išlaidos

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius vakar pranešė, kaip ministerija 4 proc. ketina apkarpyti išlaidas. Vykdydama visų valstybės institucijų išlaidų mažinimą 4 proc., Švietimo ir mokslo ministerija kaip vieną iš taupymo būdų įvardija kaimo aukštesnių klasių mokinių skaičiaus didinimą. „Beveik 12 mln. iš 30 mln. litų būtų galima atrasti metodikoje koreguojant minimalų mokinių skaičių klasėse, visų pirma kalbama apie aukštesnes klases kaimo vietovių vidurinėse mokyklose.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasirašė 2012 m. valstybės biudžeto įstatymą. Šalies vadovės teigimu, kitų metų biudžetas numato tolesnes griežtas taupymo priemones, kurios yra būtinos siekiant suvaldyti valstybės išlaidas, neviršijant 3 procentų BVP. „Blogėjant ekonominei situacijai Europoje turime vykdyti atsakingą valstybės finansų politiką. Laikydamiesi griežtos finansinės disciplinos užtikrinsime šalies stabilumą ir patikimumą tarptautinėse rinkose“, – sakė Prezidentė.

Kaip rodo statistika, gruodį išauga beveik visos namų ūkių išlaidų eilutės. Nors liūto dalis tenka būsto šildymui, ne ką mažiau reikšmingos yra sezoninės išlaidos didžiosioms metų šventėms – vaišių stalui, dovanoms ir šventinėms pramogoms. Dėl šios priežasties „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai apie šventes ragina prisiminti dar vasarą, o šventėms trypčiojant tarpduryje nusprendė pasidomėti, kaip pavyko joms pasiruošti.

Seimo priimtą 2012 metų valstybės biudžetą Prezidentė Dalia Grybauskaitė vertina kaip būtiną užtikrinti šalies stabilumui. „Seimui užteko politinės valios priimti kitų metų biudžetą ir užtikrinti šalies stabilumą. Tai reiškia, kad Lietuva bus traktuojama kaip patikima valstybė, kuri sunkmečiu sugeba nedidinti biudžeto deficito ir suvaldyti išlaidas“, – teigia Prezidentė.

Seimas patvirtino 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Jį vėlų antradienio vakarą palaikė 69, prieš buvo 9, susilaikė 8 parlamentarai. Skaičiuojama, kad PSDF išlaidos ir pajamos sieks po 3,986 mlrd. litų. Tai 181 mln. litų mažiau nei pernai.

Užsienio dainininkė J. Lopez neslepia savo jausmų dvigubai jaunesniam vaikinui. Kartu su mylimuoju ji traukia į koncertus, kur jis dirba jos šokėju. Pora taip par keliauja, atostogauja, šią savaitę įsimylėjeliai ruošėsi Kalėdoms ir traukė į parduotuves. Artėjant šventėms dainininkė dairėsi dovanų savo vaikams ir kitiems bučiuliams. Kartu su ja į parduotuves traukė ir jos vaikinas. Ypač daug aplinkinių kalbų pora sulaukė po to, kai apsilankė viename, itin prabangiame papuošalų salone.

Skylėtos Šiaulių miesto biudžeto kišenės kitąmet bus lopomos ir atleidžiant žmones, ir branginant darželius ir neformaliojo ugdymo paslaugas. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, šios priemonės leis miesto biudžeto deficitą sumažinti apie 17 milijonų litų, tačiau nepaisant taupymo, miesto išlaidos 2012 metais vis dar 20 milijonų didesnės nei pajamos. Keletą metų pernelyg plačiai gyvenusios savivaldybės bandymus taupyti labiausiai pajus šiauliečiai, turintys vaikų.

Artėjant didžiosioms metų šventėms pirkėjai vis aktyviau ieško kalėdinių delikatesų, už juos bent kartą metuose nepagaili ir didesnės sumos. Keptas kalakutas, žąsis, antis ar net triušis vis dažniau per Kalėdas puikuojasi ant lietuvių stalo. Tiesa, didesnei daliai žmonių tokią galimybę suteikia jų darbdaviai, įteikdami gurmaniškas kalėdines dovanas, nei jų pačių finansiniai ištekliai.

