euras

Vyriausybė, siekdama nedidinti kainų artėjant euro įvedimui, nusprendė nekeisti valstybės rinkliavų dydžių. Pagal rinkliavų įstatymą kasmet, atsižvelgiant į išlaidų pokyčius, rinkliavos tikslinamos, o nauji jų dydžiai įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Dalis valstybės institucijų prašė didinti rinkliavas, nes dėl Konstitucinio Teismo sprendimo padidėjo valstybės tarnautojų atlyginimai, tačiau Finansų ministerija siūlo į tai neatsižvelgti.

Lietuvos gyventojai pakankamai ramiai laukia įvedamo euro ir nesiima veiksmų, kurie rodytų besikeičiančius vartojimo įpročius. Beveik 80 proc. mūsų šalies gyventojų neplanuoja papildomų priemonių šeimos finansiniam saugumui užtikrinti prieš įvedant eurą. Tokia tendencija paaiškėjo draudimo bendrovės “PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje Lietuvos gyventojų apklausoje. Beveik 80 proc. žmonių Lietuvoje niekaip nekeičia savo finansinio elgesio dėl artėjančio euro. Tačiau apie 9 proc.

Bendrovės „Maxima LT“ investicijos į prekybos tinklo IT sistemų pritaikymą darbui su naująja valiuta preliminariais skaičiavimais gali siekti daugiau nei 240 tūkst. litų. Ruošdamasi euro įvedimui Lietuvoje „Maxima LT“ didžiąją dalį IT sistemų pritaikymo naujai valiutai darbų jau yra atlikusi. „Perėjimas prie naujosios valiutos iš mūsų pareikalaus finansinių ir fizinių resursų.

Europos Vadovų Taryba pareiškė aukščiausią politinį pritarimą, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje būtų įvestas euras. Briuselyje patvirtintose EVT išvadose Lietuva giriama už sėkmingai įveiktą finansinę krizę, pabrėžiama, kad mūsų šalis atitinka Mastrichto kriterijus ir yra visiškai pasirengusi įsivesti eurą.

Liuksemburgas, birželio 19 d. Šiandien vykusiame euro zonos šalių finansų ministrų (Euro grupės) susitikime, kuriame dalyvavo ir Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius, buvo aptartas Lietuvos siekis įsivesti eurą nuo kitų metų pradžios. Euro grupės pirmininkas pasveikino Lietuvos finansų ministrą su Lietuvos atitikimu euro įvedimo kriterijams.

Liuksemburge ketvirtadienį susirinkę euro zonos šalių finansų ministrai ketina patvirtinti Lietuvos pasirengimą kitąmet įstoti į euro zoną. Prieš prasidedant susitikimui Europos Sąjungos (ES) ekonomikos reikalų komisaras Ollis Rehnas (Olis Renas) teigė, kad konvergencijos ataskaitos Lietuvai patvirtinimas bus pirmasis ministrų susitikimo klausimas. „Pirmas klausimas bus konvergencijos ataskaitos Lietuvai patvirtinimas.

Euro įvedimo laikotarpiu vartotojų teisių organizacijos ragins visuomenę būti aktyvią, stebint prekių kainas. Tokia praktika padėtų geriau kontroliuoti nesąžiningą kainų didinimą, sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas.

Besirengiant euro įvedimui gyvybės draudimo bendrovės tikina, kad apsidraudę žmonės nepatirs jokių rūpesčių nei finansiniais, nei dokumentacijos tvarkymo klausimais. Įmokos ir draudimo sumos bus perskaičiuotos automatiškai, pagal neatšaukiamai fiksuotą euro ir lito perskaičiavimo kursą, kurį nustatys Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų ministrų taryba. Gyvybės draudimo sutarčių dėl euro įvedimo keisti nereikės.

Šių metų pavasarį Lietuvos banko pateiktas pasiūlymas dėl mokėjimų rinkos naujovių sulaukė mokėjimo paslaugų teikėjų palaikymo. Taigi jau nuo kitų metų bus sudarytos sąlygos mokėjimus atlikti sparčiau ir pigiau. „Į Lietuvos banko kvietimą atsiliepė nemažai rinkos dalyvių, todėl jau nuo kitų metų pradės veikti mažmeninė elektroninių mokėjimų eurais sistema.

