grybai

Psichologinių problemų turintis vyras užsiplikė „magiškų grybų“ arbatos ir jos susileido į veną. Vyro kraujyje ėmė augti grybai, vyras pageltonavo ir buvo išvežtas į ligoninę. Ten praleido beveik mėnesį, tačiau gydosi iki šiol. Vyras ligoninėje praleido 22 dienas, aštuonias iš jų jis buvo intensyvios terapijos skyriuje. Ten buvo gydomas nuo daugybinio organų nepakankamumo.

Vitaminas D yra vienintelė maistinė medžiaga, kurią organizmas gamina būnant saulėkaitoje. Tačiau iki 50% pasaulio gyventojų negauna pakankamai saulės spindulių, o 40% JAV gyventojų trūksta vitamino D. Taip iš dalies yra dėl to, kad žmonės daugiau laiko praleidžiate viduje, būdami lauke naudoja kremus nuo saulės, o vakarietiškoje mityboje paprastai trūksta gerų šio vitamino šaltinių, rašoma healthline.com Lašiša Lašiša yra daugelio mėgstama riebi žuvis ir puikus vitamino D šaltinis.

Šį rudenį grybautojai džiaugėsi kaip niekada pilnomis pintinėmis grybų. Tačiau dar labiau stebina tai, kad net ir prasidėjus žiemai, apsilankę miške galite pastebėti iš po samanų kyšantį ne vieną grybą. Tokiu savo radiniu pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Paulius Čiūdaras. Gamtininkas Almantas Kulbis įspėja, kad nors tokiu metu rasti grybai maloniai džiugina, jų rinkti ir valgyti nederėtų.

Gamtoje karantininį laiką leidžiantys užkietėję grybautojai randa pridygusių tikrų miško išdaigininkų – tiltais ima dygti retam grybautojui pažįstamos žieminės ugniabudės, baltikai. Grybauti mėgstantis panevėžietis Algirdas neatsidžiaugia šiltos žiemos laimikiais. Į vyro pintinę gula mažai kieno pažįstami ir renkami, tačiau valgomi vėlyvo rudens grybai – juodkotės ugniabudės. Tokias išdaigas krečianti gamta šiemet gana ilgai džiugino ir grybautojus mėgėjus.

Jau lapkričio vidurys, rudens pabaiga, o už lango nė vienos snaigės. Pasitaiko dienų, kai spiginanti saulė labiau primena pavasarį nei vėlyvą rudenį, o į lauką dar galima išeiti be pirštinių, kepurių ir šalikų. Gamtininkai pasakoja, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. Lietuvoje turėtų atsirasti vis daugiau naujų augalų ir gyvūnų rūšių, sutriks augalų vegetacijos ciklas ir vienmečiais turėję būti augalai po kiekvienos žiemos kils kaip naujai gimę.

Miškuose žmonės randa dar ir baravykų, jau nekalbant apie kazlėkus ar voveraites. Nors pasirodo ir šalnos, miškuose dar nėra taip šalta, tad bent pietums miško gėrybių tikrai įmanoma prisirinkti. Tačiau gyventojai yra perspėjami – jei grybus pakando šalna, jais galite apsinuodyti. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Didžiųjų Zariškių kaime gyvenantis Pranas rodo kieme pridygusius grybus. Vietiniai vadina juos slidukais, o tikrasis jų pavadinimas – kazlėkai.

Medžių žievės miltai, šaknų kava, sūriai, brandinti samanose ir kerpėse. Tokiais ir panašiais patiekalais stebina atokiame vienkiemyje gyvenanti istorikė Ieva Šidlaitė. Pabėgusi nuo miesto šurmulio, moteris pasinėrė į visai kitokį gyvenimą – įkvėpta gamtos, pradėjo domėtis valgomaisiais laukiniais augalais, o dabar moko kitus natūralaus rauginimo ir maisto ruošimo iš laukinių augalų paslapčių.

Šiltas rugsėjis, išgynęs tautiečius į miškus grybų rinkti, spaliui žada sergamumo sunkia liga piką. Infektologai įspėja, kad netrukus laukiama sergančiųjų erkiniu encefalitu ir kitomis erkių sukeliamos ligomis antplūdžio. Situaciją sunkina, kad minėtosios ligos požymiai lengvai supainiojami su COVID-19 infekcija. LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teigimu, spalio mėnesį visada yra daug erkinio encefalito ligonių.

