išlaidos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad išmokų savivaldybių tarybų nariams tvarka bus keičiama, kad nebūtų prielaidų šiomis išlaidomis manipuliuoti.

Pasirodžius informacijai apie švaistomas lėšas, Pagėgių savivaldybės politikai stabdo veiklą Liberalų sąjūdyje. Apie tai pranešė partija. Jei informacija apie išlaidavimus pasitvirtins, Tarybos nariams teks grąžinti pinigus ir prisiimti atsakomybę. Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Ligita Kazlauskienė, Tarybos narė Gražina Jankauskienė ir buvęs Tarybos narys Vladimiras Gorodeckis informavo apie narystės Liberalų sąjūdyje stabdymą.

Raudonasis Kryžius antradienį paskelbė, kad per ateinančius metus panaikins 1 500 darbo vietų, dėl lėšų stygiaus siekdamas sumažinti šimtamilijonines išlaidas. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (ICRC) teigė, kad dėl numatomo humanitarinės pagalbos biudžeto sumažėjimo per ateinančius dvejus metus bus priverstas gerokai apkarpyti išlaidas.

 Kauno miesto ir rajono savivaldybės sutarė dėl tvarkos, kaip viena kitai kompensuos ikimokyklinį ugdymą bei kaip rajonas miestui kompensuos išlaidas, patiriamas dėl viešojo transporto, įvažiuojančio į šios savivaldybės teritoriją. Tarybai tvirtinti teikiamos dvi sutartys, pagal kurias savivaldybės numato atitinkamas tvarkas.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) metų pradžioje apmokėjus įsiskolinimą Lietuvos paštui už procesinių dokumentų pristatymą, jam nebeliko pinigų mokėti už pašto paslaugas šiais metais. Anot teismo pranešimo, šiemet VAAT pašto išlaidoms buvo numatyti 47 tūkst. eurų. Praėjusiais metais smarkiai pabrangus šioms paslaugoms ir išaugus paštu siunčiamų dokumentų skaičiui, teismas 2022 metus baigė būdamas skolingas Lietuvos paštui daugiau kaip 33 tūkst. eurų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neskaidriai leidžiamų kai kurių Neringos savivaldybės tarybos narių lėšų, galimų viešųjų ir privačių interesų pažeidimų.   Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. „Galiu patvirtini, kad tie straipsniai“, – penktadienį BNS informavo STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Julija Gorovniovaitė.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai penktadienį įspėjo šalis, kad jos patirs „rimtų išlaidų“, jei ir toliau padės Rusijai išvengti tarptautinių sankcijų, įvestų siekiant sustabdyti jos invaziją į Ukrainą. Susitikime, kurį surengė šiuo metu G-7 pirmininkaujanti Japonija, valstybės narės pabrėžė savo įsipareigojimą sustabdyti lygiai prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą ir įspėjo Maskvą nenaudoti branduolinių ginklų.

Lėtėjanti ekonomika, infliacija ir kylančios palūkanų normos jau dabar verčia didžiąją dalį Lietuvos gyventojų peržiūrėti savo finansinį elgesį: vieni šiemet nusiteikę mažinti išlaidas pramogoms ar atsisakyti atostogų, kiti – didesnius pirkinius atidėti vėlesniam laikui. Tik 1 iš 10 gyventojų įsitikinęs, kad nusistovėjusių įpročių nereikės keisti, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Paskutinę perėjimų lango dieną buvo sumuštas Didžiosios Britanijos rekordas, o Anglijos „Premier“ lygos klubai 2022-23 m. sezone išleido jau net 2,8 mlrd. svarų sterlingų. Patvirtinus Londono „Chelsea“ 121 mln. eurų (107 mln. svarų) vertės sandorį su „Benfica“ dėl argentiniečio Enzo Fernandezo, viso sausį „Premier“ lygos klubai išleido rekordinę 815 mln. svarų sumą. Vien per paskutinę termino dieną Anglijos klubai išleido daugiau nei 275 mln. svarų.

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gruodį mažmeninė prekyba susitraukė 6,2 proc., palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus.

Smarkiai brangstant paskoloms ir būtiniausioms prekėms, dalis lietuvių griebiasi už galvų, kaip gyventi, kad nereikėtų lįsti į skolas. Finansų ekspertai tvirtina, kad susitaupyti gali ir mažas algas gaunantys žmonės, o „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ragina kiekvieną atsakyti sau į klausimą, ar tikrai neišlaidavome kažkam, ko galėjome atsisakyti. Pokalbis su J. Cvilikiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Apklausos rodo, kad 7 iš 10 lietuvių jaučia finansinį nesaugumą.