Lietuvai planuojant įsivesti eurą, prekių ir paslaugų kainos turės būti rašomos dviem valiutomis. Šiuo laikotarpiu dauguma pirkėjų į tai, kas parašyta kainos etiketėje, atkreips daugiau dėmesio nei anksčiau, nes jiems teks priprasti prie naujųjų skaičiavimų. Nors teigiama, kad didelių kainų šuolių neturėtų būti, kainodaros ekspertai sako, kad euro įvedimas - puiki proga prekybininkams peržiūrėti ir keisti taikomą kainodarą.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius lankėsi Lietuvos monetų kalykloje, kur šiandien pradėtos kaldinti euro monetos. Iškilmingos ceremonijos metu Vyriausybės vadovas paleido lietuvišku Vyčiu paženklintų euro monetų kaldinimo liniją. „Šiandien stovime toje vietoje, kur 1992 metų rudenį buvo pradėtos kaldinti litų centų monetos.

Namų ūkių finansinė padėtis 2014 metų pirmą ketvirtį buvo geresnė, palyginti su 2013 metų pradžia: ūgtelėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, mažėjo šildymo išlaidos. Statistika rodo, kad namų ūkiai dėl mažesnių išlaidų netikėtai sutaupytų lėšų piniginėse neužlaiko.

Žinių radijas Lietuvai įsivedant eurą jau dabar daugelis rinkodaros padalinių vadovų ir specialistų suka galvas, kaip padidinti kainas. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, grožio salono savininkė Jolanta Mačiulienė teigia, kad įsivedant eurą paslaugų kainas pakels „apvalindama“ į didesnę pusę. Verslininkė tikina taip elgsis atsižvelgdama į augančias sąnaudas: „Mes negalime dirbti nenaudingai sau ir savo verslui. Mes vis tiek turime pasiskaičiuoti savo sąnaudas.

Specialistai teigia, kad euro baimė tik laikinai sujudino nekilnojamojo turto rinką ir pakėlė būstų kainas. Metų pradžioje suaktyvėjusi prekyba lėtėja. Labiausiai butų pardavimas smuko Panevėžyje. Nekilnojamo turto pardavėjų lūkesčiai, kad euro įvedimo baimės apimti gyventojai puls pirkti būstus ir sklypus, regis, neišsipildys. Valstybinė įmonė Registrų centras ir nekilnojamojo turto agentūros stebi, kad metų pradžioje suaktyvėjusi prekyba nekilnojamuoju turtu lėtėja.

Europos Komisijai teigiamai įvertinus Lietuvos pažangą, iki pilnos narystės euro zonoje liko tik keli formalumai – jau po pusmečio Lietuvoje atsiskaitinėsime ta pačia valiuta kaip ir dar 18 ES valstybių.

Eurui Lietuvoje žalia šviesa – toks Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) sprendimas. Galime pasidžiaugti, nes tai parodo, kad finansinė ir ekonominė situacija Lietuvoje yra santykinai gera, bent Europos Sąjungos šalių kontekste. Tačiau apskritai prieš apsispręsdami, džiaugtis ar liūdėti dėl euro įvedimo Lietuvoje, turime susimąstyti – ar apie eurą žinome pakankamai? Pavyzdžiui, kad euras Lietuvai ir kitoms ES šalims gali būti naudingas tik tol, kol jis yra patikimas.

Birželio 4 d. Europos Komisija (EK) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos. EK ir ECB paskelbtuose pranešimuose apie konvergenciją pažymima, kad Lietuva, vykdydama ekonomines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką, padarė didelę pažangą, siekdama narystės euro zonoje.

Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.   Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ perspėja, jog, prieš euro įvedimą, nepagrįstai kainas didinantys verslininkai bus vertinami griežtai ir principingai.

Vilnius, birželio 5 d. Eurobarometro visuomenės apklausos duomenys rodo – augant Lietuvos žmonių informuotumui neigiamas požiūris į euro įvedimą mažėja, o palaikymas auga. Dabar euro įvedimą Lietuvoje palaiko beveik pusė šalies gyventojų. Labiausiai gyventojams rūpi sąžiningas kainų perskaičiavimas ir praktiniai euro įvedimo aspektai. Palaikančių euro įvedimą Lietuvoje skaičius per metus (2013 m. balandis – 2014 m. balandis) išaugo nuo 41 proc. iki 46 proc.

