euras

Nors Taline ir Rygoje įvedant eurą NT kainos žymiai kilo, taip atsitiko dėl suomių arba rusų, kazachų ir turkmėnų suformuotos paklausos, teigia nekilnojamojo turto analitikas Mindaugas Kulbokas. Pasak jo, Lietuvoje nėra pakankamai išorės veiksnių, kurie galėtų lemti tokį kainų pūtimąsi. Kita vertus, jis pastebi, kad paklausa Vilniuje susitelkė į miesto centrą arba aplink jį. NT ekspertą džiugina, kad apleistos pramoninės teritorijos verčiamos gyvenamosiomis.

2015 m. sausio 1 dieną įvedus naują nacionalinę valiutą prekybininkams teks didesnis nei įprasta krūvis – dvi savaites pirkėjai galės atsiskaityti dviem valiutomis, per jas turės būti pakeistos visos kainų etiketės, užtikrinant operatyvų atsiskaitymo procesą – dirbti maksimalus kasų skaičius. Siekdamas užtikrinti kuo sklandesnį perėjimą prie naujos valiutos savo klientams ir darbuotojams, prekybos tinklas „Maxima“ šiuo periodu papildomai ketina įdarbinti kelis tūkstančius darbuotojų.

Akivaizdu, Europa didžiuliais žingsniais juda link vientisos ir pilnavertės monetarinės sąjungos, turinčios vieną valiutą. Praėjusiais metais atšventus lito dvidešimtmetį, 2015-ųjų sausio 1-oji taps nauja simboline data mūsų šaliai. Tai žymės valstybės judėjimą link dar didesnės monetarinės integracijos į Europos Sąjungą. Eurobarometro duomenimis, rugsėjį apie 90 proc. lietuvių patvirtino esą pasirengę euro įvedimui.

Įmonių sistemoms eurą „suprasti“ padėsiančios IT bendrovės sako, kad laikai, kai rinkosi klientai ir ieškojo geresnių kainų, baigėsi, rašo „Verslo žinios“. Be laisvadienių iki vasario dirbti žadantys programuotojai vis dar sulaukia vėluojančių verslininkų prašymų atnaujinti jų naudojamas apskaitos bei kitas programas ir padėti jas pritaikyti euro valiutai.

Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apsaugos ir seifų gamybos įmonės skambina pavojaus varpais – esą verslininkai nesiima net minimalių saugumo priemonių, kad, keičiantis valiutai, išvengtų vagysčių. Smulkiųjų verslininkų teigimu, saugomasi pakankamai ir papildomai išlaidauti nėra reikalo. Ekspertai sako – verslininkai lūkuriuoja, nes turi tam priežasčių. Iš automobilių detalėmis prekiaujančios parduotuvės penktadienio rytą inkasatoriai išvežė nedidelę sumą.

„Labai nelaukiu euro įvedimo, nes bijau prekių ir paslaugų kainų kilimo. Taip, visi žurnalistai kalba, kad verslininkai pasirašė ten kažkokį euro memorandumą ir pasižadėjo nekelti kainų, tačiau ar tikrai visos tos institucijos sužiūrės verslininkus ir apsaugos mus, paprastus žmones? Kas užtikrins, kad verslininkai piktybiškai nekels kainų? Manau, kad niekas“, – savo nuomonę apie artėjantį euro įvedimą ir Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą išsakė senjorė Jadvyga.

Ar įvedus eurą keisis asmeninio biudžeto valdymo įpročiai? „Provident Finansai“ atlikta mažesnes pajamas gaunančių lietuvių apklausa parodė, kad tautiečių elgsena šiuo klausimu priklauso nuo amžiaus. Tyrimo duomenys atskleidė, kad labiausiai elgsenos keisti neketina jaunesni, iki 30 m., tautiečiai. Taip atsakė du trečdaliai šios amžiaus grupės respondentų. Tuo tarpu grupėje nuo 30 iki 45 m. nekeisiantys elgesio mano maždaug pusė respondentų.