Pragyvenimo išlaidų krizė kels didžiausią pasaulinę grėsmę per ateinančius dvejus metus, perspėjama trečiadienį paskelbto Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) atlikto tyrimo išvadose, pristatytose artėjant kitą savaitę Davose įvyksiančiam susitikimui. Pasaulinė infliacija tebeišlieka labai aukšta, praėjusiais metais smarkiai išaugus energijos ir maisto kainoms, kai didžioji naftos ir dujų tiekėja Rusija įsiveržė į žemės ūkio galiūnę Ukrainą.

SEB banko duomenys apie atsiskaitymus kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus rodo, kad gruodį gyventojų išlaidos prekėms ir paslaugoms liko gerokai didesnės negu prieš metus, bet augimą lėmė infliacija, o ne realaus vartojimo didėjimas. Atsiskaitymų vertė gruodį buvo 17 proc. didesnė negu prieš metus, kai lapkritį metinis pokytis buvo 22 procentai. Kaip ir ankstesniais mėnesiais žmonės vis dar gerokai daugiau negu prieš metus išleido paslaugoms, o išlaidos prekėms augo tik dėl infliacijos.

Panevėžio miesto valdžia kitais metais planuoja gauti 150,4 mln. eurų, arba 0,6 proc. daugiau pajamų nei šiemet. Išlaidos kitąmet bus didesnės nei 156 mln. eurų, arba 15 proc. daugiau. Beveik 6 mln. eurų skirtumą tarp pajamų ir išlaidų sudaro skolintos lėšos investicijų projektams, penktadienį pranešė savivaldybė. Miesto tarybos nariams pateiktame biudžeto projekte nurodoma, kad 63,6 mln.

Rekordinė infliacija temdo didžiąsias metų šventes. Lietuviai šiemet priversti mažinti išlaidas kalėdinėms dovanoms. Skurdesnis bus ir šventinis stalas. Nors kalėdiniam stalui tautiečiai rengiasi išleisti daugiau pinigų, išbrangus maistui, panašu, kad vaišių ant jo bus mažiau. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Nebrangią, bet mielą dovaną nupirkti. Kam išleisti per daug? Neapsimoka paprasčiausiai.“ „Bendrai visus apie 300 eurų gal. Neišeina sutaupyti, neišeina.

Šimtas, du šimtai, o gal ir tūkstantis eurų – tokias sumas vardija žmonės, paklausti, kiek šiemet išleis kalėdinėms dovanoms ir vaišių stalui. Infliacijos nasrai tautiečius verčia suktis iš padėties – apklausos rodo, kad sutaupyti žmonės bando dovanų ieškodami per akcijas. Visgi finansų konsultantai stebi nuolatinę bėdą – žmonės neįvertina savo galimybių, dovanoms išleidžia daugiau negu gali, o šventėms net ima paskolas. Šventinės grožybės it magnetas traukia ir mažus, ir didelius.

Dėl Seimo antradienį priimtų su Vyriausybe nesuderintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų 2023 metų biudžeto pajamoms mažėjant 60 mln. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dėl to teks mažinti biudžeto išlaidas. „Biudžetas patvirtintas, dabar pakoreguotos pajamos biudžeto, manau, bus pakoreguotos ir išlaidos, kai Vyriausybė skirstys pagal programas atitinkama suma“, – žurnalistams Seime po biudžeto priėmimo sakė premjerė.

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė, kad Seimo antradienį priimtas 2023 metų biudžetas ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką, todėl Lietuva identifikuojama kaip šalis, kuriai bus atlikta nuodugni apžvalga dėl galimų ekonomikos disbalansų. Pasak EK, tokia apžvalga bus atlikta pirmą kartą nuo šios procedūros pradžios.

Kalėdines dovanas šiemet pirks aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų, dažniausiai joms planuojama išleisti panašiai, kaip ir pernai – apie 200 eurų, rodo apklausa. Asmeninių finansų patarėja sako, kad dovanų pirkimą vieni žmonės kruopščiai planuoja, kitus šventės verčia elgtis neapgalvotai. Pasak rinkodaros ir komunikacijos mokslų (KOG) instituto atliktos apklausos, 55 proc. šalies gyventojų šiemet ketina dovanas pirkti 3-6 žmonėms, o 33 proc. – septyniems ar daugiau.

