istorija

Kai Vaida Petravičienė (35) iš gydytojų lūpų išgirdo, kad laukiasi trynukų, moters tuomet vos neištiko mini infarktas, o galvoje sukosi mintis, kaip gi teks vienu metu pasirūpinti net trimis vaikais? Bet dievo planai itin apgalvoti – į vilniečių šeimą atsiuntęs net tris princeses, jis puikiai žinojo, kad jos augs itin mylinčioje ir laimingoje šeimoje. 2019 metų gegužės 2-ąją Vaida ir Edmundas Petravičiai prisimins visą likusį gyvenimą.

Per gražiausias metų šventes visas dėmesys skiriamas mylimiems ir branginamiems artimiesiems. Keturių vaikų tėvui ir verslininkui Andriui Šedžiui šventės taip pat kupinos geriausių emocijų. Jas vyras ruošiasi praleisti su vaikais artimiausių rate. Gražiausios šventės nuo vaikystės „Kaip ir kiekvienais metais, tradiciškai, su vaikais rinksimės pas tėvus. Švęsiu šeimos aplinkoje. Kūčias ir Kalėdas visuomet švenčiame pas tėvus, o Naujuosius, kur švęsiu, dar nesugalvojau.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši renginių organizatorė Reda Aurylaitė. Į šį pasaulį ji atėjo su įgimta achondroplazijos liga, dėl kurios sutrinka kaulų augimas ir kūnas tampa neproporcingas. "Gydytojai tėvams sakė, kad jei išgyvensiu iki trejų metukų - bus labai gerai. O aš jau skaičiuoju visus 30-imt," - juokiasi plungiškė.  Reda, koks esminis tavo gyvenimo lūžis? Aš manau, kad esminis lūžis įvyko dar vaikystėje, kai sužinojau, kad būsiu tiesiog kitokia.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį sakė, kad šis Vakarų karinis aljansas augant įtampai tarp jo narių susiduria su „sudėtingiausia saugumo aplinka“ per savo istoriją. Toks pareiškimas pasirodė po anksčiau šį mėnesį Londone įvykusio NATO viršūnių susitikimo, kuriame pasimatė dideli valstybių narių lyderių nesutarimai. „Ką tik Londone minėjome 70-ąsias savo NATO aljanso metines.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši radijo ir televizijos laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė. Ji prisimena vieną jautriausių savo gyvenimo lūžių – dukros gimimą. Adelė atėjo gerokai per anksti – liepos viduryje, nors turėjo gimti spalio pradžioje.  „Mano mažiukė svėrė vos 640 gramų... Kai pagaliau po ilgo laiko galėjau ją paimti į rankas ir pasidėti ant krūtinės, jos kojytės rėmėsi į vienos krūties spenelį, o galvytė gulėjo ant kitos krūties.

Tik tamsoje, kuo daugiau drabužių, nepatiriant malonumo, o už oralinį seksą teks atgailauti visą gyvenimą – tokie VII a. anglų arkivyskupo nurodymai, kuriuos viename rašytiniame šaltinyje aptiko vokiečių istorikas.  Bonos universiteto (vienas iš žymiausių Vokietijoje) dėstytojas Erikas Weidas savo „Twitter“ paskyroje pateikė trumpą ankstyvųjų Viduramžių rekomendacijų, kaip užsiimti seksu, rinkinį.

Suomijos socialdemokratai sekmadienį išrinko buvusią susisiekimo ministrę Sanną Marin į premjero postą. 34-erių S. Marin taps jauniausia vyriausybės vadove Suomijos istorijoje.

1939-ųjų pavasarį SSRS ir Suomija vyko aršios derybos dėl teritorinių nesutarimų. Sovietų Sąjunga norėjo dalies Karelijos sąsmaukos su išvystytu geležinkelių ir automobilių kelių tinklu, salomis Suomijos įlankoje ir „išsinuomoti“ Hanko pusiasalį.  Mainais Suomija turėjo gauti didelę savo plotu, tačiau ekonomiškai ir strategiškai beprasmę teritoriją Karelijoje: faktiškai vien miškus ir pelkes.

