išlaidos

„Kodėl apie dingusią kreditinę kortelę nepranešėte anksčiau?“ - stebėdamasis vyriškio klausia vagystės bylą tiriantis policininkas. „Dėl to, kad vagys išleidžia mažiau nei mano paties žmona...“ - atsidūsta vyriškis. Iš pirmo žvilgsnio –  paprastas, stereotipiškas juokelis. Tačiau tyrimai rodo, kad kartu - ir gana gyvenimiškas.

Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrai pritarė sprendimui skirti Portugalijai 78 mlrd. eurų (269 mlrd. Lt) paramą, praneša BBC. Du trečdalius šios sumos (52 mlrd. eurų (179,5 mlrd. Lt)) skirs ES, o vieną trečdalį (26 mlrd. eurų (89,5 mlrd. Lt) - Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Anksčiau Portugalijos finansų ministras Fernando Teixeira dos Santos skelbė, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 2 proc.

Mokesčių politikos ekspertas Danielas Mitchellas, kurio straipsnis apie Baltijos valstybių ekonominio taupymo rezultatus išspausdintas viename įtakingiausių JAV verslo žurnalų „Forbes“, ragina JAV politikus pasimokyti iš Baltijos valstybių patirties, kaip kovoti su rimta ekonomine krize. Anot straipsnio autoriaus, tiek JAV, tiek ir Baltijos valstybėse susiklostė fiskalinės krizės situacija, kurią lėmė nepamatuotas išlaidavimas ir nekilnojamojo turto kainų burbulas.

Ilgametis knygų serijos apie tai, ką, kur ir kaip pirkti redaktorius vokietis Heinzas Waldmülleris pristato 10 svarbiausių taupymo taisyklių. Auksinė taisyklė Nr. 1: 10 proc. į „slaptą“ sąskaitą Kiekvieno mėnesio pradžioje gavę atlyginimą, 10 proc. perveskite į specialiai tam skirtą sąskaitą. Šiais pinigais naudokitės tik ypatingai svarbiais atvejais. Auksinė taisyklė Nr. 2: Nepirkite išsimokėtinai Pirkimas išsimokėtinai visada vilioja, nes neišleidę nė cento prekę gaunate iš karto.

Nepaisant recesijos, Amerikos gyventojai išlaidauja išties nemažai. Palyginus su praėjusiais metais vartojimas išaugo, o apklausos rodo, kad amerikiečiai apie 15 proc. visų savo uždirbtų pinigų išleidžia nebūtiniems daiktams ir paslaugoms, rašo „24/7 Wall St.“ Išanalizavus amerikiečių vartojimo pokyčius per pastaruosius 20 metų akivaizdu, kad jie neatsisakė blogų įpročių – rūkalams ir alkoholiui išleidžiama beveik tiek pat, kaip ir prieš 20 metų.

Didžiojoje Britanijoje kelis savaitgalius trunkanti laisvadienių virtinė kirto per ir taip šlubuojančią šalies ekonomiką. Panašu, kad jos neišgelbėjo net karališkosios vestuvės. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį vykusias karališkąsias vestuves pavadino geriausia žinia ekonomikai, tačiau įprastas jau tapęs ilgasis savaitgalis buvo nuostolingas.

Rinktis butą miesto centre ar namą priemiestyje? Paaiškėjo, kad nuosavo namo savininkai per mėnesį išleidžia apie 120 Lt mažiau nei buto gyventojai. Namo ir buto išlaikymo sąnaudos per mėnesį yra panašios. Pasirinkimą paprastai lemia individualūs pirkėjo poreikiai. Naujos statybos (2011 m.) maždaug 90 kv. m dydžio bute gyvenanti šeima per mėnesį būstui paprastai išleidžia apie 781 Lt, kurių didžiąją dalį sudaro mokesčiai už šildymą. Senesnės statybos name mokesčiai kone 30 proc.

Amerikiečiai priversti riboti išlaidas savo poreikiams, tačiau naminiams gyvūnėliams jie skiria daugiau lėšų nei bet kada, rodo apklausa.Tarp kelionių pas veterinarą, specialaus pašaro, skanėstų ir žaislų pirkimo, specialaus naminių gyvūnų draudimo ar net vakarėlių, amerikiečiai be jokios sąžinės graužaties atveria piniginę, kad tik augintinis būtų sveikas ir laimingas. Nepaisant ekonominių sunkumų, 2–5 proc.

