išlaidos

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas.

 Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai maždaug pusę krovinių ir dešimtis milijonų eurų pajamų praradusi valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kol kas neskelbia, kaip tai paveiks jos veiklą ir darbuotojus. Sprendimų vis dar ieškoma – susisiekimo ministras ir įmonės profesinių sąjungų atstovai teigia, kad kai kurie atsakymai turėtų paaiškėti jau netrukus.

Praėjusiais metais Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido 1,676 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenys. Šios išlaidos per metus padidėjo 225 tūkst. eurų, 2020-aisiais išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų. Per praėjusius metus vienam politikui parlamentinei veiklai teko 14 tūkst. 665 eurai. Šešios dešimtys Seimo narių pasinaudojo galimybe išleisti visą arba beveik visą sumą.

Naujas COVID-19 viruso protrūkis bei suvaržymai skiepo atsisakiusiems asmenims turėjo pakankamai menkos įtakos gyventojų išlaidų įpročiams. Nepaisant rudenį fiksuoto minimalaus gyventojų išlaidų augimo sulėtėjimo, metų pabaigoje šalies gyventojai išleido daugiau, nei kada nors anksčiau, rašoma pranešime spaudai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, mokėjimų kortelėmis apimtys paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo net trečdaliu didesnės nei prieš metus ir pasiekė visų laikų rekordą.

Artėjant didžiausioms metų šventėms tautiečiai planuoja savo pirkinių krepšelius. Naujausia apklausa parodė, kiek lietuvaičiai linkę išleisti kalėdiniam pasiruošimui ir ką planuoja pirkti. Ne tik planuojamos sumos dovanoms, bet ir dovanų užsakymai šiemet kitokie nei pernai. Ilgai pabuvę karantino pančiuose žmonės nori kelionių ir įspūdžių. Iki Kalėdų likus kelioms savaitėms tautiečiai pradeda šluoti parduotuvių lentynas, ieškodami dovanų.

Paviešintos ataskaitos, kam politikai išleido virš milijono jų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Tradiciškai tūkstančiai plaukė automobiliams, gėlėms ir suvenyrams. Kai kurie tūkstančius išleido taksi paslaugoms ir net pašto skyriuose. Dalis parlamentarų sako, kad Seimo narių algos apskritai yra per mažos, todėl net kai kurie valdančiųjų atstovai atstovai svarsto, kad jas reikėtų kelti.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Vyriausybės siūlomas 2022 metų biudžeto projektas yra per daug optimistinis „išlaidų vakarėlis“. Anot jo, pernelyg optimistiškai suplanuotas bendrasis vidaus produktas (BVP) neaugs tiek daug, kaip planuojama, dėl to valdžios deficitas bus didesnis. „Greičiausiai biudžeto deficitas sieks ne 3 proc., o daugiau, dėl to, kad BVP nepaveš tokių optimistinių prognozių. Lietuvos ekonomika jau pasiekė priešpandeminį lygį ir augti po 4 proc.

Lietuvoje sparčiai augant atlyginimams, didėja ir kainos, taigi, ir gyventojų patiriamos išlaidos. Tad įdomu, kaip šiame kontekste keičiasi vidutinės šeimos mėnesio išlaidos? Kiek mažiausiai pinigų Lietuvoje reikia skirti minimaliems mėnesiniams mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti? Tėvai, finansų specialistai ir valdžios atstovas sumas vardija skirtingas. Skiria apie pusę tūkstančio Vilniuje penkerių dukrą auginanti Elena (vardas pakeistas – aut. past.

Šių metų vasarą Lietuvos gyventojai drąsiau nei pernai keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų. Nors turistų antplūdžio Lietuvoje nebuvo, tačiau lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir šalyje, rodo SEB banko duomenys.  Banko duomenimis, vasarą gyventojai atsiskaitydami kortele Ispanijoje išleido 2,7, Italijoje – 2,1 karto, Graikijoje – 3,4 karto, Kroatijoje – 3,6, Portugalijoje – 4,4, o Turkijoje – 9,2 karto daugiau negu praėjusių metų vasarą.

Ekonominiai vasaros medaus mėnesiai baigėsi, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Kylanti infliacija ir besikeičianti epidemiologinė situacija gali keisti vartotojų įpročius ir pramonės darbą. Tokią mintį ekonomistas išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Jūs taip gražiai aprašėte antrojo ketvirčio ekonominį augimą ir tuoj pat sugadinote žmonėms nuotaiką sakydamas, kad rudenį susidursime su problemomis.

