istorija

49-erių Jurijus Malachovas savo gyvenime jau buvo pasiekęs visišką dugną – praradęs šeimą ir namus glaudėsi morge, o pragyvenimui užsidirbdavo konteineriuose ieškodamas butelių ir metalo laužo. Vieną dieną jis suprato, kad jis turi tik du kelius – blaivėti arba mirti. Jurijus pasakoja, kad alkoholis jo gyvenime atsirado gana vėlai – iki 22-iejų jis beveik nevartojo alkoholio. Bet vėliau, susituokus, vyresni svainiai pradėjo jį erzinti.

Medžiojantys ir svarbiausius reikalus aptariantys vyrai, vaizdas toks pat senas, kaip pati medžioklė. Visgi Lietuvoje vos prabilus apie medžioklę prisimenama ne šlovinga šios senos pramogos istorija, bet sovietiniai laikai, kai partiniai sekretoriai miške aptardavo politinius reikalus, kurdavo ir griaudavo karjeras ir net spręsdavo sienų reikalus.

XIII amžiaus miestas po žeme, 286 kilometrai koridorių, koplyčios, ežeras, SPA paslaugos ir klasikinės muzikos koncertai – visa tai galima rasti Veličkos druskų kasyklose, esančiose Lenkijoje, Krokuvos pašonėje. Daugiau nei 300 metrų gylį siekiančios kasyklos išsidėsčiusios net per 9 aukštus ir yra vienos seniausių veikiančių druskų kasyklų pasaulyje, nors pačią druską kasti čia baigta dar 1996-aisias.

Dizaineriai atkūrė autentišką, atkurtą Lietuvos partizano uniforma. Drabužių dizaineris Giedrius Paulauskas po 6-erių metų studijų bei autentiškų audinių, sagų rinkimo pasidalino savo darbo vaisiais. Pastangų rezultatas – partizanų uniformos paroda, kuri padeda suvokti kaip atrodė už Lietuvos laisvę kovoję miško broliai. „1949 metų susitikimas partizanų vadų ir sprendimas dėl vienijimo pačio ženklinimo partizanų sprendimo. Tai vienas iš tų dalykų įdomių.

Gražiausios meilės istorijos dažniausiai būna kupinos netikėtumų ir atsitikimų. Visai, kaip Andriaus (29) ir Karolinos (28) Lipskių. Jie prieš 7 metus susipažino darbe, o visai neseniai sumainė ir aukso žiedus. Viena iš juos vienijančių aistrų – kelionės, o jų medaus mėnuo truks 100 dienų. Andrius pasakoje, kad maždaug prieš septynetą metų jis persikėlė gyventi į Londoną. Įsidarbinus naujame darbe jis sutiko savo būsimą žmoną – ji apmokė naujoką, kaip elgtis darbo vietoje.

Praėjo jau beveik penkeri metai po to, kai į Švediją ieškoti laimės išvykę trys mažeikiškiai, sugrįžo tik atgulti į Lietuvos žemę. Vyrai darbo vietoje buvusiame vagonėlyje sudegė gyvi, tačiau iki šiol jų šeimoms nepavyko gauti atsakymų, kas įvyko lemtingą dieną ir kas yra dėl to kaltas. 24-erių Robertas išvyko į Švediją su tikslu užsidirbti vestuvėms ir pragyvenimui, nes Lietuvoje darbo pagal specialybę gauti nepavyko. Tačiau išsvajotos vestuvės taip ir neįvyko.

Vienu pavojingiausiu ir turtingiausiu pasaulio nusikaltėliu laikyto Pablo Escobaro našlė Victoria Eugenia Henao lankosi Lietuvoje. Į tarptautinę Vilniaus knygų mugę atvykusi moteris pristato knygą apie savo gyvenimą su Pablo. Dar nepilnametė už būsimo narkotikų barono ištekėjusi dabar 58 metų Victoria Eugenia Henao tikino, kad 17 metų santuokoje su pavojingiausiu Kolumbijos nusikaltėliu pragyvenusi, nes jį mylėjo, o gyvenimo pradžia buvo graži ir idiliška.