Net jei Lietuvos valstybės skola pasiektų 100 mlrd. litų, vis tiek tikriausiai Seimo nariai ir toliau vyktų į užsienio komandiruotes. Kad ir kokia krizė krečia, šiemet jie kelionėms išleis gerokai per milijoną litų. Ir to dar gali neužtekti, nes kas savaitę išrašoma po kelias brangias komandiruotes. Milijonas turizmui Toli gražu nebe kiekvienas lietuvis gali sau leisti pasidovanoti kelionę į užsienį: žmonės deda centus prie centų, kad galėtų nusipirkti duonos ar net mėsos.

Išlaidas drabužiams ir avalynei, ko gera, lengviausia sumažinti. Ne todėl, kad galima būtų be jų apsieiti, o todėl, kad išleidžiant mažiau galima turėti tiek pat. Statistikos departamento duomenys rodo, kad per 2010 metus apranga ir avalynė atpigo maždaug 3 procentais. Tai bene viena iš tų prekių grupių, kurių tokių pačių, bet pigiau galima įsigyti sezono pabaigoje, vykstant išpardavimui.

Prieš 200 mln. eurų kasmet kainuojančias keliones į Europos Parlamento (EP) sesijas Strasbūre sukilo ir patys parlamentarai. Europarlamentarai daugiausia darbo nudirba ES institucijų sostinėje Briuselyje, tačiau kas mėnesį jie kelioms dienoms traukiniais, lėktuvais ir limuzinais keliauja į plenarines sesijas Strasbūro mieste, esančiame Prancūzijos ir Vokietijos pasienyje. Milijonus dokumentų iš Briuselio čia 12 kartų per metus veža vilkikų vilkstinė.

Lietuvos gyventojai priversti maistui skirti daugiau nei ketvirtadalį savo išlaidų, o senosios Europos gyventojai jam išleidžia vos dešimtadalį savo pajamų. Pagal išlaidas maistui mes lenkiam ir latvius, ir estus, antradienį rašo „Verslo žinios“. Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva, primena ekonomistų vertinimą: kuo aukštesnis šalies gyvenimo lygis, tuo mažiau jos gyventojai išleidžia maistui.

Ministerijas galima pagirti. Pernai jos sutaupė ir grąžino į biudžetą po vieną kitą tūkstantį litų. Bet šįmet jų laukia sudėtingesnė užduotis: kol nebus aišku, ar į biudžetą suplauks pakankamai mokesčių, ministerijos negalės pasirašinėti sutarčių ir leisti visų joms skirtų pinigų. Tramdys išlaidavimą Kad mokesčių mokėtojų išlaikomos valstybės institucijos nepridarytų daugiau išlaidų, nei bus surinkta biudžeto pajamų, šįmet joms pirmą kartą įvestas sąlyginis finansavimas.

Europos oro uostams šią žiemą sunkiai vaduojantis iš sniego ir pūgų apgulties, dėl ko stringa tūkstančiai keliautojų, Tarptautiniam Vilniaus oro uostui žiemos stichija sutrikdė darbą, tik dėl iš kitų Europos šalių atskrendantiems orlaiviams. Vilniaus oro uosto tarnybos skaičiuoja, kad gruodį sniego nukasta ir išvežta net kelis kartus daugiau nei tą patį mėnesį 2009-aisiais ar dar ankstesniais metais. „Paskutinį 2010 metų mėnesį oro uosto perone buvo išvežta 17 000 m3 nukasto sniego.

Metų pradžioje Lietuvos gyventojai susidūrė su mokesčių pasikeitimais ir įvairiomis naujovėmis, kurios vienaip ar kitaip darys įtaką jų finansinei situacijai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai sako, kad gyventojų piniginių turinio šie pokyčiai smarkiai nepakeis, tačiau žinoti apie juos ir įvertinti galimą kiekvieno pasikeitimo įtaką savo finansinei situacijai – būtina.