Graikijos vyriausybė dar labiau apkarpys išlaidas, tačiau naujų mokesčių neįves. Tai pirmadienį pranešė Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos. Jis pridūrė, kad derybos su tarptautinių skolintojų inspektoriais dėl naujo finansinės paramos paketo pasiekė „sudėtingą ir kritinę“ stadiją, informuoja AP. „Nėra jokių abejonių dėl to, ar galime įvesti naujų mokesčių – negalime. Ir nėra jokių abejonių dėl to, ar turėtume dar labiau apkarpyti išlaidas – mes privalome tai padaryti.

Valstybinių globos įstaigų finansavimo sistema neužtikrina efektyvaus valstybės biudžeto lėšų paskirstymo: neatsižvelgiama į asmenų skaičių ir nustatytą globos kainą, neįvertinamos planuojamos išlaidos iš visų finansavimo šaltinių, skirtingose socialinės globos įstaigose vieno žmogaus poreikiams planuojamos skirtingo dydžio išlaidos. Tai konstatavo Valstybė kontrolė, atlikusi valstybinių socialinės globos įstaigų finansavimo auditą.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė naują biudžeto projektą, pagal kurį beveik visos valstybės išlaidos turėtų mažėti 4 proc., o pensijos atkuriamos tik iš dalies. Pasak finansų ministrės, dėl euro zonos skolų krizės kitais metais valstybės BVP augimas neišvengiamai bus mažesnis, sieks apie 2,5 proc., ir pataisytas biudžetas tai įvertina. „Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų“, - sakė ji.

Seime svarstant valstybės biudžetą 2012 metams, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), Lietuvos pramonininkų konfederacija ir  Pensijų fondų dalyvių asociacija kategoriškai pasisako prieš naujų mokesčių įvedimą ir ragina valdžią mažinti išlaidas viešajame sektoriuje. Kritika mokesčių kėlimui „Progresinių mokesčių įvedimas yra grindžiamas vienu vieninteliu tikslu – surinkti daugiau pajamų ir didinti mokestinę naštą.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, apmokestinus prabangesnį nekilnojamąjį turtą, galingesnius automobilius šalies biudžetas gautų maždaug 100 mln. litų papildomų pajamų. „Kiek aš žinau, toks variantas, koks vakar buvo Seimo darbo grupėje svarstomas, leistų planuoti papildomas pajamas į 2012 biudžetą iš brangesnio nekilnojamojo turto, galingesnių automobilių apmokestinimo, galbūt nuimant išimtis palūkanoms, apie 100 mln.

Kuomet jau atrodė, kad padėtis tiesiog nebegali pablogėti, paaiškėjo, kad erdvės situacijos prastėjimui vis dar pakankamai. Netgi kai kurios neva „atsakingos“ euro zonos valstybės susidūrė su netikėtu palūkanų normos augimu. Tad dabar viso pasaulio ekonomistai diskutuoja ne vien apie tai, ar euras išgyvens, bet ir apie tai, ką reikėtų daryti, kad toks potencialus euro zonos žlugimas sukeltų kuo mažiau sumaišties.

Dauguma Lietuvos gyventojų netaupo ir nesiskolina Kalėdoms, nors neretai išleidžia daugiau nei planavo. Kas antras Lietuvos gyventojas (49 proc.) niekada netaupo Kalėdoms, o 39 proc. tai daro retai. Pinigų Kalėdoms nesiskolina 94 proc. gyventojų, tačiau 34 proc. teigia išleidžiantys daugiau nei planavo. Tai rodo „Danske Bank" grupės užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai. Šiais metais Lietuvos gyventojai per Kalėdas planuoja išleisti vidutiniškai 452 litus. 35 proc.