Lietuvos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai ir išteklių valdymui 2021 metais siekė 388 mln. eurų – 60 proc. daugiau nei 2020 metais, kai jos siekė 243,3 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Išlaidos vandens išteklių apsaugai ir nuotekoms tvarkyti ir išlaidos atliekoms rinkti ir tvarkyti pernai sudarė didžiausią aplinkos apsaugai skirtų išlaidų dalį – jos siekė 314,6 mln. eurų ir buvo 43,5 proc. didesnės nei 2020 metais. Oro apsaugai pramonės įmonės skyrė 30,3 mln.

Metinė infliacija pagaliau parodė ilgai lauktą pokytį – pakrypo žemyn. Tiesa, vos puse procento. Spalį metinė infliacija pasiekė 22 procentus, o nežymų sumažėjimą dalis ekonomistų vadina paprasčiausia sėkme – tiesiog pasitaikė šiltas ruduo. Pasak analitikų, džiaugtis anksti – infliacijos pikas visai nereiškia, kad kainos nuo šiol augs tik lėčiau. Šuolių esą gali būti dar ne vienas. Gerų žinių kol kas mažai – tikriausiai dar labiau brangs ir maisto produktai.

Daugelis esame girdėję įvairių būdų, kaip susitaupyti lėšų, ar taisyklę, kad išlaidos negali viršyti pajamų. Tačiau tyrimai rodo, kad beveik kas antras lietuvis bent kartą per metus pinigų skolinasi. Visgi, kai kurių užsienio šalių gyventojai į išlaidas žvelgia labai atsargiai ir garsėja savo gebėjimu taupyti. Keletas patarimų, paremtų užsienio kultūrų gerąja patirtimi, padės išlaikyti ir jūsų šeimos finansinį stabilumą, šoktelėjus šildymo kainoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rekordiškai kylant maisto, degalų ir paslaugų kainoms Lietuvoje, tautiečiai ne atsisako kelionių ir atostogų, bet ieško būdų, kaip sutaupyti jų metu. O jų keliai veda ne tik į Lenkiją ar Turkiją. Naujienų portalas tv3.lt dalijasi skaitytojos Ugnės istorija, kuri kartu su draugų kompanija rugsėjo pabaigoje lankėsi pietų Prancūzijoje, kurortiniame Žydrosios pakrantės regione.

Kitais metais pasaulinės ekonomikos augimas greičiausiai dar labiau sulėtės, antradienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), sumažinęs savo prognozes, šalims grumiantis su Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėmis, didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis ir ekonomikos nuosmukiu.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje 12 proc. Lietuvos gyventojų ėmė taupyti, tačiau dešimtadalis lietuvių dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų buvo priversti santaupų kaupimą pristabdyti, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, dar 16 proc. gyventojų sutaupyti negali, nes gyvena „nuo algos iki algos“, o 18 proc. to nedaro dėl kitų priežasčių. Be to, 5 proc.

Milijoną eurų Lietuvos paštui skolingiems teismams pašto išlaidoms teismams kitąmet numatoma skirti 1,5 mln. eurų, tačiau šių lėšų nepakaks, sako Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. „Turime vieną geresnę naujieną – šiek tiek papildomų lėšų pašto išlaidoms. 1,5 mln. eurų atrodo daug, bet milijonas skola, dalinsim teismams, kalbėsime, kad kuo mažiau tų pašto išlaidų būtų“, – penktadienį BNS Klaipėdoje prieš Teisėjų tarybos posėdį sakė S. Rudėnaitė.

Valstybė turėtų iš nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ išsireikalauti lėšas, kurias išleis pasirūpinti šios įmonės klientais, kai bendrovė nutarė stabdyti savo veiklą, sako prezidento vyriausioji patarėja.

Daugelis žmonių visiškai netiki horoskopais ir visokiomis pranašystėmis, tačiau daugėja ir tokių, kurie moka nemažus pinigus, kad išgirstų, ką absoliučiai nepažįstamas žmogus gali papasakoti apie juos pačius ir jų ateitį. Pašnekovai prisipažįsta, kad už seansus su būrėjomis moka ir 20, ir 100 eurų. Remiantis statistika, verslo liudijimus ar individualią veiklą registruojamų spiritistų kasmet Lietuvoje vis daugėja, o jų pajamos – stebina.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį pritarė vyriausybės patvirtintoms namų ūkių išaugusių išlaidų šildymui kompensuoti priemonėms. Pataisos priimtos siekiant sumažinti neigiamą precedento neturinčio energijos kainų šuolio poveikį gyventojų pajamoms, teigiama Saeimos spaudos tarnybos pranešime. Planuojama paramos paketo suma – apytikriai 442,25 mln. eurų.

