gyvensena

Pasaulį sukaustęs koronavirusas sezoninių peršalimo ligų, deja, reikšmingai nesumažino. Orui vis labiau vėstant, šios, kaip ir kasmet, puola didelius ir mažus. Ir nors visuomenėje kartais vis dar pajuokaujama, kad sloga – dar ne liga ir praeina savaime. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad į slogą numoti ranka nevalia. Negydoma sloga gali virsti kamuojančia lėtine problema, kurios pasekmės kartais būna itin skaudžios.

Daugelis yra pratę manyti, jog erkių nešiojamos ligos aktualios tik šiltuoju sezono metu, o pasibaigus vasarai, galime ramiau atsikvėpti ir apie jas bent jau kuriam laikui pamiršti. Deja, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja, epidemiologė Aušra Bartulienė teigia, jog Laimo liga – itin klastinga, o jos simptomai dažnai prasideda atėjus šaltajam sezono laikotarpiui.

Artėja šaltieji metų mėnesiai ir koronaviruso atvejų vis daugėja, todėl kaip niekad verta įsiklausyti į gydytojo patarimus – kaip geriausia apsisaugoti? Kovo mėnesį daugelis dar manė, kad iki vasaros koronavirusas tebus blogas prisiminimas. Tačiau realybė tokia, kad ši liga ir toliau veikia kone visas mūsų gyvenimo sritis, rašoma mirror.co.uk.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad atvėsus orams į namus plūsta įvairias ligas platinantys graužikai – pelės ir žiurkės. Dažniausios šių graužikų platinamos ligos yra leptospirozė, jersiniozė, pseudotuberkuliozė, hemoraginės karštinės su inkstų sindromu, tuliaremija ir kt.  Tačiau užkrečiamąsias ligas platina ir kiti namus mėgstantys kenkėjai, tokie kaip tarakonai ar skruzdėlės.

Šeimos, susilaukusios naujagimio, susiduria ne tik su užplūdusiu džiaugsmu, bet ir su įvairiais naujais iššūkiais. Vienas iš jų – žindymas. „Žindymo kelionėje moterims svarbiausia prisiminti – prašyti pagalbos nėra gėda“, – sako Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Slaugos vadovė Natalija Skorobogatova. Akušerijos ir ginekologijos klinikos Facebook tiesioginės transliacijos rubrikoje „Nėštumas. Gimdymas. Naujagimis. Atsako specialistai." gydytoja kalbėjo apie žindymą.

Ankstyvos mirties tikimybė palaipsniui auga, kai per dieną sėdint praleidžiama nuo septynių su puse iki devynių valandų, o dar didesnė rizika gresia tiems, kurie sėdėdami praleidžia daugiau nei devynias su puse valandos. Anot vieno tyrimo, jei sėdint praleidžiama daugiau nei septynias su puse valandų per dieną, padidėja tikimybė mirti jauniems. Sėdėjimas ant kėdės darbo metu ir ant sofos vakare siejamas su visa aibe sveikatos problemų, teigia mokslininkai.

Nuo panikos atakų kenčianti moteris pasidalijo paprastu metodu, kurį naudoja panikos atakoms atbaidyti, kai jaučia jas artėjant. Panikos atakos arba panikos sutrikimai – tai žmonėms staiga pasireiškiantys stiprūs baimės ir panikos pojūčiai. Didžiosios Britanijos sveikatos tarnyba informuoja, kad nors kiekvienas mūsų išgyvena nerimą ir paniką, panikos sutrikimų turintys žmonės nuolat jaučia nerimą, stresą ar paniką bet kuriuo metu ir be jokios priežasties.

Dantų tiesinimas – gan ilgai trunkantis procesas, kuriam pradėti reikia ryžto. Dažniausia priežastis, dėl ko žmogus nusprendžia kreiptis į ortodontą – tai netenkinantis vaizdas veidrodyje. Pasak specialistų, estetinis vaizdas yra mažiausia problema, kurią žmogui sukelia kreivi dantys. Daugiau nei 17 metų ortodontijos srityje dirbanti klinikos „Dantų harmonija“ gydytoja Eugenija Bučinskienė sako, kad svarbiausia dantų tiesinimo priežastis yra sveikata.