Pusės žadėtų pensijų atkūrimas ir 4 proc. valstybės sektoriaus išlaidų mažinimas yra mažesnė blogybė nei PVM mokesčio didinimas. Šį mokesčio padidinimą, atsižvelgiant į Lietuvos aplinkybes, politikams bent artimiausiu metu reikėtų pamiršti. Yra ir kitų taupymo galimybių Kokie gi galėtų būti pasiūlymai? Manau, kad galima būtų apkarpyti investicines išlaidas iki geresnių laikų.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nuomone, Vyriausybė, žadėdama pensininkams grąžinti tik pusę kitąmet numatytos sumos, pasielgė netinkamai ir neteisingai. „Kai tik pritrūkstama lėšų, konservatorių Vyriausybė lupa jas nuo silpniausiųjų. Nuolat kylant kainoms, net ir grąžintos pensijos į ikikrizinį lygį nebeturės tokios perkamosios galios kaip buvo 2008-aisiais.

Vyriausybė pirmadienį paskelbė nutarusi nedidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kad būtų užlopyta 800-900 mln. litų galinti siekti biudžeto skylė, 4 proc. bus mažinamos valstybės išlaidas, ką siūlė liberalai. Deja, pensijos, sumažintos iki buvusio prieš krizę lygio, bus atkurtos tik 50 proc. PVM nesikeis, valstybės išlaidos bus mažinamos 4 proc. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, pagrindinė šalies nuostata kitąmet yra išlaikyti ne didesnį kaip 3 proc.

Vyriausybė pirmadienį paskelbs, ar ryžis jau trečią kartą per šitos Vyriausybės darbą didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šį kartą jis būtų didinamas 2 procentais. Kad būtų užlopyta 800–900 mln. litų galinti siekti biudžeto skylė, reikia arba 3,5–4 proc. sumažinti valstybės išlaidas, ką siūlo liberalai, arba iki 23 proc. didinti PVM. Dėl galimo PVM didinimo sutarimo valdančiojoje koalicijoje kol kas nėra.

Premjeras Andrius Kubilius žada, kad Vyriausybė svarstys koalicijos partnerių liberalų siūlymą mažinti valstybės išlaidas 3,5 proc. Penktadienį Visagine Vyriausybės vadovas tikino, kad liberalų siūlymas nebus ignoruojamas, tačiau dėl tokio žingsnio galimumo jis nebuvo užtikrintas. „Šiandien koalicijos partneriai pasiūlė ir su Finansų ministerija sutarėm, kad jie pabandys suskaičiuoti (...). Buvo pasiūlyta mažinti išlaidas 3,5-4 proc.

PVM didinti negalima mažinti išlaidas. Kur padėti kablelį? Lingvistas pasakys, kad kablelį galima dėti tik vienoje šio sakinio vietoje, ekonomistas paantrins. Dabar jau nedaug kam kyla abejonių, kad euro zona yra ant antros recesijos slenksčio, o tai turės reikšmingą neigiamą poveikį ir Lietuvos ekonomikai. Sumažintos BVP augimo prognozės reiškia ir mažesnes valstybės mokestines pajamas, bei gerokai didesnį biudžeto deficito ir BVP santykį.

Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola buvo 35 mlrd. 259,5 mln. litų, tai sudaro 33,3 proc. prognozuojamo 2011 metų BVP (105 mlrd. 727 mln. litų), rodo Finansų ministerijos duomenys. Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 23 mlrd. 690,7 mln. litų, vidaus finansų institucijoms – 6 mlrd. 367,5 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 4 mlrd. 26,6 mln.

Spūstimis sausakimšose parduotuvėse ir viduryje dienos nutįsusiomis automobilių eilėmis prie didžiųjų prekybos centrų – taip prekybininkai ir pirkėjai paminėjo kalėdinės prekybos sezono pradžią. Lietuvoje masiniai apsipirkimai nėra tokie populiarūs kaip, tarkime, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur didelė dalis gyventojų apsiperka per vieną dieną – Juodąjį penktadienį, tačiau prekybos centrų atstovai sako, kad masiniai apsipirkimai Lietuvoje sparčiai populiarėja.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) parengė Italijai skubią paskolą, kuri gali siekti nuo 400-600 mlrd. eurų, su 4-5 proc. palūkanų norma, pranešė televizija „France24“, remdamasi vietos spauda. Pasak televizijos, paskola suteiks Italijos valdžiai būtiną „langą“ nuo 12 iki 18 mėnesių, per kurį šalies vyriausybė galės sumažinti biudžeto išlaidas ir įvykdyti kitas būtinas reformas.