„Keršto turizmas“ – taip gyventojų alkį kelionėms įvardija kelionių organizatoriai. Per pandemiją prisibuvę namuose lietuviai šį sezoną netaupo – jų negąsdina nė sparčiai augančios kelialapių į užsienį kainos. O prioritetiniu atostogautojų pasirinkimu vis dažniau tampa su įvairiomis šventėmis sutampančios kelionių datos į užsienį. Ne išimtis ir ilgasis Žolinių savaitgalis – didžioji dalis kelialapių jau išpirkti.

Per penkerius metus namų ūkių išlaidos didėjo kone 50-čia procentų, tai rodo Statistikos departamento duomenys. Specialistai daro išvadą, kad gyvenimas pagerėjo, nes pajamos per tą patį laikotarpį augo dar daugiau – 70 procentų. Yra ir kitų įspūdingų šuolių – restoranų ar kavinių maistą žmonės valgo ir jam išleidžia dukart daugiau nei prieš penkmetį. Vis dėlto, didžiulė infliacija ir energetikos krizė daro savo – per metus padaugėjo skurstančiųjų, net penktadalis žmonių gyvena į skolą.

Kai infliacija siekia 20 proc., brangsta būtinos išlaidos, labai svarbu priimti teisingus sprendimus nenorint, kad ištiktų asmeninė finansinė krizė. Ekspertai pataria nelaikyti visų santaupų banke, jeigu nemokamos palūkanos, neskubėti anksčiau laiko atiduoti paskolų, pirkti ar parduoti nekilnojamo turto (NT). Pašnekovai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia planuotis savo išlaidas ir atsisakyti to, kas nėra būtina: pietų restorane, kino teatro ar nuolat veikiančios skalbinių džiovy...

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį pernai siekė 438,5 euro – 47,5 proc. daugiau nei 2016 metais (297,5 euro). Tuo metu vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui augo 71 proc. iki 697 eurų.  Įvertinus vartojimo kainų pasikeitimą, vartojimo apimtis, palyginti su 2016 metais, padidėjo 27,7 proc., remdamasis išankstiniais Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį pernai siekė 438,5 euro – 47,5 proc. daugiau nei 2016 metais (297 eurų).  Įvertinus vartojimo kainų pasikeitimą, vartojimo apimtis, palyginti su 2016 metais, padidėjo 27,7 proc., remdamasis išankstiniais Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.  Didžiausią vartojimo išlaidų dalį gyventojai pernai skyrė maistui ir nealkoholiniams gėrimams (30 proc.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius, savo išlaidas apribojo iki 50 proc. šalies gyventojų, senjorai priversti taupyti maistui. Tuo metu penktadalis žmnonių savo vartojimo įpročių dėl padidėjusių kainų nepakeitė, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Balandį metinė infliacija siekė 16,8 proc., vien prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., o per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc.

Taisyklės, draudžiančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, dėl karo Ukrainoje liks sustabdytos iki 2023 metų pabaigtos, ketvirtadienį pareiškė naujienų agentūros AFP šaltiniai. Viešųjų išlaidų taisyklių taikymą bloko narių vyriausybėms Europos Komisija sustabdė 2020 metų kovą, kai blokas dėl COVID-19 pandemijos apribojimų nugrimzdo į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Valdžiai šių metų biudžetą pildant skolintomis lėšomis ir pajamomis iš kainų augimo, ateityje viešąsias išlaidas gali tekti mažinti, sako demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.   „Tiktai skola ir infliaciniais pinigais formuojant biudžetą, ateityje turėsime didelių rūpesčių“, – penktadienį Žinių radijui pareiškė buvęs premjeras.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Seimo nariai išleido daugiau kaip 395 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, tai yra maždaug 120 tūkst. eurų daugiau nei pernai per tą patį laiką. Tiesa, praėjusių metų pradžioje dėl COVID-19 pandemijos šalyje buvo įvestas karantinas, todėl politikai neturėjo galimybių susitikti su rinkėjais, dalyvauti renginiuose, nors Seimo posėdžiai vyko.

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas.

 Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai maždaug pusę krovinių ir dešimtis milijonų eurų pajamų praradusi valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kol kas neskelbia, kaip tai paveiks jos veiklą ir darbuotojus. Sprendimų vis dar ieškoma – susisiekimo ministras ir įmonės profesinių sąjungų atstovai teigia, kad kai kurie atsakymai turėtų paaiškėti jau netrukus.