Džiovinimas tai pats patikimiausias, vienas paprasčiausių ir populiariausių konservavimo būdų. Džiovinamame produkte vandens koncentracija mažėja palaipsniui iki ribos, kuriai esant susidaro nepalankios sąlygos mikroorganizmams augti, vystytis ar daugintis, todėl džiovinti produktai gali būti ilgiau išsaugomi, galima sukaupti jų atsargų ir tinkamai laikant išsaugoti iki kito sezono derliaus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad grybai gali būti sunkios ligos priežastimi. Per pastaruosius penkerius metus (2015–2019 m.) užregistruoti 6 botulizmo atvejai. Dažniausia ligos priežastis – namuose konservuoti grybai. Botulizmas yra pavojinga liga, kurią sukelia nervus veikiantis toksinas, kurį gamina Clostridium botulinum bakterijos.

Šiais metais rudeniui gausiai dovanojant grybų derlių, pokalbis su prevencinės japonų medicinos eksperte Lietuvoje Erika Stankevičiūte apie maisto reikšmę ir grybų naudą Japonijos mitybos kultūroje bei ko galime pasimokyti iš šios tautos tradicijų.  Papasakokite kokį vaidmenį japonų mityboje užima grybai?  Virtuvė – svarbi japonų kultūros dalis. Maisto vaidmuo japonų gyvenime, požiūris į jį yra vienas esminių raktų į šios tautos žmonių ilgaamžiškumą.

Šį sekmadienį TV3 eteryje laidoje „La Maistas“ virtuvės šefai Tomas Rimydis ir Vylius Blauzdavičius svečiavosi „Sofos Ūkininkų“ sodyboje ir su šeimininke Egle ruošė ypatingai gardžius patiekalus iš grybų. Laidos viešnia Eglė pamini, kad šių metų grybų kiekis maloniai nustebino, nes jų augo labai daug ir tokiose vietose, kur net nesitikėtum jų atrasti. Tad tai puiki galimybė išbandyti įvairiausius, gardžiausius patiekalus su grybais.

Nors nerimaujama dėl naujų COVID-19 susirgimų skaičių, gydytojai primena, kad kitos infekcinės ligos taip pat niekur nedingusios. Dėl dalies jų ypač įspėjami grybautojai ir kiti traukiantys laiką praleisti gamtoje. LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teigimu, nepaisant to, kad visas dėmesys, pajėgos ir infrastruktūra pastaruoju metu sutelkta COVID-19 epidemijai, kitos infekcinės ligos niekur nedingo.

Kaip niekada grybų turtingas ruduo sušaukė į miškus grybautojus – ir mėgėjus, kurie prisirenka grybų šeimai paskanauti, ir tuos, kuriems grybavimas padeda prisidurti prie atlyginimo ar pensijos. Ir nors egzistuoja tiek rašytinės, tiek ir nerašytos grybavimo taisyklės, panašu, kad kartais godumas nustelbia bet kokį sveiką protą. Privačių valdų savininkai guodžiasi, kad kartais grybautojus tenka vyti ir iš nuosavo namo kiemo.

Kad nuo baravykų derliaus neapsisuktų galva, siūlome jums ne tik lengvai paruošiamo baravykų užkandžio receptą iš prabangaus sostinės restorano, bet ir specialistų patarimus, ką daryti su krepšiais į namus tempiamų baravykų. Pirmiausia – nepersivalgyti. O ką geriausia daryti – šaldyti, džiovinti, marinuoti ar rauginti? Kol šalies miškuose iš samanų kepures keliančių baravykų gausa vis dar atima grybautojams žadą.

Roges žiemai ruošk vasarą – sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau panašu, kad ruošti rogių šiai žiemai ne tik nereikės, bet ir vietoj jų vertės pasirūpinti rudens atributais – lietpalčiais, krepšiu bei peiliuku grybams. Ekspertai sako, kad ši žiema bus neįprastai šilta ir visko gali būti, kad grybų Kūčių vakarienei galėsime prisirinkti patys.

Vis dar prisirinkdami pilnas pintines baravykų grybautojai išbando visokias kulinarines fantazijas. Tačiau, ar visi būdai valgyti baravykus saugūs ir kiek teisingi teiginiai, kad baravykais galima apsinuodyti ne prasčiau nei žalsvosiomis musmirėmis? Kalbame TV3 Žinių studijoje su dietologe Jūrate Dobrovolskiene. Tai jau kelinta savaitė lietuviai iš miško grįžta pilnomis pintinėmis baravykų. Tai kiek iš tiesų sveika jų valgyti? Baravykai taip pat kaip ir mėsa dozuojami.

Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos Aristavos kaimo gyventoja Elvyra Činikienė pelnytai visam kaimui gali pasigirti, kad rado tikrą grybų karalių – grybautoja vieną popietę rado baravyką, kuris svėrė net 1,651 kg. Šalia rado ir jo mažesnįjį brolį – jaunėlis svėrė 957 gramus. Aristavos gyventoja E. Činikienė save pristato kaip patyrusią grybautoją. Moteris teigia, kad mišką mėgsta nuo pat jaunystės. Tačiau jos svajonė – rasti milžinišką baravyką – išsipildė tik praėjus šešioms dešimtiems metų.

Lietuvoje tęsiantis grybų karštligei, draudikai perspėja į mišką besiveržiančius grybautojus būti atsargesniems. Nuolat šiltėjant klimatui ilgėja ir erkių sezonas, kuris tęsiasi nuo kovo iki spalio, o piką pasiekia paskutiniaisiais mėnesiais. Dėl šios priežasties sergamumo erkių platinamomis ligomis kreivė taip pat sparčiai stiebiasi viršun, tad apsaugos priemonėmis reikėtų pasirūpinti dar gerokai prieš išvyką miškan.

Nespėjantys ar neprisiruošiantys į mišką pasirinkti grybų patys jų įsigyti tautiečiai susivilioja iš čia pat prie keliuko į mišką stovinčių prekiautojų arba turguje. Medikai įspėja, kad toks pasirinkimas gali būti rizikingas. Neretai žmonės grybų įsigyja tiesiog pakelėje ar turgelyje. Vis dėlto specialistai įspėja, kad tokiu atveju dėl produkto kokybės negali būti garantuotas ir dėl to galima apsinuodyti.

Pirmosios rudens savaitės grybautojams buvo išties dosnios, bet jei dar nespėjote prisirinkti miško gėrybių, laiko tikrai yra – anot profesionalaus grybautojo Vytenio Daugudžio, grybų sezonas tęsiasi iki pat sniego. Jis taip pat pastebi, kad tik nedaug žmonių žino, kaip teisingai grybauti, o dėl vienos klaidos dažnas namo parsiveža tik krūvą sukirmijusių, ištižusių grybų.

Jei norite pasimėgauti grybų skoniu, visai nebūtina keliauti į mišką – sukurti grybų pievelę galima ir savo sodyboje. Grybautojai po sėkmingos grybų „medžioklės“ nudarinėtas atliekas dažnai išverčia miške po medžiais, tikėdamiesi ateityje pasisėti vertingų grybų. Nemenčinės miškų pakraštyje sodų masyve sodininkaujanti Antanina Lunevičienė pripažino, kad tokia praktika pasiteisino. „Labai mėgstame grybauti, todėl jau seniai nutarėme užsiveisti grybų ir savo sklype.

Kol grybautojai toliau plūsta į miškus, gydytojai įspėja tokios situacijos nematę jau kokį dešimtmetį. Toksikologės Gabijos Laubner teigimu, šiemet apsinuodijusių grybais gerokai daugiau, tačiau ypač stebina tai, kad sutrikimų atsiranda pavartojus gerų grybų. Anot gydytojos, to priežastis gali būti pačių grybų sukaupti nuodai.

Nors dažnai galvojama, kad apsinuodijama tik nuodingais grybais, iš tiesų nemalonūs simptomai gali prasidėti ir suvalgius įprastai valgomų grybų. Suvalgius netinkamų grybų apsinuodijimas pasireiškia per 12 valandų nuo tada, kai juos suvalgėte, tačiau kuo vėliau pasireiškia simptomai, tuo sunkesnis apsinuodijimas.

Baravykų vajus ir toliau varo lietuvius iš proto – kai kurie jų iš miško nekelia kojos arba traukia grybauti net per pietų pertrauką ir giriasi dešimttūkstantiniu sezono laimikiu. Visgi lietuvius apėmusi grybų euforija turi dvi puses – medikai sako, kad į ligonines plūstelėjo apsinuodiję žmonės. Pavyzdžiui, dauguma jų ūmėdes sumaišė su musmirėmis. Tad ar turtingas grybų sezonas atneša daugiau apsinuodijimų ir mirčių? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbyje su mikologu Jonu Kasparavičiumi.