Pilvo aortos aneurizma (arba kitaip – išsiplėtusi pilvo aorta) – tai viena klastingiausių kraujagyslių ligų, kuri dažniausiai vystosi be simptomų, tačiau ją pastebėti galima ištyrus echoskopu. Deja, dažniausiai ligos simptomai pasireiškia tik tuomet, kai aneurizma plyšta. „Plyšus aneurizmai 50 proc. pacientų miršta taip ir nepasiekę ligoninės. Tų, kuriems spėjama atlikti skubias operacijas, išgyvena apie 50–60 proc. Todėl labai svarbu laiku aptikti padidėjusią aneurizmą, kol ji neplyšo.

Kavos gerbėjai ir priešininkai nuolat nesutaria – vieni ją gina, kiti sako, kad kava gali neigiamai veikti savijautą. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė nesutariančius dėl kavos poveikio sveikatai nuramina: „Gerti kavą tikrai sveika, svarbu negerti jos per daug.“ Specialistai rekomenduoja apsiriboti ne daugiau nei trimis puodeliais per dieną. Tiesa, geriant kavą labai svarbu atsižvelgti į savo savijautą, nes tokios rekomendacijos galioja tik jokių gretutinių susirgimų neturintiems žmonėms.

Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai rekomenduoja senjorams pasiteirauti savo šeimos gydytojo dėl galimybės pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Privalomo sveikatos draudimo lėšomis (PSDF) nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami vaikai ir suaugę, priklausantys rizikos grupėms. ULAC duomenimis, pernai šalyje nuo pneumokokinės infekcijos paskiepyti 64,3 proc. (n=13 587) daugiau suaugusių asmenų ir 46,5 proc.

Gimdos mioma – gerybinis navikas, kurio augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Paprastai miomos formuojasi vidutinio, vaisingo amžiaus moterims, bet neseniai pastebėti ir dažnėjantys atvejai tarp jaunesnių moterų. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Sonata Kliokmanienė sako, kad kone pusei pacienčių liga nepasireiškia jokiais simptomais, o kitoms atsiradę ligos požymiai gali trukdyti mėgautis gyvenimu.

Sugniuždyta mama papasakojo, kaip rankose laikė savo paauglę dukrą, jai mirštant nuo toksinio šoko sindromo (TŠS). Dawn Massabni (56) iš Niudžersio, JAV, visomis jėgomis stengiasi skleisti žinią apie šį sindromą – ji pati prarado mylimą dukrą Maddy, vos kelioms dienoms praėjus po jos 19 gimtadienio. „Fabulous Digital“ ji pasakojo: „Jai buvo tik 19, visas gyvenimas jai dar buvo prieš akis. Žinojau, kad jai tada buvo mėnesinės, pastebėjau nešdama šiukšles.

Netylant diskusijoms dėl skirtingų visuomenės grupių testavimo dėl koronaviruso (COVID-19), Sveikatos apsaugos ministerija primena, kuo skiriasi koronaviruso testai, kam jie skirti ir kada jie atliekami. Siekiant laiku diagnozuoti koronavirusą ir suvaldyti viruso plitimą, šiandien Lietuvoje pasitelkiami du testavimo metodai – molekuliniai ir serologiniai. Jais nustatomi skirtingi koronaviruso infekcijos rodikliai.

Rankos nemažai ką atskleidžia apie žmogaus sveikatą. Mitybos specialistė Fiona Tuck paaiškino, kad pasižiūrėjus į rankų nagus galima pasakyti, ar žmogui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų. Dietologė iš Sidnėjaus, Australijos, „Daily Mail“ sakė, kad baltos dėmelės ant nagų yra vienas lengviausiai pastebimų tokio trūkumo požymių. Ji aiškino: „Tai pasireiškia baltomis, mažomis dėmelėmis ant nagų.

Dėl Covid-19 pandemijos šiais metais prie kompiuterių, televizorių ekranų praleidžiame dar daugiau laiko nei anksčiau, tačiau pavargusiomis akimis tinkamai pasirūpina retas iš mūsų – teigia vaistininkai ir medikai. Akių skausmas, sausumas, paraudimas, nuovargis, sustiprėjęs ašarojimas – tai skundai, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai bene kasdien girdi iš įvairiausio amžiaus pacientų.

