išlaidos

Šį rudenį pirmą kartą Lietuvoje organizuojama Finansinio raštingumo olimpiada. Netrukus prasidėsiančioje Olimpiadoje žinias dvejose amžiaus grupėse galės pademonstruoti visos Lietuvos mokyklos. Finansinio raštingumo olimpiadą organizuoja Danske bankas kartu su Finansinio savarankiškumo mokykla, Olimpiados partneriai – Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos bankas.

Mokate idealiai susikrauti bagažą, visada paskaičiuojate finansus ir kelionėje esate labai racionalūs... Tačiau kartais klaida slypi net ten, kur niekada neklystate, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt ir siūlo keletą vertingų patarimų. 1. O jei man prireiks dar ir šito? Paprastai, vis tiek įsidedame per daug daiktų į savo bagažą. Pasistenkite neviršyti bagažo svorio, nes mokėti už viršsvorį oro uoste nebus labai malonu.

Kelionių tinklalapis Makalius.lt tęsia kelionės į egzotiškąjį Maroką pasakojimą. Po nakvynės Marakeše, užkandę sultingaisiais apelsinais ir sausainių likučiais, išsiruošėme į autobuso stotį, iki kurios planavome vykti taksi. Kulniuojame iki taksi aikštelės, kur prasideda tikrų tikriausios paieškos.

Badaujančios Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Ilas kasmet 100–200 tūkst. dolerių išleidžia savo šunims. Taip tikina vienas Pietų Korėjos deputatas, praneša agentūra AFP. Kim Jong Ilas turi dešimtis keturkojų, kuriuos mielai lepina, remdamasis žvalgybos informacija, sakė Yoon Sang–Hyunas iš valdančiosios Didžiosios nacionalinės partijos. Savo ataskaitoje parlamentui deputatas kaltino Šiaurės Korėjos diktatorių švaistant pinigus ir prabangos prekėms.

Per paskutinį dešimtmetį susidariusios aplinkybės verčia Ameriką drastiškai keisti kryptį – ji negali toliau eiti savo įprastu keliu, kuris ją atvedė prie liepto galo. To priežastis – staigiai iškilusi valstybės skola, kuri jau susilygino su metine Amerikos gamybos verte – 14 trilijonų dolerių. Remiantis CBS pranešimu, Amerika kasdien išleidžia apie 380 milijonų dolerių, iš kurių tik 170 milijonų yra iš gaunamų pajamų, o daugiau nei 200 milijonų – valstybės skolinti pinigai.

Nors nepaliaujamai augo žaliavų kainos, Lietuvos įmonių pajamos jau keturis ketvirčius iš eilės kyla greičiau nei išlaidos. Ženkliai pagerėjo apyvartumo rodikliai ir apyvartinio kapitalo finansavimo struktūra, prasidėjo investavimas į ilgalaikį turtą.

Kaip Europos Sąjunga ketina auginti ne ekonomiką, o nusmukusį pasitikėjimą? Toks buvo pagrindinis Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio klausimas Europos Komisijos prezidentui Jose Manuel Barroso vakar Europos liaudies partijos frakcijoje vykusioje  diskusijoje. „Koks būtų Jūsų ir Komisijos planas pasiekti, kad Europos Sąjungoje augtų pasitikėjimas?“, – teiravosi V. Landsbergis J. M. Barroso.

Skaitytojas Tomas keliavo į Ispaniją ir su Makalius.lt tinklalapio skaitytojais  sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie kelionę ir mintimis, kodėl verta aplankyti šią šalį... „Pigiai keliauti – man ne naujiena. Norisi keliauti dažnai, tad tam ieškome įvairių būdų – vykstame pas draugus, ieškome pigių bilietų. Stengiamės gerai pailsėti, bet pinigus naudojame protingai, kad nereikėtų savęs varžyti, o grįžus iš užsienio valgyti duonos su vandeniu.

Neseniai Seimo kanceliarija pagal Audito duomenis parengė suvestinę apie valstybės institucijų išlaidas priemokoms ir vienkartinėms išmokoms. Pagal šią statistiką Prezidentūra priemokoms ir išmokoms skyrė daugiausiai lėšų, o Seimas – mažiausiai. Atrodytų, būtent čia realūs skaičiai susikerta su prezidentės Dalios Grybauskaitės deklaruojama giežta taupymo politika. „Mažinti išlaidas – neišvengiama“ – ne kartą yra sakiusi Prezidentė.

