gyvensena

Dažnai galima išgirsti, kad lietuviams ypač trūksta vitamino D. Vis dėlto, kai norima atsargas papildyti, vis tiek ne visada aišku, kaip tai daryti ir kodėl. „Eurovaistinės internete“ klientus konsultuojanti vaistininkė Greta Maksimavičiūtė pranešime spaudai atsako į dažniausiai užduodamus klientų klausimus apie vitaminą D. Kuo svarbus vitaminas D? Vitaminas D atlieka daugiau nei 200 fiziologinių funkcijų, jis taip pat turi hormoninį poveikį organizmui.

Vaistininkai sako pastebintys, kad viešumoje didžioji dalis dėvi vienkartines kaukes ir perspėja tuos, kurie pasirinkę dėvėti daugkartines. Tokias kaukes reikia skalbti kiekvieną dieną.  Sveikatos specialistų teigimu, jeigu užsidedate bent kartą dėvėtą kaukę, turite įvertinti, kad galimai nešiojate užkratą. Vaistininkai detalizuoja, kaip namų sąlygomis prižiūrėti daugkartines kaukes.

Vizitas pas kardiologą šiuo visiems įtemptu laikotarpiu drąsiai gali būti prilyginamas laimingam loterijos bilietui. Galiausiai apsilankius gydytojo kabinete, trumpą konsultacijos laiką norisi išnaudoti teisingai. O kokius klausimus reikėtų užduoti, kad vizitas būtų sėkmingas ir efektyvus? Gydytojai tvirtina, kad širdies ir kraujagyslių ligų atveju, prevencinės priemonės yra ypatingai veiksmingos.

Kosulys yra daugelio ligų išraiška, tačiau nors pandemija šalyje tampa vis grėsmingesnė, o ir gripo sezonas pamažu įsibėgėjo, nemažai žmonių vis dar dažnai ignoruoja šį simptomą. Medikai sako, kad net tuo atveju, jei kosulys nėra susijęs su koronavirusu ar gripu, jis vis tiek gali slėpti sunkias ligas, apie kurias pacientai dažnai nė nesusimąsto.

Pastaruoju metu mačios arbata labai išpopuliarėjo – visur, nuo sveikų maisto produktų parduotuvių iki kavinių parduodamos mačios burnelės, latės, arbatos ir net desertų. Mačia turi labai daug katekinų – tai tam tikra augalinių junginių klasė, kuri veikia kaip natūralūs antioksidantai. Antioksidantai padeda stabilizuoti kenksmingus laisvuosius radikalus – junginius, galinčius pažeisti ląsteles ir sukelti lėtines ligas, rašoma healthline.com.

Nors tai tik viena valanda, daugelis žmonių pastebi, kad persuktas laikas stipriai paveikia mūsų miegą. Laimei, šio savaitgalio pokytis buvo teigiamas – gavome papildomą valandą pamiegoti, užuot, kaip pavasarį, valandą anksčiau išgirdę nekenčiamą žadintuvo melodiją. Tačiau kai kuriems laiko persukimas sujaukia miego režimą – žmonėms dar daugelį dienų būna sunku laiku nueiti miegoti ir laiku atsibusti.

Atėjus šaltajam sezonui ne vienas žmogus susiduria su rankų odos sausėjimo ir skeldėjimo problema. Rankų odai ypač kenkia šaltas oras, o papildomą žalą daro šaltuoju metų laiku įjungiamas šildymas, sausinantis ne tik patalpų orą, bet ir mūsų odą. Įtakos turi ir dažnas rankų dezinfekavimas, kuris būtinas saugantis nuo virusų. Tačiau kartais nemalonūs odos pojūčiai yra ne tik vėsių orų pasekmė, bet ir rimtos ligos simptomas.

Vieni riešutus vadina mėgstamiausiu užkandžiu, kiti – kąsnio dydžio energijos užtaisu. Kiekviena jų rūšis mėgstama, vertinga ir savaip ypatinga. Spalio 22-ąją atšventus tarptautinę riešutų dieną kviečiame ne tik prisiminti jų naudą sveikatai, bet ir sužinoti keletą įdomių faktų apie riešutų vartojimo įpročius – kaip jie keičiasi? Vartotojų įpročiai keičiasi – auga susidomėjimas sveika mityba Pasak dietistės Vaidos Kurpienės, ilgą laiką žmonės skaitė produktų etiketes, tačiau savo įproči...