Žmonės, ko gero, dar niekada nesėdėjo tiek daug, kiek šiandien. Didžiąją dalį darbo dienos leidžia palinkę prie kompiuterių, o grįžę namo taip pat nevengia patogiai įsitaisyti priešais televizorių. Sakoma, kad sėdėjimas tapo naujuoju rūkymu, nes tuo atveju, jeigu jis netaisyklingas ir ilgai trunkantis, daroma nemenkesnė žala sveikatai. Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogus sėdėdamas per dieną praleidžia beveik aštuonias valandas, kitaip tariant – trečdalį paros.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet atima 17 mln. žmonių gyvybių – tai yra maždaug trečdalis visų pasaulio mirčių. Tuo tarpu Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų. Pagrindinė lietuvių mirties priežastis – miokardo infarktas. Jo atsiradimui įtakos turi ne tik bendra gyventojų būklė, bet ir gyvenimo įpročiai, stresas, nuovargis ir netinkama mityba.

Vaikams grįžus į mokyklas dar svarbiau atkreipti dėmesį į koronaviruso simptomus. Artėjant žiemai neišvengiamai padaugės gripo ir peršalimo atvejų, kurių simptomai yra panašūs į COVID–19. Tėvai raginami išmokti pastebėti skirtumus tarp koronaviruso, gripo bei peršalimo. Kai kurie simptomai visoms trims ligoms yra panašūs, todėl kartais juos atskirti gali būti sudėtinga.

Rytai jau vėsūs, bet dieną dar lepina rudeniška šiluma – tokie orai yra ir džiaugsmas, ir tikras galvos skausmas renkantis tinkamą aprangą. Dažnai būtent pagal oro sąlygas nederantys drabužiai ir tampa peršalimo priežastimi. Sakoma, kad sloga, nors ir nesunki, tačiau nemaloni liga. Vis dėlto „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, jog netrūksta priemonių padedančių ją įveikti greičiau nei per 7 dienas.

Minėdami Pasaulinę pasiutligės dieną, rugsėjo 28-ąją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie pasiutligę – ūminę žmonių ir gyvūnų virusinę centrinės nervų sistemos infekciją, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi. Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.

Nors pats sergamumo gripu pikas pastebimas žiemos mėnesiais, jo aktyvumas gali prasidėti jau ankstyvą spalį ir tęstis iki vėlyvo gegužės mėnesio. Sostinės savivaldybės įstaigos „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuro“ (Biuras) specialistai dėl virusų mutacijos rekomenduoja nuo gripo skiepytis kiekvienais metais, o tai geriausiai padaryti – spalio–gruodžio mėnesiais. Kasmet 20 proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų perserga gripu.

Balkšvojo gysločio sėklų luobelės – maistinės skaidulos, dažnai vadinamos organizmo šluota. Šalina šlakus ir toksinus. Rekomenduojama vartoti tiems, kurie turi problemų su žarnynu, cholesteroliu ar tiesiog norintiems profilaktiškai išvalyti organizmą: Užkietėjusiems viduriams; Reguliuoti viršsvorį ir nutukimą; Sumažinti alkio jausmą; Stemplės-skrandžio gleivinės pažeidimams; Padidėjusiam kraujo spaudimui; Padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje; Išvalyti virškinamąjį traktą; Pašalinti tok...

Sveikatos ekspertai įspėja, kad rūkant COVID–19 simptomai sustiprėja. Taip pat gali būti, kad rūkydami sirgsite ilgiau. Dr. Babakas Ashrafi, Jungtinėje Karalystėje gyvenantis gydytojas internetu iš „Zava UK“, paaiškino: „Visi žino, kad rūkymas truputį sumažina imunitetą, o dėl jo poveikio plaučiams rizika užsikrėsti virusais padidėja.“ Tai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios šiuo metu verta mesti rūkyti. Sveikatos ekspertai įspėja, kad rūkant COVID–19 simptomai sustiprėja.

Per didelė cholesterolio koncentracija kraujyje gali paskatinti aterosklerozės plokštelių atsiradimą ne tik širdies, bet ir smegenų, taip pat kitose stambiose žmogaus organizmo arterijose. Tam, kad išvengtume aterosklerozės sukeliamų padarinių – infarkto, insulto, – neretai cholesterolio koncentraciją tenka mažinti statinais. Profesorius Rimvydas Šlapikas pasakoja, ką turi žinoti statinus vartojantys pacientai.

