euras

Žinių radijas Nuo penktadienio prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalės kainas skelbti dviem valiutomis – litais ir eurais. Nors ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, jog dvigubos kainos vartotojų neklaidins, „Žinių radijui“ pažymėjo, jog parduotuvėse žmonės daugiau laiko sugaiš apsipirkdami. „Nordea“ banko ekonomistas Ž.Mauricas sakė, jog Lietuvos ekonomikai euro įvedimas turėtų turėti teigiamų pasekmių.

 Nuo rugpjūčio 22 d. per 350 specialistų iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir kitų kontroliuojančių institucijų pradės tikrinti, ar prekių ir paslaugų kainos jų skelbimo vietose nurodytos litais ir eurais bei ar kainos į eurus perskaičiuotos teisingai. „Nustačius pažeidimus dėl kainų skelbimo litais ir eurais, pirmą kartą nebus taikomos labai griežtos sankcijos.

Išvykę į užsienį galvose „įjungiame“ kalkuliatorius – verčiame litus į eurus arba atvirkščiai, bandydami suvokti, kiek iš tiesų mokame už prekę ar paslaugą. Visgi toks skaičiavimas nedaug tepadeda, kainos dažnai atrodo patrauklesnės nei turėtų – ir dėl mažesnių nei įprastai skaičių, ir dėl to, kad, pavertus į litus, kainos yra panašios kaip ir Lietuvoje.

 68 proc. smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių ketina prisijungti prie Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumo ir dalyvauti sąžiningų kainų perskaičiavimo iniciatyvoje. Tokius ketinimus verslininkai išreiškė smulkių ir vidutinių įmonių tyrimo metu, kurį liepos–rugpjūčio mėn.

Politikai, verslo asociacijų ir savivaldos atstovai pirmadienį pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, kuris turėtų padėti užtikrinti sąžiningą kainų skaičiavimą keičiantis valiutoms. Kiek šis gražus gestas išties veiksmingas? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad Memorandumas kainų augimo niekaip nepaveiks – jos augs kaip ir iki šiol, dėl tų pačių ekonominių veiksnių, o ne dėl euro.

Šiuo metu ne gyvybės draudimo bendrovės BTA tinklapyje veikia speciali euro skaičiuoklė, įmonėje diegiamos specialios IT technologijos. Taip bendrovė ruošiasi nuo sausio pirmos dienos numatytiems valiutos pokyčiams Lietuvoje. BTA taip pat užtikrina, kad kainos dėl naujos valiutos įvedimo nesikeis, todėl klientams pasirašyti naujų draudimo sutarčių perėjimo laikotarpiu nereikės.

Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ministrų tarybai patvirtinus, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tampa devynioliktąja visaverte euro zonos nare, nuo šių metų rugpjūčio 23 d. visų prekių bei teikiamų paslaugų kainos turės būti pradėtos nurodyti litais ir eurais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tikrins kaip mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonės įgyvendina šį reikalavimą, ar laikosi įstatymuose nustatytų nurodymų.

2015-ųjų sausio 1-ąją įvedus eurą su didžiausiais iššūkiais prekybininkai ir pirkėjai susidurs per pirmąsias dvi savaites – penkiolika dienų pirkėjams mokant litais ar eurais grąža bus išduodama eurais. Preliminariais Lietuvos banko skaičiavimais, grynųjų pinigų poreikis tuo metu gali išaugti apie keturis kartus, nors atsiskaitymas mokėjimo kortele padėtų išvengti valiutos keitimo prekybos vietose rūpesčių.

Vyriausybė Seimui svarstyti rudens sesiją teiks daugiau nei pustrečio šimto teisės aktų projektų, beveik šimtas jų - susiję su euro įvedimu. Vyriausybė numato, kad visos su euro įvedimu susijusios įstatymų pataisos Seimui būtų pristatytos ne vėliau kaip iki šių metų spalio pabaigos. Pataisomis numatoma dabar teisės aktuose litais nurodytas sumas perskaičiuoti eurais.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. į pinigines vietoj litų dėsime eurus. Atrodytų, koks skirtumas, kokie šlamantieji, svarbu, kad jų turėtume. Ir vis dėlto daugeliui Lietuvos piliečių nelengva atsisveikinti su litu, kuris yra mūsų tautiškumo simbolis. Netgi buvo įkurta iniciatyvinė grupė, kuri siūlė keisti Konstituciją, kad Lietuvoje nacionali¬nė valiuta būtų tik litas, ketinta rengti net referendumą. Tačiau prieš vėją nepapūsi. Vyriausybės nuomonės buvo tvirta kaip uola – į Lietuvą turi ateiti euras.