Balkšvojo gysločio sėklų luobelės – maistinės skaidulos, dažnai vadinamos organizmo šluota. Šalina šlakus ir toksinus. Rekomenduojama vartoti tiems, kurie turi problemų su žarnynu, cholesteroliu ar tiesiog norintiems profilaktiškai išvalyti organizmą: Užkietėjusiems viduriams; Reguliuoti viršsvorį ir nutukimą; Sumažinti alkio jausmą; Stemplės–skrandžio gleivinės pažeidimams; Padidėjusiam kraujo spaudimui; Padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje; Išvalyti virškinamąjį traktą; Pašalinti tok...

Išmaniojo telefono naudojimas tualete gali turėti labai nemalonių pasekmių sveikatai. Jau seniai baigėsi tie laikai, kai žmonių tualetuose būdavo galima rasti knygų ir žurnalų, įvairiausių skaitinių, skirtų tam laikui, kuris praleidžiamas sėdint tualete. Šiais laikais juos rasime tik retame namų tualete. 2015 metais interneto tiekėjo „Verizon“ atlikta apklausa parodė, kad 9 žmonės iš 10 į tualetą su savimi nešasi išmanųjį telefoną.

Suvaldyti savo cholesterolį yra vienas svarbiausių dalykų, jei norite, kad širdis būtų sveika. Tačiau jei jūsų tyrimų rezultatai dar nėra labai prasti, gali būtų verta pirma išbandyti gyvenimo būdo pokyčius, o ne iškart griebtis vaistų – statinų, masiškai išrašomų pacientams. Ekspertai sako, kad dauguma žmonių iš tiesų gali nemažai patys sau padėti, imdamiesi nesudėtingų ir smulkių gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių.

Įvairiais gyvenimo tarpsniais žmonėms tenka atsisveikinti su savais dantimis. Tai lemia dantų ligos, netinkama jų priežiūra, amžius bei genetika. Štai, pavyzdžiui, PSO atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis vyresnių nei 45-erių metų vilniečių jau yra bedančiai. Delsimas atstatyti susidariusius dantų defektus sukelia grandinę problemų: tampa sunkiau protezuoti dantis ar jų eiles, tai atima daugiau laiko ir pinigų.

Savo derlių šparagai mums dovanoja pavasarį, kol dar mažai kitų daržovių. Maistui vartojami 20–30 cm ūgliai. Juose daug augalinių baltymų, mineralinių druskų, ypač kalio, magnio, fosforo, vitaminų (A, C, PP ir B grupės). Šparagams gamta suteikė gydomųjų galių. Liaudies medicinoje šparagai labai vertinami sergant inkstų ir kepenų ligomis bei podagra. Dėl insulino juos verta valgyti diabetikams. Šparaguose yra karotino, A, B1, B2, C, E, PP vitaminų bei alkaloido asparagino.

Nors kasdien pranešama apie vis didesnius užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius, gyventojai raginami nepamiršti, kad spalį taip pat prasidėjo ir gripo sezonas. Kadangi šių dviejų virusų simptomai gana panašūs, daugybei žmonių iškyla sunkumų juos atpažįstant. Šeimos gydytoja išskiria tam tikrus aspektus, padėsiančius palengvinti gripo ir koronaviruso simptomų atskyrimą ir įvardija, kaip reikėtų elgtis šiuo sveikatai pavojingu periodu.

Akių jautrumas šviesai, išsiliejęs vaizdas, kaklo ar galvos skausmas, negalėjimas susikaupti, nuovargis, miego sutrikimai. Šie išvardinti dalykai turi bendrą vardiklį – jie yra akių nuovargio požymiai. Šalies sveikatos specialistai teigia, kad ko gero nerastume nė vieno žmogaus, nesusidūrusio su šiuo sindromu, o klausimų, kaip jo išvengti ir kuo greičiau atsikratyti sukeltų padarinių, pastaruoju metu sulaukiama kone kasdien.

Netikėtai užklupusi koronaviruso pandemija visuomenėje sukėlė nemažai nerimo, įtampos, pykčio, liūdesio, beviltiškumo ir nesaugumo jausmų. Dabartinis nestabilumas, netikrumas dėl finansinės padėties, pakitę tarpasmeniniai santykiai, nuolatinis pojūtis, tarsi būtume užstrigę šioje situacijoje, ar net slopinamas pyktis gali paskatinti panikos priepuolių atsiradimą.

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų. Nualpo turguje Prieš metus Vilius svėrė 148 kg.

Iš buteliuko maitinami kūdikiai gali praryti daugiau kaip milijoną plastiko mikrodalelių per dieną, rodo naujas tyrimas, atkreipiantis dėmesį į plastiko kiekį žmonių maiste. Daugėja įrodymų, kad žmonės su maistu suvalgo daugybę plastiko mikrodalelių, bet labai mažai žinoma apie to pasekmes sveikatai. Airijos tyrėjai, kurie savo išvadas paskelbė pirmadienį, aiškinosi plastiko mikrodalelių išsiskyrimą dešimties tipų polipropileno buteliukuose ir aksesuaruose kūdikiams.