Grūdai – mitybos piramidės pagrindas. Iki šių dienų rekomenduojama, kad grūdai sudarytų daugiau kaip 50 procentų kasdienio dienos meniu. Grūdai ir jų gaminiai: duona, makaronai, įvairūs kepiniai, košės ir t. t. Populiarūs viso grūdo, nevalytų miltų produktai. Vis dėlto grūdai – tai sėklos: kviečių, avižų, rugių, miežių, speltų, grikių, balandų. Turime žinoti, kad vienintelė jų paskirtis yra dauginimasis, o ne mitybos poreikių tenkinimas.

Apie geležį, magnį ar kalį kalbama dažnai, cinkas yra rečiau minimas mikroelementas, nors savo naudingomis savybėmis jis yra vienas iš trijų būtiniausių. Cinkas naudingas ne tik imuninei sistemai, bet ir grožiui. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistai sako, kad svarbu, jog rudenį jo nepritrūktų mūsų organizmui, nes jis naudingas kovojant su peršalimo ligomis. Imuninei sistemai palaikyti cinkas yra toks pat svarbus, kaip ir vitaminas C, D bei kiti mikroelementai.

Prieš keletą metų išgirsta cukrinio diabeto diagnozė legendinės grupės „Rondo“ lyderio Aleksandro Ivanausko-Faros gyvenimą apvertė aukštyn kojom. Lėtinė liga privertė pakeisti ne tik mitybos įpročius, bet ir gyvenimo būdą, tačiau, kaip sako žinomas vyras, tai nėra nuosprendis ir pasiduoti ligai – nevalia. Cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių neinfekcinių ligų.

Nugaros skausmai yra viena iš dažniausių nedarbingumo priežasčių. Amerikos chiropraktikų asociacijos duomenimis, pusė darbingo amžiaus amerikiečių teigia patiriantys nugaros skausmus. Kad vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi tokiais negalavimais, pritaria ir mūsų šalies sveikatos specialistai ir sako, kad tokių problemų dažnu atveju galima išvengti išmokus sėdėti taisyklingai ir daugiau judant.

Mūsų šalyje gyvena apie 1000 žmonių, kuriems vaikystėje buvo konstatuota vėžio diagnozė. Buvusią ligą primena atmintis, tėvų pasakojimai ir po gydymo likusios vėlyvos komplikacijos – reti plaukai, nevaisingumas, randai po operacijų.  Tokius atokius požymius jaučia ne visi, tačiau atsižvelgiant į juos, šiais laikais tai yra viena iš svarbiausių krypčių, kurias numato ir ES kovos su vėžiu planas – 2019 metais paskelbta ES iniciatyva, kuri apibūdinama kaip ES misija kovoje prieš vėžį.

Žmonės iki 20-ųjų savo gyvenimo metų dažniausiai gali valgyti visus maisto produktus, puikiai juos virškinti ir gerai jaustis. Bėgant metams susiduriama su atsirandančiomis sveikatos problemomis. Jos dažnai prasideda įkopus į trečią ar ketvirtą dešimtį. Įprasta atsiradusius negalavimus sieti su amžiumi. Iš pradžių jie nebūna itin akivaizdūs – tai vienokių ar kitokių vitaminų, mineralų trūkumas, lengvi skrandžio veiklos sutrikimai, dažnesnis nuovargio jausmas ir pan.

Lietuvoje tęsiantis grybų karštligei, draudikai perspėja į mišką besiveržiančius grybautojus būti atsargesniems. Nuolat šiltėjant klimatui ilgėja ir erkių sezonas, kuris tęsiasi nuo kovo iki spalio, o piką pasiekia paskutiniaisiais mėnesiais. Dėl šios priežasties sergamumo erkių platinamomis ligomis kreivė taip pat sparčiai stiebiasi viršun, tad apsaugos priemonėmis reikėtų pasirūpinti dar gerokai prieš išvyką miškan.

Kraujo vėžys – tai piktybinis navikas, kuris susiformuoja iš vienos kaulų čiulpų ląstelės, kai ši praranda augimo kontrolę ir ima be perstojo dalytis. Kaulų čiulpuose išvešėję navikinės ląstelės po tam tikro laiko (kelių savaičių ar mėnesių) pradeda spausti normalias kraujo ląsteles, trukdyti joms augti ir bręsti. Ligos simptomai pradeda reikštis, kai organizmas pritrūksta vienos ar kelių rūšių kraujo ląstelių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) Lietuvoje 2019 metais buvo mažesnis nei užpernai – LPI susirgimų pernai užregistruota 38 atvejais mažiau, lyginant su 2018 metais: atitinkamai 421 ir 459. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo nežymiai didesni.

