gyvensena

Koronavirusas gali sukelti rimtų komplikacijų, kai trombai „užkemša“ kraujagysles. Kardiologai įspėja, kad šis virusas nusitaiko ne tik į plaučių audinių ląsteles, bet įsiskverbia į endotelį – vidinį kraujagyslės audinį, todėl mirties priežastimi gali tapti infarktas ar insultas.   Tai rodo ir Lietuvos statistikos duomenys, atskleidžiantys vyresnių nei 50 metų žmonių mirčių perviršį, kuris yra fiksuojamas ne vieną savaitę.

Pilvo pūtimas gali sukelti nemalonių pojūčių, o mūsų pilvas gali atrodyti apvalesnis nei norėtume. Pūtimas prasideda tada, kai žarnyne angliavandeniai negali būti tinkamai suvirškinti, ir dėl to susikaupusios dujos išpučia pilvą. Tai yra natūrali organizmo funkcija, kurią gali paskatinti mūsų suvalgomas maistas. Daugelis žmonių turinčių alergijas maistui patiria pilvo pūtimą, taigi jei jums šis simptomas pasireiškia itin dažnai, verta pasikalbėti su savo šeimos gydytoju.

Per svarbiausias metų šventes ypatingai daug dėmesio skiriame gardiems patiekalams ir gėrimams. Leidžiame sau daugiau pasimėgauti įvairiais skanėstais, kurie gali tapti netikėto dantų skausmo ar jautrumo priežastimi.

Kalėdos ir Kūčios šiemet bus šeimyninėje aplinkoje, o bendravimas su giminėmis ir draugais virtualus, bet šventinį stalą, nors ir mažesnį, vis tiek planuos ir ruoš daugelis šalies gyventojų. Sakoma, kad maistas per Kūčias turi būti paprastas, atitikti pasninko taisykles, bet patiekalų skaičiumi stalas turi būti gausus – ar dėl 12 apaštalų, ar dėl 12 mėnesių. Kalėdų dieną įprastai valgomas sotus ir skanus maistas.   „Svarbiausia yra ne tai, ką valgome, o kaip valgome.

Šaltuoju metų laikotarpiu siaučia ne tik koronavirusas, bet ir kitos sezoninės ligos – peršalimas bei gripas. Vaistininkas Rimvydas Blynas pasakoja, ko reikėtų imtis pajutus pirmuosius ligos simptomus, kad nepakenktumėte nei sau, nei kitiems. Vaistininko teigimu, iš pirmo žvilgsnio gripas, peršalimas ir koronavirusas gali turėti panašių simptomų. „Šiuo metu koronaviruso diagnostika kelia daug iššūkių, nes liga yra nauja, nepakankamai gerai mums pažįstama.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šiek tiek sumažėjo. Gruodžio 14–20 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 38,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 39,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Iki gražiausių metų švenčių liko visai nedaug. Ir vėl susėsime prie šventinių stalų, kalbėsimės ir džiaugsimės su tais, kurie šalia. Dėl sugriežtinto karantino šiemet nemažai žmonių sutiks šventes ir visai vieni. Ar tikrai žinote, ką reiktų daryti, jeigu staiga užspringote ir nėra kas jums padėtų? Arba, jeigu netikėtai užspringo šalia esantis žmogus? „Pirmiausia, reiktų atskirti žmogus užspringo dalinai, ar visiškai.

Artėjančios didžiosios metų šventės dažnai siejamos ne vien su šeima, jaukumu ar dovanomis, bet ir maisto gausa. Nemažai žmonių po švenčių jaučiasi ne tik sotūs, bet taip pat ir pavargę nuo daugybės patiekalų, o medikai tikina, kad šis laikotarpis – tikras iššūkis virškinimo sistemai. Gydytoja dalinasi patarimais, kokių klaidų derėtų vengti, kad paprastas persivalgymas netaptų rimtomis sveikatos problemomis.