Dėl izoliacijos, žmonių šalinimosi ir karantino koronaviruso pandemijos metu intensyviai daugėja žmonių, kurie jaučiasi vieniši arba vienišesni, nei anksčiau. Šis reiškinys net vadinamas vienišumo epidemija. Pasak Jungtinės Karalystės Nacionalinio statistikos departamento, apytikriai 7,4 milijono žmonių pasakytų, kad jų savijautą pirmąjį karantino mėnesį paveikė vienišumo jausmas.

Burnos higiena – viena iš dažniausiai odontologų siūlomų profilaktikos programų. Ji rekomenduojama ir pacientams po implantacijų ar kitų odontologinių operacijų, mat reguliariai ją taikant, galima užkirsti kelią periodontitui, dantų praradimui ar net širdies ir kraujagyslių ligoms. Periodontitas – tai mikroorganizmų sukeltas dantis supančių audinių uždegimas. Pasaulyje šia liga serga net 80 proc. suaugusiųjų, Lietuvoje juo skundžiasi 8 iš 10 pacientų.

Statistika pribloškia – pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per metus nuo plaučių vėžio miršta apie 1,76 mln. gyventojų. Vakarų Europoje ši onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama vyrams. Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių. „Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų.

Vilniaus savivaldybei paskelbus apie pradedamas nemokamai dalyti kalio jodido tabletes, vaistinės jau sulaukė pirmų vilniečių, atėjusių jų atsiimti. Vis dėlto specialistai pastebi, kad vilniečiai domisi ir jodo tirpalu, o jo tikrai nevertėtų painioti su kalio jodido tabletėmis.

Kodėl pusryčiams rinktis avižų košę? Avižų košė yra labai sveikas maistas – tai turbūt patys maistingiausi įmanomi pusryčiai. Štai kodėl. Avižos yra natūralus maistas, tai – 100% pilno grūdo produktas, kuriame paprastai nebūna jokių sintetinių priedų. Išimtį sudaro kai kurios tirpios avižų košės maišeliuose, kurios yra labiau apdorotos ir kartais turi dirbtinių aromatų bei saldiklių.

Virusologė iš Ispanijos dr. Margarita del Val mano, kad didžioji pasaulio dalis turės priprasti prie kaukių dėvėjimo ir socialinio atstumo palaikymo – net ir tada, kai bus sukurta vakcina. Aukščiausio lygio ekspertė įspėja, kad visam pasauliui dvejiems metams teks susitaikyti su kaukių dėvėjimu. Virusologė iš Ispanijos dr. Margarita del Val mano, kad kova su koronavirusu „bus maratonas“, o socialinis atstumas ir kaukės kuriam laikui taps norma. Dr.

Iki pirmųjų šalnų dar galima prisirinkti ir paskanauti vertingų laukinių uogų. Neaplenkime dygliuotų erškėčių krūmų, aplipusių ryškiai oranžinėmis uogomis. Erškėčiai mus apdovanoja pačios gamtos sukurtais natūraliais vitaminais, kuriuos mūsų organizmas įsisavina geriau nei sintetinius. Erškėtuoges galima valgyti šviežias, taip pat patartina išsivirti gardaus sirupo arba uogienės. Džiovintų erškėčių uogų arbata visą žiemą stiprins mūsų organizmą ir gins nuo infekcinių ligų.

Dažnai manoma, kad aknė tik paauglius kankinanti liga, tačiau jau kuris laikas Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad ji yra dažna ir tarp vyresnių žmonių. Sveikatos ir grožio specialistai pataria šia problema pradėti rūpintis kuo anksčiau ir neleisti jai įsismarkauti. Kiekvieną iškilusį spuogelį neteisinga būtų pulti vadinti akne, nes tai pagal tarptautinę odos klasifikaciją odos liga, susijusi su testosterono suaktyvėjimu organizme.

Tikriausiai daugelis pusryčiams neretai renkasi būtent grikių košę. Tačiau kokia iš tiesų yra šios košės nauda? GERINA ŠIRDIES SVEIKATĄ Šios grūdus primenančios sėklos padeda sumažinti uždegimines reakcijas bei LDL, blogąjį cholesterolį, o abu šie dalykai yra labai svarbūs gerai širdies sveikatai.

Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma daugiau nei 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Remiantis statistika, krūties vėžiu gyvenimo eigoje suserga kas aštunta moteris. Tai taip pat yra ir dažniausia mirties nuo onkologinės ligos tarp moterų priežastis.

Prasidėjus šaltajam sezonui, tėvai su baime akyse stebi iš mokyklos ar darželio grįžusius sloguojančius vaikus. Tuo metu medikai perspėja, kad artėjame prie ypač pavojingo sezono, kai pasitaikys gripo ir koronaviruso susirgimų vienu metu. Ruduo, nors dar šiltas, bet jau pradeda kelti rūpesčių. Ypač tėvams, pastebėjusiems, kad vaikas iš mokyklos, darželio ar kiemo sugrįžta kosėdamas, prikimęs, be nuotaikos, skųsdamasis bloga savijauta ar šaltkrėčiu.

Lietuvoje stemplės vėžys kasmet nustatomas apie 200 gyventojų. Šis vėžys sudaro maždaug 3 proc. visų piktybinių navikų. Vyrai stemplės vėžiu serga dažniau nei moterys. Kaip ir daugelis vėžių, stemplės vėžys labiau pažeidžia vyresnius žmones. Dažniausiai stemplės vėžiu suserga vyresni nei 55 metų žmonės, nors kartais liga užklumpa ir jaunesnius. Ligoniai, kuriems vėžys nustatomas pradinėse stadijose, turi daugiau galimybių pagyti.

Medus yra nuo seno naudojamas maistui ir gėrimams, įskaitant kavą ir arbatą, saldinti. Daugelis žmonių saldų, tirštą medų renkasi kaip sveikesnę cukraus ar dirbtinio saldiklio alternatyvą. Tačiau nors medus ir gali būti sveikas, verta turėti omenyje ir kitas jo savybes.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Kraujo centras informuoja, kad šiuo metu padaugėjo pacientų, kuriems būtinas skubus kraujo perpylimas, ir prašo geros valios žmonių nelikti abejingais bei paaukoti kraujo. Kraujo centre trūksta visų kraujo grupių kraujo. Duoti kraujo galima pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 iki 18 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 9 iki 19 val. bei šeštadieniais nuo 9 iki 15 val.

Ant pečių pabiręs „sniegelis“, galvos odos niežulys, greitai besiriebaluojantys plaukai – požymiai, rodantys pagreitėjusią odos raginio sluoksnio kaitą. Dėl jos odos paviršiuje formuojasi pleiskanos – odos ląstelių plokštelės, kurios matomos plika akimi, gali byrėti ant pečių. Tai kelia diskomfortą ir nepasitenkinimą savo plaukų būkle.

Boso dieną populiaru švęsti Amerikoje. Šią šventę pasiūlė Patricija Bays Haroski iš Ilinojaus valstijos. Spalio 16-ąją ji pasirinko todėl, kad ši diena – jos tėčio gimtadienis, o ji tuo metu dirbo tėčio įmonėje sekretore. Šventę ji įregistravo 1958 metais JAV Prekybos rūmuose. Šią dieną pasveikinkite savo viršininkus, suorganizuokite jiems netikėtą staigmeną.

Alerginės ligos dažnai ir skambiai vadinamos šių dienų pasaulio rykšte. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad toks vardas šiai ligų grupei suteikiamas pelnytai – skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas.

Statistika pribloškia – pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per metus nuo plaučių vėžio miršta apie 1,76 mln. gyventojų. Vakarų Europoje ši onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama vyrams. Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių. „Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų.

Minėdami Pasaulinę maisto dieną – spalio 16-ąją – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje kasmet suserga valgydamas užteršto maisto. Portalas tv3.lt primena, kad įvairios žarnyno infekcijos liaudiškai neretai vadinamos skrandžio gripu. O dažniausia susirgus vienam šeimos nariui, infekcija užsikrečia ir visa šeima.

Kokią įtaką sveikatai ir imunitetui turi miegas? Ar trukdo poilsiui nubudimai naktį? Ar galima sakyti, jog miegas sutrikęs, jeigu dieną esame mieguisti? Į šiuos ir panašius klausimus atsakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės prof. Rūta Mameniškienė ir dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė.

Šiemet dėmesio rankų plovimui išmokome skirti visi, tačiau minint rankų plovimo dieną sveikatos specialistai sako pastebintys, kad vis dar rankas plauname nepakankamai kruopščiai. Vaistininkai sako pastebintys, kad žmonės išmoko plauti rankas dažniau, tačiau kartais pasitaiko ir klaidų. Sugrįžus iš lauko, apsilankius prekybos centre, išlipus iš viešojo transporto, pasinaudojus tualetu ir prieš valgį – tai pagrindinės situacijos, kai kruopščiai nusiplauti rankas yra ypač svarbu.