Finansų analitikai linki nepamiršti sunkiai išmoktų taupymo pamokų. „Nedarbui pradedant mažėti, o pajamoms ir finansiniam turtui augant, 2011-ieji gali būti tvarios finansinės gerovės pradžia. Tačiau pirmiausia reikės gerai pasikartoti pastarųjų dvejų metų pamokas ir įveikti nemažai iššūkių“, – įžvalgomis dalijasi banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Skaičiuojama, kad dėl 2011 metais didinamo pridėtinės vertės mokesčio vidutinė Britanijos šeima kas mėnesį išleis 158 svarais daugiau. PVM tarifo pakėlimas nuo 17,5 iki 20 procentų nuo ateinančio antradienio pabrangins daugumą šalies paslaugų ir prekių, įskaičiuojant tokius dalykus kaip geriamasis vanduo ar elektra. Nors daugelio pagrindinių maisto produktų PVM didinimas nepalies, tačiau tokios prekės kaip dantų pasta, prausimosi reikmenys, gėrimai ir užkandžiai turėtų pabrangti 2,5 procento.

Vyriausybė jau dalija kalėdines dovanėles: statybininkus planuojama pamaloninti 12 mln. litų, skirtų ambasadai Londone atnaujinti. Pinigų statyboms valstybės kišenėse nėra, tad juos valdžia skolinsis. Tik Seimo opozicijos atstovai įtaria, kad Vyriausybė taip nori milijonais papildyti „savų“ kišenes. Valdininkams ankšta Vyriausybė dar kartą įrodė, kad krizė, bent jau valdžios institucijoms, baigiasi. Trečiadienį ji planavo skirti 12 mln. litų Lietuvos ambasadai Londone atnaujinti.

Statistikos departamento duomenimis, kiek daugiau nei prieš pusmetį 19,6 procento darbuotojų gavo minimalią 800 litų algą, arba apie 670 litų į rankas.

Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ apklausos duomenimis, šiais metais Kalėdų stalo patiekalams didesnė Lietuvos šeimų dalis (43 proc.) nėra linkusi išlaidauti ir planuoja skirti ne daugiau nei pernai – nuo 50 iki 200 litų, rašo „Lietuvos  rytas“ . Tuo tarpu 34 proc. apklaustųjų planuoja išleisti mažiau, o tik 8 proc. šventiniam stalui ketina skirti daugiau pinigų nei pernai.

Atrodytų, sostinė – didžiausia ir gražiausia, todėl ir išlaidauti turėtų daugiausia, tačiau pagal švenčių sąmatą, Vilnių kiek lenkia Klaipėda (beveik 300 tūkstančių litų). Toliau – Kaunas (200 tūkstančių), o Šiauliai išleido dešimt kartų mažiau. Rajoniniuose miesteliuose bendruomenės pačios imasi iniciatyvos, Kalėdų eglutes dovanoja privatūs ūkiai, o rėmėjai organizuoja šventes ir atrakcijas. Vilniuje ir Bezdonyse Gruodžio 11d. įžiebtos eglės sostinės aikštėse.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų spjauna į sunkmetį ir šiemet kalėdinėms dovanoms pasiryžę pinigines praverti plačiau nei pernai, skelbia sociologų atliktos paklausos. Tačiau optimizmu trykštančias prognozes paneigia dovanų pardavėjai – iki didžiųjų metų švenčių nebelikus nė porai savaičių nuo lentynų nešluojami nei papuošalai, nei suvenyrai. Koreguoja mados tendencijas Prekybininkai žada šiemet gana vargingą Kalėdų Senelio maišą.

Remiantis Suomijos Finansų ministerijos duomenimis, šalis artimiausiu metu turi stipriai sumažinti išlaidas. Suomija turės imtis griežtos finansų politikos, nes išlaidos gerokai viršija pajamas, rašo yle.fi. Ministerija pasiūlė valstybinėms įstaigoms ir savivaldybėms per artimiausius ketvertą metų sumažinti savo išlaidas ne vienu milijardu eurų.

Didžiąją dalį gyvenimo pramiegame, o liūto dalį algos „pravalgome“. Sakote, ne? Išimtys tik patvirtina taisyklę: vidutinė Lietuvos šeima maistui skiria nuo ketvirtadalio iki pusės visų savo pajamų. Tad šią išlaidų eilutę naudinga ir netgi būtina kontroliuoti. O pradėti galima nuo to, kas nebūtų labai skausminga, bet padėtų mažiau išleisti. Viena iš tokių galimybių – racionalumas lankantis  viešojo maitinimo įstaigose. Kaip to pasiekti? Į darbą neškitės savo gamintą maistą.

Didžiojoje Britanijoje buvo suskaičiuota, kad per Kalėdas ir Naujuosius metus išmetamo maisto kiekis vidutiniškai išauga 80 proc. Į šiukšlių dėžes iškeliauja 230 000 tonų maisto, kurio vertė – 275 mln. svarų. „Maisto banko“ apklausos duomenimis, kone kasdien maisto išmeta apie 2 proc. Lietuvos gyventojų, kas keletą dienų – 13,5 proc., kartą per savaitę – 32 proc., kas dvi savaites – 23 proc.

Seimas patvirtino 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą, kuriame numatytas beveik 2,56 mlrd. litų biudžeto deficitas. Iš balsavime dalyvavusių Seimo narių kitų metų „Sodros“ biudžeto projektui pritarė 70, jo nepalaikė 46, susilaikė 14 parlamentarų. 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte, kuriam Vyriausybė pritarė spalio 14 d., numatyta per kitus metus surinkti 10,94 mlrd. litų pajamų, o išlaidos numatytos didesnės kaip 13,5 mlrd. litų.

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) lapkritį organizuotos reklamos specialistų apklausos rezultatai parodė, jog 47 proc. įmonių 2011-aisiais didins marketingo biudžetą. Tuo metu mažinti šias išlaidas planuoja tik 26 proc. šalies įmonių. „Didžioji dalis įmonių ketina didinti reklamos biudžetus iki 20 proc., o savo sprendimus grindžia laukiamais didesniais pardavimais bei noru išplėsti rinkos dalį“, – pastebi LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus.

Šiemet šalies gyventojai, pirkdami dovanas ir ruošdami Kalėdų ar Naujųjų metų stalą, pinigines pravers plačiau. Planuojančių didinti išlaidas šventiniams pirkiniams skaičius, palyginti su pernai metais, šoktelėjo daugiau nei penkis kartus. Tai parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas.

Pernai šeimų išlaidos sumažėjo, rodo oficialiai pristatyti statistiniai duomenys. Toks reiškinys užfiksuotas pirmą kartą per dešimtmetį, nuo tada, kai pradėta vesti ši statistika. Skaičiai atspindi 2009 metų realybę, kai didžioji dauguma žmonių buvo dėl recesijos priversti susiveržti diržus ir atsisakyti dalies pirkinių: drabužių, transporto bei būsto paskolų ėmimo. Vidutinės savaitės šeimos išlaidos Britanijoje 2009 metais buvo 455 svarai. Metais anksčiau šis skaičius siekė 471 svarus.

Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarta baigti santaupų atkūrimo programą, rašoma Seimo pranešime spaudai. Taip pat nutarta nustatyti Komisijos gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti veiklos pabaigos terminą – 2011 m. liepos 31 d.Už šį įstatymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 15, susilaikė 31, rašoma Seimo pranešime spaudai. Nuo Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo įsigaliojimo praėjo daugiau kaip 10 metų.

Finansų krizė privertė didžiąją dalį NATO šalių narių peržiūrėti savo prioritetus ir daugiau lėšų skirti vidaus ekonomikai gaivinti ir socialinėms reikmėms negu karams. Tuo tarpu Lietuvos krašto apsaugos ministerija vis dar siekia padidinti savo išlaidas NATO kariniams veiksmams. Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei pavyko iš Vyriausybės tam iškaulyti 20 mln. papildomų lėšų, nors prašyta 130 mln., be kurių esą nebus įmanoma normaliai vykdyti NATO karinės misijos – karo Afganistane.

Kaip vienodai eismo taisyklių privalo laikytis ir „Žigulių“, ir “Mercedes“ vairuotojai, taip asmeninius finansus valdyti turi ir mažas, ir labai dideles pajamas gaunantys žmonės. Taupyti ir kaupti „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė apie asmeninių finansų tvarkymą bei valdymą, finansinę vaikų edukaciją kalbėjo Kelmės suaugusiųjų mokymo centre susirinkusiems rajono ekonomikos mokytojams.

Valstybės ištekliai, skiriami asmens dokumentams išrašyti, naudojami neefektyviai, nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Vidaus reikalų ministerijoje ir prie jos veikiančiame Asmens dokumentų išrašymo centre (ADIC). Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, šiam tikslui skirtos lėšos naudojamos netaupiai, įrangos ir blankų pirkimai nekontroliuojami, panaudojamas ne visas įrangos pajėgumas.