Antroje XIX a. pusėje pas kiek labiau prakutusius Vakarų šalių gyventojus atsirado keistas paprotys – fotografuoti mirusiuosius. Ne tik juos pačius, bet ir kartu su jais. Tam pasitarnavo technologijų progresas: fotografuoti tapo pigiau, negu užsakinėti portretą, tačiau dar pakankamai brangiai, kad nenaudotų to pernelyg dažnai.  Mylimųjų nuotraukos po jų mirties šių dienų aplinkoje tikriausiai atrodys labai keistai.

Rusijos Valstybės Dūma antradienį per pirmą skaitymą pritarė dviems teisės aktų projektams dėl rusų kalbos ir Rusijos istorijos egzamino organizavimo užsieniečiams bei atsakomybės už egzamino organizavimo pažeidimus. Abu šiuos projektus paruošė Rusijos vyriausybė. Įstatymų pataisomis numatoma, kad rusų kaip užsienio kalbos, Rusijos istorijos ir įstatymų leidybos pagrindų egzaminą organizuos švietimo įstaigos, įtrauktos į Rusijos vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą.

Įsivaizduokite, kad Jūs priklausote autoritarinio režimo elitui. Valstybės lyderis sunkiai serga ir miršta, o elitas, kuriam priklausote ir Jūs, susiduria su aštriu klausimu, kaip pranešti visuomenei, kad jų lyderis mirė, ką daryti, kad nesugriūtų taip kruopščiai ręsta autokratinė valstybė ir kaip palaidoti lyderį, kad visas pasaulis išgirstų siunčiamą žinutę – valstybė, kurioje gyvenate, yra pati geriausia.

Savo gyvenimo be kojos įtvaro dviejų metukų Tajus net neįsivaizduoja, mat įtvaras jį lydi nuo tada, kai jis pradėjo šliaužioti ir ropoti. Mažasis Tajus serga itin sunkia ir reta liga, kuri pasitaiko 1 iš 250 tūkstančių. Dėl šios ligos berniukui jau daugiau nei pusę metų nesugijęs lūžęs blauzdikaulis, kuris, be chirurgų įsikišimo, niekada ir nesugis. Jis yra dar vienas „Išsipildymo akcijos 2019“ pagalbos laukiantis vaikas.

Pirmą kartą pamačius Vilmą Tūbutytę dėmesį atkreipia jos šviesūs plaukai ir plati šypsena. Pasižiūrėjus šiek tiek įdėmiau – dėmesys nukrypsta į jos rankas, kurios išmargintos įvairiais raštais. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šias dėmes ant kūno paliko ugnis, tačiau jų autorė – baltmė, dar žinoma, kaip vilitigo liga. Moteris juokauja, kad jos kūną puošia visi žemynai.

Juokas visais laikais gelbėjo žmones nuo sunkių išgyvenimų ir absurdiškų valdžios sprendimų. Visgi, juokas Sovietų Sąjungoje reiškė dar daugiau: už gerą anekdotą, vietoje ir laiku pasakytą aštrią frazę ar politinį kupletą galima buvo atsidurti Sibire ar saugumo tarnybų belangėje, o pasakoti anekdotus nebuvo drąsu net artimiems draugams. Tais laikais viskas, net sienos, turėjo ausis, o sovietinių virtuvių sienų ausys girdėjo daugiau už visas kitas.

Alytiškės Nijolės Dahmani gyvenimo istoriją iš tiesų būtų galima prilyginti kino filmo scenarijui. Dar studijų laikais krimtusi vienu metu net dviejų specialybių mokslus Vilniuje, moteris visai netikėtai atsidūrė madų sostinėje Paryžiuje. Čia įsimylėjo žymų muzikos prodiuserį, susilaukė dviejų dukrų ir kaip niekada anksčiau mėgaujasi motinystės džiaugsmais.

Savaitgalis – puikus laikas skirti savo pomėgiams, kas į žvejybą, kas į teatrą. Herojai susirinko gan egzotiškam laiko praleidimui – jie ieškojo vietos, kur vyko Saulės mūšis, prie jų prisijungė ir lobių ieškotojai, kurie tam naudoja metalo ieškiklius.

Žvelgiant į vienuolikmečio Manto Zarambos nuotraukas, užburia šviesiaplaukio berniuko šypsena, tačiau už jos slepiasi gyvenimo atneštos negandos: Mantukui yra pašalintas vienas plautis, o kitas – nesugeba savaime apsivalyti yra pilnas bronchektazių, infiltruotas ir pažeistas. Šilutės rajone gyvenantis Mantas yra dar vienas TV3 televizijos ir SEB banko rengiamos „Išsipildymo akcija 2019“ herojus. Jis serga labai reta genetine liga – cilijų diskinezija.

Lietuva ruošiasi išskirtinei, kai kurių istorikų šimtmečio įvykiu tituluojamai ceremonijai. Iškilmingų sukilėlių perlaidojimo apeigų išvakarėse į mūsų šalį jau atvyko ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda su pirmąja ponia, ir kiti garbūs užsienio svečiai.

Leonidas Brežnevas buvo žmogus, beveik ilgiausiai valdęs Sovietų Sąjungą, asmuo, apie kurį buvo sukurta daugiausiai anekdotų ir tas, kurio antakiai ir pomėgis bučiuoti politinius bičiulius įkvėpė ne vieną žmogų. Šis Sovietų Sąjungos lyderis 18 metų vairavo šalį tarp politinių rifų, ekonominių seklumų ir ekologinių katastrofų. Tiesa, būta ir šviesių akimirkų, valdant L. Brežnevui pasitaisė santykiai su Vakarais, sukurtas „brandus socializmas“ ir sovietiniai žmonės ėmė gyventi patogiau.

Vaikštant po Vilniaus senamiestį ir pasukus į Savičiaus gatvę, pamatysite į dangų kylantį Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios bokštą. Iš pirmo žvilgsnio ši tikėjimo tvirtovė atrodo apleista, tačiau pamažu ji atgimsta. Joje galima sutikti ir entuziazmu spinduliuojančią ponią Aldoną. Šioje bažnyčioje yra skaityklėlė, kurioje savanoriauja Aldona Katilienė. Nors moteriai septyniasdešimt, tačiau būtų sunku ją vadinti senole.

Lenkijos aukščiausias pareigas užimantys politikai pažėrė kritikos „Netflix“ dėl nacių konclagerių žemėlapio okupuotoje Lenkijos teritorijoje, kurie buvo parodyti naujame dokumentiniame seriale „Šėtonas kaimynystėje“. Netrukus į kovą už lenkų istorinį atminimą įsitraukė ne tik politikai, bet ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, o „Netflix“ buvo pagrasinta teismais.

Ilgametis TV3 televizijos sinoptikas ir astrologas Naglis Šulija pristato naujovę – astrologinį 2020-ųjų metų kalendorių. Tai – pirmasis jo paties sudarytas kalendorius. Apie tai, kuo jis skiriasi iš kitų ir kas mūsų visų laukia kitamet, pasakoja pats N.Šulija.  Kodėl nusprendėte, kad lietuviams tokio kalendoriaus reikia? Ilgus metus pats pirkdavau panašius ir kabindavau ant sienos.

Lietuvos moterys jau šimtą metų turi teisę balsuoti, rinkti valdžią ir dalyvauti politikoje. Tiesa, ne visais laikais jos norėjo ir galėjo šia teise naudotis. Visgi drąsių, gudrių ir išradingų moterų Lietuvoje netrūko nei prieš šimtą metų, nei dabar.

Ar įsivaizduojate batą su pusmetrio nosimi arba batą iki juosmens? Būtent tokia avalynė buvo lyg mados klyksmas viduramžiais. Nors, pasak istorikų, net ir Lietuvos didikai mados vėjams pasiduodavo sunkiai, nes labiausiai vertindavo praktiškumą. Kokiais batais lietuvaičiai mindavo takus ištisus šimtmečius pradedant Viduramžiais? „Priekis galėjo užsitęsti ir pusę metro.

Klaipėdoje gyvenantis translytis Emilis papasakojo už širdies griebiančią istoriją. Jaunas vaikinas gimė moters kūne, tačiau nori pasikeisti savo lyti ir save pristato Emilio vardu. Jis nuo pat mažų dienų susiduria su sunkumais, tačiau dar didesni jo laukia prieš akis.  Naujienų portalui tv3.lt Emilis papasakojo savo gyvenimo istoriją bei atskleidė didžiausią svajonę.

Europa „privalo reikšti demokratiją ir laisvę, žmogaus teises ir pakantumą“, šeštadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jos šaliai minint Berlyno sienos griūties 30-ąsias metines. Šių vertybių „privalo visuomet būti įgyvendinamos ir iš naujo ginamos“, A. Merkel sakė per oficialią ceremoniją kreipdamasi į šalies politinius lyderius ir svečius iš kitų Europos šalių. Kanclerė perspėjo, kad šios laisvės negali būti laikomos savaime suprantamomis.

Lapkričio 9-ąją pasaulis mini Berlyno sienos griūties metines. Prieš trisdešimt metų įvykusi Šaltojo karo simbolio griūtis tapo naujo etapo pradžia. Politikas, diplomatas Antanas Valionis papasakojo, kokie procesai lėmė Berlyno sienos griūtį ir kodėl nei politikams, nei visuomenei nevalia pamiršti įvykio, pakeitusio šių dienų Europą. Antano Valionio įžvalgas pamatykite vaizdo siužete.

Lemtingą 1941 spalio 28-ąją Kauno gete, įkurtame tą vasarą Vilijampolėje, prisimena Fruma Kučinskienė. Vienintelė dabar Kaune išlikusi to meto įvykių liudininkė. Frumai buvo aštuoneri. „Gete jau visi iš vakaro žinojo, kad laukia kažkoks įvykis ir vėl bus atrinkti žmonės žudymui. Nieks nemiegojo jau tą naktį ir 6 valandą ryto privalėjo būti visi aikštėje. Ta diena buvo ne tokia kaip šiandien. Buvo šalta, buvo niūri diena“, – prisimena Didžiosios akcijos liudininkė Fruma Kučinskienė.

Visi gyvenę sovietmečiu prisimena nesibaigiančias eiles prie tualetinio popieriaus, kavos ar geresnio mėsos gabalėlio. Dar geriau stovėjusieji eilėse prisimena tuos, kurie lįsdavo į eilės priekį, gaudavo tai, apie ką kiti tik svajojo, arba turėjo draugų prekybinėse bazėse. Blatas, kyšiai ir juodoji rinka buvo Sovietų Sąjungos gyvavimo pagrindas, toks senas ir taip giliai įsišaknijęs, kad liekanų matome dar ir šiandien, ir ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje.

KGB kontržvalgybos skyriui, dar kitaip vadinamam Direktoratu K, tai buvo kasdienis darbas. Reikėjo vos minutės, kad jie atidarytų buto Lenino prospekte Maskvoje, duris. Tai buvo daugiabučio, kuriame gyveno tik KGB darbuotojai ir jų šeimos, butas. Vos atidarius duris du vyrai užsimovę medicinines pirštines kruopščiai apieškojo butą, o technikai suslėpė pasiklausymo įrangą. Prieš išeidami vyrai užsidėjo veido kaukes ir spintoje esančius drabužius bei batus apipurškė radioaktyviomis dulkėmis.

Kažkada planavęs tapti inžinieriumi dailininkas ir fotografas Algis Kriščiūnas kasdien savęs klausia, ar jo kasdienybė jam patinka. Jeigu ne, jis sėkmingai suka kitu keliu. Jam gyvenime teko priimti ne vieną sudėtingą sprendimą, tačiau jie visi iki šiol pasiteisino. Apie tai jis pasakoja TV3 gyvenimo būdo laidoje „Visi mes žmonės“. „Per savo gyvenimą esu pakeitęs... Beveik... daug visko. Namus, grupę, šeimą ir šalį. Ir profesijų krūvą pakeičiau. Bet ar tai reiškia, kad esu nepastovus.

Istorinė diena Ispanijoje. Iš netoliese sostinės Madrido esančio milžiniško mauzoliejaus ekshumuoti buvusio šalies diktatoriaus Francisco Franco palaikai. Šis žingsnis F. Franco rėmėjų ir artimųjų gretose sutiktas nepasitenkinimu ir protestais. Į rūko gaubiamą milžinišką mauzoliejų, kuriame palaidotas 36-erius metus Ispaniją valdęs diktatorius Francisco Franco, renkasi nedidelis būrelis žmonių – jo šeimos nariai, kai kurie vyriausybės atstovai, kunigas.

Klaipėdos senamiestyje vienas po kito griaunami istoriniai pastatai. Darbus mėgino stabdyti paveldosaugininkai, tačiau juos statybininkai pasitiko keiksmažodžiais, į konfliktą turėjo įsikišti ir policija. Statinių savininkams gresia šimtatūkstantinės baudos, o situacija domisi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Grupelė Klaipėdos istorikų vaikšto palei vielinę tvorą už kurios matyti raudonų plytų ir medžio liekanų krūvos. Vyrai neslepia pasipiktinimo – tai viskas kas liko iš XIX amžiaus pasato.

Kauno „Žalgiris“ (0/2) naująjį 2019-2020 m. Eurolygos sezoną pradėjo dviem pralaimėjimais, o pasiekti pirmą pergalę trečiose sezono rungtynėse bus itin sunku. Žvelgiant į tarpusavio istoriją, statistiką ir atsinaujinusias komandas, „Žalgirio“ pergalė Kaune prieš Madrido „Real“ (2/0) galėtų prilygti stebuklui. Sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje Šarūno Jasikevičiaus kariauna ketvirtadienio vakarą stos į kova su komanda, kurią nugalėti modernioje Eurolygoje „Žalgiriui“ tenka rečiausiai.

Radvilos labai mylėjo savo vaikus, nors pusė jų – mirdavo. Jie mėgo maistą, vyną ir svetimas moteris, bet stengėsi dėl giminės ir tėvynės. Laiškuose skųsdavosi prastėjančia sveikata, meilės nuotykiais su laisvo elgesio vilnietėmis ir augančiu svoriu, bet nepamiršo valstybės interesų ir noro sėdėti prie vieno stalo su kunigaikščiais.

2018-aisiais naują karjeros iššūkį priėmęs ir prie Vilniaus „Ryto“ vairo stojęs Dainius Adomaitis per kiek daugiau nei metus su sostinės klubu spėjo patirti ir įsimintinų pergalių, ir skaudžių, kartais ir labai netikėtų pralaimėjimų. Beveik visus „Ryto“ pralaimėjimus vienija viena aiški akį rėžianti tendencija. Vietiniame frone, Lietuvos čempionate, Vilniaus klubas turi mažiau bėdų ir čia pastaruosius kelis metu nuolat užima antrą arba trečią vietą.

Vilniuje, Valdovų rūmuose – net 350 eksponatų iš septynių valstybių ir viskas apie vienos giminės didikus. Radvilų istoriją pasakojančios meno vertybės atkeliavo iš įvairiausių muziejų, bažnyčių bei privačių kolekcijų. Garsiųjų Radvilų vaikaitis sako pats svajojęs apie tokią giminės turtų parodą buvusios kunigaikštystės širdyje. Spindesys Valdovų rūmuose – ten nuo ketvirtadienio galima išvysti milžinišką Radvilų giminės vertybių kolekciją.

Be Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) nebūtų Radvilų, bet be Radvilų nebūtų ir LDK, atidarydamas Radvilų palikimo parodą Valdovų rūmuose sakė kunigaikštis Motiejus Radvila. Dešimt kalbų kalbantis kunigaikštis į Lietuvą atvyko iš Lenkijos, kur šiuo metu gyvena daugiausiai Radvilų. Šios garsios giminės atstovai gyvena LDK ir Žečpospolitos laikų dvasia, nors nė vienas jau nevaldo didelių dvarų ir nebežarsto turtų, kaip jų protėviai.

Vėžiu sergančių vaikų šeimas globojanti E. Mėlinauskienė: „Dalyvavimas solidarumo akcijose žmones padaro iš ties laimingais“ Tuo įsitikinusi vėžiu sergančių vaikų paramos fondo „Mamų unija“ įkūrėja Eglė Mėlinauskienė, kuri su savanoriais iniciavo per visa Lietuvą nuskambėjusią solidarumą akciją „Vienos kėdės istorija“. Palaikymą šiai akcijai išreiškė pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė, dalyvauti joje ragina daugybė šalies meno ir kultūros žmonių, sergančių vaikų tėvai, Lietuvoje reziduoja...

Įspūdingas, daug žadantis sezono startas ir duobė, kurios dugno dar nematyti. Taip trumpai būtų galima apibūdinti naująjį Anglijos „Premier“ lygos sezoną atsišviežinusiai „Manchester United“ komandai. 4:0. Tokia įstabia pergale prieš Londono „Chelsea“ klubą pirmenybes Anglijoje pradėjo „raudonieji velniai“. Tačiau per likusias septynerias dvikovas „Man Utd“ sugebėjo pergalę iškovoti tik kartą, tris kartus pralaimėti ir tris kartus sužaisti lygiosiomis.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši papuošalų kūrėja Anna Mangirdienė. Ji atvirai pasakoja apie patirtą fizinį ir psichologinį smurtą iš savo buvusio vyro - Organizuotų Nusikaltimų Tyrimų Tarnybos pareigūno. „Aš tikrai labai bijojau ir tą akimirką, kai jis mane daužė – galėjo nutikti bet kas. O juk kitam kambaryje miegojo mūsų vos 5 mėnesių kūdikis.. Man beliko tik laukti, kol demonu virtęs vyras nurims“, – su ašaromis akyse prisimena Anna.

Griežtas ir atsakingas. Rimtas ir visada susikaupęs. Taip daugelis galėtų apibūdinti generalinį policijos komisarą Liną Pernavą. Iš Ignalinos rajono kilęs  43-ejų Linas – trijų sūnų tėvas, po darbų ramybę atrandantis namuose. Smalsu, ar vyras ir namuose su žmona aptaria darbinius reikalus? „Mano žmona, dirbanti policijoje, puikiai supranta, su kokiais iššūkiais tenka susidurti darbe, todėl namuose stengiamės apie tai nekalbėti.

Ar kada susimąstėte, kad šaltalankio uogelės teikia didelę naudą kiekvieno organizmui? Nesvarbu, ar mažas vaikas, ar suaugęs žmogus, tačiau kiekvienam būtina sezono metu jas valgyti. Šaltalankiuose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų ir baltymų. Vitamino C juose yra 9 kartus daugiau negu citrinose. Šaltalankio uogose gausu kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. Taip pat – folio rūgšties, vitaminų B1, B2, B6 ir E. Tai vienas maistingiausių produktų.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė. Šios moters namus Zarasuose savais laiko 13 vaikų, iš kurių net 10 yra globotiniai.  „Aš juos vadinu tiesiog širdies vaikais“ - sako Eglė.

Vilniuje susirinkę mokslininkai iš kelių šalių nagrinėjo jautrų ir Lietuvoje šiuo metu po padidinamuoju stiklu atsidūrusį nacių teismų ir Holokauste dalyvavusių asmenų kaltės klausimą.

Legendinė dainininkė Aušrinė Gerikienė kovoja su jau septynerius metus smegenyse esančiu augliu. Šią žinią pati moteris patvirtino tv3.lt naujienų portalo skaitytojams. Anksčiau apie tai nešnekėjusi, Aušrinė dabar kalba apie ligą ir prašo visų pasirūpinti savo sveikata ir nenumoti ranka į pirmuosius požymius. Moteris atvira – dabar ji jaučiasi gerai, tačiau medikai ją stebi: „kol augliukas nedidėja, nieko nedarome – viskas yra Dievo rankose.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši vilnietė Vitalija Pilipauskaitė. Jos istorija – skaudi ir sukrečianti. „Pirmą kartą pastojau ir pasidariau abortą“, – atvirai kalba Vitalija.

Viena iš ilgiausiai trukusių blokadų per visą žmonijos istoriją. Apie 900 pragaro dienų ir naktų. Reguliarūs bombardavimai ir artilerijos apšaudymai, sugriauti namai, badas, kraupus šaltis ir kalnai lavonų gatvėse. Kiekvieną dieną blokadoje atsidūrusiame Leningrade mirdavo apie 700 žmonių. Likusių gyvų tų laikų leningradiečių liko apie 90 tūkst. Prisiminimai apie patirtą siaubą jiems neduoda ramybės iki šiol. Jie vis dar renka trupinius nuo stalo ir neišmeta sugedusių produktų.

Rusija penktadienį pažėrė griežtos kritikos dėl Europos Parlamento šią savaitę priimtos rezoliucijos, raginančio Europos Komisiją duoti atkirtį Rusijos pastangoms teisinti sovietinio režimo įvykdytus nusikaltimus.