Aušros Stančikienės gyvenimo istorija verta romano: reta genetinė liga šluoja jos giminėje gimstančius vyrus. Dėl jos moteris prarado du sūnus ir tris brolius, tačiau skaudūs gyvenimo smūgiai moters nepalaužė, o įkvėpė pašvęsti savo gyvenimą pagalbai panašaus likimo šeimoms. Prieš beveik 12 metų Aušra įsteigė labdaros ir paramos fondą „Algojimas“, kaip galimybę pradėti kalbėti apie šeimas, kuriose auga vaikai su negalia, ir apie problemas, su kuriomis jiems tenka susidurti.

Kiekvienas mokinukas istorijos vadovėlyje gali perskaityti, kad vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą pasirašė 20 vyrų, kurie gūdų ir šaltą vasarį susirinko Vilniaus Pilies gatvės 26 name ir padėjo parašus po svarbiausiu Lietuvos dokumentu. Ne retas pastebi, kad tarp 20 parašų nėra nė vienos moters parašo. Kyla klausimas, kodėl? Jos nesidomėjo politika? Buvo neraštingos? Netroško laisvės? Istorikai sako, kad buvo visai ne taip.

Vasario 16-osios šventei į Signatarų namus po pertraukos sugrįžo originalus Vasario 16-osios aktas. Nuo lapkričio vidurio jis ilsėjosi nuo šviesos ir visuomenės dėmesio Lietuvos valstybės istorijos archyve, kur gulėjo visiškoje tamsoje. Pasak restauratorių, kol kas originalus dokumentas yra labai geros būklės, tačiau jam būtinos išskirtinės sąlygos – kuo mažiau šviesos spindulių, mat nuo to priklauso dokumento gyvavimo laikas.

Keleriais metais ilgesnė gyvenimo trukmė ir masinis gyventojų persikėlimas iš kaimų į miestus, tačiau vis labiau senstanti ir mažiau gimdanti visuomenė, beveik nekitęs santuokų, bet tūkstančiais išaugęs ištuokų skaičius – štai, kaip per šimtmetį nuo savo nepriklausomybės paskelbimo pasikeitė Lietuva. Lietuvos Respublikos nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario 16 dieną. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kaip nuo tada pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai, tvarkydami naujai gautus Lietuvos partizanų dokumentus, rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos egzempliorių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Epilepsija – viena dažniausių neurologinių ligų, kuri gali pasireikšti bet kuriam žmogui, nepaisant jo amžiaus, lyties ar rasės. Sigitos Bagdonienės sūnų epilepsija ištiko po patirto sukrėtimo – paauglį užpuolė gatvėje ir grasindami peiliu apiplėšė. Nors fizinių traumų nebuvo, tačiau psichologiniai randai liko iki šiol.  „Liga atsirado netikėtai – didelio streso poveikpiyje. Sūnus buvo užpultas, po to atsirado ir epilepsija – maždaug po pusės metų pasireiškė pirmasis priepuolis.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši finansų ekspertė Marija Zykuvienė. Ji atvirai pasakoja apie tai, kokių pokyčių į jos gyvenimą atnešė savanorystė. Iki tol Marija nieko panašaus nebuvo išbandžiusi - dažniausiai prisidėdavo prie įvairių paramos akcijų aukodama pinigų. Finansų srityje kaip žuvis vandenyje nardanti moteris niekada nesitikėjo, kad vieną dieną atsidurs tolimosios Tanzanijos džiunglėse, vaikų prieglaudoje ir mėnesį praleis be ryšio su išoriniu pasauliu.

