išlaidos

Lietuvoje įprasta skųstis, kaip prastai gyvename palyginti su kitomis išsivysčiusiomis Europos šalimis, ir kaip smarkiai skiriasi mūsų atlyginimai. Bet ar iš tiesų turime teisę niurzgėti? Europos statistikos duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje prekių ir paslaugų vartojimas jau pasiekė 90 proc. bendrijos vidurkio. Uždirbame mažiau, bet perkame, pietaujame, pramogaujame pigiau, todėl gyvename, esą, labai panašiai kaip vidutinis europietis. Vidutinis lietuvis uždirba 800 eurų į rankas.

Kiekvienoje šeimoje įvairiu metu atsiranda neplanuotų arba būtinų įsigyti pirkinių, kurie gali palengvinti buitį, pagerinti gyvenimo kokybę ar nuosavus namus paversti praktiškais ir funkcionaliais. Taip pat įvairių nelauktų išlaidų atsiranda sugedus nuosavai transporto priemonei ar esant būtinybei apmokėti su gera sveikata susijusias išlaidas. Neplanuoti brangesni pirkiniai visuomet priverčia plačiai atverti piniginę, o neturint pakankamo santaupų kiekio, sprendimu gali tapti kreditai internetu.

Lietuvos gyventojai išlaidauja kur kas labiau nei kaimynai latviai, estai ar lenkai, nors anot statistikos, uždirba mažiau. Maža to, tautiečiai per metus esą jau gali sau leisti tiek pat kiek ir vidutinis Europos Sąjungos gyventojas. Ekonomistai čia įžvelgia ir gerąją, ir blogąją puses. Prie bendrijos vidurkio artėjantys tautiečiai uždirba daugiau, tačiau ir kuo toliau, tuo mažiau taupo. Kartu su Kipro gyventojais esame prasčiausiai taupantys visoje ES.

Seimas trečiadienį galutinai palaimino 2019 metų valstybės biudžetą, kuriame didžiausios išlaidos teks socialinėms reikmėms. Nors biudžetas priimtas be didesnių ginčų, opozicija valdantiesiems kritikos nepagailėjo. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių. Priėmimo stadijoje 89 Seimo nariai balsavo už, 31 – prieš, 5 susilaikė.

Jungtinėje Karalystėje pristatyta nauja banko paslauga, kuri gali netrukti ateiti ir į Lietuvą. Naujovės esmė: bankas leidžia blokuoti išlaidas tam tikroms prekėms ar paslaugoms. Tokią paslaugą Jungtinėje Karalystėje pasiūlęs bankas yra pirmasis iš didžiųjų šalies bankų, tai bankas „Barclays“. Jo klientai gali nustatyti išlaidų kategorijas, kurios nuo tam tikros sumos būtų paprasčiausiai blokuojamos.

Didžioji dalis lietuvių būsimų švenčių stalui ketina išleisti 51–100 eurų, dovanoms – nuo 90 eurų. Bent jau taip skelbia  „Maxima“, penktadienį žurnalistams pristačiusi savo pirkėjų apklausos rezultatus.  Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, įmonės atlikta apklausa parodė, kad sveikesnius patiekalus ant stalų per šventes siekia dėti du iš trijų apklaustųjų. 86 proc. jų stengiasi, kad maisto netektų išmesti, dėl to perka pagal iš anksto sudarytą sąrašą.

Asmeninių finansų taupymas aktualus ne tik artėjant didžiosioms metų šventėms – jis svarbus visada. Vilniaus Šilumos Tinklai (VŠT) tiekiantys karšto vandens ir šilumos paslaugas Vilniaus miesto daugiabučių gyventojams, ragina klientus atsisakyti popierinių sąskaitų ir iškeisti jas į PDF sąskaitas. Jos pateikiamos elektroninėje erdėje, yra neapčiuopiamos, bet matomos ir visuomet lengvai randamos VŠT savitarnos svetainėje.

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) klientams už suteiktas paslaugas kas mėnesį pateikiama apie 200 tūkst. sąskaitų, iš jų – 60 proc. sąskaitų bendrovė spausdina ir siunčia vokuose paštu. Viso to rezultatas – išspausdinama daugiau nei 5 mln. popieriaus lapų sąskaitoms ir VŠT patiria apie 200 tūkst. eurų išlaidų.