Praėjusiais metais Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido 1,676 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenys. Šios išlaidos per metus padidėjo 225 tūkst. eurų, 2020-aisiais išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų. Per praėjusius metus vienam politikui parlamentinei veiklai teko 14 tūkst. 665 eurai. Šešios dešimtys Seimo narių pasinaudojo galimybe išleisti visą arba beveik visą sumą.

Naujas COVID-19 viruso protrūkis bei suvaržymai skiepo atsisakiusiems asmenims turėjo pakankamai menkos įtakos gyventojų išlaidų įpročiams. Nepaisant rudenį fiksuoto minimalaus gyventojų išlaidų augimo sulėtėjimo, metų pabaigoje šalies gyventojai išleido daugiau, nei kada nors anksčiau, rašoma pranešime spaudai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, mokėjimų kortelėmis apimtys paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo net trečdaliu didesnės nei prieš metus ir pasiekė visų laikų rekordą.

Artėjant didžiausioms metų šventėms tautiečiai planuoja savo pirkinių krepšelius. Naujausia apklausa parodė, kiek lietuvaičiai linkę išleisti kalėdiniam pasiruošimui ir ką planuoja pirkti. Ne tik planuojamos sumos dovanoms, bet ir dovanų užsakymai šiemet kitokie nei pernai. Ilgai pabuvę karantino pančiuose žmonės nori kelionių ir įspūdžių. Iki Kalėdų likus kelioms savaitėms tautiečiai pradeda šluoti parduotuvių lentynas, ieškodami dovanų.

Paviešintos ataskaitos, kam politikai išleido virš milijono jų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Tradiciškai tūkstančiai plaukė automobiliams, gėlėms ir suvenyrams. Kai kurie tūkstančius išleido taksi paslaugoms ir net pašto skyriuose. Dalis parlamentarų sako, kad Seimo narių algos apskritai yra per mažos, todėl net kai kurie valdančiųjų atstovai atstovai svarsto, kad jas reikėtų kelti.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Vyriausybės siūlomas 2022 metų biudžeto projektas yra per daug optimistinis „išlaidų vakarėlis“. Anot jo, pernelyg optimistiškai suplanuotas bendrasis vidaus produktas (BVP) neaugs tiek daug, kaip planuojama, dėl to valdžios deficitas bus didesnis. „Greičiausiai biudžeto deficitas sieks ne 3 proc., o daugiau, dėl to, kad BVP nepaveš tokių optimistinių prognozių. Lietuvos ekonomika jau pasiekė priešpandeminį lygį ir augti po 4 proc.

Lietuvoje sparčiai augant atlyginimams, didėja ir kainos, taigi, ir gyventojų patiriamos išlaidos. Tad įdomu, kaip šiame kontekste keičiasi vidutinės šeimos mėnesio išlaidos? Kiek mažiausiai pinigų Lietuvoje reikia skirti minimaliems mėnesiniams mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti? Tėvai, finansų specialistai ir valdžios atstovas sumas vardija skirtingas. Skiria apie pusę tūkstančio Vilniuje penkerių dukrą auginanti Elena (vardas pakeistas – aut. past.

Šių metų vasarą Lietuvos gyventojai drąsiau nei pernai keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų. Nors turistų antplūdžio Lietuvoje nebuvo, tačiau lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir šalyje, rodo SEB banko duomenys.  Banko duomenimis, vasarą gyventojai atsiskaitydami kortele Ispanijoje išleido 2,7, Italijoje – 2,1 karto, Graikijoje – 3,4 karto, Kroatijoje – 3,6, Portugalijoje – 4,4, o Turkijoje – 9,2 karto daugiau negu praėjusių metų vasarą.

Ekonominiai vasaros medaus mėnesiai baigėsi, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Kylanti infliacija ir besikeičianti epidemiologinė situacija gali keisti vartotojų įpročius ir pramonės darbą. Tokią mintį ekonomistas išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Jūs taip gražiai aprašėte antrojo ketvirčio ekonominį augimą ir tuoj pat sugadinote žmonėms nuotaiką sakydamas, kad rudenį susidursime su problemomis.

Pasaulinė finansų platforma „Revolut“  įvertino, kur lietuviai leidžia savo pinigus vasarą ir įvardijo populiariausias atostogų kryptis bei išlaidų kategorijas, rašoma pranešime spaudai. Į priešpandeminį lygį dar negrįžo  Atostogas užsienyje besirenkančių gyventojų daugėja, bet į priešpandeminį lygį dar negrįžome. Birželio–liepos mėnesiais į užsienio šalis buvo išvykę beveik 30 tūkst. „Revolut“ vartotojų iš Lietuvos, 31 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.