Pasaulinė finansų platforma „Revolut“  įvertino, kur lietuviai leidžia savo pinigus vasarą ir įvardijo populiariausias atostogų kryptis bei išlaidų kategorijas, rašoma pranešime spaudai. Į priešpandeminį lygį dar negrįžo  Atostogas užsienyje besirenkančių gyventojų daugėja, bet į priešpandeminį lygį dar negrįžome. Birželio–liepos mėnesiais į užsienio šalis buvo išvykę beveik 30 tūkst. „Revolut“ vartotojų iš Lietuvos, 31 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Finansų ministerija siūlo nuo 2022-ųjų liepos atsisakyti fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo – nustatyti procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Tai numatyta Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimuose, kuriais keičiama loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarka, teigiama ministerijos pranešime.

Laikas netruks prabėgti ir vėl mažuosius leisime į pamokas, tad metas pradėti planuoti biudžetą ir įsigyti būtiniausių mokyklinių priemonių, tinkamų drabužėlių ir batų mažiesiems moksleiviams. Biudžetas Pirmiausia susėskite su visais šeimos nariais (vaikais taip pat) ir kartu pasvarstykite, koks bus jūsų mokyklinis biudžetas. Tegul vaikas taip pat girdi ir dalyvauja išlaidų planavime, juk jam būtina suprasti pinigų vertę, suvokti, kad išlaidos ir pirkiniai negali būti begaliniai.

Maisto kainos pasaulyje birželį sumažėjo pirmąkart per pastaruosius 12 mėnesių, pažymima Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, nukrito 2,5 proc. iki 124,6 punkto, tačiau buvo 33,9 proc. aukščiau nei pernai birželį. Augalinių riebalų kainos per mėnesį krito labiausiai – 9,8 proc., pasiekdamos žemiausią lygį per pastaruosius keturis mėnesius. Grūdų kainų indeksas sumenko 2,6 proc.

Valdant migrantų krizę, savivaldybės ragina Vyriausybę greičiau sutelkti migrantus vienoje vietoje įrengiant gyvenimui tinkamą infrastruktūrą, užtikrinti apsaugą, numatyti kompensacinius mechanizmus patiriamoms išlaidoms. Kaip ketvirtadienį informavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), šie ir kiti siūlymai Vyriausybei, kaip sklandžiau valdyti migrantų situaciją, patvirtinti trečiadienį per išplėstinį LSA valdybos posėdį.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė 51 mln. eurų apmokėti su pandemijos valdymu susijusias išlaidas. Finansų ministerijos siūlymu, 49,8 mln. eurų skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti liepos mėnesį.  Vidaus reikalų ministerijai (VRM) skirta 1,2 mln.

Ar galėtumėte metus išgyventi nepirkdami jokių naujų daiktų ar rūbų? O štai vienas kaunietis taip gyvena jau kelis mėnesius. Nusprendęs ekstremaliai taupyti, pinigus leidžia tik maistui, higienos prekėms, transportui – tam, kas būtina. Darnaus vartojimo šalininkai sako, kad tai ne vien pinigų taupymas, bet ir rūpinimasis aplinka. Metai be naujų daiktų. Tokiam iššūkiui ryžosi kaunietis Timas ir jau penkis mėnesius gyvena ekstremalaus taupymo režimu – perka tik būtiniausias prekes.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui kompensuoti 2 158,7 tūkst. eurų statutinių tarnybų 2021 metų kovo mėnesį patirtas darbo užmokesčio išlaidas.

Kauno miesto biudžeto išlaidos šiemet, planuojama, sieks 390,4 mln. eurų, pajamos – apie 343,5 mln. eurų, o deficitas – beveik 47 mln. eurų. Šių metų išlaidos, palyginti su 2020 metų patvirtintu planu, didėja 4 proc. arba 15 mln. eurų. Projekte įvertintas 2020 metų išlaidų likutis (32,5 mln. eurų) ir šiemet planuojamos skolintis lėšos (14,4 mln. eurų).  Daugiausia išlaidų numatyta švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, sportui bei kultūrai – jos auga, palyginti su pernai.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui ir kompensuos 1112,6 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms tarnyboms patirtas darbo užmokesčio išlaidas. Tarnybos pareigūnams iš savo asignavimų sumokėjo už darbą šventinių Kalėdų ir Naujųjų metų savaitgalių metu bei vykdant papildomo gyventojų judėjimo ribojimo kontrolę.

Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų. Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų.

Pernai įsiplieskusi pandemija finansine prasme nenuskriaudė dviejų iš trijų šalies elektros vartotojų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos elektrai pernai nepasikeitė, o kas ketvirtas tvirtina, jog kaip tik išaugo.  Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad lygindami namų ūkių išlaidas elektrai su 2019 metais, jokių pokyčių nepajuto 60 proc. respondentų.

Pernai Baltijos šalys pirmavo Europos Sąjungoje (ES) pagal namų ūkių išlaidų dalį, skirtą alkoholiniams gėrimams įsigyti. Estijoje išlaidų alkoholiniams gėrimams dalis siekė 4,7 proc. visų vartojimo išlaidų, Latvijoje – 4,8 proc., o Lietuvoje – 3,7 procento. Iš viso ES namų ūkiai 2019-aisiais alkoholiniams gėrimams išleido 117 mlrd. eurų – 0,8 proc. bloko bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sudarė 1,6 proc. visų vartojimo išlaidų, rodo Eurostato paskelbti skaičiai.

Praėjusiais metais Baltijos šalių namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį, rodo naujausia Eurostato ataskaita. Tarp šalių, kuriose namų ūkiai skyrė didžiausią išlaidų dalį maisto produktams, 2019 metais buvo Rumunija (26 proc. visų išlaidų), Lietuva (20,2 proc.), Estija (19,3 proc.), Bulgarija (18,4 proc.), Kroatija (18,3 proc.) ir Latvija (18,2 procento). Mažiausią išlaidų dalį maisto produktams skyrė Jungtinės Karalystės (8 proc.

Nors prieš šventes gyventojai plūdo į prekybos centrus, nepaisydami ir koronaviruso grėsmės, prekybininkai teigia, kad pirkėjų apsilankė gerokai mažiau, nei prieš metus, tačiau iš parduotuvių jie išvyko su didesniais krepšiais. Ir jeigu didieji prekybininkai išlieka santūrūs, internetu prekiaujantys verslininkai trina rankomis –  kalėdinio laikotarpio prekybos apimtys dvigubai didesnės nei pernai.

Rengdama kitų metų biudžeto projektą, ankstesnė Vyriausybė „kai kuriuos dalykus paslėpė“, todėl dabar planuojamas deficitas yra didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Praėjusi Vyriausybė, sakykime taip, kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė šalies vadovas. Tačiau jis pabrėžė, kad krizės laikotarpiu yra natūralu, jog valdžios išlaidos būna didesnės nei pajamos.

Kitų metų valstybės biudžeto išlaidas reikės didinti ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų – tokia suma bus skirta pandemijos sukeltos krizės suvaldymui, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Antradienį dar turėsime galutinį pasitarimą ir tada tikriausiai galutinai skaičiai jau matysis, bet manau, kad tam prireiks ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų“, – BNS sakė G. Skaistė, 2021 metų biudžeto projektą pirmadienį aptarusi su premjere Ingrida Šimonyte.

Vertinant skirtingų Europos Sąjungos (ES) šalių namų ūkių išlaidas, pastebėta, kad daugiausia mėnesinių pajamų lietuviai išleidžia maisto prekėms, tačiau kur kas mažesnę dalį pajamų, nei vakarų Europos gyventojai ar skandinavai, skiria būsto išlaikymui, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuviai maistui išleidžia per 20 proc. mėnesinių namų ūkio pajamų. Tai – bent 7 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis.

Lietuviai stresą ir nerimą dėl koronaviruso malšina įnirtingai ruošdamiesi Kalėdoms ir taškydami pinigus dovanoms bei įvairiems niekučiams. Šiemet tautiečiai dairosi brangesnių dovanų nei pernai, mat karantino akivaizdoje stengiasi vyti niūrias mintis šalin, palepinti ir save, ir giminaičius.  Koronaviruso stresą lietuviai malšina apsipirkinėdami prekybos centruose ir rinkdami dovanas artimiesiems. Šiemet žmonės žada ne tik kitus palepinti brangesnėmis dovanomis, bet ir pasilepinti patys.

Griežtinamas karantinas nesustabdė gyventojų pasiruošimo šventiniam laikotarpiui. Žmonės jau planuoja šventinio stalo patiekalus, po truputį perka produktus ir dovanas. Tačiau atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad šventiniam stalui daugelis ketina išleisti mažiau pinigų, užtat dovanų biudžetas viršys pernykščius metus.

Siekiant užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, Vyriausybė iki šių metų rugsėjo pabaigos pasiskolino 7,027 mlrd. eurų ir grąžino 2,473 mlrd. eurų ankstesnių skolų, teigia Valstybės kontrolė. Vidaus rinkoje pasiskolinta 2,002 mlrd. eurų, tarptautinėse finansų rinkose – 5,025 mlrd. eurų. Vidaus rinkoje vidutinė svertinė palūkanų norma buvo 0,021 proc.

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti viruso plitimą, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad vos įvedus apribojimus atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis partraukė žemyn, ypatingai paslaugų sektoriuje. Visgi, nors epidemiologinė situacija šiuo metu kur kas blogesnė nei pavasarį, atsiskaitymai kortelėmis krito gerokai mažiau nei pirmojo karantino metu.

Jei mėgstate keliauti, žinote, kad ilgos kelionės yra labai brangios. Ypač jei keliaujate pirma klase. Ar privačiu lėktuvu. Privačiu lėktuvu šiuo atveju vadiname tokį, kuris neskraidina kitų keleivių. Kitaip tariant, pats orlaivis neprivalo nuosavybės teise priklausyti žmogui, kurį skraidina. Pavyzdžiui, Donaldas Trumpas dar nebūdamas JAV prezidentu skraidė nuosavu lėktuvu, o dabar skraido vadinamuoju „Air Force One“ ir yra šio sąrašo viršuje.

Siekiant kompensuoti gydymo įstaigų patirtas išlaidas, įsigyjant įrangą ir priemones kovoje su koronavirusu (COVID-19), išmokėta 13,26 mln. eurų kompensacijų. Ši suma paskirstyta 410 šalies įstaigų, įsigijusių reikiamas priemones gydyti žmonėms, sergantiems arba įtariamiems, kad serga, koronavirusu.

Spalio viduryje prasidėjusi kalėdinė prekyba nustebino ne vieną gyventoją. Prekybininkai teigia, kad toks sprendimas priimtas siekiant ne tik suteikti pirkėjams daugiau laiko pasiruošti šventėms, bet ir skatinti juos elgtis sąmoningai dėl koronaviruso situacijos. Visgi specialistai pastebi, kad iš dalies tai ir puikiai apgalvotas rinkodaros žingsnis. Lietuvoje prekybos centrai kalėdinę kampaniją pradėdavo daugmaž po Vėlinių – lapkričio pradžioje.

Švedija ketvirtadienį paskelbė per ateinančius ketverius metus 40 proc. padidinsianti karines išlaidas, siekdama padidinti savo gynybos pajėgumus Europoje tvyrant padidėjusiai įtampai. 2021–2025 metų šalies gynybos biudžetas bus padidintas 27 mlrd. Švedijos kronų (2,6 mlrd. eurų), per spaudos konferenciją sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas. Tokiu būdu Švedijos išlaidos gynybai padidės 40 procentų.

Pastarosiomis savaitėmis pradėjus itin sparčiai augti Covid-19 užsikrėtusiųjų skaičiui šalyje, gyventojų išlaidų įpročiai kol kas keičiasi minimaliai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, nuo rudens pradžios mokėjimų kortelėmis apimtys krito tik su turizmu susijusiuose sektoriuose. Kituose sektoriuose nerimo ženklų šiuo metu mažai – juose mokėjimų apyvartos gerokai lenkia praėjusių metų apimtis.

Jau daugiau nei pusę metų Lietuva pratinasi gyventi COVID-19 pandemijos sąlygomis. Nors didžioji dalis susirgusiųjų šia infekcija patiria lengvus simptomus ir gydosi namuose, jų, kaip ir, be abejo, patekusiųjų į stacionarą gydymui atseikėjo tam tikrą sumą pinigų. Portalas tv3.lt domisi, kiek mūsų šalyje vidutiniškai kainuoja koronaviruso gydymas. Valstybinė ligonių kasa (VLK) visų pirma informavo, kad pacientai, kuriems buvo nustatyta Covid-19 diagnozė, buvo gydomi keliais būdais.

Jau įsibėgėja pasiruošimas naujiesiems mokslo metams. Moksleivių tėvai skuba aprūpinti atžalas mokykliniais reikmenimis. Finansų specialistė pastebi, kad mokyklinis krepšelis šiemet pabrango, be to, jame atsidūrė papildomi pirkiniai, kurių gali prireikti nuotoliniam mokymuisi.  „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad suruošti pirmoką į mokyklą šiemet atsieis apie 250 eurų. „Palyginti su praėjusiais metais, moksleivio krepšelio kaina pakilo.

Dėl koronaviruso pandemijos šiais metai daugybė žmonių pakeitė savo atostogų planus ir nusprendė jas praleisti Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad savaitgalio išvykai žmogus vidutiniškai skiria apie 130 eurų. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas parodė, kad susidarius nepalankioms aplinkybėms atostogauti užsienyje, didelė dalis Lietuvos gyventojų nusprendė rinktis poilsį Lietuvoje – tai nurodė 65 proc. apklaustųjų.

Vyriausybė trečiadienį ketina paskirstyti apie 190 mln. eurų paramai nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui bei darbuotojams. 11 mln. eurų numatoma skirti savivaldybėms – jos galės kompensuoti įvairias išlaidas, patirtas dėl koronaviruso.   Didžiausia lėšų dalis – 177,9 mln. eurų – bus skirta darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui. 20 mln. eurų iš šios sumos numatoma kompensuoti darbdaviams už darbuotojų prastovos laiką, 94,9 mln.

Seimo nariai per praėjusį pusmetį parlamentinių lėšų netaupė – taškė jas į kairę ir į dešinę. Per praėjusį pusmetį parlamentarai išleido daugiau nei pusę milijono eurų. Nors per tą pusmetį buvo trys mėnesiai karantino, bet atsirado politikų, kurie sugebėjo panaudoti didžiąją dalį pinigų. Lietuvoje paskelbus karantiną daugelis gyventojų dirbo namuose ir sutaupė pinigų, bet politikų kanceliarinės išlaidos tuo metu nemažėjo, nors susitikimai su rinkėjais buvo apriboti.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlymui ir skyrė pareigūnams 1,338 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išlaidoms darbo užmokesčio priemokoms ir mokėjimams už darbą švenčių dienomis, taip pat už viršvalandinį darbą kompensuoti tiems VRM pavaldžių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kurie tiesiogiai dalyvavo suvaldant ekstremaliąją situaciją.

Savo atostogas jau pradėję ar jas tik planuojantys lietuviai šiemet, panašu, neišlaidaus. Dauguma apklaustųjų savaitės trukmės atostogoms šią vasarą nusprendė skirti iki 200 eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokią šalies gyventojų nuomonę apie atostogų biudžetą atskleidė vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Respondentų buvo klausta, kokį biudžetą jie šiemet yra numatę atostogoms, skaičiuojant vienam asmeniui, savaitei.

Besibaigiantis karantinas daugelį tautiečių sugrąžino dirbti į biurus. Taip pat sugrįžo ir tradicija pietauti mieste. Vilniaus centre įsikūrusiose maitinimo įstaigos už pietus prašo nuo 4 iki 6 eurų. Tačiau tokią sumą ne visi pasiryžę mokėti. Dalis žmonių mieste pietauja ne kiekvieną dieną arba vietoje kavinės ar restorano renkasi prekybos centrą. Štai vilnietė Inga po karantino grįžusi dirbti į biurą kiekvieną diena pietauja mieste. „Mano įpročiai nepasikeitė.

Per pirmus tris šių metų mėnesius Seimo nariai išleido gerokai mažiau parlamentinei veiklai skirtų lėšų nei galėjo. Šių pinigų naudojimo pagrįstumą prižiūrinčios Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Antanas Matulas tai sieja su kovo viduryje paskelbtu karantinu šalyje.

Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ar net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Šeimos su mažais vaikais, netikėtai be darbo likę jauni žmonės ar tie, kurie taip ir nepasimokė iš praeitos krizės, nesusitaupė juodai dienai. Ekspertai tikina, kad daugeliui žmonių ši krizė bus itin skaudi, nes santaupų, nors ir turėtų būti – nėra. O ir pamokos iš praeitos krizės yra neišmoktos.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe pareiškė, kad Tokijas padengs su Olimpinių žaidynių atidėjimu susijusias išlaidas, antradienį informavo vietos žiniasklaida. Remiantis jos pranešimais, tokią informaciją patvirtino Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). Olimpiada turėjo vykti Tokijuje nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio, tačiau dėl koronaviruso pandemijos renginiai buvo atidėti iki kitų metų.

Kelionės – neatskiriama lietuvių atostogų dalis. Viena populiariausių pastarųjų metų krypčių – Sakartvelas, neretai lietuvius viliojantis ne tik Kaukazo žavesiu ar svetingumu, bet ir nedidelėmis kainomis.