Trys iš penkių Didžiosios Britanijos piliečių mano, kad šalies iždo kanclerio George'o Osborne'o pasiūlyti šalies valdžios išlaidų apkarpymai yra neteisingi, nes nuo jų kentės skurdžiau gyvenantys, o ne pasiturintys šalies gyventojai, informuoja naujienų agentūra AFP. „The Independent“ dienraščio užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 59 proc. britų mano, jog išlaidų mažinimas yra netinkamas, nes skaudžiausiai smogs sunkiai galą su galu suduriantiems žmonėms.

Infliacija kosmose kilo, nes produktai, iš kurių gaminamas kosmonautų maistas, pabrango, praneša agentūra AFP. Kainų kilimas nepaiso nesvarumo būklės: per metus gerokai išaugo Tarptautinėje kosmoso stoties rusų kosmonautų kasdieninio maisto raciono išlaidos. „Pernai vieno kosmonauto maitinimas kosmose kasdien atsiėjo 11 tūkst. rublių (256 eurus). Šiandien ši suma yra 15 tūkst. rublių (351 euras)“, – sakė kosmonautais besirūpinančio instituto direktorius Viktoras Dobrovolskis.

Kas penktas lietuvis gyvena ant skurdo ribos, skelbia statistika. Vadinasi, visi kiti — geriau už juos. „Šiaulių kraštas“ pasidomėjo, kaip iš tiesų gyvena vidutiniokai? Laikraščiui apie tai pasakoja keturių asmenų šeima, kuri pagal pajamas statistinę skurdo ribą lenkia net tūkstančiu litu. Įsitikinome, kad šeima gyvena spausdama centus.

Kas penktas lietuvis gyvena ant skurdo ribos, skelbia statistika. Vadinasi, visi kiti – geriau už juos. „Šiaulių kraštas“ pasidomėjo, kaip iš tiesų gyvena vidutiniokai? Laikraščiui apie tai pasakoja keturių asmenų šeima, kuri pagal pajamas statistinę skurdo ribą lenkia net tūkstančiu litu. Įsitikinome, kad šeima gyvena spausdama centus.

Ketvirtadalio (25 proc.) Lietuvos šeimų pajamos per mėnesį siekia iki 1 tūkst. litų, rodo banko „Swedbank“ tyrimas. Tyrimo duomenimis, šiuo metu vienam šeimos nariui per mėnesį tenka apie 838 litų pajamų. Lyginant su 2008-aisiais, išlaidos vienam žmogui sumažėjo daugiau nei 15 proc. Vertinat vidutines bendras namų ūkio pajamas, jos siekia 1922 litų, tačiau iki 1000 litų per mėnesį pajamų gauna net 25 proc.

Krovininių automobilių ir kontrabandinio benzino į Rusiją važinėjančių pasienio gyventojų eilės Kybartų bei Virbalio miesteliuose - tvarkingos.  Susisiekimo ministerija rado genialią išeitį: eiles reguliuoti pasamdyta privati saugos bendrovė, kuriai vien už 3 mėnesius iš mokesčių mokėtojų kišenės bus sumokėta beveik trečdalis milijono litų. Kol eilių kontrolė neparūpo Susisiekimo ministerijai, valstybė neturėjo jokių išlaidų. Maža to! Dar ir gaudavo pajamų iš mokesčių.

Išaugus šilumos kainoms, didėja ir neišgalinčių apmokėti sąskaitų gretos. Jau dabar kai kuriose savivaldybėse prie socialinės paramos skyrių nusidriekė interesantų eilės, kuriems aptarnauti kuriami nauji darbuotojų etatai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms šiemet reikės beveik 45 milijonais litų daugiau negu pernai. Kaip lrt.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr.

Sveikindama ketinimus kovoti su šešėline ekonomika, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vyriausybės sprendimą kitų metų biudžete numatyti didesnes išlaidas nei šiemet, pranešė LTV „Panorama“. Vyriausybės teigimu, išlaidos beveik milijardu litų išaugs dėl ankstesnių valstybės įsiskolinimų, daugiau skiriamų lėšų socialinėms išmokoms ir Europos Sąjungos remiamiems projektams. Šalies vadovės teigimu, daugiau lėšų reikėtų surinkti iš valstybės turto. Anot Vyriausybės, 18 mlrd.

Teko skaityti palyginimą, kad ekonomika – kaip laužo įkūrimas lietuje. Galima ugnį įdegti dviem būdais: - Bandyti uždegti šlapias malkas ar ilgai laukti kol jos išdžius. - Malkas sumesti bet kaip, užpilti degiu skysčiu ir mėgautis šiluma. Iš išorės į Lietuvą buvo įvežta daug kapitalo. Deja, pasibaigus pigiems pinigams, labiausiai nukentėjo tie, kurie per arti šildėsi prie skolintų banknotų laužo.