Baravykų vajus ir toliau varo lietuvius iš proto – kai kurie jų iš miško nekelia kojos arba traukia grybauti net per pietų pertrauką ir giriasi dešimttūkstantiniu sezono laimikiu. Visgi lietuvius apėmusi grybų euforija turi dvi puses – medikai sako, kad į ligonines plūstelėjo apsinuodiję žmonės. Pavyzdžiui, dauguma jų ūmėdes sumaišė su musmirėmis. Tad ar turtingas grybų sezonas atneša daugiau apsinuodijimų ir mirčių? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbyje su mikologu Jonu Kasparavičiumi.

Šiemet grybautojai džiaugiasi ne tik įspūdingu kiekiu gėrybių, bet ir dalijasi aptikę dar nematyto grybo nuotraukomis. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Aistė su mumis pasidalijo tėčio rastais baravykais. Pasak jos, kone visą gyvenimą grybaujantis vyras tokius grybus matė pirmą kartą. Gamtininkas Almantas Kulbis rastus grybus priskiria vadinamosioms grybų anomalijoms. Neįprastus grybus vyras rado Švenčionių rajone, gimtojo Kasčiukų kaimo miškuose.

Kol lietuviai ir toliau šturmuoja Lietuvos miškus, skaitytojai netveria džiaugsmu ir savo laimikių nuotraukomis dalijasi su kitais. O štai viena vilniečių šeima atskleidė net ir vietą, kurioje galima rasti šimtus baravykų.  Naujienų portalas tv3.lt pirmadienio pavakarę sulaukė ir skaitytojo Alberto Blaževič laiško su įspūdingomis grybų laimikių nuotraukomis. Anot vyro, jis su savo tėvais ir mergina grybavo Vilniaus rajone.

Baravykų vajus ir toliau varo lietuvius iš proto – kai kurie jų iš miško nekelia kojos arba traukia grybauti net per pietų pertrauką ir giriasi dešimttūkstantiniu sezono laimikiu. Visgi lietuvius apėmusi grybų euforija turi dvi puses – medikai sako, kad savaitgalį į ligonines plūstelėjo apsinuodiję žmonės. Dauguma jų ūmėdes sumaišė su musmirėmis. Vilnietė Jurgita bent šiomis dienomis per pietų pertrauką laiko veltui negaišta.

Prasidėjus rudeniui, miško gėrybės džiugina grybautojus: socialinių tinklų paskyrose žmonės didžiuojasi įspūdingais laimikiais. Tačiau, specialistai įspėja, kad grybauti reikėtų atsakingai. Gamtininko Almanto Kulbio teigimu, grybavimas nėra sportas, tad varžytis, kas pirmas surinks visus miško grybus, nereikėtų. O apakinti azarto lietuvaičiai netyčiomis gali prisirinkti ir nuodingų grybų. Ilgametę patirtį turintis gamtininkas sako pastebintis, kad grybautojams ne retai trūksta saiko jausmo.

Dažniausiai valgomus grybus tenka pirkti arba rinkti miške. O kas jei tokias miško gėrybes galima būtų užsiauginti? Aukštaitijoje populiarėja neįprastas dar lietuvio akiai egzotiškų grybų šitaki auginimas.  Ant iš baltalksnio ir beržo rąstelių suręstų namukų pūpso rudos galvelės. Šilauogyno gale, medžių paunksmėje, jauna Strumskių šeima įkūrė tikrą egzotiškų grybų stovyklą.

Rugsėjo 5–6 dienomis mūsų rajono miškuose apsilankę kėdainiečiai buvo maloniai nustebinti – vietomis žmonės rado dešimtis raudonviršių ir baravykų. Grybautojai sako, kad prasidėjo tikras rudeninis grybų sezonas, o grybų bus tol, kol lis lietus ir naktimis bus šilta. Dygsta it pasiutę Kėdainių rajono Medininkų miške apsilankęs grybautojas Tomas Šedaitis sakė, kad jei ir toliau bus tokie lietingi ir šilti orai – grybai dygs.

„Kaip gi ruduo be grybų! Tiesa, pati marinuotų grybų nevalgau, bet vyras šiuos įvertino teigiamai“, – sako tinklaraščio „Baltoje lėkštėje“ autorė Justina. Marinatui: 2 litrų vandens; 7 valg. šaukštų cukraus; 4 arb. šaukštelių druskos; 4 arb. šaukštelių acto; lauro lapų, pipirų, garstyčių grūdelių. Grybus nuvalome, nuplauname ir apverdame 10–15 min. Nukošiame ir praplauname. Į vandenį sudedame visus marinatui skirtus produktus, išskyrus actą. Sudedame apvirtus grybus, užverdame.