Nesvarbu ar planuojate atostogas Paryžiuje ar šokti parašiutu, svarbiausia, kad jums nereikėtų skaičiuoti paskutinių centų ir galvoti apie taupomosios sąskaitos likutį. Jūsų atostogos - tai užtarnautas poilsis, kurio neturėtų temdyti piniginiai klausimai. Kita vertus, po svaiginančios kelionės galite likti apstulbęs pažvelgę į savo kreditinės kortelės sąskaitą. Kad taip neatsitiktų, sekite mūsų patarimais, kurie padės sutaupyti ir mėgautis atostogomis be įkyrių minčių.

Portugalijos vyriausybė planuoja didžiausius išlaidų apkarpymus per 50 metų, šį žingsnį šalies finansų ministras apibūdino kaip „neturintį precedento“, praneša BBC. Tarp planuojamų taupymo priemonių yra ir didesni mokesčiai daugiau uždirbančioms bendrovėms ir asmenims. Portugalijos vyriausybė planuoja sumažinti viešąsias išlaidas nuo esamų 44,2 proc. metinio Portugalijos bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 43,5 proc. BVP iki 2015-ųjų.

Per pastaruosius du dešimtmečius traukiantis miestui Savivaldybės administracija išsipūtė bemaž dvigubai. Tačiau, ar mažėjant miesto gyventojų neturėtų mažėti ir valdžia? Pavyzdžiui, trečdaliu. Užsidirbo kėdę Miesto Tarybos opozicija prabilo apie tai, kad reikėtų atsisakyti vieno Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo.

Šeštadienį Madrido Šv. Almudenos katedroje mišių aukoti atvykusį popiežių Benediktą XVI pasitiko minia tikinčiųjų, informuoja BBC. Popiežius į Ispaniją prieš tris dienas atvyko dalyvauti Pasaulio jaunimo dienų renginiuose. Nuo ketvirtadienio Madride buvo surengta keletas protestų, kurių dalyviai piktinosi didelėmis vizito išlaidomis. Tuo tarpu renginio organizatoriai tikina, kad didžiąją dalį išlaidų padengs patys piligrimai.

Prancūzai, kurių metinės pajamos viršija 1 mln. eurų, mokės daugiau mokesčių nei kukliau uždirbantys piliečiai, ketvirtadienį parnešė šalies biudžeto ministrė Valeri Pekres (Valeri Pekres). Mokesčio turtuoliams didinimas numatytas Prancūzijos biudžeto deficito mažinimo plane, kuris bus paskelbtas rugpjūčio 24 dieną. Manoma, kad šalies vyriausybė atsisakys mokestinių lengvatų, užuot mažinusi išlaidas, kad sutaupytų 5-10 mlrd. eurų.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad dėl sudėtingos situacijos pasaulio finansų rinkose ateityje Lietuvai gali tekti skolintis brangiau. Ketvirtadienio rytą „Žinių radijui“ Ministras Pirmininkas sakė, kad dėl pirmą kartą istorijoje sumažinto Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingo ir Pietų Europos valstybių finansinių problemų tarptautinės rinkos kol kas dar negrįžta į stabilesnę būseną. „Todėl, be abejo, gali būti įvairių scenarijų.

Tūkstančiai aktyvistų Ispanijos sostinėje Madride likus kelioms valandoms iki popiežiaus Benedikto XVI atvykimo protestavo dėl išlaidų, kurių pareikalavo pasiruošimas priimti popiežių, praneša BBC. Po to, kai aktyvistai, skanduodami šūkius pasiekė centrinę aikštę „Puerta de Sol“, keletas demonstrantų susirėmė su policija. Anksčiau Ispanijos policija suėmė studentą iš Meksikos, įtariamą ketinimu per Pasaulio jaunimo dienas surengti dujų išpuolį protesto akcijoje prieš popiežių.