Dažniausiai inkstų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų žmonės, nors kartais ši liga pakenkia ir jaunesniems. Būdingas ankstyvo vėžio simptomas – šlapimas su krauju. Jeigu inkstų vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, jį galima pagydyti. Ir apskritai, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau šansų jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali pristabdyti vėžio augimą.

Antroje rudens pusėje, kai daugelis gamtos gėrybių jau nuimta, nepamirškime prisirinkti ir putinų uogų, kurios ypač naudingos sveikatai. Putino uogos sunoksta rugsėjį, o raudonos uogų kekės pamiškėse, paupių slėniuose iš toli švyti net vėlyvą rudenį, kai nukrinta medžių lapai.

Ar prausdamiesi persistengiame? Pasak dr. Jameso Hamblino, nėra jokios prasmės naudoti muilų ir kitų brangių kūno higienos priemonių. Savo knygoje „Clean: The New Science of Skin“ autorius teigia, kad valomosios priemonės gali pažeisti natūralią mikrobiomų pusiausvyrą. Jis rašo: „Nors oda nuo seno laikoma barjeru, skiriančiu mus nuo išorinio pasaulio, vis gilėjančios žinios apie mikrobiomus rodo, kad iš tiesų oda yra dinamiška sąsaja su mūsų aplinka.

Apsauginė veido kaukė – jau pusmetį mūsų kasdienis palydovas, tačiau, vaistininkų teigimu, renkantis, kokią kaukę ar respiratorių dėvėti, klientus vis dar nustebina ant jų esantys ženklinimai. Ką jie reiškia, kurios priemonės geriausiai apsaugo ne tik aplinkinius, bet ir kaukę dėvintį asmenį, bei kaip reikėtų išsirinkti, pasakoja „Camelia“ vaistinės atstovas Mintautas Kamandulis.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) informuoja, kad šiuo metu įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose trūksta kraujo, todėl prašo atsakingų visuomenės narių nelikti abejingais ir paaukoti kraujo. NKC specialistai pabrėžia, kad visuose centro padaliniuose ir mobilių išvykų metu laikomasi visų saugumo reikalavimų: donorai ir personalas dėvi nosį ir veidą dengiančias apsaugines priemones, paviršiai yra kruopščiai dezinfekuojami, taip pat reguliuojami ateinančiųjų duoti kraujo srautai.

Savaitgalį įvairiais renginiais ir akcijomis visas pasaulis minėjo Pasaulio ir Europos organų donorystės dieną. Simboliška, jog šią dieną užregistruotas ir organų donoras. Tai – jau 85 donoras šiais metais. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos sekmadienį Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos budinčiam koordinatoriui pranešė, jog patvirtintas organų donoras.

Dabar tinkamiausias laikas namų vaistinėles pasipildyti rudeninėmis vaistažolėmis. Nepraeikime pro pamiškėse raudonuojančius šermukšnių, putinų krūmus. Taip pat nepamirškime prisirinkti gudobelių uogų, vadinamųjų vilkobelių, kaulauogių,kurių gydomąsias savybes vertino dar senovės graikai, Europos tautos ir Amerikos indėnai.

Atvėsus orams medikai skuba priminti apie bene pačią pavojingiausią meningokokinę infekciją. Mat susirgimų šia liga skaičiumi Lietuva stipriai lenkia kitas Europos šalis, o gydytojai kasmet baiminasi, kiek šį kartą ji pareikalaus mažų vaikų gyvybių. Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Ją sukelia bakterijos, dar vadinamos meningokokais, kurių skiriama trylika serologinių grupių.

Užklupus galvos skausmui dažniausiai neskubame registruotis pas šeimos gydytoją, verčiau keliaujame į artimiausią vaistinę pirkti medikamentų nuo skausmo. Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad žmonės dažniausiai nesirūpina skausmo priežastimi bei siekia numalšinti nemalonius pojūčius čia ir dabar. Specialistas pataria, kaip atpažinti galvos skausmo priežastį ir ką papasakoti vaistininkui, kad šis išrinktų tinkamiausią priemonę jam nuslopinti.

Ne laiku prasidėjusios mėnesinės gali sukelti diskomfortą – sugadinti ilgai lauktas atostogas ar laisvalaikį, sujaukti kitus planus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Gintarė Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad jei toks atvejis pasitaiko vieną ar kelis kartus, sunerimti neverta, tačiau ilgesnį laiką pasikartojantys mėnesinių ciklo sutrikimai gali būti organizmo reakcija į tam tikrus susirgimus ar išorės dirgiklius.