Jungtinėse Valstijose per „Juodąjį penktadienį“ ir savaitgalį amerikiečiai išleido 52,4 mlrd. dolerių, praneša CNN. Anksti pradėjusios darbą ir taikydamos dideles nuolaidas, parduotuvės šiomis dienomis gavo rekordines pajamas. Per lyginamąjį laikotarpį išaugo ir vidutinė pirkinio čekio vertė – nuo 365,34 iki 398,62 JAV dolerio. Didžiausią paklausą turėjo drabužiai, taip pat namų apyvokos reikmenys, kosmetikos ir elektronikos prekės.

Seimo audito komitetas priėmė sprendimą nepritarti 2012 m. biudžeto projektui ir siūlo jį tobulinti, ketvirtadienį projekto svarstymo Seime metu pranešė Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. „Jeigu pajamų dalyje ieškoma kiekvieno lito, kaip jis galėtų įplaukti į mūsų biudžetą, tai kada darėme analizę asignavimų srityje, tai tikrai nematyti, kad gyvename ypatingomis ekonominėmis sąlygomis, kurios aštrėja su kiekviena diena.

Ketvirtadienį Seime planuojamas pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas. Šį spalio 18 d. Seimui pateiktą dokumentą jau apsvarstė Seimo komitetai. Ketvirtadienį komitetų pirmininkai ketina pateikti savo išvadas. Komitetai, frakcijos ir pavieniai Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.

Vyrai  statistiškai uždirba daugiau nei moterys, tačiau ar tai reiškia, kad jie ir išleidžia daugiau? JAV Vyriausybės, apibendrintų išlaidų suvestinių iš „Citi“ banko bei trečiųjų šaltinių duomenimis, vyrai  beveik visų rūšių pirkiniams išleidžia daugiau nei moterys, įskaitant valgymą mieste, keliones ir elektroninius prietaisus, rašo „Business Insider“. Tačiau, kaip rodo tyrimas, moterys daugiau pinigų skiria drabužiams ir asmeninės higienos prekėms.

Savo verslą pradėti galima bet kokioje srityje ir iš esmės bet kokiomis formomis. Visgi kad ir koks bebūtų verslo pobūdis, yra vienas dalykas, kuris visiems sėkmingiems verslininkams yra būtinas – tinkamas ir išmintingas finansų valdymas. „Entrepreneur.

Prancūzijos ministras pirmininkas Fransua Fijonas (Francois Fillon) pirmadienį rengs spaudos konferenciją, skirtą naujajam griežto taupymo planui, kurį parengė šalies vyriausybė. Spaudos konferencija "Tolygaus valstybės finansų paskirstymo planas" bus surengta oficialiojoje šalies premjero rezidencijoje po neeilinio ministrų tarybos posėdžio. F. Fijonas pasisakys ir per vakarinių naujienų laidą per Prancūzijos televiziją.

Lietuvos geografinė padėtis mums lėmė laimę, o gal negandą, įvertinti visų keturių metų laikų privalumus ir trūkumus. Vasarą galime puikuotis šokoladiniu įdegiu, o žiemą pasitikrinti pusiausvyrą ant slidžių. Tačiau geografinė padėtis viena ranka glosto, kita suduoda – išryškina ne tik malonius sezoninių pramogų kontrastus, bet ir išlaidų pokyčius. Grėsmingiausias išlaidų pikas pasiekiamas šaltojo sezono metu, kuris jau pasibeldė ne tik į mūsų duris, bet ir į pinigines.

Penktadienį naftos kainos sumažėjo, tačiau jas ir toliau palaiko optimizmas dėl Europos. Gruodžio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina sumažėjo 51 centu, iki 111,57 JAV dolerio už barelį, o JAV lengva nafta atpigo 57 centais, iki 93,39 JAV dolerio už barelį. Kainas palaikė ir naujiena apie tai, kad per trečiąjį metų ketvirtį Jungtinių Valstijų ekonomika paaugo 2,5 proc. - tai sparčiausias augimas šiemet. Jį lėmė padidėjusios vartotojų ir bendrovių išlaidos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys rodo, kad bene labiausiai iš biudžetinių įstaigų „Sodrai“ skolingi teismai. Skolos „Sodrai“ ir ne tik jai neaplenkė ir kai kurių Šiauliuose veikiančių teismų. Vien tik Šiaulių rajono apylinkės teismas „Sodrai" skolingas daugiau kaip 18 tūkstančių litų. Vieni – skolingi, kiti – ne Šiaulių apygardos pirmos instancijos teismuose – finansinė situacija skirtinga.