Išankstiniais duomenimis, šių metų liepą „Sodros“ pajamos buvo 947,1 mln. Lt, t.y. 4 proc. arba 36,6 mln. Lt didesnės nei planuota ir 8 proc. arba 70,5 mln. Lt didesnės nei tuo pat metu 2010 m. Per septynis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą įplaukė 6 mlrd. 174,9 mln. Lt, t.y. 1,1 proc. arba 66,6 mln. Lt daugiau nei planuota ir 5,1 proc. arba 299,3 mln. Lt daugiau nei per tą patį praėjusių metų periodą.

Rugpjūčio 2 d. vakare, likus suskaičiuotoms valandoms iki galimo šalies bankroto, JAV prezidentas Obama pagaliau pasirašė įstatymą, laikinai išsprendusį skolos limito pakėlimo krizę. Įstatyme numatyta skolos limitą pakelti iki $16,4 trilijono, taip pat numatytas mechanizmas, kaip per artimiausią dešimtmetį sutaupyti kelis trilijonus dolerių. Visą praeitą mėnesį pasaulio dėmesį buvo prikaustęs JAV Kongrese ir Baltuosiuose rūmuose įsiliepsnojęs karas dėl šalies finansinės ateities.

Paramos gavėjais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ patvirtintos įmonės ir žemės ūkio kooperatyvai projektus pradeda įgyvendinti savo lėšomis. Paramos lėšos išmokamos pateikus mokėjimo prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiemet atnaujintas taisykles, perdirbėjai gali teikti ne daugiau kaip keturis mokėjimo prašymus.

Per praėjusius nacionalinės savi-absorbcijos periodus, įskaitant pilietinį karą ir dešimtmečius po Pirmojo pasaulinio karo, Amerikos kariuomenė ir karinės išlaidos gerokai sumažėjo. Bet ar ilgam: amerikiečiai siekia sumenkinti vyriausybės vaidmenį šalies viduje ir ypač svetur, o konfliktai dėl skolų, pasiekusių rekordines aukštumas, nerimsta.

Dvi Japonijos kompanijos  „Hitachi“ ir „Mitsubishi Heavy Industries“ pradėjo derybas, kurios gali tapti didžiausiu Japonijoje susijungimo sandoriu, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi neįvardintais šaltiniais. Paprastai kompanijų susijungimas yra laikomas paskutine nesėkmingai veikiančių įmonių išeitimi, tačiau iki šiol Japonijos kompanijos vengdavo jungtis.

Teisingumo ministerija siūlo leisti paprasčiau likviduoti neveikiančias įmones, taip sutaupant valstybės lėšų bei išgryninant Juridinių asmenų registrą. Šiuo metu Juridinių asmenų registre yra daugiau kaip 83 tūkst. juridinių asmenų (iš viso registre yra įregistruota 182243 juridiniai asmenys), kurie neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų arba neatnaujina savo duomenų jau keletą metų. Dauguma jų nerandami savo buveinės ir kitais adresais.

JAV politikai jau kurį laiko „tampė nervus“ pasauliui, ilgai ieškodami sprendimo, kaip išvengti šalies bankroto, ar pratęsti šalies skolos limitą ir ar priimti JAV biudžeto deficito mažinimo planą. Neabejingi įvykiams Amerikoje liko ir Lietuvos politinės ir ekonominės arenos dalyviai, kurie vienbalsiai pripažino, kad vienokia ar kitokia įvykių atomazga turės nemažai įtakos ir mūsų Tėvynei.

Vilniuje planuojama pertvarkyti gatvių apšvietimo sistemą, kuri sunaudotų tris kartus mažiau energijos, dėl to atitinkamai sumažėtų ir išlaidos apšvietimui. Anot Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus, Vilniuje ateityje planuojama ekonomiškesnė ir kokybiškesnė apšvietimo sistema. Esą jau baigiama rengti apšvietimo studija. Jeigu Vilniaus miesto savivaldybės taryba jai pritars, nedelsiant bus pradėta miesto gatvių apšvietimo sistemos rekonstrukcija.