 Saulius Lapėnas Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Toli važiuoti nėra reikalo, šiandien pakalbėkim apie Estiją, apie kurios realią situaciją Lietuvoje labai mažai žinoma.

Siekdama aiškiai, tiksliai ir iš anksto informuoti visuomenę apie pokyčius, įvedant eurą Lietuvoje, Finansų ministerija išplatino informacinį pranešimą, kuriame pabrėžiamos esminės Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo taikymo nuostatos. Galutiniu Europos Tarybos sprendimu, kuris priimtas liepos 23 d., euras Lietuvoje įvedamas nuo 2015 m. sausio 1 d., euro ir lito perskaičiavimo kursas - 3,45280 lito už 1 eurą.

Nuo 2015-ųjų Lietuvoje įvedant eurą, ketinama atnaujinti vadovėlius pradinukams, kuriuose minimas litas, rašo „Kauno diena“. Kaip dienraščiui patvirtino daugiausia mokymo priemonių išleidžiančios leidyklos „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė, šiuo metu rengiamuose vadovėliuose bei pratybose jau yra įvardijamas euras. Tad nauji vadovėliai mokyklas turėtų pasiekti 2015-2016 mokslo metų pradžioje.

 Pernai įgyvendinus pensijų kaupimo reformą, šalies gyventojai išlieka aktyvūs rūpindamiesi senatvės finansais ir toliau. Pirmąjį šių metų pusmetį „Danske” II pakopos pensijų fonduose kaupė 12 proc. daugiau žmonių nei prieš metus. Pirmąjį pusmetį „Danske” II pakopos klientas vidutiniškai buvo sukaupęs 9162 litus – tai 80 proc.

Lietuvai sklandžiai įsivedus eurą, po Naujųjų metų Vyriausybės populiarumas gali ūgtelėti, o galimomis klaidomis ar nesklandumais gali pasinaudoti nebent tie politikai, kurie sieks dėmesio savivaldos rinkimuose, „Kauno dienai“ sakė Visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. „Reikia atskirti laikotarpį iki sausio 1 dienos ir po jos.

Praėjusią savaitę, liepos 23 dieną paskutinė Europos instancija, Bendrųjų reikalų taryba, priėmė sprendimą, kad Lietuva gali įsivesti eurą. Iki 2015 metų sausio 1 dienos tada buvo likusi 161 diena. Sutikite, mažokai, jei eurui pradėtume ruoštis tik dabar, kai jau priimtas galutinis sprendimas ir paskelbtas oficialus keitimo kursas. Kad Lietuvoje kitais metais euras tikrai bus, žinota juk gerokai anksčiau.

Žinių radijas Euro viešinimo kampanija Lietuvoje atsieis iki 10 mln. litų, teigia finansų ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas. „Informavimo šaltiniai yra keturi: valstybės biudžetas, Europos Komisijos lėšos, Lietuvos banko lėšos ir Europos Centrinio Banko lėšos. Euro viešinimui numatyta skirti vieną eurą vienam gyventojui. Tad yra numatyta riba – iki 10 mln.

 Virš Lietuvos banko elektroninis laikrodis skaičiuoja dienas ir valandas iki euro įvedimo Lietuvoje. Nemažai daliai gyventojų tai – atgalinis laikmatis iki augančių kainų. Vis dėlto šiandien eurais šalyje būtų galima apsipirkti net pigiau nei litais.

Šiandieninė geopolitika – šantažas, ekonomika ir euro. Vakarų žiniasklaidos analitinė apžvalga. Krymo okupacija ir agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu šiandien yra žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Šių įvykių fone beveik nepastebimai plačiai visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje „teisėtai“ įsikūrė Rusijos karinė bazė. Pažymint šį unikalų įvykį šiuolaikinėje istorijoje, kovo mėnesį rusų kariškiai surengė parodomąsias aviacijos ir laivyno karines pratybas.

Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d., Teisingumo ministerija parengė ir pateikė derinti ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus, kuriuose numatomi teisės aktų nuostatų pakeitimai, reikalingi dėl euro įvedimo mūsų šalyje.

 Lietuvai nuo kitų metų ketinančiai įsivesti eurą, šalies gyventojų pritarimas bendra Europos Sąjungos (ES) valiutai išaugo iki 50 procentų. Penktadienį paskelbtos Eurobarometro apklausos duomenimis, šių metų pavasarį, palyginti su praėjusių metų rudeniu, pasisakančiųjų už Europos ekonominę ir monetarinę sąjungą su viena bendra valiuta euru, padaugėjo 10 procentinių punktų. Pasisakančiųjų prieš dalis per minėtą laikotarpį sumažėjo 8 punktais iki 41 proc., dar 9 proc.

Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų taryba nusprendė, kad Lietuva nuo kitų metų sausio gali įsivesti eurą. Šis sprendimas – galutinis. Patvirtinta, kad lito ir euro kursas - 3,4528 litai už vieną eurą. Apie euro įvedimą bei laukiančias naudas verslui su žurnalistais bendravo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Visuomenėje dar vis gajus mitas, kad įsivedus eurą didės produktų ir paslaugų kainos.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje nuperkama vis daugiau automobilių. Šių metų balandžio – birželio mėnesiais užfiksuota net 4,5 tūkst. naujų automobilių sandorių, t. y. 22,6 proc. (838 vnt.) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šie antrojo ketvirčio pardavimai kompensavo naujai įvežtų naudotų automobilių skaičių. Tokius automobilių rinkos pokyčius rodo skelbimų portalo Autoplius.lt, valstybės įmonės „Regitra“ ir „Autotyrimai“ duomenys.

Žinių radijas „Norfos“ mažmenos prekybos tinklo valdybos pirmininkas Dainius Dundulis, šiuo metu viešintis Latvijoje, pasakoja, kad padėtis kaimyninėje šalyje po euro įvedimo jau normalizavosi. „Pirmas dienas jie prisiminė su išgąsčiu. Sausio pirmomis dienomis parduotuvės buvo padarytos kaip valiutos keityklos. Pas juos didžiausia kupiūra buvo 500 latų, o daugelis ėjo pirkti labai mažų daiktų: degtukus, pieną ir t.t. Ir duodavo tokią kupiūrą.

Nelikus jokių abejonių, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos lietuvių piniginėse litus pakeis eurai, naujienų portalas ekonomika.lt domėjosi, kokiomis nuotaikomis gyvena latvių jaunimas, kuris eurais atsiskaito jau daugiau nei pusę metų. Latvijoje sutikti jaunuoliai vieningai teigė pastebėję kainų ūgtelėjimą, nors ir nedidelį.

Lietuvai nuo kitų metų sausio 1 dienos įsivedus eurą, valstybė teigiamas naujos valiutos pasekmes turėtų pajusti po 3-5 metų. Naujoji valiuta atneš tiek teigiamų, tiek sąlyginai neigiamų dalykų, sako SEB banko analitikas.

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Mažiausia valstybės rinkliava dabar siekia 5 litus, todėl ta rinkliava nepadidės, bet rinkliavų nustatymas ir mažų rinkliavų apvalinimas ne iki euro, o iki euro centų bus ta idėja, kurią svarstysime euro įvedimo darbo grupėje“, - interviu Žinių radijui sakė finansų ministras.

ES politinės institucijos jau priėmė visus įmanomus formalius sprendimus, atveriančius duris eurui Lietuvoje. Kad ir ką bekalbėtų skeptikai, tikiu, kad tai yra pozityvus variklis šalies ekonomikai. Turime didžiuotis, nes Lietuva nuėjo ilgą kelią ir atliko visus namų darbus, euro įsivedimui taikomus kriterijus atitikome su kaupu. Taip pat turime didžiuotis, kad pirmą kartą 2006 m. pritrūkus 0,1 proc., šalis nesufalsifikavo duomenų tam, kad taptų euro zonos nare.