Šalies miškuose pasipylus baravykams, lengviau atsikvėpė miško gėrybių supirkėjai ir grybus pardavinėjantys. Mat žmonės skundžiasi, kad vasarą uždirbti visai nepavyko. Užtat dabar į supirktuves kas dieną keliauja vis daugiau grybų. Tiesa, supirkėjai nesiūlo didelių kainų. Kita situacija turguose. – už kilogramą baravykų prašoma ir 20 eurų. Netoli Leipalingio, Druskininkų savivaldybėje, gyvenantis Vitas į miestelio supirktuvę atnešė kelis kilogramus baravykų.

Rudens daugelis lietuvių laukia todėl, jog prasideda grybų sezonas – vieniems tai savotiškas atsipalaidavimo būdas, o kitus vilioja gardūs patiekalai. Neseniai pamatęs aplinkinių pavyzdį, grybauti išsiruošė ir dainininkas Andrius Rimiškis. Tiesa, žinomo vyro išvyka pasisuko visai kitaip, nei jis tikėjosi. Vos išvykus į mišką, A. Rimiškis susidūrė su bėdomis dėl automobilio.

Šių metų grybų sezonas ir toliau nenustoja džiuginti laimikių gausa. Net ir patyrę grybautojai neslepia nuostabos dėl to, kad iš miško grįžta su pilnomis pintinėmis ir kibirais grybų. Štai visą gyvenimą grybaujanti vilnietė Asta Baronienė per kelias dienas namo parsinešė net kelis tūkstančius baravykų. „Tikriausiai jau nieko nestebina šio rudens miško gėrybių gausa. Vis tik mus nustebino ir dar kaip! Grybauju nuo šešerių metukų ir vis svajodavau rasti daug baravykų vienoje vietoje.

Miškuose pilna grybų ir sveikatos specialistai pastebi, kad jau savaitgalį padaugėjo klausimų, ką daryti jų persivalgius ar pajutus apsinuodijimo simptomus. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistai ir šį sezoną primena, kad apsinuodyti galima ne ir nuodingais ar  nešviežiais, bet ir netinkamai paruoštais gerais grybais. Nors dažnai galvojama, kad apsinuodijama tik nuodingais grybais, iš tiesų nemalonūs simptomai gali prasidėti ir suvalgius įprastai valgomų grybų.

„Man asmeniškai patiekalas tampa skanesnis ir jį vertini dar labiau, kai naudoji savo surinktas gėrybes, šiuo atveju – grybus. Nes šiais lėkimo laikais, viską susiperkame prekybcentriuose ir  neretai pamirštame mažai kainuojančius būdus pasirūpinti gėrybėmis“, – rašo tinklaraščio „Oditėlės blogas“ autorė.

Grybautojus vis dar džiugina geras grybų sezonas, o laimikius iš miško jie ir toliau tempia pilnomis pintinėmis ir kibirais. Ilgą laiką skaičiavę įspūdingus kiekius baravykų, dabar žmonės dalijasi jau ir kitais rastais grybais. Štai Šilutės rajone kone kasdien grybaujančiai Jolantai prieš kelias nusišypsojo sėkmė rasti itin daug skaniųjų voveraičių. „Tą dieną grybavau apie 6 valandas Šilutės rajone, Ramučių miškuose.

Džiovinimas – vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių konservavimo būdų. Tačiau norint šiuo būdu išsaugoti miško grybų skonines ir maistines savybes, reikėtų nepamiršti kelių svarbių taisyklių. Kokiu būdu ir kaip teisingai paruošti grybus žiemai atsako maisto ekspertė Vilma Juodkazienė. Džiovinti ar marinuoti? Džiovinti tinka įvairūs miške randami grybai. Ypač dažnai šiuo būdu apdorojami baravykai, raudonviršiai, lepšiai, kurie vėliau naudojami sriuboms, padažams ir troškiniams gardinti.

Klimatologai neatmeta, kad netrukus šalyje teks skelbti sausrą. Džiūsta miškai ir pasėliai, toliau senka vandens telkiniai. Nors kritulių pastarosiomis dienomis ir iškrito, padėties tai negerina – reiktų, kad gerai piltų bent savaitę. Dzūkai nusiminę – grybų sezono pradžia buvo labai optimistiška. Tik štai dabar miškai vėl išdžiuvo ir grybai nebeauga. Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, grybus ir uogas superkanti Dalia sako, kad supirktuvėse liūdnos – nuotaikos.