Internetą prieš kelerius metus sudrebinusi Lina Ramanauskienė, geriau žinoma Mylinčios Visatos Saulelės slapyvardžiu, visai neseniai sumainė aukso žiedus su ilgamečiu mylimuoju Rimantu. Vis dėlto vestuves pati organizavusi moteris turi daugybę patarimų, kaip šią dieną paversti magiška bei draugiška piniginei. LNK laidoje „Yra kaip yra“ viešėjusi Lina negailėjo patarimų moterims, norinčioms vestuves planuoti pačioms.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžios įstaigos mokėjo tūkstančius už automobilio, kuriuo per pusantrų metų riedėjo vos 21 km, nuomą, pirko tokių prekių, kokios jau dūlėjo sandėlyje, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Pernai VRM ir jos ministro valdymo srities įstaigos išleido 587,6 mln. eurų valstybės asignavimų ir valdė 990,5 mln.

Į miestą atvykusius studentus užklumpa išlaidų lavina. Pinigus tenka atsidėti būstui, maistui, transportui ir pramogoms. Tai neretai gali tapti sunkia užduotimi. Finansų analitikė pasakoja, kokių sumų dažniausiai prireikia studentams.

Mokyklinio amžiaus vaikų tėvai, planuojantys savo išlaidas, šį mėnesį į sąrašą turėtų įtraukti papildomą eilutę: rugsėjis. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, pirmoko pasiruošimo mokyklai krepšelis, tai yra, kuprinė, mokymosi ir sporto reikmenys bei uniforma, kainuoja mažiausiai 200 Eur, o besirenkantiems kokybiškesnes prekes gali atsieiti dvigubai daugiau.

Alinantys karščiai pateikia iššūkių verslininkams. Galvą sukti reikia ne tik dėl darbuotojų, kurių produktyvumas tokiu metu krenta, bet ir gamybos apsukų bei tinkamų sanitarinių sąlygų palaikymą. Darbuotojai Valstybinę darbo inspekciją jau užvertė skundais apie nepakeliamas darbo sąlygas. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė tv3.lt tvirtina, kad darbdaviai nebespėja suvaldyti susidariusios situacijos.

Vyriausybė siūlo padidinti leistinas kandidatų išlaidas per kitąmet vyksiančius rinkimus. Ministrai per pasitarimą šią savaitę jau svarstė Teisingumo ministerijos parengtas Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, jomis keičiamas politinės kampanijos išlaidų limitai skaičiavimo modelis.

Praėjusį savaitgalį vykusio ketvirtojo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizavimo išlaidos kol kas viršija gautas pajamas, sako organizatoriai. „Kol kas mes tikrai nesame pelningi“, – BNS trečiadienį sakė festivalio organizatorė Ieva Davydenko. Ji taip pat teigė, kad organizatoriai kol kas turi tik preliminarius skaičius apie pajamas ir išlaidas, nes dar negauta visa parama, dėl kurios susitarta, be to, organizatoriai vis dar gauna sąskaitas, kurias teks apmokėti.

Maisto produktų kainos Estijoje pasiekė visų laikų rekordinį lygį, nuo valstybingumo atkūrimo išaugusios pusšešto karto. Estijos konjunktūros instituto (EKI) skaičiuojama vidutinė pagrindinių maisto produktų krepšelio kaina praėjusį mėnesį buvo 76,23 euro keturių asmenų šeimai per savaitę.

Vidutinės metinės darbo sąnaudos, tenkančios vienam pramonės, statybos ir paslaugų įmonių darbuotojui, 2016 metais siekė 12 523 eurus – 24,5 proc. daugiau nei 2012 metais. Pramonės ir statybos įmonėse vidutinės metinės darbo sąnaudos buvo 12 366 eurai, paslaugų įmonėse – 12 582 eurai, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuviai kelionėse išleidžia vis daugiau pinigų, nors kelionės trukmė būna ir trumpesnė.  Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos pirmąjį šių metų ketvirtį ten išleido 186,5 mln. eurų – 10,7 proc. daugiau pernai sausį-kovą. O po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai šiemet išleido 31,4 mln. eurų, arba 6,7 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, pranešė Statistikos departamentas.

Tarp Baltijos šalių gyventojų itin paplitęs pirkimas užsienyje, o išleidžiamos sumos pirkiniams užsienyje viršija milijardą eurų. Tokius pasienio prekybos mastus parodė Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas. Ekspertai vardina, kad tokius pirkimo mastus kaimyninėse valstybėse labiausiai lemia mažos pajamos ir skirtingos produktų kainos.