Euro laukimo nuotaikos šiemet paskatino Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą. Pirmąjį metų pusmetį, o ypač balandį, naujų būstų pardavimas buvo rekordinis, jis rinkai suteikė turbulencijos. Tačiau su euru susijusios emocijos slūgsta, o artėjant valiutos keitimui ryškės kitas rinkai svarbus veiksnys – augantys statybų kaštai. Augo paklausa ir pasiūla Didėjusi nekilnojamojo turto paklausa paskatino investuotojus imtis naujų projektų, kurie tapo balanso garantija.

 Artėjant euro įvedimui visuomenėje nerimsta aistros dėl kainų augimo. Verslininkai pasirašo sąžiningumo memorandumus, bet kainos kyla toliau. Politikai aiškina, kad tai – natūralus kainų lygio suvienodinimas Europos Sąjungoje. Viską lemia rinka Seimo Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys tikina, kad kainų augimo vien dėl euro įvedimo nereikėtų tikėtis, tačiau kainos kils dėl kitos priežasties. „Kainos, visų pirma, dažniausiai kyla dėl įvairių rinkos pokyčių.

Tomas Kavaliauskas, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Regionų verslas skundžiasi, kad gauti pinigų iš bankų jiems tampa prabanga. Esą inkasavimo įmonės pelnosi iš euro įvedimo, nors viešai deklaruojama, kad euras – ne priežastis kainoms kelti. Inkasatoriai tvirtina, kad inkasavimo paslaugos nebrangsta, tačiau eurų išvežiojimas – papildoma paslauga ir todėl kainuoja ir jiems, ir pinigus gaunančiam verslui.

Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įvedus eurą, žmonės bus priversti užsiimti proto mankšta ir išjungti autopiloto režimą – šiek tiek paskaičiuoti, pasvarstyti, kiek kas kainuoja, ar visko reikia, negraibstyti prekių iš parduotuvių lentynų automatiškai. Tai yra sveika, ypač – vyresnio amžiaus žmonėms, mano psichologas Marius Daugelavičius. Anot jo, psichologinė adaptacija prie naujos valiutos ilgai netruks, daugiausiai – porą mėnesių.

 Lietuvos gyventojams gali prireikti nemažai laiko, kol jie pripras savo išlaidas ir pajamas skaičiuoti eurais, neperskaičiuodami į litus. Remiantis „Eurobarometro“ tyrimu, anksčiau eurą įsivedusiose šalyse dar ne vienus metus gyventojai, prieš nuspręsdami įsigyti prekių, jų kainas eurais verčia į atitikmenį buvusia nacionaline valiuta. Nauja stambesnė valiuta gali sukurti klaidingą mažesnių kainų iliuziją ir daryti įtaką gyventojų pirkimo įpročiams.

Euras jau atvažiavo sunkvežimiais ir kartu atvežė didesnes kainas. Dar atvežė nesikeičiančias kainas. Jos buvo tame vilkike, kuris važiavo be priekabos. Pradėkite su tuo taikytis. Verslo pasirašyti memorandumai, kad kainos nebūtų keliamos prisidengiant valiutų keitimu, yra labai sveikintinas gestas. Aišku, liks tokių burnų, kurių ir trylika memorandumų neužkimš. „O kur kreiptis, jei pastebėjau, kad kainos buvo pakeltos?“ – besispjaudydamos klausia jos.

Pagrindinė tema, dėl kurios pamišusi didžioji dalis Lietuvos, – euro įvedimas. Taip, nuo sausio mėnesio turėsime bendrą Europos valiutą – tai yra faktas, tačiau Lietuvą ne veltui esu ne sykį vadinusi stebuklų šalimi: vis dar atsiranda tokių nuo realybės atsilupusių veikėjų, kurie sugeba kliedėti, kad prieštarauja euro įvedimui ir žada priešintis. Suprantat, – priešinsis? Rašydama negaliu sulaikyti juoko, tačiau šie egzemplioriai apie tai kalba rimtu veidu.

Taip, aš žinau naują sritį, kur visi euro priešininkai, acto garintojai, žemės saugotojai, violetiniai nuokvaišos, raudantys vargdieniai ir, žinoma, supermamytės dabar gali susitelkti ir net iš jų mažų protelių gali būti tam tikros naudos.