Lietuvoje gerklų vėžys kasmet diagnozuojamas apie 350–370 gyventojų. Šia liga paprastai serga pagyvenę žmonės, vyrai net 4 kartus dažniau nei moterys. Dažniausiai gerklų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų asmenys. Tik labai retais atvejais liga diagnozuojama dar nesulaukusiems 40 metų. Būdingas prasidedančio gerklų vėžio simptomas yra balso užkimimas. Daugelis gerklų navikų diagnozuojami ankstyvose stadijose, kai dar yra tikimybė juos išgydyti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) visame pasaulyje mirs apie ketvirtadalį milijardo žmonių visame pasaulyje. Nors koronaviruso pandemija ir galima antroji jos banga vis dar išlieka prioritetine sveikatos sektoriaus tema, pacientai raginami didesnį dėmesį skirti ŠKL prevencijai ir gydymui bei atkreipti dėmesį į dažniausiai daromas klaidas gydymo ar prevencijos metu.

Nors naujausias mokinių gyvensenos tyrimas rodo, kad Lietuvoje mažėja nelaimingų vaikų, kiti duomenys rodo prastą situaciją. Mūsų vaikų fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, alkoholio vartojimo statistika – vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. Vis dažniau paaugliai prabyla ir apie psichologines problemas, mokslų sukeliamą stresą.

 Iš Tolimųjų Rytų kultūros naudinga pasimokyti ne tik sveikos gyvensenos, bet ir ilgaamžiškumą lemiančių įpročių. Vienas tokių – puero arbatos gėrimo tradicija. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus šios rūšies arbatos vartojimas turi ryškias sąsajas su geresne kepenų, kaulų, širdies ir kraujagyslių būkle bei pakilesne nuotaika. Tuo tarpu ekspertai paaiškina, kaip pasirinkti puero arbatą pagal individualius poreikius – asmenybės tipus.

Vestuvės – viena svarbiausių švenčių gyvenime, tad nenuostabu, kad kiekviena nuotaką tą dieną nori atrodyti įspūdingai. Amerikietė Haley Smith dieną, kai susižadėjo su savo vyru Matt Smith, svėrė 125 kilogramus. Po kurio laiko išvydusi save nuotraukose, mergina nusprendė keisti savo gyvenimą – besaikį užkandžiavimą pakeisti reguliaria, sveika mityba, o serialų žiūrėjimą – sportu.   „Pamačiusi save nuotraukose pradėjau verkti... Nemaniau, kad atrodau taip blogai“,– dailymail.co.

Koks jūsų mėgstamiausias patiekalas? Pica? Makaronai? Hamburgeriai? O gal ledai? Mmmmm... Seilės jau kaupiasi burnoje. Visgi kartais prieš valgant dar vieną tokį gardėsį vertėtų pamąstyti, ar mes esame pasirengę suvartotą kalorijų kiekį sudeginti. Portalas tv3.lt, padedant Vaikų ir paauglių sveikos gyvensenos ugdymo specialistui Artiomui Šabajevui, pateikia lentelę, kurioje parodoma, kiek kilometrų turi nueiti/nubėgti, norint sudegintą suvalgytą jūsų mėgstamą patiekalą.

tv3.lt startavo nauja laida, kuri padės gyventi sveikai. Efektyvius patarimus pateikia sertifikuota mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė. Šioje laidoje išgirsite, kaip teisingai maitintis vasaros metu. „Daug kas galvoja, kad vasara – pats tinkamiausias laikas pradėti sveiką mitybą, tačiau realybė yra kiek kitokia. Ilgesni vakarai, sotesnės vakarienės ir dažnesni susitikimai su draugais pakenkia režimui“, - sako ekspertė.

Kaip dažnai jaučiate stresą? Daugelis turbūt atsakytumėte, kad kasdien. Įvairių tyrimų duomenimis, stresas nuolat kamuoja net du trečdalius gyventojų. Psichologai ir medikai sako – jeigu norite išvengti rimtų ligų, reikia keisti požiūrį ir suprasti, kad nervais problemų neišspręsite.  Kantrybė kartais trūksta. Tačiau tokie pykčio priepuoliai dažniausiai – ilgalaikio streso pasekmė. O stresas darbe – vienas dažniausių. Nuolat jį patiriantys sako trečdalis gyventojų.