Finansų ministerijos duomenimis, birželio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus (viešųjų finansų – išskyrus savivaldybes) pajamos buvo 2 mlrd. 759,5 mln. litų, išlaidos – 2 mlrd. 942,2 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu – 133,7 mln. litų. Birželį centrinės valdžios deficitas (apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu) buvo 316,4 mln. litų ir sudarė 0,3 proc. prognozuojamo šių metų BVP (102 mlrd. 974 mln. litų). Daugiausia pajamų birželio mėnesį gauta iš mokesčių (49,1 proc.

Šveicarijos bankas UBS paskelbė apie planus per artimiausius dvejus trejus metus sumažinti išlaidas 2,5 mlrd. JAV dolerių. Manoma, kad dėl to kompanija bus priversta atleisti nemažai darbuotojų, skelbia BBC. Sprendimą mažinti išlaidas UBS valdyba priėmė po to, kai buvo paskelbta apie smarkiai sumažėjusį ketvirtinį pelną. UBS pajamos antrąjį 2011 m. ketvirtį siekė 7,2 mlrd. Šveicarijos frankų (9 mlrd. JAV dolerių) ir buvo 14 proc. mažesnės nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu.

Svarbu ne tai, kiek uždirbame, o kaip vertiname pinigus. Manote, kad mokate elgtis su pinigais, bet kažkodėl... Atsakykite į testo klausimus ir sužinokite, ką darote ne taip. 1. Kaip tvarkote savo pajamų ir išlaidų apskaitą? A. Neturiu tam laiko, nėra ir būtinybės. B. Raštu – žymiuosi sąsiuvinyje arba išsaugau kompiuteryje. C. Galvoje. Viską, ko reikia, prisimenu. 2. Kaip dažnai tikrinate banko sąskaitą? A. Beveik niekada. O kam? B. Paprastai kartą per savaitę, o jei reikia – dažniau.

Švedijos elektros prietaisų gamintoja „Electrolux“ pranešė apie sumažėjusį pelną, informuoja BBC. Prastus rezultatus lėmė smukusi paklausa ir išaugusios išlaidos medžiagoms. Antrojo ketvirčio „Electrolux“ grynasis pelnas siekė 561 mln. Švedijos kronų (86 mln. JAV dolerių) ir buvo 45 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jis siekė 1 mlrd. kronų. Pardavimai sumažėjo 12 proc. ir sudarė 24,1 mlrd. kronų.

SEB bankas savo klientams pristato naują paslaugą – nuo šiol privatūs ir verslo klientai atnaujintas debeto korteles galės gauti tiesiai į namus ar darbovietę. Užsisakusiam šią paslaugą klientui atnaujinta debeto kortelė bus atsiunčiama paštu klientų nurodytais adresais. Kortelės paprastu paštu klientams bus siunčiamos nemokamai. „Kasmet atnaujiname apie 200 tūkstančių debeto kortelių, kurias klientai iki šiol turėjo pasiimti banko padaliniuose.

Sutramdyti įsismarkavusią minią Vidaus reikalų ministerija skyrė priemonių už 41 564 litų, o netekusiam akies neramumų dalyviui teks atlyginti 40 tūkstančių litų kaip moralinę ir materialinę žalą. Norit užtikrinti parlamentarų saugumą riaušių, įvykusių 2009 metų sausio 16 dieną, metu, Viešojo saugumo tarnybai skirta beveik 50 tūkstančių litų šioms priemonėms įsigyti.

Kinų turistai pernai užsienio kelionėms išleido 48 mlrd. dolerių, praneša laikraštis "China Daily" remdamasis Kinijos nacionaline turizmo asociacija. Jos duomenimis, iš viso į užsienį praėjusiais metais keliavo 57 mln. kinų turistų, arba 20,4 proc. daugiau nei prieš metus. Kiekvienas kinas 2010 metais užsienyje išleido per 800 dolerių.

D. Britanijos karalienė apkarpė monarchijos metines išlaidas daugiau nei penkiais nuošimčiais, tokiu būdu norėdama parodyti solidarumą su ekonominius sunkumus išgyvenančios šalies žmonėmis, skelbia „London Evening Standard“. Monarchė įšaldė personalo atlyginimų dydį, atidėjo planuotus karališkųjų rūmų remontus ir sumažino savo išlaidas. Pranešama, kad tokiu būdu buvo sutaupyta 1,8 milijono svarų mokesčių mokėtojų pinigų.

