euras

Siekdamas iš anksto gyventojus ir verslininkus supažindinti su informacijos apie užsienio valiutų kursus teikimo pokyčiais, Lietuvos bankas savo interneto svetainėje pradeda skelbti informaciją apie euro ir užsienio valiutų santykius. „Lietuvos bankas siekia sudaryti sąlygas gyventojams ir verslininkams iš anksto susipažinti su pokyčiais, susijusiais su užsienio valiutų kursų pateikimu po euro įvedimo, ir jiems pasirengti.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Svarstantieji, ar imti paskolą būstui įsigyti, susiduria su dilema – suskubti skolintis iki Naujųjų ar verčiau sulaukti euro? Analitikai sako, kad naujoji valiuta poveikio nei paskolų palūkanoms, nei nekilnojamojo turto (NT) kainoms artimiausioje ateityje neturės.

Lieka vis mažiau laiko iki dienos, kuomet Lietuva prisijungs prie euro zonos. Nuo sausio litus pakeis eurai, tačiau visus neramina klausimas, kaip tai pakeis mūsų, pirkėjų ir verslininkų, prekybininkų ir paslaugų teikėjų įpročius, prekių ir paslaugų kainas.  Nors iššūkių verslui dėl euro įvedimo teks priimti ne vieną, jo atstovai įsitikinę, kad viskas tik į gera. Į klausimus apie tai, kokią įtaką euro įvedimas turės vykdomai veiklai ir kainoms atsako Donata Rimkutė, Pigu.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Smulkiajam ir vidutiniam verslui kyla daug klausimų, kaip reikės dirbti pirmosiomis kitų metų dienomis. Svarbu žinoti, kad vienas pagrindinių darbų euro įvedimo kalendoriuje artimiausiu metu bus išankstinis monetų ir banknotų pristatymas, kuriuo įmonėms reikėtų pradėti rūpintis jau dabar.

Žinių radijas Finansų analitikas Valdemaras Katkus nurodo, kad ne euras, o Lietuvos kariuomenė duoda šaliai saugumo, kai SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tikina, kad saugiau būti didesnėje – euro – finansinėje sistemoje. „Įsivaizduokite, kad išpilame šampūno buteliuką kokiame nors Vilniaus fontane: burbuliukai sukyla, fontanas beveik sugadintas. Pabandykite išpilti tą patį šampūno buteliuką Baltijos jūroje. Tokio efekto jūs negausite.

Finansų ministerija pranešė skelbianti konkursą mobiliųjų programėlių kūrėjams „Mobilusis euro gidas“. Išmaniųjų sprendimų kūrėjai kviečiami iki 2014 m. lapkričio 5 d. sukurti programėles, kurios padėtų išmaniųjų įrenginių (mobiliųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių) naudotojams geriau susipažinti su praktiniais euro įvedimo aspektais. Laimėjusių programėlių kūrėjų laukia piniginiai prizai ir galimybė populiarinti sukurtas programėles, teigia ministerijos atstovai.

Šiandien Vilniuje Lietuvos banko kartu su partneriais rengiamoje tarptautinėje konferencijoje „Euras Lietuvoje: viena rinka, viena valiuta, bendra ateitis“ už finansų politiką atsakingi Europos ir Lietuvos lyderiai, verslo ir tarptautinių finansinių institucijų vadovai įvertins Lietuvos kelią euro link ir būsimą šalies vaidmenį Eurosistemoje. „Lietuva į euro zoną žengia kaip patikima partnerė, įrodžiusi, kad geba spręsti šalies ekonomikos ir finansų sistemos problemas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Euro įvedimo Lietuvos Respublikos ir Rinkliavų įstatymu, šiandien patvirtino automobilių stovėjimo mokomose vietose gatvėse, požeminėse aikštelėse kainas eurais. Šie pakeitimai įsigalios nuo sausio 1 dienos. Rinkliavų įstatyme numatyta, kad, jei valstybės ar vietinė rinkliava mažesnė nei 10 eurų, jos dydis būtų nustatomas dešimčių euro centų tikslumu (pavyzdžiui 0,60 Eur, 1,40 Eur ir pan.