Modernioje šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai plinta grožio ir mados industrijos bei žiniasklaidos propaguojamas kūno kultas, kuris susiaurino supratimo ribą tarp sveikos gyvensenos ir patologijos. Siekis turėti „idealų kūną“ labai dažnai veda į rizikingą sveikatai elgseną. Sukuriama iliuzija, kad sveikatos stiprinimo pastangų tarsi ir nereikia, nes viską gali atlikti plastinė chirurgija, maisto papildai, soliariumai, elektriniai masažuokliai ir treniruokliai.

Pristatome 15 pramogų ir sporto pasaulio žvaigždžių, išpažįstančių sveiką gyvenimo būdą. Sportiškas kūno formas šie vyrukai išlaiko ne tik bėgiodami, kilnodami svarmenis, bet ir užsiimdami joga.

Ruduo – tai lietingų dienų ir tamsių vakarų laikas – kaip nepasiduoti melancholijai, teisingai maitintis ir sportuoti? Apie tai, kaip įveikti rudeniop atslenkantį tingulį ir net savotišką liūdesį naujienų portalui Balsas.lt savo paslaptimis pasidalijo sveikos gyvensenos ekspertas Šarūnas Navickis. Į ką, kalbant apie sveikos mitybos racioną, labiausiai reiktų atkreipti dėmesį keičiantis orams, rudenėjant? Rudenėjant ar pavasarėjant, maiste turi netrukti to, ko organizmui tuo metu reikia.

 Pirmą kartą Lietuvoje pradeda veiklą „Žalioji mokykla šeimai“, skirta miestiečiams, norintiems išmokti aplinkai ir sau draugiško gyvenimo būdo. Liepos 19-26 dienomis Jovariškėse (Trakų rajonas), vasaros stovykloje vyksiančiuose mokymuose, čia su vaikais atvykusioms vilniečių šeimoms, įvairių sostinės mikrorajonų bendruomenių atstovams, kompetentingi lektoriai pasakos, kaip suderinti aktyvų miestiečio gyvenimą su sveika gyvensena, tradicijomis, etnokultūra paremtu vaikų auklėjimu, supažindi...

Ar žinai, kokie produktai išlaiko jaunystę ir žavesį? Jogurtas... Žuvis... Verta suklusti ir pradėti valgyti tik tai, kas sveika, maistinga ir vertinga. JOGURTAS. Pripildytas gerosiomis bakterijomis, turėtų būti vartojamas būtinai kiekvieną dieną. Jogurte esantis kalcis stiprina kaulus, todėl jūs ilgą laiką, vartodami jogurtą kiekvieną dieną, galėsite džiaugtis sveikais kaulais ir sąnariais. ŠOKOLADAS. Jei jūsų kraujas nėra sutirštėjęs, drąsiai valgykite šokoladą kiekvieną dieną.

Penktadienio popietę sostinės gyventojai ir miesto svečiai buvo kviečiami rinktis pievelėje šalia Baltojo tilto, kur buvo norima surengti didžiausią Lietuvoje pikniką. Juo siekta atkreipti žmonių dėmesį į maitinimosi svarbą ir paskatinti miestų gyventojus bent pietų metu atitrūkti nuo įtempto darbo ritmo. Žmonių nesusirinko rekordiškai daug, tačiau pievelė šalia Neries upės nebuvo tuščia. Jauki džiazo muzika ir gerai nusiteikę miestiečiai mėgavosi saulės kaitra ir valgė atsineštus užkandžius.

Vis dažniau diskutuojama apie tai, kokiomis vertybėmis gyvena šių dienų visuomenė ir kiek turėdami laisvę esame iš tikrųjų laisvi? Filosofas Rytis Bulota Alantoje vykusiame „Santaros-Šviesos“ suvažiavime skaitė pranešimą apie liberaliąją demokratiją tema „Lietuviškasis liberalizmas gali?“. Savo pasisakyme R. Bulota apžvelgė ne tik šių dienų visuomenės formavimosi tendencijas, bet ir palietė vieną kitą itin aktualų viešojo diskurso klausimą.