Geros naujienos iš Europos Komisijos dėl leidimo įsivesti eurą per daug nenustebino – esam verti įsijungti į euro zoną ir šį kartą kojos nepakišo keli skaičiai po kablelio, kaip prieš septynerius metus. Apie bendros valiutos naudą šalies ūkiui daugiau diskutuoja ekonomistai, o plačiajai visuomenei pirmiausia rūpi galimai augsiančios kainos. NT rinką kaitina rekordiniai sandorių skaičiai, tačiau vien dėl valiutų pasikeitimo kainos augti tikrai neturėtų.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Manau, kad žmonių baimės dėl euro greitai išsisklaidys ir po kelerių metų 80 proc. gyventojų sakys, kad euras yra gerai“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Kokios galimybės atsiveria įvedus eurą ir kokias grėsmes teks suvaldyti? Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, Pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

Euro zonos durys atsidarė – Europos Komisija pranešė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir leido 2015 metais įsivesti eurą. Apie istorinį sprendimą ir tolimesnį Lietuvos likimą trečiadienį „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius bei ekonomistė Rūta Vainienė.

Šiandien Europos Komisija pateikė vertinimą, jog Lietuva turėtų tapti 19-ąja euro zonos nare ir prisijungti prie euro zonos 2015 m. sausio 1 d. Tai dar nėra galutinė išvada ir rekomendacija Lietuvai prisijungti prie euro zonos. Galutinio pritarimo galima tikėtis liepos viduryje, kuomet vyks galutinis balsavimas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.

Europos Komisijai (EK) leidus Lietuvai nuo 2015-ųjų įsivesti eurą, ekonomistai teigia, jog šalyje ir toliau išliks ilgalaikės finansinės problemos. „Ilguoju laikotarpiu valstybės finansus bus vis sunkiau subalansuoti, į ką dėmesį atkreipė EK, nes darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės, o valstybės įsipareigojimai vykdyti viešąsias paslaugas yra gan didelio masto“, - BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Rytoj, birželio 5-ąją, 10 val. euro įvedimu besidomintys šalies viešųjų bibliotekų lankytojai interneto transliacijos metu galės tiesiogiai užduoti klausimus Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui ir išgirsti jo atsakymus apie Europos Sąjungos bendrąją valiutą.

Estijos centrinio banko vadovas Ardo Hanssonas (Ardas Hansonas) teigia, kad euro įvedimas Lietuvoje padidins Baltijos šalių integraciją. Latvijos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Zoja Razmusa tikina, kad tai padės regiono plėtrai. Estijos ir Latvijos atstovai teigė, kad nors oficialiai dėl Lietuvos atitikimo Mastrichto kriterijams bus pranešta trečiadienį, jie neabejoja, kad Lietuva įsives eurą.

Ūkio ministras Evaldas Gustas patvirtino prisijungimo prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir jo logotipo naudojimo tvarką. Patvirtintoje tvarkoje nustatyti prisijungimo prie memorandumo, įtraukimo į memorandumą pasirašiusiųjų sąrašą, logotipo išdavimo ir naudojimo reikalavimai. „Šia tvarka turės vadovautis visi, kurie planuoja prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt   Europos Komisijos ir Europos centrinio banko sprendimai dėl euro įvedimo, kurie bus priimami trečiadienį, turėtų būti palankūs Lietuvai, LRT radijui sako Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas. Jis teigia nesitikintis staigmenų, nes Lietuva, jo žodžiais, atliko namų darbus. „Be jokios abejonės, rytoj mes laukiame žinių iš Briuselio ir Frankfurto.

Lietuva su saugia atsarga atitinka visus stojančioms į euro zoną šalims taikomus Mastrichto kriterijus ir šią savaitę Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks išvadą apie Lietuvos konvergenciją ir atitikimą Mastrichto kriterijams. Visgi apklausos rodo, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria euro įvedimui, nes mano, jog tai turės neigiamų pasekmių – kainos išaugs ir sumažės jų perkamoji galia.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį apdovanoti daugiausiai apie Europos Sąjungą žinantys Europos egzamino nugalėtojai. Pasak laimėtojų, egzaminas nebuvęs lengvas, tačiau pasitikrinti žinias apie Bendriją ir piliečių teises joje, visada vertinga. Dėl geriausio Europos Sąjungos žinovo titulo finale varžėsi 75 geriausiai per pirmus du egzamino etapus pasirodę dalyviai, taip pat tie, kurie egzamino užduotis atliko internetu.