Šiemet VMI specialistai jau atsakė į daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų paklausimų 2014 m. spalio 29 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad gyventojai ir įmonių atstovai visą jiems aktualią mokesčių informaciją, susijusią su euro įvedimu, gali savarankiškai rasti VMI svetainėje esančiame skyrelyje „Euras ir mokesčiai“, adresu http://www.vmi.

Į naujienų portalą Etaplius.lt kreipėsi suglumusi skaitytoja, kuri papasakojo savo nelinksmą nuotykį prekybos centre. Mergina prieš euro įvedimą norėjo išleisti dovanotas 5 litų monetas. Tai pirkėjai pavyko, tačiau iš parduotuvės pirkėja išėjo su ašaromis akyse. „Gavome dovanų 200 litų taupyklėje, 5 litų monetomis. Pagalvojom, kad reikia išleisti, nes įvedus eurą reikės keisti banke. Suskaičiavau mokesčius ir grįžusi iš darbo nusprendžiau nueiti sumokėti būtent tokiomis monetomis. 160 litų.

Artėjant sausio 1-ąjai pradedama svarstyti, kaip valdyti asmeninius finansus pasikeitus valiutai. Mažesnes pajamas gaunančių lietuvių apklausa parodė, kad kiek daugiau nei pusė jų mano savo įpročių nekeisiantys ir tik mažuma nurodė pradėsiantys taupyti. Apklausą atliko „Provident Finansai“ skambučių centro darbuotojai. Tik kas ketvirtas lietuvis galvoja, kad įvedus eurą jo įpročiai finansų valdymo srityje bus kitokie nei anksčiau.

Nelaimėliai visada save guos, kad iš klaidų mokomasi, tačiau gudrieji pasimoko iš jų klaidų. Lietuva iš Estijos ir juo labiau iš Latvijos ekonominių sprendimų gali imti pavyzdį, taigi, dėl euro įvedimo mes turime privilegiją nebeklysti. Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje „SEB Baltic Household Outlook“ teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Artėjant euro įvedimui, prekybos centrų atstovai tvirtina, kad jie jau beveik pasiruošę šiai permainai, nors neslepia, kad sunkiausias etapas prekybininkų laukia įvedus eurą. Tuomet darbuotojams teks dirbti su dviem valiutomis vienu metu, o tai gali pailginti eiles prie kasų. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių atstovė Giedrė Bielskytė pasirengimą eurui skirsto į du etapus.

 SEB banko analitikų parengtoje „Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje“ („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad nerimas dėl galimai didėsiančių prekių ir paslaugų kainų po euro įvedimo būdingas visoms naują valiutą įvedančioms šalims. Visgi lietuviai, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, dėl galimų kainų pokyčių nuogąstauja labiausiai. Oficiali statistika rodo, kad po euro įvedimo nei Latvijos, nei Estijos gyventojų baimės dėl didėsiančių kainų nepasitvirtino.

Parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose kainos ir litais, ir eurais bus nurodomos iki pat 2015 m. birželio 30 dienos. Tuo tarpu gaunamų pajamų virsmas įvyks staiga: gruodį algą ar pensiją gavę litais, 2015 m. sausį sąskaitose ar atlyginimų lapeliuose išvysime bemaž pusketvirto karto kuklesnes sumas – tiesa, eurais. Psichologų teigimu, į eurus perskaičiuotos pajamos pradžioje gali šiek tiek gluminti. „Euras pirmaisiais 2015 metų mėnesiais žmonėms kels dvigubų emocijų.

Ketvirtadienį Valdovų rūmuose pristatoma Europos centrinio banko parengta euro paroda. Artėjant dienai, kai litą oficialiai pakeis bendroji Europos Sąjungos valiuta euras, parodoje pristatomas naujasis 5 eurų banknotas ir pagerintos jo apsaugos priemonės. Bus rodomas filmas apie eurų banknotų antrosios serijos išleidimą, palyginti pateiktas tikrų ir padirbtų eurų banknotų rinkinys.