Norėdami paįvairinti savo lytinį gyvenimą žmonės griebiasi įvairiausių priemonių. Viena tokių – sekso žaisliukai. Tačiau jų tokia daugybė, kad tai tampa linksma pramoga internautams – paspėlioti kam reikalingas ir kodėl iš vis sukurtas? Socialiniuose tinkluose internautai dalijasi įvairiausiais internetinėse parduotuvėse rastais sekso žaisliukais. Net jei laikote save pakankamai smalsiu ir drąsiu, interneto platybėse yra tokių prietaisų, kurie privers kilstelėti antakį.

Artėjanti vasara jau gundo kasmetiniais atostogų malonumais, tačiau kartu su jais dažnas poilsiautojas neišvengia ir įprastinių šiltojo sezono rūpesčių. Pasirodo, vasarą gali apkartinti ne tik netikėtai atsiradę papildomi „atostoginiai“ kilogramai ar nenumatytos laisvalaikio išlaidos, bet ir laiku nesumokėti mokesčiai.

Dauguma senjorų skundžiasi kukliomis pensijomis, tačiau yra tokių pensininkų, kurie benamėms katėms išleidžia šimtus eurų. Gyvūnų globėjai tokiu dėmesiu benamėms miauklėms džiaugiasi. O štai Vilniaus savivaldybės specialistai aiškina, kad toks dosnus rūpestis gatvėje gyvenančiomis katėmis leidžiamas tik iš pradžių pasirūpinus jų kastravimu. Antraip tokiems geraširdžiams grasina baudomis. Šalia vieno sostinės daugiabučio renkasi minia.

Nacionalinio Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo fondo pajamos 2017 metais buvo 1,88 mln. eurų, o išlaidos – 3,72 mln. eurų, arba atitinkamai 24,6 proc. ir 20 proc. mažesnės negu planuota. 2017 metų pabaigoje fondo lėšų likutis buvo 373,6 tūkst. eurų – beveik 6 karto mažiau nei pernai (2,212 mln. eurų), nurodoma fondo ataskaitoje, kuri trečiadienį bus pristatyta Vyriausybei.

JAV Senatas anksti penktadienį priėmė 1,3 trln. dolerių (1,06 trln. eurų) federalinių išlaidų įstatymą, įveikęs kliūtis, grasinusias jau trečiąkart šiais metais paralyžiuoti dalies valstybinių įstaigų darbą. Įstatymų leidėjai penktadienio vidurnaktį buvo nustatę kaip galutinį terminą, nuo kurio turėjo nutrūkti federalinių įstaigų finansavimas. Didžiulės apimties biudžeto įstatymas buvo priimtas 65 balsais prieš 32, iki galutinio termino likus suskaičiuotoms valandoms.

Iki karališkųjų vestuvių liekant vis mažiau laiko, kuo toliau, tuo dažniau į žiniasklaidos akiratį pakliūva princo Harry sužadėtinė Meghan Markle. Išlaidumu ir prabanga pasižyminti būsima karališkosios šeimos narė šįkart ir vėl nustebino savo sprendimu. Ne vienas nustebo, kai M. Markle savo sužadėtuvių fotosesijai pasirinko „Ralph & Russo“ suknelę, kainavusią per 60 tūkstančių eurų, tačiau, pasirodo, kad visa tai buvo tik menkas juokas.

Dėl Vyriausybės įdiegtų vaistų rinkos reguliavimo naujovių pacientų išlaidos vaistams šiemet sumažės, prognozuoja tyrimų bendrovė IQVIA. Vaistų gamintojai teigia, kad daliai pacientų už vaistus gali tekti mokėti daugiau, rinkoje mažės gamintojų, praneša „Verslo žinios“. Pasaulinės farmacijos rinkos tyrimų bendrovė IQVIA nurodo, kad pacientų išlaidos receptiniams vaistams šiemet sumažės 17 proc., iš jų 34 proc. bus sutaupyta dėl priemokų kompensuojamiesiems vaistams įsigyti mažėjimo.

Pažvelgus, kaip savo pinigus leidžia lietuviai ir kaip kitų Europos šalių gyventojai, iš karto matyti pagrindinis skirtumas – didžiausia dalis lietuvių pinigų nugula į prekybininkų kišenes. Eurostatas pateikia duomenis, kaip namų ūkiai kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje paskirsto savo išlaidas. Pagal tai matyti, kad Lietuvoje namų ūkis net 20,6 proc. skiria maisto produktams. Esame pirmi. O Europo Sąjungos vidurkis viso labo 11,1 proc.