Prancūzė Christine Lagard, antradienį pradėjusi eiti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pareigas, per metus uždirbs 468 tūkst. JAV dolerių. Apie tai pranešė TVF spaudos tarnyba. Be to, „kišeninėms išlaidoms“ jai priklauso 84 tūkst. dolerių per metus. TVF taip pat padengs visas jos kasdienines išlaidas, susijusias su pareigų vykdymu. 24 asmenų taryba išrinko K. Lagard vadovauti TVF. Ji tapo pirmąja moterimi, užimančia šį postą.

Kauno miesto tarybos narė Loreta Kekienė ir toliau turės tenkintis kas mėnesį gaunamais 1,2 tūkst. litų tušinukams, popieriui ir telefono pokalbiams apmokėti, nes jos užgaidai didinti kanceliarines išmokas kiti tarybos nariai nepritarė, rašo "Kauno diena". Oficialų pasiūlymą keisti tarybos veiklos reglamentą ir kone 400 litų padidinti kas mėnesį tarybos nariams mokamas išmokas, skirtas kanceliarijos, telefono ryšio bei kitoms paslaugoms apmokėti, pateikė Švietimo ir sporto komitetas.

Graikijos parlamentas trečiadienį pritarė griežtoms taupymo priemonėms. Sprendimas sukėlė didžiulius protestus šalyje, bet tai vienintelė galimybė skolose paskendusiai šaliai gauti papildomas paskolas iš tarptautinių finansinių institucijų.Balsavimas yra neabejotina, nors ir trapi, ministro pirmininko George'o Papandreou pergalė. Jo socialistų partija turi 155 vietas parlamente iš 300. Taupymo priemonėms buvo pritarta vos 17 balsų persvara. Taupymo priemonės tikrai yra griežtos.

Kartais gali atrodyti, kad apie taupymą jau žinome viską ir nebėra čia apie ką kalbėti. Vis dėlto senos tiesos neretai užsimiršta, ypač kai padaugėja pagundų ir galimybių. Pajamoms pamažu pradedant kilti, pateikiame tai, ką  verta prisiminti siekiant susikurti tvarią finansinę gerovę. Kiekviena šeima turi turėti savo banką - asmeninį biudžetą. Nuolat stebėkite savo finansinę situaciją ir darykite pajamų ir išlaidų balansą.

Kaip ir Graikija, Jungtinės Amerikos Valstijos susiduria su nerimą keliančia valstybės skola, kuri auga sulig kiekviena diena, rašo portalas „SmartMoney“. Vis dėlto, portalo autoriai nemano, kad Graikijoje kilusi įsiskolinimų krizė gali ištikti ir JAV. Pirmasis panašumas yra tas, kad abi valstybės savo ekonomikoms yra skolingos pakankamai didelę sumą pinigų. Iki šių metų galo Graikijos skola turėtų pasiekti 150 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto.

Graikijos skolų problemos sunkia našta užguls Europos mokesčių mokėtojų pečius. „Open Europe“ ekonomistai paskaičiavo, kad kiekvienas Europos Sąjungos šalies pilietis netiesiogiai „perves“ po 535 eurus (1846 litus) Atėnams. Iki 2014 metų ši suma gali išaugti iki 1450 tūkst. eurų (5003 litų). Šiuo metu ES šalys iš Graikijos vyriausybės laukia „realių žingsnių siekiant įgyvendinti eilinio kredito gavimo sąlygas“. Pagrindinis reikalavimas - biudžeto išlaidų sumažinimas 28 mlrd.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė užtikrina, kad kitais metais bus atkurtos pensijos ir dirbantiems, ir nedirbantiems pensininkams. Naujų mokesčių finansų ministrė nežada, tačiau kažkokių korektyvų, lengvatų atsisakymo neatmeta. „Tikrai jokių siūlymų dabar Finansų ministerija nerengia, ir 2012 metų biudžeto perspektyvos labai stipriai priklausys nuo to, ką mes matysime rudenį, atnaujinę makroekonomines prognozes.