Lietuvos prezidentė sako, kad euro įvedimas reiškia postūmį šalies verslui ir investicijoms, skolinimosi kaštų mažėjimą. Dalia Grybauskaitė teigia eurą visada vertinusi kaip geopolitinį saugiklį nuo politinio ir fiskalinio populizmo, kuris itin aktualus keičiantis valdžiai šalies viduje. Be to, Lietuva turės visos ES paramą, jei ją užkluptų finansų krizė. Prezidentė trečiadienį atsakė į BNS klausimus.

Šešėlinės vyriausybės finansų ministras Mykolas Majauskas sveikina istorinį Lietuvos laimėjimą įsivesti eurą. Tačiau jis pažymi, kad euro obuolys įkrito šiai koalicijai į ranką, nors jį užaugino, nuo šalnos apsaugojo ir sunokino buvusi Vyriausybė. „Būtent buvusi Vyriausybė užtikrino, kad Lietuva jau kuris laikas atitinka visus Mastrichto kriterijus, o tai yra sveikos ekonomikos požymis, nors gavo ją valdyti neatitinkančią beveik nė vieno iš kriterijų, įskaitant ir abejones dėl valiutos kurso.

Lietuva gali įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1-osios. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną trečiadienį paskelbė Briuselyje posėdžiavusi Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų taryba. Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių, įsivesiančia bendrą ES valiutą. „Šiandien priėmėme sprendimą dėl Lietuvos tapimo 19-a euro zonos nare.

Šiandien Lietuvos kelyje pilnateisės narystės euro zonos link nebelieka nei praktinių, nei teorinių barjerų. Tačiau maždaug pusė Lietuvos gyventojų nėra įsitikinę euro nauda, ir nacionalinės valiutos pasikeitimo laukia su nerimu.

Trečiadienį Europos Sąjungai galutinai pritarus euro įvedimui Lietuvoje, konkurencinėje kovoje turėtų laimėti verslininkai, mažinantys, o ne keliantys kainas prieš valiutos pakeitimą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Daugelis mato, kad kai kurie verslininkai pradėjo išdykauti apvalindami kainas. Konkurencinėje kovoje laimės tie verslininkai, kurie mažina, o ne didina kainas“, - interviu LRT televizijai sakė finansų ministras.

ES Vadovų taryba nusprendė pakeisti visų Lietuvos vadovų, vadybininkų ir pardavėjų klaviatūros naudojimo įpročius. Norint parašyti kainą ar kitą pinigus reiškiantį skaičių, nebeužtenka paspausti klavišus [L] ir [t]. Tai ką gi spausti, kad išvystumėte €? Windows operacinėje sistemoje arba Chromebook kompiuteryje su lietuvių kalbos klaviatūra norint įterpti euro simbolį tereikia spausti [Alt Gr] + [e]. T.y. spauskite [Alt Gr] klavišą ir paprastą [e] raidės klavišą vienu metu.

Edvardas Kubilius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos žmonių požiūris į eurą labai priklausys nuo to, kaip sklandžiai valdžia užtikrins naujos valiutos įvedimą. Taip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas. Anot jo, valdžios institucijos neturėtų perlenkti lazdos, spausdamos verslą nedidinti kainų.

Rytoj, liepos 23 d., Europos Sąjungos Tarybai priėmus galutinį sprendimą dėl euro įvedimo, Vilniuje, Gedimino prospekte, virš Lietuvos banko durų įsižiebs specialus laikrodis, skaičiuosiantis laiką, likusį iki istorinės datos – 2015 m. sausio 1 d., kai Lietuvos valiuta taps euras. Elektroninis laikrodis rodys, kiek dienų, valandų, minučių ir sekundžių liko iki euro įvedimo dienos Lietuvoje.

Ruošdamasi artėjančiam euro įvedimui, didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT“ investuos ir į naujos valiutos – euro saugos užtikrinimą. Pirminiais skaičiavimais, bendrovės planuojamos investicijos sieks mažiausiai 400 tūkst. litų. Didžioji dalis šių lėšų bus skirta euro klastotes atpažįstantiems aparatams įsigyti, taip pat supažindinti ir parengti darbuotojus darbui su naująja valiuta, fizinei apsaugai parduotuvėse bei papildomoms pinigų inkasavimo paslaugoms.

  Lietuvoje pavykus nuo kitų metų sklandžiai įsivesti eurą, žmonių pasitikėjimas bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta sustiprėtų, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas. „Manau, kad sklandus proceso suvaldymas turėtų teigiamą poveikį visuomenės nuomonei ir visuomenė lengviau priimtų eurą. Tuo labiau, kad įvertinant fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu, iš esmės pinigų politika Lietuvoje nepasikeistų.

„Aš palyginau rezoliucijų turinius dėl euro įvedimo Latvijoje, Estijoje ir Slovakijoje. Atsakingai galiu pasakyti, kad Lietuvos tekstas yra geriausias. Kitoms paminėtoms šalims buvo daug įpareigojimų – Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba laikėsi stiprios priežiūrinės stebėsenos, o Lietuva, reikia pripažinti, per sunkiausią krizės laikotarpį pasiruošė euro įvedimui.

  Euro įvedimas, nors ir neabejotinai naudingas bei reikalingas, pareikalaus pastangų tiek iš verslininkų, tiek iš vartotojų. Siekiant išvengti nereikalingų įtampų ir problemų, derėtų į visą procesą žiūrėti lanksčiau. Svarstant, kaip geriau pasiruošti 2015 metams, reikėtų prisiminti, kad verslininkai nelygūs verslininkams ir vieniems susidoroti su papildomais iššūkiais bus sudėtingiau nei kitiems.

Įvedant Lietuvoje eurą, policija glaudžiai bendradarbiaus su Lietuvos paštu. Tai numatančią sutartį pasirašė policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis ir Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. „Įvedant eurą paštai bus ta vieta, kur nustatytą laikotarpį nemokamai bus galima išsikeiti valiutą.

Bankų pasirengimas euro įvedimui yra ilgo ir kompleksiško pasirengimo darbui euro zonoje proceso dalis. Bankai yra labai svarbus pinigų sistemos komponentas, todėl pasirengimo kokybė turės įtakos visiems piliečiams, verslui ir viešajam sektoriui.

Net pusė Lietuvos gyventojų baiminasi, kad, įvedus eurą, apyvartoje pasirodys padirbtų pinigų, kurių jie negalės atpažinti. Su tokia pačia baime praėjusiais metais susidūrė ir panaši dalis kaimynės Latvijos gyventojų, dabar jau pusmetį gyvenančių su Europos Sąjungos valiuta.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovas Rolandas Paksas trečiadienį Europos Parlamente balsavo prieš euro įvedimą Lietuvoje. Plenariniame posėdyje Strasbūre nedalyvavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis BNS teigė, kad taip pat būtų pasisakęs prieš. Balsavime taip pat nedalyvavo konservatorius Algirdas Saudargas ir Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Likę septyni Lietuvos europarlamentarai pasisakė už Lietuvos priėmimą į euro zoną.

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Šiandien dėl euro įvedimo Lietuvoje balsuoja Europos Parlamentas, o galutinį sprendimą Europos Sąjunga priims kitą savaitę. Tai, kad sprendimas bus teigiamas – beveik niekas nebeabejoja. Bet diskusijų apie eurą bus, o labiausiai – apie kainas. Žmonės bijo, kad kainos įvedus eurą kils, o valstybinės institucijos bando šią baimę sumažinti įvairiomis priemonėmis.

Šiandien Europos Parlamentas (EP) pritarė Lietuvos prisijungimui prie eurozonos nuo 2015 m. sausio 1 d. Už pusmečio planuojamą lito keitimą į eurą EP narys, liberalas Antanas Guoga kviečia išnaudoti atlyginimams pakelti, perskaičiuojant juos į aukštesniąją pusę. A. Guoga teigia, jog taip pakelti visiems darbuotojams atlyginimus jis sieks visose įmonėse, į kurias yra investavęs.

(papildyta 13.49) Europos Parlamentas trečiadienį plenarinėje sesijoje Strasbūre pritarė euro įvedimui Lietuvoje nuo 2015 metų. Už Lietuvos priėmimą į euro zoną balsavo 545 europarlamentarai, 116 buvo prieš, o 34 susilaikė. Europos Parlamento balsas dėl euro įvedimo yra patariamasis. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos stojimo į euro zoną vėliau šį mėnesį priims Europos Sąjungos (ES) valstybių ministrai. Euro įvedimui jau anksčiau pritarė Europos Komisija, kuri yra vykdomoji ES institucija.

Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūva už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim, prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdėti vis dažniau.

Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūna už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdisi vis dažniau.