Apklausose lietuviai skundžiasi, kad gyvenimo gerėjimo nejaučia, bet skaičiai rodo, kad tautiečiai išlaidauja ir skolinasi kaip prieš anksčiau praūžusią krizę. Drąsiau pinigus lietuviai leidžia kelionėms, brangiems pirkiniams, remontui ir visai netaupo. Ar toks optimizmas neprives prie dar vieno ekonomikos sprogimo ir ar ne metas pradėti kaupti, klausiame ekspertų. Dabar kelionių žmonės nuperka dar daugiau nei prieš krizę 2006-aisiais.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį patvirtino, kad iki 2024 metų mažiausiai 15 Aljanso valstybių vykdys įsipareigojimą gynybai skirti ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO vadovas tai pavadino judėjimu teisinga kryptimi.

Įsivaizduokite, kad jūsų dvidešimt aštuonerių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visada trūksta. Jūsų net neklausdamas jis prisigalvoja dar daugiau „gerų darbų“, kuriuos jis padarys jums už jūsų pinigus. Dar jis nuolat skundžiasi, kad kiti jo draugai gauna daugiau.

Bendram NATO saugumo užtikrinimui svarbu teisingai paskirstyti finansinę naštą, antradienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „(NATO) sąjungininkės 2014 metais nusprendė pereiti prie to, kad iki 2024 metų į gynybą būtų investuojami 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip pat nuspręsta daugiau investuoti į svarbius karinius potencialus ir techniką, skirti karių kontingentų NATO misijoms ir operacijoms.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos per devynis šių metų mėnesius ten išleido 700,2 mln. eurų – 2,1 proc. daugiau nei 2016 metų sausio–rugsėjo mėnesiais. Po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai šiemet išleido 146,1 mln. eurų, arba 7,5 proc. daugiau nei per devynis 2016-ųjų mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Lietuvos turistų kelionių į užsienį skaičius šiemet padidėjo 1,9 proc. iki 1,567 milijono.

Kalėdos yra neabejotinai vienos iš brangiausiai kainuojančių metų dienų daugeliui šeimų visame pasaulyje. Prieš artėjančias šventes finansų ekspertai iš „Revolut“, Europoje lyderiaujančios skaitmeninės bankų alternatyvos, atskleidė, kiek iš tikrųjų kainuoja kai kurie kasmetiniai Kalėdų pirkiniai, tokie kaip maistas, Kalėdų eglutės, dovanos ar kelionės. Brangiausiai Kalėdas švenčia šveicarai, norvegai ir britai – čia statistinė šeima šventiniu periodu išleidžia net apie 855 eurus.

Vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai 2016 metais, negalutiniais duomenimis, vidutiniškai buvo išleista 899,4 euro – 65 eurais (7,8 proc.) daugiau nei 2015 metais. Iš viso bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos pernai siekė 2,6 mlrd. eurų – 156 mln. eurų (6,4 proc.) daugiau nei 2015-aisiais, pranešė Statistikos departamentas. 2016 metais sveikatos priežiūros išlaidų lyginamoji dalis sudarė 6,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2015 metais ji siekė 6,5 procento.

Baltijos šalyse gyventojų išlaidos alkoholiui procentine išraiška yra didžiausios tarp Europos Sąjungos šalių, skelbia Eurostatas. Remiantis praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje gyventojai alkoholiui skyrė 4,2 proc. visų savo išlaidų (1,033 mlrd. eurų). Latvijoje ši dalis sudarė 4,8 proc. (734,2 mlrd. eurų), o Estijoje – 5,6 proc. (620,1 mln. eurų). Po Baltijos šalių seka Čekija ir Lenkija (3,6 proc.), Vengrija ir Suomija (2,9 proc.), Islandija, Slovakija ir Liuksemburgas (2,5 proc.

Seimo vicepirmininkui, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovui Gediminui Kirkilui atsisakius komandiruotės į Gruziją teks sumokėti 400 eurų Seimo patirtų išlaidų organizuojant kelionę, skelbia „Lietuvos žinios“. Tai nusprendė Seimo valdyba.

Išlaidos tyrimams ir plėtrai Lietuvoje 2016 metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Pernai šios išlaidos Lietuvoje siekė 286 mln. eurų, arba 0,74 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau už Lietuvą lėšų tam skyrė Malta (0,61 proc. BVP), Kipras (0,5 proc. BVP), Rumunija (0,48 proc. BVP) ir Latvija (0,44 proc. BVP). Estijoje šis rodiklis siekė 1,28 proc., o visoje ES – 2,03 proc. BVP.

Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, dėl mažos pensijos maistui sumažinti išlaidas būtų sudėtinga 43 proc., sveikatai 36 proc., o poilsiui – 33 proc. būsimųjų pensininkų.