Eurobarometro“ tyrimo rezultatai rodo, kad, palyginti su 2014 m. pavasariu, Lietuvos gyventojų informuotumas apie eurą padidėjo. Šiuo metu 70 proc. gyventojų teigia, jog jie jaučiasi esą labai gerai arba gana gerai informuoti apie eurą, o 2014 m. pavasarį tokių gyventojų Lietuvoje buvo 50 proc. Taip pat 96 proc. gyventojų nurodė žinantys, kad Lietuva eurą įsives 2015 metais. Parama euro įvedimui beveik nepakito nuo 2014 m. pavasario: 47 proc.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, artėjant nacionalinės valiutos pasikeitimui šalies gyventojai stengiasi dažniau atsiskaityti smulkiais pinigais ir parduotuvėse jų išleidžia daugiau. Tai rodo sumažėjęs „Maxima“ parduotuvių poreikis monetoms, kurių grąžai išduoti šių metų birželio–rugpjūčio mėnesiais iš bankų užsakyta vidutiniškai 6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Maxima“ duomenimis, tinklo parduotuvių poreikis monetoms, skirtoms grąžai išduoti, pastaruoju metu yra sumažėjęs.

Kitų metų šalies biudžetą vyriausybė Seimui ketina pateikti pirmomis spalio dienomis. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje jis bus suskaičiuotas eurais. ,,Tai bus tam tikras istorinis įvykis, kai biudžetas ruošiamas eurais.

Lietuvos monetų kalykla jau nukaldino apie pusę visų šiemet planuojamų nukaldinti lietuviškų euro monetų - 97 mln. vienetų. Tai sudaro apie ketvirtadalį visų per dvejus metus numatomų išleisti monetų. Pasak Lietuvos banko vadovo, monetos nugabentos į saugyklas. „Pusė šiais metais numatytų nukaldinti monetų jau yra saugyklose“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Nuo naujųjų pradėsime atsiskaitymą euro valiuta. Tačiau tai nereiškia, kad iki sausio 1 dienos nespėję išsikeisti litų, patirsime nuostolių ar nepatogumų. Į namus belsis tik sukčiai Po euro įvedimo, visoje Lietuvoje veiks nemokamo litų keitimo į eurus vietos. Grynieji litai į eurus nemokamai bus keičiami bankuose, paštuose ir kai kuriose kredito unijose. Įvedus eurą Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką.

Šaliai rengiantis įsivesti eurą, Lietuvos bankui šiame procese tenkančios užduotys vykdomos tiksliai laikantis numatyto darbų grafiko. Svarbiausi apsirūpinimo grynaisiais eurais, pasirengimo litų keitimui, mokėjimo sistemų pertvarkymo darbai atlikti, kiti veiksmai – tiksliai suplanuoti ir vykdomi. „100 dienų – simbolinė riba prieš didįjį „egzaminą“, labai tinkama įvertinti atliktus ir ypač – dar likusius nuveikti darbus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Karolina STAŽYTĖ Ruduo – derliaus nuėmimo metas. O labiausiai šiųmetine sodų bei daržovių gėrybių gausa galima pasidžiaugti didžiajame, viso rajono ūkininkus kas šeštadienį sutraukiančiame Tauragės turguje. Jo prekystalius nugula ne tik derlius, bet ir iš svečių šalių parkeliavę naudoti įrankiai, baldai, įvairiausia buitinė technika ar apdarai. Mėsos paviljonas vilioja išskirtinės kokybės mėsa, gėlių kampelis – ryškiaspalviais žiedais.

Giedrė Baltušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nedidelį barą sostinėje valdantis Mindaugas Jasinskas sako girdėjęs, kad bene svarbiausia užduotis atsisakant lito ir pereinant prie naujosios valiutos – iki sausio sukaupti pakankamai eurų grynaisiais. Tačiau verslininkas įsitikinęs, kad ruošiantis tam iš anksto, problemų nekils. „Manau, kad smulkiam verslui nebus didelių problemų, nes pinigų srautai nėra dideli.

Nuo šiandien pradėjo veikti interaktyvus žemėlapis www.pranesu.lt, leidžiantis Lietuvos gyventojams fiksuoti kainų perskaičiavimo iš litų į eurus pažeidimus. Pastebėję valiutų keitimo netikslumų arba nesąžiningą kainos apvalinimą, gyventojai patys „čia ir dabar“ gali fiksuoti pažeidimo vietą. Pranešant apie pažeidimą būtina įkelti nuotrauką, kurioje būtų aiškiai matomas pažeidimo faktas.

Rytoj, penktadienį, finansų ministras Rimantas Šadžius dalyvaus verslo ir valdžios atstovų diskusijoje Šakių rajone, Gelgaudiškyje. Renginyje planuojama aptarti artėjančią Lietuvos integraciją į euro zoną ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas regione. „Lietuva užsitikrino ilgalaikes ES investicijas, kurios bus skiriamos ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantiems projektams.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei taip atsitiktų, kad, jau įvedus eurą, žmonės atrastų lobį – daug paslėptų pinigų litais, tuos pinigus jie galės laisvai išsikeisti, interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ teigia Finansų ministerijos atstovas Vytautas Beniušis.