Iki euro įvedimo likus mažiau nei trims mėnesiams, grynieji eurai jau pradėti gabenti į Lietuvos finansų institucijas, kurios pinigus paskirstys šalies įmonėms. Tačiau patys verslininkai vangiai domisi apsirūpinimu naująja valiuta. „Swedbank“ užsakymu atliktos šalies įmonių apklausos duomenimis, trečdalis jų (33 proc.) dar negalvojo, kaip gaus euro banknotų ir monetų, reikalingų dviejų valiutų – litų ir eurų – cirkuliavimo laikotarpiu. Panaši dalis įmonių (29 proc.

Dar rugpjūčio mėnesį Vyriausybėje ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, finansų ministro Rimanto Šadžiaus, ūkio viceministrės Rasos Noreikienės kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas jau davė rezultatų – sąžiningai perskaičiuoti kainas įsipareigojo daugiau nei tūkstantis įmonių.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įpratusiems rytą biure pradėti puodeliu kavos iš mokamo aparato kelias pirmąsias 2015 metų dienas gali tekti pakentėti be jo. Karštųjų gėrimų automatus administruojančios bendrovės priverstos į jų perprogramavimą investuoti tūkstančius ir perspėja, kad pereinant nuo lito prie euro pakeisti visų grynuosius priimančių aparatų nustatymų gali nesuspėti. „Mes galim tik ruoštis, o keitimas vis tiek bus tik sausio 1 dieną.

Per 20 įmonių, priklausančių Nacionalinei pastatų administratorių asociacijai (NPAA), raštu įsipareigojo nedidinti kainų už suteikiamas paslaugas perskaičiuojant litus į eurus. Visos įmonės prisijungė prie geros valios Memorandumo. NPAA vienijančios įmonės geros valios Memorandumą pasirašė rugsėjo antroje pusėje.

Draudimo grupė „PZU Lietuva“ sako pasirengusi nacionalinės valiutos keitimui – įmonės sistemos kainas jau skaičiuoja ir eurais. Rugpjūčio mėnesį bendrovė prisijungė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir įsipareigojo užtikrinti sąžiningą paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą. „PZU Lietuva“ grupė vidinių įmonės verslo sistemų pakeitimams skyrė apie 0,5 mln. litų.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas, komerciniai bankai, „Lietuvos pašto“ skyriai ir kai kurios kredito unijos pradės nemokamai keisti grynaisiais laikomus litus į eurus. Lietuvos bankų asociacija gyventojams, kurie norės keisti grynuosius pinigus, siūlo be būtino reikalo neskubėti – 343 bankų padaliniuose valiuta bus keičiama iki birželio 30 d., o 89 padaliniuose – visus 2015 metus. Lietuvos bankų asociacija atidžiai stebėjo, kaip vyko euro įvedimas Estijoje ir Latvijoje.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

 Rugpjūčio pabaigoje oficialiai patvirtinus euro kaip nacionalinės valiutos įvedimą Lietuvoje nuo 2015 metų sausio 1 dienos, gyventojai ėmė vartoti kiek atsargiau. Tokią tendenciją rodo didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Maxima LT“ fiksuojamas pirkėjų mėnesio išlaidų indeksas. Iki šiol vartojimo lygis šiais metais Lietuvoje buvo gana stabilus: nedidelis smukimas fiksuotas tik pavasario pabaigoje, tačiau jau gegužę jis grįžo į ankstesnį lygį.

Gyventojai, santaupas laikantys namuose, tikriausiai jau susimąstė, kaip reikės jas pakeisti į eurus. Tai turėtų paskatinti ne tik susiskaičiuoti turimas lėšas ir pagalvoti apie savo šeimos finansinę ateitį, bet ir gali tapti palankia proga pasidairyti pelningesnių taupymo būdų nei palūkanų neduodantis grynųjų litų pluoštas namuose. Štai keletas žingsnių, kuriuos „Swedbank“ ekspertai siūlo norintiems paprastai, bet efektyviai valdyti pinigus euro įvedimo laikotarpiu.