Viešinama statistika skelbia, kad Lietuvoje itin pigu pragyventi, tačiau paklausus to čia gyvenančiųjų, gali išgirsti visai priešingą nuomonę.  „Bloomberg“ teigia, kad pats pigiausias pragyvenimas iš 19 euro zonos šalių – Lietuvoje. Jie pastebi, kad Liuksemburge kainų lygis daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvoje. Kaip viduriuką pasiėmę Vokietiją, jie rašo, kad Liuksemburge prekės ir paslaugos yra 33 proc. brangesnė, o Lietuvoje – 43 proc. pigesnės nei Vokietijoje.

26 tūkst. eurų – tokią įspūdingą sumą tektų išleisti sveikam 28 metų vaikinui, jei ištikus nelaimei jam iš tikrųjų tektų atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Pribloškiamą neįgalumo kainą atskleidė visą mėnesį vykęs socialinis eksperimentas „Mėnuo neįgaliojo vežimėlyje“. Vaikščioti galintis vilnietis Mindaugas Jodogalvis jau beveik mėnesį naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu.  Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją planuojamas perteklinis biudžetas. Nurodoma, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių ir finansinio savarankiškumo augimui.

Kitų metų biudžeto projektas atrodo gražiai, tačiau jam trūksta ambicijų ir vizijos, kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos, teigia ekonomistai. 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.

  2018 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 6,9 proc. (584,747 mln. eurų) iki 9,072 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 5,5 proc. (494,887 mln.

Kitų metų biudžeto projekte šalia kitų mokestinių pakeitimų bus įtrauktas ir ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus siūlymas, leisti įmonėms į savo sąnaudas įtraukti darbuotojų kelionių viešuoju transportu į darbą išlaidas. Šiuo metu geležinkeliu ar autobusu keliaujančių darbuotojų patirtos išlaidos, kurias padengia darbdavys, laikomos darbuotojo pajamomis natūra ir apmokestinamos kaip ir darbo užmokestis.

Kokių gudrybių imtis, kad artėjantis šildymo sezonas nedraskytų piniginės, o santaupų pakaktų ne tik kalėdinėms dovanoms, bet ir pavasario kelionei? Taupymas – tarsi dieta, turi prasidėti nieko nelaukus. Ekonomistai sako, jog sustabdyti kišenėse švilpiantį vėją – įmanoma laikantis vos trijų žingsnių. Ekonomistė Indrė Genytė – Pikčienė sako, jog tai netiesa, kad moterys išlaidesnės už vyrus. Esą pastarųjų pomėgiai kur kas brangesni negu moterų.

Gėlės už beveik 1 tūkst. eurų, suvenyrai už 1,8 tūkst. eurų, veiklos ataskaita už 1,3 tūkst. eurų ar papildomo biuro nuoma už 1,8 tūkst. eurų – štai taip atrodo kai kurių Seimo narių parlamentinės veiklos lėšų ataskaita. Dar labiau akys raibsta, susumavus įdomiausias išlaidas, kurios kartais gali pasirodyti net protu nesuvokiamos.

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos birželio mėnesį, palyginus su geguže, trijose Baltijos šalyse keitėsi skirtingai. Estijoje ir Latvijoje vartojimo išlaidos augo apie 2 proc. iki 506 euro ir 403 euro atitinkamai, o Lietuvoje krito kiek daugiau nei 2 proc. iki 389 euro. Tai rodo bendrovės BALTMI vykdomas nuolatinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkių vartojimo tyrimas ir kiekvieną mėnesį skaičiuojamas BALTMI namų ūkių išlaidų indeksas.

Keliaudami po Lietuvą pernai turistai iš užsienio buvo išlaidesni – mūsų šalyje paliko 5 proc. daugiau pinigų nei 2015 m., t.y. 806,4 mln. EUR. Išankstiniais Valstybinio turizmo departamento skaičiavimais, daugiau nei ketvirtadalį šios sumos sudarė turistų iš tikslinių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų išlaidos: vokiečiai, britai, norvegai, švedai, prancūzai ir italai 2016 m. mūsų šalyje paliko net 215,7 mln. EUR, t.y. 11,2 proc.

Vilniaus taryba trečiadienį pritarė 21,64 mln. eurų vertės sostinės gatvių apšvietimo tinklų modernizavimo projektui. Tarybai vienbalsiai pritarus, modernizacijos projektą įgyvendins savivaldybės kontroliuojama įmonė Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai (VGAET). „Modernizavimas išsidėliotų per trejus metus, atsiperkamumas yra labai aiškus to projekto: tai ir ekonominė grąža, ir gamtai grąža, ir miesto estetika didesnė.