SSRS valdžiai yra pavykę nuo visuomenės ir užsienio specialistų nuslėpti biologinio ginklo bandymus, virtusius siaubinga tragedija. 1979-ųjų juodligės epidemija Sverdlovske (dabartinis Jekaterinburgas) prasidėjo kaip žaibas iš dangaus: žmonės į ligonines plūdo su 40°C temperatūra, o medikai nesuprato, su kuo susidūrė. Tik po 17 metų paaiškėjo, kad mažiausiai 64 gyvybes nusinešusi tragedija buvo KGB darbas.

Propaganda ir troliai tarpsta interneto platybėse ir, regis, yra nebaudžiami. Lietuvos okupacijos neigimas, politikų šmeižtas, melagingos reakcijos į kiekvieną jautresnį politinį įvykį, sovietinės praeities garbinimas ir viltis, kad atsikurs TSRS 2. Tai – ne fantazija, bet „Facebook“ platybėse kasdien platinama informacija, kurią mielai kuria ir dalijasi Lietuvos piliečiai, net ir kandidatavę į Seimą.

Vis greičiau artėja didžiausi pokyčiai istorijoje, kurie iš esmės pakeis technologijų pasaulį, rašoma businessinsider.com. Dar 2019 metais kalbėta apie tai, kad sekami vartotojų duomenys, kurie galėtų leisti suvokti jų elgesį. Jau 2020-ųjų metų pagrindinis uždavinys bus šią statistiką paversti reikšmingomis įžvalgomis. Tokiu būdu stengiamasi sukurti autentiškus ir ilgalaikius santykius su vartotojais. Dabar į vartotojų poreikius atsižvelgiama vis labiau.

28-erių kretingiškės Simonos Žalinauskienės vaikystė bėgo tarp narkozių, vaistų ir ligoninės sienų, o kai kuriuos momentus prisimena tik iš nuotraukų. Nors gydytojai buvo nuleidę rankas dėl mergaitės gyvybės, tačiau jos mama Adelė niekada neprarado vilties, kad dukra išgis ir jos maldos buvo išgirstos. Viskas prasidėjo, kai Simonai buvo ketveri su puse. Per vieną darželio pasirodymą mergaitės mama pastebėjo, kad Simonos oda atrodė blyški, palyginti su kitais vaikais.

Kai daugiau nei prieš penkis šimtus metų popiežių Inocentą VIII ištiko insultas, jį mėginta išgelbėti perpilant kraują trijų dešimtmečių berniukų iš nepasiturinčių šeimų. Iš to nelaimėjo niekas: popiežius vis tiek mirė, o netekę kraujo neišgyveno ir berniukai. Vėliau žmonėms būdavo perpilamas ožkų, avių, karvių kraujas, kartais – skiedžiant jį su vynu, pienu, alumi.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sekmadienį, lankydamasis Estijos Tartu mieste, pareiškė, kad Rytų Europos šalys netoleruos mėginimų „perrašyti istoriją“. „Netoleruosime mėginimų perrašyti istoriją, nes tai gali paruošti dirvą tamsiausių istorijos puslapių pasikartojimui“, – per Tartu taikos sutarties pasirašymo 100-ųjų metinių minėjimo ceremoniją kalbėjo latvių diplomatijos vadovas.

Be laikrodžio šiuolaikinis žmogus neįsivaizduoja savo gyvenimo, o kažkada tai buvo didelė prabanga. Štai Vilkaviškio muziejus surinko senų laikrodžių kolekciją. Kai kuriems – daugiau nei šimtas metų. Bene labiausiai muziejus didžiuojasi tarpukario šveicariškais laikrodžiais, kuriuos užkastus savo sklype atsitiktinai rado vienas vilkaviškietis. Vilkaviškio krašto muziejaus vitrinose – gausybė įvairių laikrodžių.

Kaime gyvenančios Emilijos Januševičienės namuose šiuo metu nykiai tuščia. Anksčiau buvusi kompanijų siela bei meno saviveiklos kolektyvų vedlė Emilija nebegali ir dainuoti. „Kartą man pasakė, kad atrodau taip, tarsi sielą iš manęs būtų išplėšę. Taip ir yra“, – sako moteris. Jos gyvenimo vyras jau antrus metus ilsisi Parovėjos kaimo kapinėse. „Visuomet tikėjau, kad Lietuvoje teisingumą vykdo teismai. Bet mūsų atveju netgi teismo nebuvo.

Ilona šiandien išgyvena skaudžias skyrybas su vyru Valentinu (vardas pakeistas). Įžeista ir įskaudinta moteris vestuvinį žiedą nuo piršto nusimovė sužinojusi, kad jos vyras susirado kitą moterį tuo metu, kai ji laukėsi judviejų kūdikio. Tiesa, tuomet Ilona atleido savo vyrui neištikimybę ir su juo susilaukė dar vieno vaiko. Vis tik santuokos išgelbėti jai nepavyko, o dabar jiedu su vyru susitinka teismuose.

Mantas būdamas 6-erių pirmą kartą išbandė narkotikus. Tapęs paaugliu vykdė ginkluotus apiplėšimus, platino narkotikus, buvo įklimpęs skolose, gyveno gatvėje, o galiausiai atsidūrė nepilnamečių kolonijoje. Dabar jam 29-eri. Vyras jau pusantrų metų yra švarus ir dėkoja Dievui, kad parodė tikrąją gyvenimo prasmę. Išgirdus kauniečio istoriją ji skamba, kaip itin įtempto siužeto filmas, tačiau taip iš tikrųjų atrodė jo gyvenimas.  „Mano mama vartojo narkotikus – rūkydavo heroiną.

„Kai beveik prieš keturiasdešimt metų baigiau tuometę Panevėžio medicinos mokyklą, pageidavau, kad mane paskirtų į Molėtų rajoną. Labai norėjosi iš molio lygumų ištrūkti ten, kur pušynai, ežerai, smėlynai. Radau iš tiesų gražią gamtą, bet, kai išvydau pirmąją savo darbovietę – apleistą, remonto seniai nemačiusį medicinos punktą – išsigandau, kaip reikės jame dirbti. Be to, teko gan sparčiai pramokti lenkų kalbos, nes kitaip būčiau nesupratusi, ką man sako pacientai.

Aleksandras Pičuškinas – žymiausias XXI a. Rusijos serijinis žudikas. Jis daugelį metų kėlė siaubą Maskvos gyventojams, o ir patekęs už grotų neatsisakė savo kėslų. Net kiti „mirtininkai“ griežtojo režimo pataisų kolonijoje jo vengia. Teisėsaugininkams pavyko įrodyti 49 žmogžudystes, dar 3 bandymai buvo „nepavykę“. Tačiau pats maniakas tvirtina, kad jo aukų yra žymiai daugiau. Šiurpiausia yra tai, kad jis pasižymėjo liguistu noru atimti gyvybę tik tiems, kuriuos bent kažkiek pažinojo.

Viduramžiais, kurie Europoje truko nuo V iki XV a. pabaigos, moralinio ir lytinio auklėjimo politiką prižiūrėjo krikščionių Bažnyčia. Žmonių gyvenimai buvo reguliuojami pagal Biblijoje surašytą tvarką ir intymūs reikalai itin stropiai prižiūrėti: užsiimti seksu leista tik santuokoje ir tik tam, kad būtų pradėti vaikai.  Krikščionių kunigai auklėjo minias žmonių rinktis Dievo žodį, o ne ištvirkavimus ir nuodėmes, už kurias buvo numatytos baisios bausmės.

Citadele Karaliaus Mindaugo taurės turnyro ketvirtfinaliai dar niekada nebuvo tokie lygūs ir atkaklūs kaip šį sezoną. Penktus metus organizuojamame turnyre nė vienas ketvirtfinalio susitikimas nesibaigė didesne nei 10 taškų persvara, todėl atsakomosiose rungtynėse laukia intriga. Sudėjus visas ketverias ketvirtfinalio rungtynes, komandas bendrai skyrė tik 19 taškų.