Rugsėjo 15 d. 8 val. 30 min. Zarasuose, Vytauto g., Latvijos pilietis K. S. (gimęs 1962 m.), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo automobilį neblaivus (0,54 prom. alkoholio), Utenos aps. VPK Zarasų r. PK pareigūnams davė 150 eurų kyšį. Vyras uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo naujajai valiutai indeksas sparčiai ūgtelėjo – didėja ir gyventojų, ir verslo susidomėjimas ir informuotumas. Tiesa, verslininkai sulaukė ir perspėjimo nuo planų pereiti prie darbų, nes, jei tikrąjį pasiruošimą įmonės pradės tik paskutinį metų ketvirtį, rizikuos susidurti ir su nepatogumais, ir su didesnėmis sąnaudomis.

Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, sparčiai auga gyventojų domėjimasis, kaip bus pereita prie naujosios valiutos – eurui jau pradėjo ruoštis 82 proc. šalies gyventojų. Verslo sektoriuje pasirengimas eurui yra dar aukštesnis – tam rengiasi 9 iš 10 įmonių. Tiesa, įmonių pasiruošimas vis dar daugiausia susijęs su praktinių pasiruošimo veiksmų planavimu, o ne jų įgyvendinimu.

60 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų prognozuoja, kad per pirmą pusmetį po euro įvedimo žaliavų kainos išaugs. Tačiau vos 36 proc. įmonių mano, kad didės ir jų parduodamų prekių bei paslaugų kainos. Tokie verslininkų ketinimai paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijuoto tyrimo metu, kurį atliko „Spinter tyrimai“. „Verslininkų apklausa parodė, kad žaliavų brangimą labiausiai prognozuoja ne pačių mažiausių, o vidutinių įmonių, turinčių per 50 darbuotojų, atstovai.

Šiemet rugpjūtį gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinka sustojo, daugiau nei pusantrų metų trukęs pardavimų augimas baigėsi. Pavasarį buvo fiksuotas pardavimų šuolis, o rugpjūtį visoje Lietuvoje gyvenamųjų namų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2013 m. sausio mėn.

Įvedamo euro Lietuvos gyventojai laukia gana skirtingai – žmonių elgesys neretai priklauso ir nuo amžiaus. Net ketvirtadalis pagyvenusių Lietuvos žmonių ketina imtis papildomų finansinių veiksmų prieš euro įvedimą. Jauni ir vidutinio mažiaus gyventojai euro laukia ramiau – tik kas penktas 18-55 m. gyventojas suplanavo papildomų pirkinių dėl keičiamos valiutos.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai prisijungus prie euro zonos, euras pakeis litą ir taps vienintele teisėta, privaloma priimti atsiskaitymams, mokėjimo priemone šalyje. Reikės šiek tiek laiko priprasti prie naujos valiutos – prie konvertavimo, o taip pat ir prie išvaizdos. Labai svarbu gerai susipažinti su euro banknotų bei monetų išvaizda, jei yra galimybė, pačiupinėti juos, kad be vargo atskirtumėte tikrus pinigus ir netaptumėte sukčių aukomis.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti įstatymų projektus, susijusius su euro įvedimu. Per mažiau negu du mėnesius jų teks priimti daugiau kaip šimtą. Nors įstatymų pataisos vadinamos techninėmis, tačiau dėl to jų svarba nesumažėja. Pavyzdžiui, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisų projekte, kuriam po pateikimo pritarė Seimas, nustatoma, kokias sumas aukojantys savarankiškos politinės kampanijos dalyviui piliečiai turės deklaruoti turtą.

Įvedamo euro Lietuvos gyventojai laukia gana skirtingai – žmonių elgesys neretai priklauso ir nuo amžiaus. Net ketvirtadalis pagyvenusių Lietuvos žmonių ketina imtis papildomų finansinių veiksmų prieš euro įvedimą. Jauni ir vidutinio mažiaus gyventojai euro laukia ramiau – tik kas penktas 18-55 m. gyventojas suplanavo papildomų pirkinių dėl keičiamos valiutos.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įsivedę eurą savo identiteto tikrai neprarasime, atvirkščiai – tik sustiprinsime, teigia Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento vyresnysis specialistas Marius Skuodis. „Kadangi visose šalyse, turinčiose eurą, viena euro monetos pusė yra nacionalinė, ant lietuviškų eurų matysime Vytį. Be to, jomis galėsime atsiskaityti visoje euro zonoje, kur yra daugiau nei 300 mln. gyventojų. Taigi galime sakyti, kad Vytis pasklis po Europą“, – mano jis.

Dar vasaros pradžioje apklausos rodė, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria euro įvedimui, nes mano, jog tai turės neigiamų pasekmių – kainos išaugs, o perkamoji galia sumažės. Latvijos pavyzdys rodo, kad tokios baimės nėra pagrįstos, o kainų augimas šiek tiek paspartėjo tik kai kuriuose paslaugų sektoriuose, teigia „Swedbank“ ekonomistai.

Ministrų kabinetas, vadovaudamasis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje nuostatomis, pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimui įvedant eurą gavėjų naudai suapvalinti socialinių išmokų dydžius.

Šiandien Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos parengtą 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programą, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuvai suplanuotas lėšas nukreipus į prioritetines sritis, investicijų naudą pajus dauguma šalies gyventojų. „Tikiu, kad ES investicijos reikšmingai prisidės prie Lietuvos ekonomikos ir verslo konkurencingumo, energetinio efektyvumo didinimo ir darbo vietų kūrimo.

Rugsėjo 7 d. apie 0 val. Šiauliuose, K. Kalinausko g., 1963 m. gimęs vyras pastebėjo, kad akmeniu išdaužtas jo namo lango stiklas, o iš garaže stovėjusio neužrakinto seifo užrakintos vidinės saugyklos, išlaužus užraktą, pavogta 17 000 litų, 7 390 eurų, piniginė, kurioje buvo 1 200 litų ir įvairūs dokumentai bei iš miegamajame kambaryje stovėjusios spintelės pavogti įvairūs aukso dirbiniai. Nuostolis – 62 000 litų.

Daugiau nei 50 proc. smulkių ir vidutinių įmonių teigia, jog pasirengimas euro įvedimui kainuos iki 5000 litų. Dar beveik trečdalis smulkių verslininkų mano, kad šiam tikslui papildomų investicijų išvis neprireiks. Tai paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 502 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones. „Mažiausiai lėšų rengiantis euro įvedimui prireiks iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) perspėja, kad Lietuvoje įvedant eurą, gali pagausėti bandančiųjų į sąskaitas įnešti nelegalias lėšas. Tarnyba bankams, kredito unijoms ir Lietuvos paštui pateikė rekomendacijas, kaip sumažinti pinigų plovimo riziką. „Tikėtina, kad euro įvedimo laikotarpiu gali pagausėti valiutų keitimo ir grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitas komerciniuose bankuose ar kredito unijose operacijų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ teigiamai įvertino Lietuvos žingsnius siekiant viešųjų finansų tvarumo ir pagerino šalies ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Pats reitingas Baa1 kol kas liko nepakeistas, teigiama Finansų ministerijos pranešime. Sprendimą „Moody‘s“ grindžia tuo, kad Lietuva nuo kitų metų įsives eurą taip panaikindama valiutos kurso riziką ir sumažindama operacines išlaidas.

Saulius Lapėnas,  www.slapenas.lt Pratęskime faktų paskelbtų visuomeninėje Estijos radijo ir televizijos korporacijoje (www.err.ee) [1] nagrinėjimą, pradėtą publikacijoje „Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo. (I)“ Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą.

Lietuvoje vartojimas išlieka stabilus. Vartojimo smukimas buvo užfiksuotas tik pavasario pabaigoje, tačiau vėliau jis grįžo į ankstesnį lygį. Tokią tendenciją rodo didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Maxima LT“ fiksuojamas pirkėjų mėnesio išlaidų indeksas. Euro įvedimo laikotarpiu siekdama objektyvaus vartojimo tendencijų vertinimo, „Maxima LT“ pirkėjo mėnesio išlaidų indeksą nuo šiol skelbs reguliariai.

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos parengtoms ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų teisės aktų pataisoms, kuriose numatomi nuostatų pakeitimai, reikalingi dėl euro įvedimo mūsų šalyje nuo 2015 m. sausio 1 d. Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, iki euro įvedimo dienos turi būti pakeistos teisės aktų nuostatos, kuriose teikiama nuoroda į nacionalinę valiutą (litą), numatyta atsiskaitymo ar mokėjimo litais taisyklė arba tam tikros vertės ar dydžiai...