Daugelis žmonių mėgsta išlenkti vieną kitą taurę, ypač per šventes – pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje nuo Kūčių vakaro iki Naujųjų Metų dienos iš viso išgeriami šeši milijardai alkoholio vienetų. Anot „Subway“ atlikto tyrimo, sunkiausių pagirių diena šiemet bus gruodžio 19 diena, šeštadienis. Alkoholyje yra pavojingo chemikalo etanolio, dėl kurio po vakarėlių ir atsibundame jausdamiesi taip, lyg būtume pervažiuoti autobuso, rašoma dailystar.co.uk.

Žuvis – vienas pagrindinių Kūčių valgių. Ją gaminant svarbu paisyti kelių taisyklių, kad pavyktų maistingi ir skanūs patiekalai. Dietistė Vaida Kurpienė pataria įtraukti į meniu ir Lietuvos atviruose tvenkiniuose auginamą, šviežią žuvį bei pateikia 3 lengvai pagaminamų patiekalų receptus švenčių stalui – su karpiu, amūru ir eršketu. O virtuvės žinovas, šefas, restorano „Ertlio namas“ įkūrėjas Tomas Rimydis pristato plačiakakčio šonkauliukų receptą.

Koronaviruso pandemija nukreipė dėmesį nuo ligų, esančių aukščiausiose mirtingumo pozicijose. Viena tų ligų – vėžys. Nors garantuotai išvengti ar išgydyti vėžį dar nėra įmanoma, gydytojai sutaria, kad tam tikra elgsena ir įpročiai gali patikimai sumažinti pavojų susirgti. Atnaujintais Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje nustatyti 17 708 nauji piktybinių navikų atvejai. Sergamumo vėžiu rodikliai nežymiai didėja, o mirtingumo rodikliai ėmė mažėti.

Dietologai tvirtina, kad sveika mityba padeda išvengti daugelio ligų, o susirgus greičiau atgauti sveikatą. Jie pataria valgyti kuo daugiau daržovių. Žiemą trūksta žalumynų, tačiau nepamirškime į savo valgiaraštį įtraukti rūsiuose žiemojančių burokų, morkų, svogūnų, kopūstų,salierų šaknų. Šias daržoves reiktų valgyti ne tik virtas, bet ir žalias, raugintas, nes jos turi daugybę sveikatai naudingų savybių. Burokėliai. Tai labai vertinga daržovė.

Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu. Vargina ir mažus, ir pagyvenusius Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.

Pandemijos pradžioje, pavasarį, buvo metas, kai Lietuvos gyventojai apsauginių kaukių apskritai neturėjo galimybių įsigyti, tad buvo leista kvėpavimo takus pridengti rankų darbo kaukėmis, skarelėmis ir pan. Visgi, tada viruso plitimas šalyje buvo kelis kartus mažesnis dėl griežto karantino ir žmonių sąmoningumo.

Artėjant didžiosioms žiemos šventėms vis dažniau pagalvojame kokią žuvį geriausia naudoti šventiniams patiekalams ruošti. O jie gali būti patys įvairiausi – nuo termiškai neapdorotos sūdytos silkės ar lašišos iki pyragų su žuvimi, ar įdarytų lydekų. Tai, kad vartoti daugiau žuvies yra rekomenduojama, nieko nebestebina, o ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl.

Šaltojo sezono metu nuolat susiduriame su kontrastais – minusine lauko temperatūra ir sausu bei šiltu patalpų oru. Mūsų oda ir plaukai patiria stresą dėl tokių temperatūros svyravimų. Sulėtėja galvos odos kraujotaka, plaukams pradeda trūkti maistinių medžiagų ir vandens. Oda ir ypač plaukai išsausėja – susidaro palankios sąlygos kauptis statiniam krūviui, plaukai elektrinasi. „Plaukai tampa nepaklusnūs, galva atrodo tarsi pienės pūkas – visa tai yra plaukų įsielektrinimo pasekmė.

Kai už lango žvarbu, kamuoja prasta nuotaika ir organizmą atakuoja įvairūs virusai, daugelis griebiasi kvapnios arbatos puodelio. Tarptautinės arbatos dienos proga vaistininkas Mintautas Kamandulis pataria, kokias arbatžolių rūšis pravartų visuomet turėti po ranka, kad lengviau nuvytume nerimą, įveiktume peršalimą ir virškinimo problemas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) pagausėjo. Gruodžio 7–13 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 39,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 36,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nustatant įvairius organizmo sutrikimus bei infekcines, uždegimines ir net onkologines ligas, kraujo tyrimų svarba – nenuginčijama. Šeimos gydytoja atskleidžia, kokie kraujo tyrimų rodikliai yra svarbiausi ir paaiškina, kokias sudėtingas ir gyvybei pavojingas ligas jie gali parodyti. Pacientams, kurie skundžiasi suprastėjusia sveikatos būkle, šeimos gydytojai dažnai paskiria specialius kraujo tyrimus, norėdami išsiaiškinti, kas slypi už neraminančių simptomų.

Mokslininkai atrado naujų sąsajų, rodančių, kaip muzika veikia žmonių kūnus, mintis ir elgesį. Tyrimo metu buvo sujungti dr. Davido Lewiso iš „Mindlab International“ darbai ir 3 000 respondentų iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Vengrijos apklausa. Buvo tiriamos 10 skirtingų reakcijų į muziką – atminties funkcijos pagerėjimas, laimės pojūtis bei žmogaus širdies pulso sulėtinimas bei pagreitinimas.

Puikiai žinome, kad vitaminas C svarbus gyvybinėms žmogaus organizmo funkcijoms atlikti, žinoma jo svarba imunitetui ir kt. Tačiau kaip užtikrinti šio vitamino reikiamus kiekius? Kokie yra stokos simptomai, kokiuose maisto produktuose ieškoti šio vitamino ir į kitus klausimus atsakė „Camelia“ vaistininkė Sigita Izmalkova.

Apie 90 proc. žmonių per savo gyvenimą yra turėję hemorojaus simptomų: kraujavo tuštinimosi metu, jautė diskomfortą ar skausmą. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro bendrosios ir pilvo chirurgijos gydytojas dr. Saulius Švagždys juokauja, kad jeigu visi susirgę hemorojumi kreiptųsi pagalbos, prie proktologų durų rikiuotųsi milžiniškos eilės. Tiesa, dėl šios ligos žmonės lankytis pas gydytojus kompleksuoja, o simptomai gali slėpti daug rimtesnę ligą.

Ar pakankamai išsimiegate? Jei gyvenate su vos penkiomis valandomis miego per parą, atsakymas būtų – ne. Dr. Zacas Turneris, ekspertas iš Australijos, paaiškino, kaip ilgesnis miegas gali pakeisti jūsų gyvenimą. Jis rekomenduoja per parą miegoti septynias valandas. Papildomos dvi valandos miego per dieną per metus jums suteiks 730 valandų daugiau poilsio. Tai gali padėti spręsti tokias problemas, kaip stresas, o taip pat ir smegenų veikla bus efektyvesnė. Dr. Z. Turneris „news.com.

Nors sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šiemet yra mažesnis nei pernai, pasigauti visa dar galima ne tik COVID-19, bet ir paprastą peršalimą sukeliančią infekciją. Biomedicinos mokslų daktarė ir BENU vaistininkė Aurima Stankūnienė pastebi, kad dažnas gyventojas, pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus, linkęs vaistinėje teirautis visų įmanomų preparatų jiems lengvinti.

Šaltasis metų laikas – viso organizmo išbandymas, kurio metu išryškėja imuniteto gebėjimas kovoti su skirtingais alergenais bei bakterijomis. Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė įspėja, kad nusilpusią imuninę sistemą gali išduoti daugybė ženklų. Vienas jų – pakitusi odos būklė. tad Norint išvengti rimtų sveikatos sutrikimų, dėmesį patariama atkreipia į tinkamą organizmo priežiūrą ir pilnavertę mitybą.

Galvos svaigimas – opi problema, daranti didelę įtaką kasdienio gyvenimo kokybei. Su šiuo negalavimu bent kartą gyvenime tenka susidurti bene kiekvienam pacientui. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytojos otorinolaringologės Jevgenijos Buinickajos teigimu, šiuolaikinė medicina pajėgi nustatyti svaigimo priežastį ir pacientui padėti grįžti į įprastą gyvenimą – kartais norint atsisveikinti su galvos svaigimu prireikia vos kelių nesudėtingų fizinių pratimų.

Higienos instituto kasmet pateikiama Lietuvos gyventojų mirties priežasčių statistika rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos sudaro daugiau nei pusę visų mirties priežasčių. Problema išties rimta, todėl apie šių ligų prevenciją kalbėti būtina. Gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis papasakojo, kokią įtaką cholesterolis turi širdžiai ir kraujagyslėms, taip pat kaip išvengti gresiančių pavojų, kai cholesterolio organizme yra per daug.

Kas gi tas pastarnokas, patyrusiems daržininkams pasakoti tikriausiai nereikia, na o tiems, kurie dar nežino, susipažinkite – tai tolimas morkų ir petražolių giminaitis, kurio tikroji kilmės šalis iki šiol nežinoma. Šiandieną pastarnokai auga Europoje, Sibire ir Kaukaze, o kulinarijoje paplitę labiau kaip prieskonis, nei kaip daržovė.

Štai visa reikiama informacija apie nematodus arba apvaliąsias kirmėles – į ką vertėtų atkreipti dėmesį? Kokie yra jų simptomai? Kaip galima jų atsikratyti? Šios kirmėlės, savo išvaizda primenančios baltus siūlelius, aptinkamos išmatose. Jų taip pat gali būti vaiko išangėje. Kirmėlės paprastai išlenda naktį, kai vaikas miega. Kokie yra jų simptomai ir šalutinis poveikis? Pats dažniausias požymis yra stiprus niežėjimas aplink lytinius organus ir ypač aplink išangę.

Dėl COVID-19 plitimo šiemet kaip niekad daugelis susirūpino savo imuniteto pajėgumu ir pasinėrė į stiprinimąsi. Visgi vaistininkai pastebi, kad norėdami sau gero, pacientai neretai perlenkia lazdą ir, tikėdamiesi efektyvios bei greitos naudos, prisidaro žalos. Vaistininkai, bendraudami su pacientais, pastebi, kad imunitetą daugelis dažnai nori stiprinti tada, kai suserga. Kai imunitetas jau palūžo, tai ženklas, kad buvo delsiama.

Cinamonas – prieskonis, kuris dažniausiai naudojamas įvairiems kepiniams, desertams gaminti. Tačiau apžvelgus naujausių mokslinių tyrimų duomenis, aiškėja, kad verta šiuo prieskoniu gardinti kuo daugiau patiekalų. Cinamonas gali praturtinti ne tik įmantrius desertus, bet ir kasdienius patiekalus: keptus obuolius, rytinę avižų košę ar varškę, valgomą vakarienei. Apžvelkime priežastis, kodėl naudinga dažniau vartoti cinamoną.

Tikriausiai ne vienam mandarinų kvapas asocijuojasi su šventiniu sezonu. Per visus metus pasiilgęs šių vaisių, dažnas praranda saiką. Vis dėlto „Eurovaistinės“ vaistininkė sako, kad valgant mandarinus paskaičiuoti verta ir per dieną nederėtų peržengti 300 gramų arba maždaug 6 vienetų vaisių ribos. Prieš šventes parsinešus iš parduotuvės mandarinų maišelį jis tiesiog ištirpsta.

Gimdos kaklelio vėžys prasideda apatinėje siaurojoje moters gimdos dalyje – gimdos kaklelyje. Gimdoje nėštumo metu vystosi vaisius. Gimdos kaklelis sujungia apatinę gimdos dalį su makštimi ir kartu su makštimi sudaro gimdymo kanalą. Gimdos kaklelio vėžys prasideda, kai normalios gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląstelės pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis. Susiformuoja ląstelių sankaupa, kuri vadinama naviku. Navikas gali būti piktybinis arba gerybinis.

Koronaviruso pandemija daugelį mūsų perkėlė dirbti į namus ir pakoregavo maisto racioną. Vis dažniau ant stalo atsiranda kaloringų saldumynų, o šaldytuve – įvairių pusfabrikačių. Specialistai perspėja, kad net ir būnant namuose svarbu maitintis subalansuotai, kitaip pakenksime imunitetui ir atversime duris įvairiems virusams. „Žmogus kasdien turi gauti per 40 įvairių maistinių medžiagų, tad jų kiekį užtikrinti sėkmingai pavyks tik į mitybos racioną įtraukus visų maisto grupių produktus.

Ar pabudę ryte jaučiatės taip, lyg būtumėte visai nemiegoję? Galbūt dažnai jus kamuoja nuovargis,  įtampa, skundžiatės pablogėjusia atmintimi ir galvos skausmais? Jei taip, gali būti, kad jums pasireiškė lėtinio nuovargio sindromas, kurio požymių, pasak Šiaulių „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Lino Petrausko, dažnai galima atsikratyti tiesiog subalansavus gyvenimo režimą. Lėtiniu (arba chronišku) nuovargiu vadinama tokia būklė, kai ilgą laiko tarpą – nepertraukiamai bent 6 mėn.

Žiemos pradžia ir pandemija vis daugiau žmonių paskatina papildomai susirūpinti savo imuninės sistemos palaikymu. Vaistininkai sako, kad tam klientai dažniausiai renkasi vitaminą C, D ir žuvų taukus. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad šiuo metu visiems aktualiausia vitaminai imunitetui, atminčiai bei akims stiprinti klientai dabar skiria mažiau dėmesio. Imunitetui palaikyti dažniausiai renkamasi vitaminas C, D ir žuvų taukai.

Farmacininkai sako vis dažniau sulaukiantys klausimo, ką daryti, jeigu koronavirusas buvo nustatytas artimam žmogui. Jeigu COVID-19 diagnozuotas jūsų šeimos nariui, farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė pataria vengti bet kokio kontakto su juo: „Jeigu jūsų artimasis susirgo lengva ligos forma, tokiu atveju jam gali būti leista gydytis namuose, tačiau svarbu izoliuotis nuo kitų šeimos narių. Geriausia, jeigu jis galėtų gyventi atskirai arba bent būtų kitame kambaryje.

Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr.

Medicininių kaukių nešiojimas dabar kiek skiriasi nuo pavasarinio, kai dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Dabar lauke šalčiau, tad dažniau kamuoja nepatogumas ir nemalonumas, kai kaukės vidus aprasoja ir ji sušlampa. Vaistininkai šiai situacijai turi kelis patarimus. Kvėpuoti įprastu ritmu ir neskubėti. Daugiausia nemalonumų medicininės kaukės lauke sukelia tiems, kurie skuba ir netolygiai kvėpuoja.

Visą dieną jaustis apsnūdus galima dėl įvairių priežasčių, net jei naktį gerai išsimiegojote. Tai gali būti sutrikimas, vadinamas lėtinio nuovargio sindromu. Bet tai taip pat gali būti ir kas nors ne taip rimta, kam galima lengvai užkirsti kelią sveikesniais įpročiais – pavyzdžiui, pakeitus mitybą arba pradėjus gerti daugiau vandens. Juk niekas nenori kas dieną atrodyti kaip zombis! Šie patarimai padės to išvengti, rašoma brightside.me. 1. Netinkamai maitinatės.

Pažymint Pasaulinę AIDS dieną,  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, ŽIV dažniau plito per heteroseksualius santykius. Pasak ULAC stebėsenos duomenų, per 11 mėnesių Lietuvoje diagnozuoti 104 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 74 vyrams ir 30 moterų. Tai 30 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Ausis – sudėtingas klausos ir pusiausvyros organas, o jo skausmo priežasčių – visa galybė. Otorinolaringologė Rita Šimkienė pastebi, kad ignoruoti ilgiau besitęsiančio, nuolat pasikartojančio ar stipraus ausies skausmo negalima, nes tai gali sufleruoti apie rimtą susirgimą. Pavojinga ir ausies skausmą, nežinant jo priežasties, gydyti patiems – tai situaciją gali tik pabloginti.

Šlapimo pūslės vėžys – gana paplitusi onkologinė liga. Lietuvoje šlapimo pūslės vėžiu kasmet suserga apie 450 žmonių. Tai labiau pagyvenusių, vyresnių nei 50 metų žmonių liga. Retai kada šia liga serga jaunesni nei 40 metų žmonės. Vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys. Baltosios rasės žmonės šlapimo pūslės vėžiu serga dažniau už juodaodžius. Daugeliu atvejų ligos atsiradimo priežastys neaiškios.

Vitaminas C yra labai svarbus tam, kad mūsų organizmas galėtų atsilaikyti prieš ligas, silpninančias imuninę sistemą.  Šiais laikais vitaminas C dažniausiai praverčia norint apsisaugoti ir gydytis nuo paprastojo peršalimo. Taip pat vitaminas C padeda atsikratyti chemikalų, kurie organizmo viduje daro žalą. Stiprus antioksidantas Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, kuris padeda imuninę sistemą apsaugoti nuo kenksmingų laisvųjų radikalų.

Susirgę visada norime kuo greičiau pasveikti ir ieškome įvairiausių būdų, kaip sustiprinti savo organizmą. Tai dar aktualiau šiandien, kuomet susirgusiųjų COVID-19 infekcija kreivė vis dar kyla, o nusilpęs organizmas reiškia didesnę grėsmę užsikrėsti koronavirusu. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų po ligos organizmą stiprina būdami gryname ore ir sveikai maitindamiesi.

Daugelis žmonių į kasdienį mitybos racioną įtraukia duoną. Gamintojai, atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, siūlo įvairių jos rūšių: kvietinės, ruginės, visų grūdo dalių, su saulėgrąžomis, bemielės, be pridėtinio cukraus ir daug kitų. Kaip nepasiklysti renkantis? Ekspertai pataria, kaip išsirinkti sveikesnę duoną, ir įvardija duonoje esančių priedų reikšmę mūsų organizmui.

Ant delnų, pėdų ar kitų kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausiai siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja kur kas gilesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis pabrėžia, kad karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Atsiradus karpoms, būtina ne tik jas gydyti, bet ir stiprinti imunitetą.

Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas – jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas normaliu ir kaip teisingai jį pasimatuoti.

Daugelis savo rytus pradeda su karštos košės dubenėliu. Tačiau kurios kruopos naudingiausios, o kurių rytais geriau nesirinkti? Grikiai – vienos iš naudingiausių kruopų, pasižymintys gera baltymų sudėtimi. Juose yra visos nepakeičiamos amino rūgštys, kurių žmogaus organizmas pats jų negamina, todėl turi gauti su maistu. Grikiuose gausu mangano, vario, magnio, geležies ir fosforo. Virtuose grikių kruopose esantys mineralai, palyginti su kitomis kruopomis, yra ypač gerai įsisavinami.