Prasidedant grybavimo sezonui, tiek policija, tiek kitos tarnybos įspėja miško gėrybių rinkėjus – be ryškių drabužių, degtukų ir telefono į miško tankmynę kojos geriau nekelti. Ypač įspėjami senjorai. Mat jie miškuose pasiklysta dažniausiai. Ir ne visiems jiems namus pavyksta pasiekti sveikiems ir gyviems. Vien šiemet dingusiųjų pasitelkus sraigtasparnius teko ieškoti jau septynis kartus. Žmonės aptinkami nusilpę, bent vienas paklydėlis randamas negyvas.

„Ar jūs esate grybų mėgėjai? Ar tas dzūkiškas kraujas mūsų toks, bet mes mėgstame juos. O turėdama voveraičių pasigaminau padažą prie paprasčiausių kotletų. Voveraitės kotletus netikėtai pakėlė į kitą skonių lygą, kaip kokiame futbole”, – šypteli tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė.

Šią vasarą miškai itin dosnūs grybautojams – „Facebook“ grupės tiesiog raibsta nuo ten esančių grybų nuotraukų. Tiesa, vieni grybautojai giriasi kuklesniais laimikiais iš miško, o kiti rodo įspūdingus kiekius iš miško parsineštų grybų. Telšiškis Andrius Norkus – užkietėjęs grybautojas. Vyras juokauja, kad iš beveik 34 savo gyvenimo metų, bent 30 metų jis grybauja. „Grybavimas mano hobis – atsipalaiduoju, pailsiu. Iki miško ir po darbo važiuoju. Pora valandų pagrybauju ir kibirai pilni.

Ši vasara, o ir artėjantis ruduo mums ne eiliniai – apsiribojant laisvalaikiu bei atostogomis Lietuvoje, tenka ieškoti ir primirštų pramogų. Viena iš jų – grybavimas, kuris ne tik leidžia gardžiuotis skania vakariene, tačiau ir puikiai išvėdina galvą. Šilti ir lietingi orai žada gerą grybų derlių, tad norintiems, jog ši pramoga atneštų tik malonių įspūdžių, ekspertas pataria, kaip būti saugiems miške, nepasiklysti ir išvengti sveikatos sutrikdymo.

Dviejų brolių vos nepražudė grybai. Grybavimo sezonui įsibėgėjus, pensinio amžiaus vyrai gelbėjami Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, mat vietoj ūmėdžių išsivirė musmirių. Vyrai rimtai apsinuodijo. Grybavimo sezonas šiemet prasidėjo išties anksti. Pilnas pintines iš miško tautiečiai nešė dar birželio pradžioje. Na, o dabar, susiruošusiems į grybų medžioklę, tenka ilgiau pavaikštinėti, o ir laimikis ne visuomet laimingas, mat medikai jau praneša apie apsinuodijusius žmones.

Grybautojai ir toliau džiaugiasi puikiu baravykų sezonu ir socialiniuose tinkluose dalijasi savo laimikių nuotraukomis. Daugelis į namus parsineša pintines ir krepšius, kuriose baravykus skaičiuoja ne dešimtimis, o net šimtais. Štai klaipėdietė Alina V. miške neseniai aptiko tikrą lobį – per keletą valandų su šeima surinko gausybę baravykų. „356 baravykai Grūšlaukės miškuose (Kretingos rajonas). Gyvenime tiek nematėm! P.S. į mišką atvykome 12 val.

Dar tik vasaros vidurys, o socialiniuose tinkluose – daugybė grybų nuotraukų. Ne šiaip kokių pavienių, o įspūdingų kiekių – pilnų bagažinių ar tuntais nuklotų staltiesių. Ukmergiškė Ernesta Matulaitienė pasidalijo vienos dienos laimikiu, mušančiu rekordą – net 1 037 baravykai. „Tiek grybų rasti – tai laimės dalykas“, – sako E. Matulaitienė, kuriai grybavimas yra hobis. Miškai jai pažįstami nuo  mažens. Vaikystėje grybauti važiuodavo su tėvais, o dabar – su vyru.

Prasidėjęs grybų sezonas vilioja grybautojus į miškus. Deja, ne kiekviena išvyka į mišką baigiasi pilnomis grybų pintinėmis. Kai kurie grybautojai, ypač vyresnio amžiaus, praranda orientaciją ir pasiklysta, rašoma policijos pranešime spaudai.  Šilutės rajono miškuose policijos pareigūnams jau teko ieškoti pasiklydusių senyvo amžiaus žmonių. Kartais pareigūnams tenka prašyti ir kolegų – pasieniečių pagalbos.