putinas tokį viršūnių susitikimą laikytų galutiniu patvirtinimu, kad Vakarams nepavyko izoliuoti Maskvos.
Nors V. Zelenskis teigia norintis susitikti su V. Putinu dėl „teisingos taikos“ sąlygų, Kyjivas yra išreiškęs susirūpinimą, jog Maskva sutiktų su tokiu susitikimu tik tuo atveju, jei jo rezultatas būtų Ukrainos kapituliacija.
J. Ušakovas rugpjūčio 7 d. patvirtino, jog Kremlius nėra suinteresuotas kalbėtis su V. Zelenskiu ir nesitiki, kad Kyjivas pasiduos, nepaisant bet kokio Vašingtono spaudimo atsisakyti teritorijų.
Jis pridūrė: „Dėl trišalio susitikimo, apie kurį vakar kalbėjo Vašingtonas, tai buvo tik amerikiečių paminėta tema per susitikimą Kremliuje. Tačiau ji nebuvo svarstoma. Rusijos pusė šią galimybę paliko visiškai be komentarų.“
Nėra ženklų, kad Putinas ruošiasi užbaigti karą
Nepaisant D. Trumpo atsinaujinusio optimizmo, nėra ženklų, kad V. Putinas ketintų užbaigti karą. Neoficialiais duomenimis, jis gali sutikti uždrausti oro smūgius, tačiau neaišku, kiek ilgai tai gali trukti ir ar moratoriumas apimtų tiek karinius, tiek civilius taikinius.
Panašų scenarijų jau esame matę. Vasarį D. Trumpas teigė tikintis „labai greitai“ susitikti su V. Putinu ir manantis, kad Rusijos lyderis nori nutraukti karo veiksmus. Tačiau jis nepaaiškino, kas, jo manymu, trukdo V. Putinui tai padaryti.
Įrodymai rodo, kad D. Trumpo derybų komanda neturi gilių žinių apie konfliktą. Kovo mėnesį S. Witkoffas negalėjo įvardyti visų Ukrainos regionų, kuriuos Maskva laiko savo teritorija.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio rugpjūčio 6 d. vakarą pareiškė: „Galbūt pirmą kartą nuo šios administracijos pradžios turime kelis konkrečius pavyzdžius, ko Rusija galėtų reikalauti, kad nutrauktų karą.“
Tačiau Maskva jau ne kartą yra išdėsčiusi savo reikalavimus, tarp kurių – rytinių ir pietinių Ukrainos miestų bei miestelių perdavimas.
D. Trumpui ir jo komandai šis karas yra užsienio politikos klausimas, o V. Putinui – konfliktas, susijęs su jo politine tapatybe ir įsitikinimais, susiformavusiais per didžiąją jo gyvenimo dalį.
Neseniai rasti dokumentai rodo, jog V. Putinas dar 1990-ųjų pradžioje tikėjo, kad dalis Ukrainos yra Rusijos žemė.
1994 m., būdamas Sankt Peterburgo mero pavaduotojas, jis susitiko su Vokietijos generaliniu konsulu. Pagal šią savaitę paviešintą Vokietijos užsienio reikalų ministerijos protokolą, būsimas prezidentas sakė: „Krymas, rytinė Ukraina ir šiaurinė Kazachstano dalis – bent jau šios teritorijos – niekada nebuvo svetimos Rusijai, o visada buvo jos dalis. Rusui neįmanoma paaiškinti, kad dabar jos laikomos svetimomis.“
Tokie įsitikinimai yra V. Putino pasaulėžiūros branduolys, kurį palaiko ir stiprina artimiausių bendražygių – buvusių KGB veikėjų – retorika.
2014 m., trečiosios prezidento kadencijos metu, V. Putinas teigė, kad šiuolaikinis Kazachstanas, buvusi Sovietų Sąjunga, yra dirbtinė valstybė. Tokia pat retorika jis pateisino ir visišką Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 m.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
.