Reitingų agentūros „Moody's“ ir „Fitch“ gali iki metų pabaigos pasekti „Standard&Poors“ pavyzdžiu ir sumažinti aukščiausiąjį JAV skolinimosi reitingą AAA jau artimiausiu metu, skelbia „Bank of America Merrill Lynch“ ekspertai. Jų manymu, reitingas gali būti sumažintas dėl valdžios nesugebėjimo įveikti biudžeto deficitą ir augančią valstybės skolą.

Mokesčių iš šešėlio nesistengianti ištraukti Šiaulių valdžia eina lengviausiu keliu – skolinasi, kelia mokesčius ir uždarinėja mokyklas. Pinigai mėtosi po kojomis, tačiau miesto valdžia brenda į skolas, planuoja didinti mokesčius ir uždarinėti mokyklas. Prieš pusę metų Šiaulių savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba „atkasė“ neapmokestinto turto už pusę milijardo litų. Iš šešėlio ištrauktų mokesčių užtektų išlaikyti šešias pradines miesto mokyklas.

Japonijos elektronikos prekių gamybos bendrovė „Panasonic“ likviduos daugiau nei tūkstantį darbo vietų plazminių displėjaus skydelių padalinyje, kuris jau trejus metus dirba nuostolingai. Kaip nurodo AFP, remdamasi Japonijos žiniasklaidos pranešimais, „Panasonic“ taip pat planuoja sumažinti gaminamos produkcijos apimtis vienoje iš savo įmonių Japonijoje – vienoje stambiausių pasaulyje, ir parduoti dar vieną gamyklą.

Kitų metų valstybės biudžeto projektą valdantieji gina, kaip rimtą ir subalansuotą, o opozicija jį vadina rinkiminiu arba net parašytu „pasižiūrėjus į lubas“. Apie tai - vaizdo konferencija. Valdančiosios Liberalų ir Centro Sąjungos lyderis Algis Čaplikas teigia, kad pateiktas biudžetas yra ne rinkiminis, o realus. Anot jo, egzistuoja ir planas „B“ , ir planas „C“, jei jo prireiktų įsisiautėjant naujai pasaulio ekonominei recesijai.

Antradienio Seimo plenariniame posėdyje finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketina pateikti Seimui 2012 metų biudžeto projektą ir jį lydinčius dokumentus. Planuojama, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos sudarys beveik 21,816 mlrd. litų. Tai 9,6 proc. daugiau nei faktiškai planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšos biudžetą dar papildys 7,241 mlrd. litų.

Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas Jamesas Morsinkas sako palaikantis šalies Vyriausybės pasirinktą ekonominę ir fiskalinę politiką. Prieš Britanijos prekybos rūmų surengtą diskusiją jis sutiko duoti išskirtinį interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“. Skaitysite pranešimą apie makroekonominę padėtį Europoje ir iššūkius Lietuvai šiame kontekste. Apie ką kalbėsite? Kalbėsiu, kaip globali padėtis paveiks Lietuvą ir kokie politiniai iššūkiai jos laukia.

Nerimas sukaustė kone pusę Lietuvos gyventojų – skelbiama šildymo sezono pradžia. Kad ir kiek politikai ir net prezidentė laužytų ietis dėl šildymo kainų jos vis stiebiasi į viršų, rašo „Lietuvos Rytas“. Lietuvoje šildymas kainuoja brangiausiai iš visų Baltijos šalių, be to, pastaraisiais metais jo kaina dar išaugo. Aiškėja, kad išlaidų už šildymą našta tampa kone didžiausia tose Europos šalyse, kur dauguma būstų miestuose šildomi centralizuotai.