Priežiūros institucijos 2014 m. rugsėjo mėnesį atliko 3540 patikrinimų dėl dvejopo kainų litais ir eurais nurodymo. Prekybos bei paslaugų teikimo vietose nustatyti 265 pažeidimai, o tai sudaro 7,49 proc. patikrintų įmonių. 263 pažeidėjams buvo skirti įspėjimai, o dviem bendrovėms skirtos piniginės sankcijos. Viena iš jų – UAB „Skaitmeninis pasaulis“ – už pakartotinį teisės aktų pažeidimą (kainų nenurodymą dviem valiutomis) nubausta 1000 litų bauda.

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų tikisi, kad euras jiems atneš tiesioginės naudos – šalyje bus sukurta daugiau darbo vietų, augs darbo užmokestis, pigs skolinimasis, kils mažiau rūpesčių dėl valiutos keitimo, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Beveik 15 proc. apklausos dalyvių didžiausia euro įvedimo Lietuvoje nauda įvardijo sumažėsiančius rūpesčius dėl valiutos keitimo bei atpigsiantį skolinimąsi gyventojams ir įmonėms.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Gyventojų nuotaikų dėl ekonominės padėties suprastėjimą lemia Rusijos ir ES ekonominis karas bei nepagrįstos baimės įvedant eurą, LRT.lt teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Sociologo dr. Vlado Gaidžio požiūriu, lietuvių optimizmas tirpsta ne dėl artėjančio euro, o kitų faktorių. „Būtų keista, jei dabartinėmis sąlygomis, kai kalbama, jog reikia ruoštis karui, Lietuvos gyventojai sakytų, kad viskas augs ir gerės“, – pastebi sociologas.

Statistikai kol kas negali pasakyti, ar kainos didėja dėl euro įvedimo. Jų teigimu, didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainoms rugsėjį, kaip ir rugpjūtį, turėjo nuolaidos ir sezoniškumas. „Mes matome ryškią sezoniškumo įtaką, o paslaugų kainų kilimo tendencija išlieka, ir tikrai negalime teigti, ar tam daro įtakos sprendimas įvesti eurą, ar dar kažkokie veiksniai.

Pastaruoju metu, kalbant apie artėjantį euro įvedimą, daug dėmesio skiriama sąžiningam kainų perskaičiavimui. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai kviečiami prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Kitąmet įvedus eurą, politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos turėtų būti skaičiuojamas naudojant 130,5 euro bazinį dydį.  Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė tai siūlančiai įstatymo pataisai. Už ją balsavo 39 parlamentarai, susilaikė keturi. Šiemet minėtas bazinis dydis yra lygus 450 litų (130,329 euro). Jį padidinus iki 130,5 euro, truputį didėtų politikų, tarnautojų, teisėjų algos.

Dar rugpjūčio mėnesį Vyriausybėje ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, finansų ministro Rimanto Šadžiaus, ūkio viceministrės Rasos Noreikienės kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas jau davė rezultatų – sąžiningai perskaičiuoti kainas įsipareigojo daugiau nei tūkstantis įmonių.

Ruošiantis naujos valiutos įvedimui vienas svarbiausių uždavinių – tinkamai informuoti visuomenę apie Europos bendros valiutos įvedimą, jos privalumus ir trūkumus, būsimą pinigų keitimą. Gyventojams informuoti buvo sukurta Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą informacinė kampanija, kuri vykdoma trimis kryptimis.

 Šiandien Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė pranešimą apie TVF misijos vizitą Lietuvoje, kurio metu buvo vertinama šalies ekonomikos raida ir viešieji finansai. "TVF pranešimas atspindi šalies ekonomikos aktualijas, kurias aptarėme misijos vizito metu. Šiuo metu pagrindinį dėmesį esame sutelkę į 2015 metų biudžetą, kuriuo siekiame tinkamai išnaudoti ekonomikos augimą, atsakingai kontroliuodami išlaidas ir laikydamiesi fiskalinės drausmės.

Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas skirtingomis valiutomis – litais ir eurais. Taip esame pratinami prie prekių ir paslaugų kainų mums nauja valiuta, tačiau ar prekybininkai visada tinkamai tas kainas surašo? O gal yra buvę, kad supainiojote kainą ir manėte, jog suma nurodyta litais, bet prie kasos buvote paprašyti sumokėti daugiau nei tris kartus didesnę sumą? Vilnietė Aldona Kazlauskienė pasakoja, kad jai susigaudyti su kainų etiketėmis gana sudėtinga.

Euro įvedimas nuo 2015 m. yra Lietuvos ekonomikos sėkmės įrodymas, teigiamai paveiksiantis ekonomiką ir dar labiau įtvirtinsiantis Lietuvos vietą Europoje, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Naujausioje įvertinimo ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad dėl veiksmingos priežiūros sustiprėjo šalies finansų sektorius.

 Žinomas verslininkas ir investuotojas, didžiausios pasaulyje atviros mobiliųjų aplikacijų platinimo platformos „GetJar“ ir rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laurs įsitikinęs: bendras euro įvedimo efektas Lietuvai bus teigiamas, tačiau esminių pokyčių vien dėl valiutos pasikeitimo tikėtis nereiktų. Tolesnis ūkio ir gyventojų gerovės kilimas priklausys nuo mūsų pačių, o euro įvedimas tėra dar viena galimybė pasinaudoti padidėjusiu šalies patikimumu.

Šiandien į parduotuves lietuviai su skaičiuotuvais dar nevaikšto, bet, be jokios abejonės, dėmesys kainoms ir jų svyravimams prieš įvedant eurą smarkiai išaugęs. Apranga nėra būtiniausia prekė, tačiau pirkėjai sunerimę, ar kainos bus pakeistos oficialiu kursu ir be didesnės manipuliacijos.

Lietuva prie euro zonos prisijungs nuo sausio 1 dienos. Daugiausia nerimo ir abejonių keliantys klausimas visuomenei – ar bus sąžiningai perskaičiuojamos kainos? O jei apvalins kainas, tai verslininkai rūpinsis nauda sau ar pirkėjui? Apie euro įvedimo įtaką verslui ir kainų perskaičiavimo niuansus kalbamės su UAB „VAGOS prekyba“ ir UAB Leidykla „VAGA“ vykdomaja direktore Asta Mikelionytė – Čechovskienė.

Vilniuje atidaryta 118 karikatūrų paroda-konkursas „Pinigai keičiasi, humoras lieka“. 27 autoriai linksmai, su humoru ir ironija palydi litą ir sutinka eurą. Atidarymo metu paskelbti konkurso laureatai. Komisija, sudaryta iš konkurso ir parodos organizatorių – Lietuvos banko Pinigų muziejaus ir Nacionalinės karikatūristų asociacijos Humor Sapiens – atstovų, išrinko tris geriausių darbų autorius, jiems atiteko Lietuvos banko įsteigtas 3 452,80 Lt (1 000 eurų) vertės piniginis prizas.

Lietuva prie euro zonos prisijungs sausio 1 dieną. Daugiausia nerimo ir abejonių keliantis klausimas visuomenei – ar kainos bus perskaičiuojamos sąžiningai? O jei verslininkai apvalins kainas, jie rūpinsis nauda sau ar pirkėjui? Apie euro įvedimo įtaką verslui ir kainų perskaičiavimo niuansus kalbamės su „Vyno žurnalo“ leidėju ir vyriausiuoju redaktoriumi, Lietuvos someljė asociacijos prezidentu, Vyno klubo steigėju Arūnu Starkumi.

Kitų metų Lietuvos skolinimąsi įtakos lėšų poreikis ankstesnei skolai grąžinti, biudžeto deficitui finansuoti ir poreikis užtikrinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos projektų finansavimą daugiamečių finansinių perspektyvų sandūroje. 2015 metais Vyriausybė skolinsis apie 3,4 mlrd. eurų (apie 11,7 mlrd. litų). Didžiausią lėšų dalį planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje išleidžiant iki 2,1 mlrd. eurų (apie 7,3 mlrd. litų) vertės obligacijas.