Laurynai vos 15 metų, tačiau, kaip bebūtų gaila, jauna mergina yra prikaustyta prie lovos, o jei atsiranda poreikis vykti automobiliu, tai gali padaryti vienu būdu – gulomis ant galinės automobilio sėdynės. Vis dėlto, mergaitės mama Virginija prisipažįsta: nors sunkumai prasidėjo dar nėštumo metu, ji nežada pasiduoti ir dėl savo dukrelės gerovės žada pakovoti.  Lauryna gimė 28 savaičių. Mergaitė svėrė vos 1 kilogramą 130 gramų, o jos ūgis buvo 31 centimetras.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši studentė Algimantė Daugėlaitė. Iš Gargždų kilusi mergina dalinasi savo gyvenimo lūžiu, kuris suteikė ir jai, ir šeimos nariams didžiulį nerimą. „Buvau tik šešiolikos metų, kai išgirdau diagnozę - kraujo vėžys. Tuomet man smogė Hodžkino limfoma. Tikrai išsigandau, bet labiausiai dėl to, kad neteksiu plaukų... Pasikeis išvaizda. Kai esi paauglė, tie dalykai atrodo labai svarbūs,“ - tikina Algimantė.

Masiškiausios žudynės per visą JAV istoriją iki pat 9/11 teroro išpuolio įvyko nedidelėje Pietų Amerikos valstybėje Gajanoje. „Liaudies šventyklos“ kulto nariai, paklusę savo lyderio reikalavimui, savanoriškai išgėrė mirtiną cianido dozę. Nuo nuodų mirė 909 žmonės, viso su šiuo įvykių siejamų aukų buvo dar daugiau.  Naują religinį judėjimą „Liaudies šventykla“, vėliau JAV valdžios pripažintą totalitarine sekta, 1955-aisiais įkūrė SSRS idėjoms simpatijas jautęs Jimmy Jonesas.

Kad lietuviai svarbiausių savo švenčių dabar neįsivaizduoja be paukštienos patiekalų, liudija ir statistika, ir patys prekybininkai, tačiau ar taip buvo visada? Kokie gi paukščiai puikavosi mūsų kunigaikščių ir kitų didikų lėkštėse? O pasirodo, į skrandžius keliavo nuo smulkiausių miško paukštelių iki grakščiųjų gulbių ar gandrų. Valdovų rūmų teritorijoje rastus kaulus ištyrę ornitologai žino ir tai, kada lietuviai paragavo kalakuto.

Rasa Rasimaitė – 30-metė ūkininkė, kuri svajoja, kad vieną dieną sės prie traktoriaus vairo ir kartu su kitais darbininkais nuo ankstyvo ryto iki pat saulės laidos praleis dirbdama žemę. Nors nuo ūkininkavimo ją bandė atkalbėti mokytojai, o vyrai išsigąsta moters meilės traktoriams, tačiau dėl to Rasa nė kiek nenusimena. Ūkio darbus Rasa matė nuo mažens, mat jos tėtis ūkininkauja jau daugiau nei 20 metų.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši verslininkė Beata Obolevič. Beveik 12 metų trukusi jos santuoka primena siaubo filmą.  Vilnietė atvirai pasakoja, kokį nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtą kentė vis tikėdamasi, kad mylimas vyras pasikeis. „Visus tuos metus aš tylėjau ir niekam nepasakojau, kaip jaučiuosi, kas vyksta mūsų namuose. Nenorėjau jam pridaryti nemalonumų. Leisdavau, kad mane žemintų, nuvertintų, keltų ranką.

Kaišiadoriškė Paulina – ligų įkaitė. Nors merginai tik 17 metų, tačiau ji sveria jau 130 kg ir yra prikaustyta prie lovos. Tai lėmė įgimtos ligos, kurias vos galima suskaičiuoti ant pirštų.