Kalbama, kad pop muzikos dievaitis Justinas Bieberis išleido apie 1 mln. dolerių, bandydamas sužavėti 19-metę Seleną Gomez. Pasak „In Touchy Weekly“, dainininkas iššvaistė milžiniškas pinigų sumas savo merginai. Jaunuolio bičiuliai nerimauja, kad jis jai išleidžia per daug pinigų.

Jungtinėse Valstijose mažėja rūkalių, o tie, kurie rūko, daro tai vis rečiau. Sveikatos žinybų duomenimis, rūkalių procentas tarp suaugusiųjų šiuo metu siekia 19,3. Prieš penkerius metus šis rodiklis dar buvo 21 proc. Procentas tų, kurie kasdien surūko po daugiau kaip 30 cigarečių, per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 13 iki 8 proc., rodo tyrimas. Iš viso JAV rūkalių sumažėjo beveik 3 mln.

Sportininkai nuolatos atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre, tačiau ne tik dėl sportinių pasiekimų, rašo „Business Insider“. Neretai jie stebina idiotišku elgesiu ir kvailais pasisakymais. Be to jie mėgsta pirkti beprotiškai brangius ir visiškai absurdiškus daiktus. Štai keletas pavyzdžių iš JAV sporto žvaigždžių kasdienybės. Mike’as Tysonas įsigijo keletą tigrų už 140 000 JAV dolerių.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2010 metais šalyje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams buvo skirta 755,6 mln. litų. Palyginti su 2009 metais, išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai sumažėjo 9,4 mln. litų, arba 1,2 proc., ir sudarė 0,79 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (2009 m. – 0,83 proc.). Kaip ir 2009 metais, daugiausia išlaidų MTEP darbams skirta aukštojo mokslo sektoriuje – 402,3 mln. litų, arba 53,2 proc.

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo institucijos buvo įpareigotos ieškovės E. L. dokumentuose pakeisti vyro lytį ir duomenis į moters, dalį, kuria atmesta ieškovės E. L. ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei E. L. iš Lietuvos Respublikos valstybės 39 tūkst.

Kaip žinome, Japonijos „Grand Prix“ metu penktadienį Sebastianas Vettelis padarė klaidą ir „Degner“ posūkyje sudaužė savo RB7, tuo pačiu ir svarbiausią jo mazgą – atnaujintą priekinį sparną. Siekdama ištaisyti jo klaidą, komanda skubiai užsakė iš Anglijos naujas detales, kurios į autodromą atvyko likus 20 minučių iki kvalifikacijos pradžios. Ji praėjo sėkmingai – S. Vettelis iškovojo savo 12-tą pirmą poziciją šiame sezone, aplenkęs Jensoną Buttoną vos 0,009 sekundės.

Bendras skirtumas, kurį reikia padengti siekiant norimo biudžeto deficito tikslo (2,8 proc.), yra 1 mlrd. litų. Dalį iš jų tikimasi padengti didinant valstybės pajamas, likusią dalį – mažinant ministerijų išlaidas, pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Finansų ministrė pažymėjo, kad „Sodros“ ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetų bendras deficitas sudaro 2,2 proc.

Vyriausybėje pasiektas bendras sutarimas, kad biudžeto deficitas turi neviršyti 2,8 proc. bendrojo (BVP), ir dėl to visos ministerijos turės susimažinti savo išlaidas 2 proc., pirmadienį žurnalistams sakė Premjeras Andrius Kubilius. „2012 m. nežada būti paprasti, o prieš pirmą šių metų pusmetį žvelgiant į perspektyvą tikrai turėta daugiau optimizmo.

Biudžeto lėšų mažinimas ir taupymas turėtų būti vykdomas atsakingai, neužkertant kelio investicijoms ir tolesniam augimui, sako susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Pasak jo, siūlymas 2 proc. mažinti valstybės sektoriaus išlaidas yra teisingas žingsnis, tačiau nereikėtų beatodairiškai reikalauti visas lėšas skirti biudžeto „lopymui“. „Kai kuriais atvejais galėtų būti net ir ne du procentai.