Birželį britų finansai sumažėjo labiausiai nuo recesijos laikų, nes žmonės vis daugiau skolinosi norėdami padengti augančias išlaidas, informuoja „telegraph.co.uk“. Kas mėnesį „Markit“ sudaromas namų ūkių finansų indeksas parodė, kad birželį, palyginti su geguže, šešis kartus daugiau (36 proc.) namų ūkių skundėsi pablogėjusia finansine padėtimi nei džiaugėsi jos pagerėjimu (6 proc.). Duomenys buvo surinkti birželio 8-14 dienomis.

Kartais gali atrodyti, kad apie taupymą jau žinome viską ir nebėra čia apie ką kalbėti. Vis dėlto senos tiesos neretai užsimiršta, ypač kai padaugėja pagundų ir galimybių. Pajamoms pamažu pradedant kilti, pateikiame tai, ką  verta prisiminti siekiant susikurti tvarią finansinę gerovę. Kiekviena šeima turi turėti savo banką – asmeninį biudžetą. Nuolat stebėkite savo finansinę situaciją ir darykite pajamų ir išlaidų balansą.

Naujausias „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia santaupų turi Estijos, o mažiausiai – Latvijos gyventojai. Lietuviai pagal santaupas yra per vidurį, tačiau visose trijose šalyse sukauptos sumos daugeliu atveju nesiekia 1 tūkst. eurų. Lietuviai yra linkę didesnes sumas taupyti grynais pinigais, o estai dažniau naudojasi pažangiomis investavimo priemonėmis. Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimas rodo, kad 78  proc.

Naujoje SEB banko apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ analizuojama statistika rodo, kad po dvejus metus trukusio nuoseklaus gyventojų bankuose laikomo finansinio turto augimo šių metų pradžioje šis augimas stabtelėjo. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tai sietina ne tik su nepalankiai besiklosčiusia situacija pasaulio finansų rinkose, bet ir su tuo, kad gyventojai jau drąsiau skiria pinigus vartojimui.

Britų banko „Royal Banko of Scotland“ analitikai teigia, kad 3,3 proc. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio prognozė šiems metams ir 4 proc. 2012-iems yra pernelyg optimistiška, nes Vakarų Europos plėtra lėtėja ir bankai griežtina skolinimo sąlygas.

Lietuvos banko valdyba nutarė pripažinti Darbuotojų tobulinimosi ir sveikatingumo centro pastatus Palangoje, Druskininkuose ir Molėtų rajone nereikalingais banko funkcijoms vykdyti. Valdybos nutarimu, iki liepos 1 dienos bus išnagrinėti ir pasirinkti tinkamiausi šio turto perleidimo Valstybės turto fondui būdai.

Daugiau nei du trečdaliai arba 71 procentas Lietuvos gyventojų nėra numatę, kaip finansiškai apsaugotų savo šeimą ištikus nelaimei. Daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) prisipažino net nepagalvojantys, kokia finansinė našta tektų artimiesiems, jei jie prarastų darbingumą ar žūtų. Šiuos ir kitus faktus, rodančius finansinės apsaugos ir žinių stoką, atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., statybos sąnaudų kainos padidėjo 2,8 procento. Bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo padidėjęs darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos. Darbo užmokesčio padidėjimą lėmė sezoniškumas bei didesni, palyginti su kovo mėn., priedai ir priemokos.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai nenori atsiskaityti už kanceliarines išlaidas ir kyla į kovą už juos varginančio proceso liberalizavimą. Dzūkijos sostinės politikai, nepatenkinti išmokų už kanceliarines išlaidas kompensavimo tvarka, kai reikia pateikti jas patvirtinančius dokumentus ir pildyti ataskaitas, kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA). Kaip LŽ teigė Alytaus miesto savivaldybės tarybos sekretorius Tomas Būdelis, politikų kreipimasis jau apsvarstytas, atlikta ir vi...

Vyrai gudrauja rodydami nepasitenkinimą savo draugių pomėgiu lakstyti po parduotuves, nes iš tikrųjų jiems tai irgi patinka, rodo britų firmos „Npower“ atlikto tyrimo rezultatai. Apklausos, kurioje dalyvavo 2 tūkst. anglų, duomenimis, šiuolaikiniai vyrai išleidžia impulsyviems pirkiniams daugiau pinigų nei moterys.