Šiauliuose pradedamas seminarų apie euro įvedimą ciklas, kurio metu 60-yje Lietuvos savivaldybių per tris mėnesius bus surengta mažiausiai 70 informacinių renginių. Seminaruose gyventojai ir verslininkai galės tiesiogiai sužinoti jiems rūpimą praktinę informaciją apie eurą iš Finansų ir Ūkio ministerijų, Lietuvos banko, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bei kitų institucijų atstovų.

Mažmeninės prekybos tinklas „Rimi Lietuva“, pirmasis savo parduotuvėse pradėjo įrenginėti specialias kasas, skirtas atsiskaitymui tik bankų mokėjimo kortelėmis. Planuojama, kad iki rugsėjo 8 d. tokios kasos atsiras 21 „RIMI Hypermarket“ formato parduotuvėje. Anot „Rimi Lietuva“ operacijų vadovės Irinos Miklienės, įrengti kasas, kuriose galima atsiskaityti tik bankų mokėjimo kortelėmis, buvo nuspręsta siekiant padėti pirkėjams apsipirkti paprasčiau ir greičiau tiek prieš, tiek po euro įvedimo.

Lietuvos laukia svarbūs finansinės sferos pokyčiai. Jau greičiau nei po pusmečio nacionalinę valiutą litą turėtų pakeisti bendra europinė valiuta – euras. Taip mūsų šalis dar labiau integruosis į finansinę susivienijusios Europos sistemą. Tačiau kaip ir su bet kokiais didesniais pokyčiais, taip ir su šiuo įvykiu yra susiję ir nemažai baimių. Lietuvos reakciją į artėjantį euro įvedimą galima susieti tiek su finansiniais, tiek su psichologiniais aspektais. Pradėkime nuo pastarųjų.

Saugos ir inkasavimo bendrovė „Eurocash1” pasirašė geros praktikos įvedant eurą memorandumą. Tai bendrovės įsipareigojimas visuomenei, kad litų keitimas į eurus vyks sąžiningai ir skaidriai. Nuo šiandien prasideda sutarčių dėl eurų atvežimo ir litų surinkimo sudarymo laikotarpis, tad „Eurocash1” kviečia įmones jau dabar planuoti grynųjų pinigų poreikį euro įvedimo metu.

Įvedus eurą, vaikams bus sunku perprasti valiutų santykį, tad jiems gali kilti keblumų vertinant naujas prekių ir paslaugų kainas, perspėja Lietuvos ekonomikos mokytojai. Todėl dauguma pedagogų nuo naujųjų mokslo metų ketina savo mokymo programas papildyti informacija apie eurą, paaiškėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto (AFI) organizuotoje penktojoje Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.

Irma Janauskaitė, Lidija Jankauskienė, Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euro įvedimui besirengiantys verslininkai prašo pirkėjų tolerancijos pirmosiomis sausio dienomis, mat ne viskas gali eiti kaip sviestu patepta. Vienas pagrindinių mažų įmonių rūpesčių – ar jos turės pakankamai litų, kad iš anksto sukauptų grąžai reikėsiančią eurų sumą. Artėjantis euras verčia ir pabambėti, nes jo dar nėra, o rūpesčių naujai valiutai pasirengti – jau yra.

Artėjant euro įvedimo dienai verslo įmonės investuoja ne tik į darbo priemonių bei IT sistemų atnaujinimus, bet ir į darbuotojų parengimą. Asmeninių paskolų teikėjas „Provident Finansai“ skaičiuoja, kad intensyviam darbuotojų ir kredito tarpininkų apmokymui bus skirta daugiau nei 350 val., o juose sudalyvaus beveik 400 žmonių. Mokymus euro įvedimo tema „Provident“ vardu veikianti kompanija Slovakijoje organizavo 2009 m., kuomet šalis prisijungė prie euro zonos.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ Jei prekė pasirodys gerokai atpigusi, nuo šiol atverti piniginės nereikia skubėti. Mat gali paaiškėti, kad etiketėje nurodyti juokingai maži skaičiai yra ta pati kaina, tik nurodyta eurais. Kad tokių apsirikusiųjų ir gerokai paploninusiųjų piniginę bus nemažai, prekybininkai neabejoja.

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos prognozes antradienį paskelbė didieji Lietuvos bankai. Tuo metu apie ekonomiką kalbėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, jog kitais metais, kai jau bus euras, biudžetas turi būti pagrįstas žmonių gerovės principu, išlaikant atsakingą fiskalinę politiką ir suvaldant finansinį populizmą prieš rinkimus.

Provincijos parduotuvės nenori tapti nemokamomis pinigų keityklomis - pasimokę iš latvių patirties verslininkai pirmosiomis sausio mėnesio dienomis ketina visiškai nedirbti.