Didysis nuosmukis gali būti oficialiai pasibaigęs jau daugiau kaip prieš metus, tačiau vartotojai neabejotinai dar nesielgia taip, lyg niūrios dienos jau būtų praeityje, praneša CNN. Valdžios atstovai jau paskelbė apie nuo Didžiosios ekonominės krizės laikų ilgiausiai trukusio nuosmukio JAV pabaigą, tačiau vartojimo bei pardavimų tendencijos neparodo būstų pardavimų mažėjimo pabaigos.

Išankstiniais duomenimis 2010 m. rugpjūčio mėnesio „Sodros“ pajamos buvo 815,8 mln. Lt, tai yra 0,9 mln. Lt arba 0,1 proc. daugiau nei buvo planuota. Rugpjūčio mėnesį, kaip ir buvo planuota, gauta 29 mln. Lt asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių. 2010 metų rugpjūčio mėnesio priskaičiuotos išmokos buvo 1 mlrd. 46,7 mln. Lt, tai yra 21,7 mln. Lt arba 2,1 proc. daugiau nei planuota. Šių metų rugpjūčio mėnesio išmokos buvo 230,9 mln.

Į šių metų valstybės biudžetą plaukia viršplaninės pajamos, kuriomis bus padengtas deficitas ir atitinkamai sumažintas skolinimosi poreikis. Tai yra pagrindinis apdairiai neambicingai suplanuoto biudžeto privalumas, nes visos jo įplaukos dar gerokai atsilieka nuo pernykščių atitinkamo laikotarpio rodiklių, rašo „Verslo žinios“. Per sausio-liepos mėn. valstybės biudžetas gavo 620 mln. litų daugiau pajamų nei planuota, vien per liepos mėn. - 68,5 mln. litų pajamų daugiau.

Paskutinis tyrimas apie Lietuvos gyventojų kultūrinius poreikius buvo atliktas jau išties senokai, tačiau kažin, ar šiandien jo rezultatai būtų kitokie. 2003-iaisiais lietuviai sakė, kad laisvalaikiu jie pirmiausia renkasi bendravimą su šeima ir draugais, tik po to – kultūrinę veiklą. Žinoma, abu šie dalykai gali būti kuo puikiausiai suderinami, tačiau paprastas bendravimas ir šiandien, rodos, ima viršų.

Daugiausiai mokyklinėms prekėms išleidžia 1-4 klasių mokinių tėvai, o du trečdaliai tėvų mokyklai vaikus ruošti suskumba tik vasaros pabaigoje, rodo atliktas tyrimas. Šių metų liepos mėnesį atliktame tyrime dalyvavo 515 respondentų iš visos Lietuvos, turinčių mokyklinio amžiaus vaikus. Tarp daugiausiai pinigų savo vaikų mokyklinėms prekėms išleidžiančių tėvų didžiąją dalį sudaro pradinukų tėvai. Tarp tų, kuriems vaiką į mokyklą suruošti kainuoja iki 100 litų, pradinukų tėvai sudaro 40 proc.

Didžiausi kišenių tuštintojai per atostogas – mobiliojo ryšio kainos bei mokesčiai už bagažą, rašo „dailymail.co.uk“. „Post Office Travel Money“ atlikta apklausa parodė, jog daugiausiai pinigų keliautojai praranda kalbėdami telefonu bei apmokėdami lagaminų višsvorį lėktuvuose, nešikų paslaugas viešbučiuose bei papildomus mokesčius už krepšius taksi. Dar vienas „turistų plėšikas“ – netikęs valiutos keitimo kursas. Be to – brangūs taksi, kelionės į oro uostą.

Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II-osios išlaidos šiemet sumažėjo. Jos iš 41,5 mln. svarų sterlingų smuktelėjo iki 38,2 mln. svarų sterlingų, - paaiškėjo šiandien. Paskaičiuota, kad kiekvienas britas per metus prie karališkosios šeimos išlaikymo prisideda 62 pensais. Išlaidų sumažėjimo priežastimi laikytinas faktas, jog karalienė šiemet mažiau skraidė, o už parduotą seną sraigtasparnį gautus pinigus grąžino vyriausybei.