Šiandien dažniausiai girdime tik tai, kad euro įvedimas Lietuvai yra labai geras žingsnis arba priešingai – netinkamas sprendimas. Visuomenėje daugybė klausimų kyla dėl to, jog vis dar mažai kalbama apie euro įvedimo privalumus be emocijų, objektyviai ir argumentuotai. Didžiausią nerimą dėl euro tautiečiams šiuo metu kelia žvalgymasis į kaimynus brolius latvius.

Žinių radijas Tik 12 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad euro įvedimas šalyje neturės jokių neigiamų pasekmių, nepaisiant to, Lietuvos Vyriausybė nestabdo euro įvedimo ir sako, kad viskas bus gerai. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas mano, kad nėra kito kelio, jei nenorime skursti. Jo nuomone, nereikia bijoti kainų kilimų, nes to išvengti neįmanoma.

Sprendimas, ar Lietuvoje įvedamas euras, bus priimtas už dviejų mėnesių, tačiau tik kiek daugiau nei dešimtadalis šalies gyventojų mano, kad valiutos keitimas neturės jokių neigiamų pasekmių. Tokią visuomenės nuomonės tendenciją atskleidė Lietuvos vartotojų instituto užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas. „Dauguma gyventojų vis dar bijo įvairių neigiamų euro įvedimo pasekmių, pradedant išaugusiomis kainomis ir baigiant iš dalies prarasta tautine tapatybe.

Europos centrinio banko vadovui Mario Draghi pavyko beveik neįmanoma: pasakęs, kad „padarys viską, ko tik reikės“, jis išsaugojo eurą, taip ir neišsprendęs nė vienos nuo pat vieningos valiutos įkūrimo ją lydėjusios problemos. Tačiau bent kelios finansų krizės pamokos buvo išmoktos ir, Europos Sąjungos institucijoms leidus, Lietuva kitąmet prisijungs prie kitokios euro zonos, nei tą būtų padariusi 2007 metais.

Linas Jocius Europos Parlamentas – tai biurokratų lizdas, šilta vietelė, kur išrinktieji penkerius metus mėgausis Briuselio teikiamais malonumais ir dar gaus solidžią algą eurais. Be to, galės jaustis visiškai saugūs, nes europarlamentarų darbo efektyvumo niekas netikrina, dar daugiau – beveik iškart po rinkimų užmiršta tokius esant. Tai kam turėtume gaišti laiką ir balsuoti Europos Parlamento rinkimuose? Nežinome, vadinasi, nesvarbu? Maždaug tokią nuomonę neseniai išsakė pagyvenusi kaimynė.

2014 m. gegužės 20 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) informuoja, kad šiandien VMI interneto puslapyje www.vmi.lt startavo naujas skyrius „Euras ir mokesčiai“ (Apie VMI -> Veikla -> Euras ir mokesčiai), o atsakyti į visus klausimus apie mokesčių pakeitimus įsivedus eurą pasirengę ir Mokesčių informacijos centro 1882 konsultantai.

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius Frankfurte (Vokietija) susitiko su Europos centrinio banko (ECB) prezidentu Mario Draghi. Pagrindinė šio susitikimo tema – euro įvedimas Lietuvoje. Lietuva, negalutiniais duomenimis, atitinka narystei euro zonoje keliamus vadinamuosius Mastrichto kriterijus, tačiau ECB vadovas paragino neatsipalaiduoti ir toliau tęsti tokią fiskalinę politiką, kuri garantuotų pagrindinių ekonominių rodiklių, būtinų eurui įsivesti, tvarumą.

 Lietuvos banko valdyba pritarė pateiktam akcinės bendrovės Lietuvos pašto skyrių, kuriuose 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai bus keičiami litai į eurus, sąrašui. Jame nurodyta 330 pašto skyrių, esančių įvairiose šalies vietose. Beveik pusę šių skyrių aptarnaus mobiliosios komandos. 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą, AB Lietuvos pašto padaliniai, įrašyti į šį sąrašą, neatlygintinai 60 kalendorinių dienų, t. y. iki 2015 m. kovo 1 d., keis litus į eurus.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo trečiadienio pradeda veikti nemokama telefono linija 8 800 34528, kuria paskambinus bus galima gauti atsakymus įvairiais praktiniais euro įvedimo klausimais. Pirmąją naujos linijos darbo dieną gyventojai turės galimybę užduoti klausimus Lietuvos finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Taip pat konsultuos Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir kitų už euro įvedimą atsakingų valstybės institucijų specialistai.

 Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos banko ir Finansų ministerijos kartu su žiniasklaidos partneriais inicijuotos socialinės akcijos „Jausk kainų pulsą“ metu gyventojai balsuodami išrinko jiems svarbiausias prekes ir paslaugas, kurių kainas jie norėtų stebėti įvedant eurą. Didžiausiuose naujienų portaluose gyventojai balsuoti galėjo nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 20 d. Iš viso buvo užpildytos 3 233 anketos.

Siekiant išlaikyti palankias sąlygas verslo pradžiai ar plėtrai, Ūkio ministerijos siūlymu nuspręsta pratęsti priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ paraiškų priėmimo terminą iki 2015 m. rugpjūčio 31 dienos. Be to, nuspręsta padidinti galimos gauti kompensacijos dydį: net 95 proc. (regionuose) ir 70 proc.

,,Ką tik paskelbtos pavasario prognozės labai palankios Lietuvai – prognozuojamas vienas iš didžiausių augimų visoje ES. Kiti rodikliai - tiek infliacijos, tiek biudžeto deficito rodiklis, yra geri. Šios pavasario prognozės tarnaus pagrindu rengiant konvergenicijos ataskaita, kuri bus paskelbta birželio 4 dieną“, - pirmadienį po Vilniuje vykusio susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi žurnalistams sakė Europos komisaras Algirdas Šemeta.

Europos sostinėse Lietuvos pasirengimą euro narystei pristatantis finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Ispanijos ekonomikos ir konkurencingumo ministru Luis de Guindos ir Kongreso Ekonomikos ir konkurencingumo komisijos pirmininku Santiago Lanzuela. Susitikimų Madride metu Lietuvos finansų ministras pabrėžė, kad mūsų šalis atitinka Mastrichto kriterijus ir finansų tvarumo reikalavimus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nekilnojamo turto (NT) pardavimai Lietuvoje sparčiai auga, bet būsto paskolų rinka pernelyg nedidėja. Ekonomistų teigimu, tikėtina, kad prieš euro įvedimą iš vokelių pradedami traukti ir neapskaityti pinigai. Vis dėlto, pašnekovų manymu, neskaidrios lėšos sudaro mažesniąją dalį pinigų, už kuriuos perkamas NT. Juolab kad toks pirkinys – rizikingas būdas jas legalizuoti.

Laura Juozaitytė / Ekonomika.lt Ketvirtadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute lankėsi buvęs Lenkijos finansų ministras profesorius Lešekas Balcerovičius. 1990 m. ekonominės transformacijos planu Lenkijai išgarsėjęs ekonomistas, buvęs Lenkijos Nacionalinio banko vadovas Vilniuje dalinosi savo įžvalgomis apie euro zoną ir jos ateitį.

Prieš euro įvedimą Briuselis turės „geranoriškų“ priekaištų Lietuvai, prognozuoja finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, vienas jų galimas dėl didelio nedarbo. „Esu tikras, kad gausime pastabų. Kai kurių pastabų ir dabar matome (...). Sakykime, nedarbo lygis aukštas Lietuvoje ir turime dėti visas pastangas jį perspektyvoje mažinti“, – interviu radijui „Laisvoji banga“ pirmadienį sakė finansų ministras.

Penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Lietuvos banko organizuojamoje ekonomikos konferencijoje, skirtoje konvergencijos pokyčiams po Europos Sąjungos (ES) finansų krizės aptarti. Renginyje premjeras apžvelgė ES ir Lietuvos ekonominės politikos tendencijas, pristatė šalies siekį įsivesti eurą.

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą. Kuo toliau, tuo aktualiau tampa kalbėti apie eurą.

Lietuvos bankas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susitarė bendradarbiauti siekiant užtikrinti saugų eurų ir litų banknotų ir monetų pervežimą. „Rengiantis grynųjų pinigų pakeitimui ir jo metu svarbu užtikrinti turto ir asmenų saugumą ir apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo.