euras

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas ir skola pernai, Eurostato duomenimis, atitiko Mastrichto kriterijus. Deficitas šiek tiek viršijo 2 procentus Bendrojo vidaus produkto, skola nesiekė 40 procentų BVP. Eurą įsivesti siekiančioms šalims keliami kriterijai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų būti didesnis kaip 3 proc., o skola – kaip 60 proc. BVP.

Žinių radijas Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, euro įvedimas yra natūralus automatinis procesas, kuris nieko nekeičia valstybės finansuose: kokie buvo įsipareigojimai, tokie jie ir turi išlikti. „Litas jau daug metų yra fiksuotas euro atžvilgiu. Turime visus įsipareigojimus, susijusius su euru. Neturime laisvos monetarinės politikos. Šiuo žingsniu (euro įvedimu, - red.) yra gaunama nauda. Pasekmė – pigesnė skolinimosi kaina valstybei, privačiam sektoriui.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje naudotų automobilių rinka jau atsigavusi, ir sudarytų sandorių gausa viršija prieškrizinį lygį. Pernai šalyje užfiksuota per 380 tūkst. sandorių – beveik 2 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Artėjant euro įvedimui, specialistai prognozuoja, kad automobilių pardavimai dar labiau išaugs, nes neaišku, kokia jų kaina eurais bus kitais metais. Pasak portalo autoplius.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos bankas privalės išsaugoti sukauptą finansinį turtą. Tai svarbi sąlyga siekiant užtikrinti šalies ekonominį ir finansinį stabilumą bei įgyvendinti centrinio banko nepriklausomumo principą.

„Tarptautinės organizacijos Lietuvoje įžvelgė tvarios ekonomikos prielaidas“, – reaguodamas į premjero Algirdo Butkevičiaus žodžius savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašo banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Premjeras antradienį Seime pristatydamas 16-osios vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitą, sakė, kad „Tarptautinis valiutos fondas (TVF) savo išvadoje taip pat įvertino gerus Lietuvos ekonomikos rodiklius.

Lietuvai ketinant jau kitais metais prisijungti prie euro zonos, lietuviams didžiausią nerimą kelia maisto kainos. Politikai tikina, kad sieks verslo atsakingumo ir maisto kainos dėl valiutos pasikeitimo nedidės. Tą, anot jų, patvirtina ir kitų, neseniai prie euro zonos prisijungusių šalių pavyzdys. Pažvelkime, kaip kito maisto kainos Latvijoje, kuri eurą įsivedė 2014 m. sausio 1 d. ir tapo 18-ąja euro zonos nare. Kone labiausiai Latvijoje per paskutinius metus pabrango pienas (3,5 proc.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius Seimo įpareigojimą Vyriausybei, kad minimali mėnesinė alga iki euro įvedimo būtų pakelta, vadina nelogišku. „Jei iki euro įvedimo tai būtų tik suplanuota, tai šiokios tokios logikos galima įžvelgti, bet kad MMA būtų padidinta, logikos čia nėra. Keisti finansinius išlaidų dydžius prieš euro įvedimą – niekas neturėtų to leisti. Valstybės skola yra didžiulė – 54 mlrd. 844 mln. Lt ir suma kasdien vis didėja.

Giedrė Sankauskaitė / Ekonomika.lt Iki planuojamo euro įvedimo likus mažiau nei 7 mėnesiams, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos. Tuo tarpu šalies gyventojai mažiau domisi euru ir jam ruošiasi pasyviau. Lietuvos įmonių pasirengimo eurui indeksas yra 46 iš 100 galimų balų, gyventojų indeksas siekia 30 balų.

Lietuvos bankas ir didieji mobiliojo ryšio operatoriai sutarė dėl bendradarbiavimo informuojant Lietuvos visuomenę apie euro įvedimą šalyje. „BITĖ Lietuva“, „Omnitel“ ir „Tele2“ bendrovės, suprasdamos gyventojų pasirengimo valiutos keitimui svarbą, savo klientams išsiųs dvi trumpąsias žinutes (SMS) apie svarbiausius euro įvedimo įvykius.

„Sveikinu Seimo valdančiuosius ir opoziciją, priėmus itin svarbų Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą. Galima sakyti, tai paskutinis žingsnis, kuris lems litų keitimo į eurus tvarką. Euro įvedimas nuo 2015-ųjų – nuoseklios Lietuvos eurointegracinės politikos tąsa. Gilesnė integracija stiprina šalies saugumą, didina politinį Lietuvos svorį Europos bei tarptautinėje erdvėje“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Ekonominio atsigavimo laukiama, tačiau 2014-ieji ne visoms šalims bus geresni Šiais metais iš didžiųjų pasaulio ekonomikų tikimasi spartesnio augimo, tačiau šia savybe pasižymės ne visos. Euro zona pagaliau brenda iš du metus trukusios recesijos, ir šiais metais jos BVP gali augti 1,2 proc. Panašiu tempu augs ir Rusijos ekonomika, tačiau turint omenyje, kad tai kylanti rinka, augimas yra mažiau nei pakankamas. Kinijos ūkio augimas gali siekti 7,5 proc. – lėčiausias per daugiau nei dešimtmetį.

LRT.lt Ketvirtadienį Seimas priėmė Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą. Juo nustatoma pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litų išėmimo iš apyvartos tvarka. Už teisės aktą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 13 parlamentarų. „Galima sakyti, tai paskutinis žingsnis, kuris lems litų keitimo į eurus tvarką“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pasak premjero, šiuo įstatymu nustatoma pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litų išėmimo iš apyvartos tvarka.

„Aišku, mūsų kalbos turi būti pakankamai subalansuotos ir profesionalios. Euro įvedimas nėra panacėja nuo visų problemų ir bėdų. Tačiau euro įvedimas nėra ir kokia nors nelaimė“, - Seimo posėdžio metu sakė Opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Kartais politikai neatsakingai kalba, kad Lietuvos žmonės badaus. Iš tikrųjų, euro įvedimas yra mūsų brandos tam tikras parodymas. Jungiamės į platesnę pinigų sąjungą. Iš to nemažai laimėsime.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Daugiau kaip pusė šalies įmonių jau rengiasi euro įvedimui, gyventojai kol kas apsiriboja informacija, kad jis bus įvestas, ir žino, koks jo kursas. Tai rodo pirmą kartą Lietuvoje atliktas gyventojų ir verslo pasirengimo eurui tyrimas. Anot tyrimą užsakiusio banko, gyventojams trūksta informacijos, kaip paprasčiau pereiti prie naujos valiutos, įmonėms laikas jau ne tik planuoti, bet ir pradėti konkrečius pasirengimo eurui darbus.

Spėliones, naudą ar patuštėjusią piniginę pajausime įsivedus eurą atidėkime į šalį, nes visą tai galime įvertinti pagal šalis, kurios šiuos pokyčius jau pergyveno. Pirmosios keturiolika Europos valstybių dar 1999 m. įstojo į bendros valiutos klubą, kitos septynios tai padarė iki 2014 m. Nors europiečių mentalitetas, įpročiai, išsilavinimas, ekonominė situacija yra skirtingi priklausomai nuo valstybės, kurioje gyvena, kapitalizmo dėsniai veikia nepriklausomai sode kabo mandarinai ar obuoliai.

Vyriausybė toliau vykdys atsakingą fiskalinę politiką – šiandien ministrų kabinetas pritarė Lietuvos konvergencijos 2014 m. programai, kurioje Lietuva įsipareigoja 2014−2017 m. išlaikyti tvarią Mastrichto kriterijų atitiktį bei būti pasirengusi įsivesti eurą nuo 2015 m. pradžios. Šiuo dokumentu Europos Komisijai Europos Sąjungos šalys narės teikia naujausią informaciją apie valstybės vykdomą bei suplanuotą biudžeto ir mokesčių politiką.

Iki planuojamo euro įvedimo likus mažiau nei 7 mėnesiams, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos. Tuo tarpu šalies gyventojai mažiau domisi euru ir jam ruošiasi pasyviau. Tokias tendencijas atskleidžia „Swedbank“ ir TNS LT apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas (PEI), apibendrinantis šalies gyventojų bei įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Ekonomistai žeria argumentus, kad įsivesti eurą Lietuvai bus naudinga, tačiau visuomenėje vyrauja chaosas. Kai kurie savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti smulkieji verslininkai euro įvedimą sieja su apokalipse. Labiausiai baiminamasi, kad įvedus eurą išaugs prekių ir paslaugų kainos. Latvijos patirtis parodė, kad didžiausia rizika šioje šalyje kilo smulkiajam verslui – regionuose neadekvačiai sukilo prekių ir kai kurių paslaugų kainos.

2014-uosius Vilniaus nekilnojamojo turto rinka pradėjo ryžtingai. Aktyvių pirkėjų gausa augina ne tik sandorių skaičių, bet ir po ilgos pertraukos leidžia fiksuoti ženklesnį NT kainų šuolį, tiesa, kol kas tik butų segmente. O dažniausiai narpliojamų NT temų sąrašo lyderio pozicijų jau ištisus metus neužleidžia magiškas žodis – Euras. Augantis aktyvumas Vilniaus NT rinkos butų segmentui prireikė 4 metų, kad sandorių skaičius grįžtų į prieškrizinį 2002-2006 metų lygį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dėl euro referendumo nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų kreiptis į KT paskelbė sekmadienį. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sekmadienį skelbia sprendimą dėl euro referendumo. Sprendimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų bus viešai skelbiamas 14 valandą. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo. Šeštadienį teismas išklausė abiejų pusių argumentus dėl tokio sprendimo.

  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų skelbs sekmadienį.   LVAT sprendimas viešai bus skelbiamas sekmadienį, 14 valandą.

„Štai litas, kurį turime šiandien kišenėse, - kolegoms iš tribūnos dvidešimtine pamojavo Seimo narys Petras Auštrevičius. - Su Maironiu. Aš įsidedu į kairę kišenę dvidešimt litų ir tikiuosi po aštuonių mėnesių iš dešinės išimti palankiu žmonėms nustatytu kursu eurų atitinkamą sumą“. „Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys.

„Yra viena paslaptis, kurią turime įvardinti. Ji yra labai paprasta. Lietuva seniai turi eurą, mūsų litas yra griežtai, vienprasmiškai pririštas prie euro“, - iš Seimo tribūnos savo kolegoms priminė konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis priminė, kad anksčiau litas buvo pririštas prie dolerio.

„Kažkas už Seimą jau nusprendė įsivesti eurą. Ir mes jau apie tai nekalbame. Diskutuojame tik apie detales, kaip įvesti eurą. O kas nusprendė, kad euras bus įvedamas? Galbūt, mūsų banko valdybos pirmininkas, gal finansų ministras, gal kažkas Daukanto aikštėje pasakė“, - Seimo posėdžio metu kalbėjo tvarkietis Petras Gražulis. Jis teigė besistebintis, kad valstybė net nekelia klausimo apie beveik milijardą litų, kurie bus reikalingi euro įvedimui. „Finansų analitikai patvirtina – pinigų yra.

„Teisine prasme dėl euro jau yra nuspręsta. Apie savo apsisprendimą pasakėme stodami į Europos Sąjungą. Tačiau, jeigu žmonės dar kartą pasisakys ar diskutuos šia tema, problemos nematau“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) posėdžio metu spręs, ar bus įregistruota iniciatyvinė grupė dėl lito išsaugojimo.

Artėjant euro įvedimui vieni labiau linkę pabrėžti jo privalumus ir ramina, kad duona ir pienas liks įperkami, kiti įspėja: turtinė nelygybė dar labiau padidės.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį turėtų įregistruoti iniciatyvinę grupę, kuri siekia, kad prieš numatomą euro įvedimą 2015 m. būtų surengtas referendumas ir galutinis sprendimas būtų priimtas atsiklausus žmonių. Referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatoriai tikisi, kad šiemet pavyks atsiklausti žmonių, ar jie nori išlaikyti litą. Tačiau kažin ar toks referendumas sulauks didelio politikų palaikymo.

Tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ atlikta darbuotojų ir darbdavių apklausa Lietuvoje parodė, kad daugiau nei pusė darbuotojų baiminasi, jog įvedus eurą darbdaviai mažins įmonių išlaidas darbuotojų sąskaita.

Dauguma Lietuvos verslininkų pritaria euro įvedimui Lietuvoje, tačiau tuo pačiu metu mano, jog tam ir valstybei, ir jiems patiems dar trūksta pasiruošimo. Nepaisant to, dauguma įmonių vadovų tiki prisijungimo prie euro zonos nauda jų verslo rezultatams. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske Bank“ užsakymu atlikta Lietuvos įmonių vadovų apklausa. Pritarimą euro įvedimui verslininkai reiškia skirtingai – 20 proc. jų įsitikinę, jog eurą reikėjo įvesti jau anksčiau, 27 proc.

Valstybei planuojant nuo 2015 metų įvesti eurą, pasirengti naujos valiutos įvedimo procesui pradeda ir Lietuvos verslas. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas teigia, kad įmonė stengiasi taip sutvarkyti visus savo procesus, kad draudimo bendrovės klientai nepatirtų jokių nepatogumų ir jiems nereikėtų keisti dokumentų ar eiti į įmonės atstovybes spręsti papildomų klausimų.

Nuo pat metų pradžios Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje jaučiamas kiek neįprastas tokiam laikotarpiui pagyvėjimas. Gyventojai aktyviai domisi nekilnojamo turto rinkos pasiūla bei finansavimo galimybėmis, sudaro būsto įsigijimo sandorius.

Kovo 31 d. Briuselyje vyko Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) posėdis. Čia ECON nariai buvo supažindinti su naujausia informacija apie Lietuvos ekonomiką, taip pat aptartas pasirengimas įsivesti eurą Lietuvoje.  Europos Komisija ir Europos centrinis bankas Europos Sąjungos Tarybai turėjo pateikti vertinimus apie Lietuvos pažangą įgyvendinant ES sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą įsivesti eurą šių metų birželį, tačiau tai padaryti nusprendė anksčiau.

Vyriausybės pasitarime šiandien pritarta Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumui, kurį parengė Ūkio ministerija kartu su verslo asociacijomis. Šio tikslas – kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką, apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus įvedant eurą ir užtikrinti sąžiningą paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą.

Vilnius, kovo 31 d. Ruošiantis euro įvedimui Lietuvos regionuose prasideda nemokamų informacinių seminarų ciklas, kurio metu bus surengta beveik 100 informacinių seminarų euro klausimais. Renginiai skirti ir plačiajai visuomenei, ir verslui – visiems, kuriems įdomi euro tema.

Vyriausybė pirmadienį svarstys euro įvedimui skirtą geros verslo praktikos memorandumo projektą. Jame numatyta, kad įvedant eurą, verslininkai elgtųsi sąžiningai, nurodydami kainas, ir taip būtų apsaugoti Lietuvos vartotojų interesai. Planuojama, kad prie memorandumo prisijungę verslininkai nesinaudos euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas, jas apvalins tiksliai pagal kursą ir apvalinimo taisykles, kainas nurodys ir litais, ir eurais.

Nepadėtas taškas dėl euro įvedimo Lietuvos ekonomikoje įneša daug kintamųjų Po ilgos pertraukos euro zonos ekonomika, nors ir iš lėto, bet vėl auga – tačiau vis dar nesitikima, kad jai nors kiek pavyks prisivyti kitas didžiąsias pasaulio ekonomikas. Kaip rodo profesinių paslaugų bendrovės EY analitikų naujausios ketvirtinės euro zonos ekonominės prognozės, tik 2018 m. euro zonai pavyks 5 proc. viršyti prieškrizinį (2008 m. I ketvirčio) ekonomikos lygį.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Visuomenėje vis dar netyla diskusijos dėl euro poreikio ir jo naudos šalies ekonomikai, tačiau, specialistų teigimu, tokiems klausimams seniai nebe laikas. Atėjo metas klausti, kaip tam pasiruošti, o ne diskutuoti dėl jo reikiamybės. Kovo 17 dieną Briuselyje oficialiai pradėtos konsultacijos dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015-ųjų sausio 1 dienos.

Jei jau įsivedame eurą, tai kartu likviduokime ir visus įsiskolinimus dirbantiems žmonėms bei pensininkams. Antraip – vardan ko tuomet Lietuva įsiveda eurą? Puiki proga gražiai įsivesti eurą. Bet neišnaudojama Neatsistebiu ir Seimo, ir Vyriausybės sąmoningu aklumu. Juk euro įvedimui ruošiamasi iš esmės klastojant socialinius rodiklius. Vakarus gal ir galima apgauti „pagražintais vaizdeliais“, tačiau savus apgauti – nepavyks.

Lietuvos valdžia tvirtina, kad, litą keičiant euru, kainos kils minimaliai, tačiau „nesisteminiai “ ekonomistai tuo abejoja. Anot jų, per ilgesnį laiką kai kurios kainos gali pakilti keliais procentais.

Vilnius, kovo 21 d. Šiandien Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų ir Lietuvos integracijos į euro zoną temomis diskutuota Tauragėje. Finansų ministerijos organizuotame verslo ir valdžios atstovų susitikime dalyvavo finansų ministras Rimantas Šadžius, Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, aktyvūs regiono verslo ir visuomenės atstovai. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos – svarbus Tauragės regiono plėtros variklis.

Apžvelgdamas pasaulio ekonomikos tendencijas „Coface“ vyriausiasis ekonomistas Centrinės ir Rytų Europos regionui Grzegorz Sielewicz teigė, kad išsivysčiusios ekonomikos šalys jau pradėjo atsigauti, bet euro zonos atsigavimas, kol kas yra silpnas ir netolygus.

Teigiama Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto („Econ“) ataskaita dėl Lietuvos galimybės įsivesti eurą leidžia pradėti bendros valiutos įvedimo procedūras, teigia Lietuvos premjeras. „Po šito įvertinimo Lietuva turi suaktyvinti viešinimo darbą, teikiant visuomenei informaciją apie euro įvedimo tam tikrą tvarką ir privalumus bei kokios galimos grėsmės ir trūkumai.

„Po Europos Parlamento mūsų galimybių įsivesti eurą įvertinimo Lietuva turi suaktyvinti viešinimo darbą, teikiant visuomenei informaciją apie euro įvedimo tvarką, privalumus ir galimas grėsmes“, – LRT radijo eteryje sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, teigiamai įvertinus galimybes galima pradėti įgyvendinti tolesnį priemonių planą. „Kol nebuvo šio įvertinimo, vargu ar galėjome anksčiau startuoti ir kalbėti apie tai, ką Lietuva turi padaryti.

Kiekvienas ekonomikos struktūros pasikeitimas turi du pokyčius: realų ir psichologinį. Kalbant apie kainas, pirmasis sutampa su ekonomikos vystymosi lygiu, antrasis – su vartotojų elgsena. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pastebi, kad euro įvedimas Lietuvoje neturės įtakos būstų kainoms, bet tam prireiks ekonominio varotojų išprusimo. Mitų paneigimo momentas „Yra toks mitas - įvedus eurą, gali smarkiai pasikeisti rinka.

Pirmadienio popietę Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariai kartu su Lietuvos finansų ministru Rimantu Šadžiumi ir Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku aptarė Lietuvos pasirengimą kitąmet įsivesti eurą. Daugelis EP narių sveikino Lietuvos pastangas atitikti euro įvedimo kriterijus, o kartu atkreipė dėmesį į būtinybę stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Europos Parlamento (EP) Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas („Econ“) teigiamai įvertino Lietuvos pastangas įsivesti eurą. Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, kad tai - tik pirmas žingsnis, siekiant gauti Europos Sąjungos institucijų pritarimą litą nuo 2015-ųjų pakeisti bendrąja ES valiuta.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kovo 17–18 d. viešės Briuselyje, kur dalyvaus Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) posėdyje, taip pat susitiks su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju ir Belgijos nacionalinio banko vadovu. „Šis susitikimas Europos Parlamente itin svarbus tuo, kad jį galima laikyti oficialia konsultacijų dėl euro įvedimo Lietuvoje procedūrų pradžia.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors galutinio sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje dar nėra, bankai pradeda intensyvų pasirengimą perėjimui prie jo. Vienas didžiausių iššūkių, manoma, bus grynųjų pinigų srautų suvaldymas. Tam, anot bankininkų, turi pasistengti ir gyventojai, kitaip gresia stovėti eilėse. Įvairių tyrimų duomenimis, pagal prisirišimą prie grynųjų lietuviai Europos Sąjungoje – treti po rumunų ir bulgarų.