Išvažiavusi į Angliją ir čia susipažinusi su savo būsimu vyru užsieniečiu, lietuvaitė Rūta Chaladauskaitė kaip ir visos moterys svajojo apie laimingą ir idilišką judviejų šeimą. Deja, nesėkmingas gimdymas jos pirmagimei lėmė sunkias ligas, tačiau Rūta įsitikinusi, kad judviejų dukrelė santykius su vyru tik sustiprino. Rūtos pirmagimę Anają šį pasaulį išvydo Anglijoje, prieš beveik trejus metus.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši studentė iš Kauno – Aurelija Ivanauskaitė. Prieš ketverius metus Kūčių išvakarėse aštuoniolikmetei smogė žaibinė meningokoko infekcija. „Visas šventes praleidau komoje. Niekas negalėjo garantuoti, kad išgyvensiu... Patys medikai tai vadina tikru stebuklu. O aš pati nuo to laiko gimtadienį miniu dukart metuose – tikrąjį ir sausio 2, kai pabudau iš komos", – su ašaromis akyse pasakoja mergina.

Asasinų legenda Vakaruose yra kiek nepelnytai užgožta kitų žudikų iš Rytų – nindzių istorijomis. Nepaisant to, kad asasinai neprivalėjo būti puikiais kariais, jie savo užduotis vykdė su tokiu uolumu, kad buvo įvarę siaubą visam XII-XIII a. arabų pasauliui. Nuo jų rankų krito tų laikų galingiausieji, nepaklusti jų lyderio nurodymams iš esmės reiškė mirtį.  XI a. pabaigoje dar neseniai galingas ir monolitinis islamo pasaulis subyrėjo į dalis ir išgyveno ne pačius geriausius laikus.

Prieš daugiau nei 25 metus, 1994-ųjų balandžio 7-ąją, Ruandoje prasidėjo genocidas. Nepaisant to, kad pagal savo aukų skaičių jis nusileido Holokaustui, iš visų žinomų masinių žudynių žmonijos istorijoje išsiskyrė savo greičiu ir žiaurumu.  Kiekvieną savaitgalį kviečiame susipažinti su įvairiais istoriniais įvykiais ir sužinoti šį tą naujo. Genocidas Ruandoje dažnai yra aiškinamas dviejų etninių grupių, tutsių ir hutų, konfliktu.

Andrejus Čikatila – neabejotinai garsiausias Sovietų Sąjungos laikų serijinis žudikas. Oficialiai įrodyta, kad jis įvykdė 43 žmogžudystes, tačiau aukų galėjo būti ir daugiau. Maniakas medžiojo vaikus ir paauglius, kuriuos įsiviliodavo į savo slaptavietę ir vėliau žiauriai nužudydavo. Milicija ilgai negalėjo jo suimti tiek dėl savo pačių darbo aplaidumo, tiek ir dėl išskirtinių žudiko savybių nuolat keisti savo braižą.

2019-ieji metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją, o tai lėmė globalinė klimato kaita, ketvirtadienį paskelbė meteorologai. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, vidutinė metinė oro temperatūra šalyje pernai siekė 8,8 laipsnio pagal Celsijų ir 1,9 laipsnio viršijo daugiametę 1981-2010 metų oro temperatūrą.

Gintarė Deimantaitė savo išvaizda traukia daugelio žvilgsnius, o komplimentus girdi kasdien. Tačiau išgirdę, ką dirba ši gražuolė, išsižioja iš nuostabos – ji vairuoja vilkikus. Nors prieš tai moteris dirbo grožio srityje, tačiau jau nuo pat mažens jautė, kad jos vieta prie automobilio vairo. Be to, prieš pat Kalėdas jai pavyko išpildyti dar vieną ilgai slėptą svajonę – su Stano pagalba išleido dainą. Moteris juokiasi, kad būdama maža ji dažniau žaisdavo su brolių mašinėlėmis nei su lėlėmis.

Šilutės bendruomenė – mokytojai, mokiniai, verslininkai ir nagingas rankas turintys miestelėnai sukūrė unikalų projektą. Jie gamina ir prie tarpukaryje Šilutėje garsių namų šaligatviuose montuoja grūdintu stiklu dengtus požeminius kambariukus – sekretus, kuriuose sustingusi šių namų istorija. Andrius, dailės mokytojas iš Šilutės, rodo dėžutes, kuriose sustingusi šio miestelio tarpukario istorija.

Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Lūžis“ vieši vilnietė Syga Mykolaitytė. Iki tol ne vieną draugystę turėjusi su vyrais, ji jau keletą pastarųjų metų kuria artimus santykius tik su moterimis. „Jos geriau mane supranta. Emocinis ryšys yra neįtikėtinai stiprus. Aš visapusiškai esu laimingesnė šalia moters", – tikina Syga.  Jauna moteris pirmąsyk ryžosi viešai prabilti, kad yra lesbietė. „Savęs paieškos nėra lengvas procesas. Sunku ir man pačiai, ir artimiesiems.

Habsburgų dinastija – ryškus istorinis išsigimimų dėl kraujomaišos pavyzdys. Nuo XII a. ši šeima pradėjo plisti po visą Europą. Austrija, Ispanija, Portugalija, Šveicarija, Vengrija – visur valdžioje sėdėjo Habsburgų atstovai. Šie kilmingųjų namai taip pat atliko ir nuotakų tiekėjų kitiems karališkiesiems Europos dvarams funkciją, tačiau ten jie siųsdavo tik savo jauniausias dukteris.

XIX a. seksas vis dar turėjo Bažnyčios doktrinų primestą išskirtinai giminės pratęsimo reikšmę. Tačiau Viktorijos epochoje jau atsirado ir daugiau seksualinių laisvių. Todėl, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, viešai deklaruojamos bažnytinės vertybės dažnai baigdavosi vos uždarius miegamojo duris.  Siaubą kėlusios lytiniu būdu plintančios ligos Naujųjų amžių laikais labiausiai seksualinę laisvę varžė jau ne tiek Bažnyčios mokymai, kiek lytiniu keliu plintančios ligos.

Kalėdos dabar kaip diena ir naktis skiriasi nuo Kalėdų prieš šimtą ar tūkstantį metų. Šios šventės istorija yra kur kas daugiau nei kalėdinė eglutė, maišai dovanų ir raudonu kostiumu pasipuošęs Kalėdų senis. Tai ilga, sudėtinga ir krauju aplaistyta istorija, kurios mes, sėdintys prie kepta žąsimi ir kalėdiniais pyragais apkrautų stalų, nežinome.

Lapkričio 27 dieną Alytaus senelių globos skyriuje buvo neeilinis sujudimas – viena iš jų gyventojų  Angelė Naujokienė pasitiko ypatingą sukaktį – 100-ąjį gimtadienį. Čia kasdien savo mamą lanko ir sūnus Alvydas. Pati Angelė jau palietė amžius – pablogėjusi jos klausa, krūtinėje širdį palaiko stimuliatorius, sunku pačiai bendrauti, tad jos istoriją perpasakoja sūnus Alvydas. Sunki gyvenimo pradžia Moteris gimė praėjus metams po Pirmojo pasaulinio karo pradžios.

Prieš kiek daugiau nei keturias savaites Rima Antonovienė liko našle. Jos vyrą Vidą Antonovą pasiglemžė vėžys. Dar nuo vasaros jutęs nesibaigiančios slogos požymius, vyras mirė nesulaukęs šių metų Kalėdų. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Rimos, kokios jos ir vaikų Kalėdos, likus be tėčio? „Visada Kalėdas švenčiame su vaikais. Mūsų Kūčios nesiskiria nuo kitų šeimų – ant stalo sudedame 12 patiekalų. Visada juos gaminu, o per šv. Kalėdas ateina Kalėdų Senelis“, - pasakoja Rima.