euras

Nesenai vienas gerbiamas „veikėjas“, gindamas jo įsimylėtą eurą, leido sau suabejoti mūsų protiniais gebėjimais, išsakydamas mintį, kad diskusija apie euro įvedimo naudą Lietuvoje prajuokins tarptautinę bendruomenę. Tik nepatikslino – kokią bendruomenę? Ko gero, turėjo galvoje linksmus graikus, kipriečius, islandus, portugalus ir kitas tautas.

Latvijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad euro įvedimas Baltijos šalyse sustiprins konkurencingumą regione. Tai ji pareiškė su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu aptarusi šios šalies prisijungimo prie euro zonos patirtį. Pasak D.Grybauskaitės, Lietuva jau dabar atitinka visus Mastrichto kriterijus, tačiau būtina ir toliau mažinti biudžeto deficitą, siekti, kad infliacijos rodikliai atitiktų kriterijų numatytas normas.

Gyventojai teigiamai į euro įvedimą šalyje pradėtų žvelgti, jei politikai ir ekonomistai kalbėtų artimesne ir argumentuota kalba, o ne bendromis frazėmis, teigia sociologas, tyrimų centro "Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys. Pasak jo, nors lapkričio mėnesio apklausos duomenimis 49 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria eurui, kaip bendrai Europos Sąjungos valiutai, dauguma jų nėra kategoriškai nusistatę prieš eurą.

 Bankininkai teigia, kad Lietuvoje įvedus eurą, gyventojai, turintys paskolas litais, iš to papildomai gali ir neišlošti, nes jau šiuo metu už paskolas moka beveik tiek pat, kaip ir už paskolas eurais, ketvirtadienį rašo „Lietuvos rytas“. „Būsto paskolą litais paėmę gyventojai euro įvedimo Lietuvoje naudą junta jau dabar. Juk litai šalies tarpbankinėje rinkoje jau dabar kainuoja beveik tiek pat kiek ir eurai.

Už bendrą Europos Sąjungos valiutą pasisako 40 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau šalis vis dar išlieka viena skeptiškiausių euro atžvilgiu, rodo Eurobarometro atlikta apklausa. Pernai lapkritį prieš eurą pasisakė 49 proc. šalies gyventojų, o nuomonės šiuo klausimu neturėjo 11 proc. Palyginti su praėjusių metų liepos mėnesio apklausa, nepritariančiųjų eurui sumažėjo 3 procentiniais punktais (liepą nepritarė 52 proc.), neturinčiųjų nuomonės - padaugėjo 3 punktais (liepą - 8 proc.

Diskusijose dėl euro įvedimo pasikartoja vienas ir tas pats argumentas, esą kodėl jaučiamės protingesni už britus, švedus ar lenkus, kurie savo nacionalinių valiutų bent jau kol kas neketina atsisakyti. Gal ir nesame protingesni už juos, tačiau čia reikia atsižvelgti į kai kuriuos objektyvius veiksnius, kuriuos besiginčydami dažnokai pamirštame. Vienas iš tokių veiksnių yra ekonomikos atvirumo lygis.

Vyriausybei ruošiantis kitais metais įvesti eurą ir siekiant įtikinti gyventojus bendros ES valiutos nauda, premjeras sako, kad apie eurą žmonėms reikia aiškinti paprasta kalba. Anot jo, viešinimui bus skelbiami tarptautiniai konkursai. Pasak Algirdo Butkevičiaus, svarbiausia apie eurą aiškinti paprastai, o ne kalbėti apie fiskalinę drausmę ar monetarinę politiką. „Svarbiausia, kad reikia išaiškinti paprasta, suprantama kalba.

Europos ekonomikos krizė nėra pasibaigusi ir dar per anksti kalbėti, kad atsigavimas jau prasidėjo, sako LRT.lt kalbinti ekonomistai. Kai kurias problemas, trukdančias sklandžiai veikti liberaliam Europos ūkiui, ekonomisto Jono Čičinsko teigimu, galėtų pradėti išspręsti socialinės demokratijos reabilitavimas.

Dalis latvių eurą sutiko kaip neišvengiamybę, tačiau su kartėliu širdyje, kad teko atsisakyti nacionalinės valiutos. Balsas.lt apsilankė Rygoje ir domėjosi, kaip vietiniai pratinasi prie naujos valiutos. Nostalgija latui išliks Rygoje su šeima gyvenantis 30 metų Janis pasakojo, kad Latvijos perėjimas prie euro yra natūralus procesas, kuris anksčiau ar vėliau turėjo įvykti: „Žinoma, reikia galvoti apie tai, kad laikas juda į priekį ir negalime stovėti vietoje.

Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui pareiškus, kad diskusijomis dėl euro neturėtume juokinti pasaulio, finansų analitikas Valdemaras Katkus nurodė, kad šiam pareigūnui nesvarbi rinkėjų nuomonė, o euro projektas yra propagandinis.   „Visi Lietuvos banko pareigūnai yra paskirti, o ne išrinkti, dėl to kai kuriems pareigūnams Lietuvos rinkėjų nuomonė yra nesvarbi, - Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ antradienį sakė V. Katkus.

Finansų ministerija pateikė Vyriausybei Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, kuriuo nustatoma pasirengimo įsivesti eurą, litų keitimo į eurus, nacionalinės valiutos išėmimo iš apyvartos tvarka, reglamentuojami kiti praktiniai euro įvedimo aspektai. „Teikdami svarstyti kertinį euro įvedimo dokumentą, nuosekliai einame į tikslą, kad nuo 2015 metų Lietuva taptų euro zonos nare ir siunčiame signalą rinkoms, kad kitokio pasirinkimo nebus.

Taip, tai įvyko. Prieš 15 metų galėjome stebėti, kaip eurą šampanu laisto Vokietijos ar Prancūzijos gyventojai, o dabar bendra Europos valiuta atsidūrė mūsų pasienyje. Latvija tapo 18-ąja euro zonos nare, o Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, naudojanti nacionalinę valiutą. Keisti valiutą – sudėtingas procesas, tačiau sunkumus pašalina atsakingas planavimas, mano Latvijos „Swedbank“ padalinio vyriausiasis ekonomistas Martinas Kazakas. Savaitraščiui „Ekonomika.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Algirdas Butkevičius teigia, kad Loreta Graužinienė pasisako už eurą, tačiau tuo abejoja kiti Darbo partijos nariai. „Nuogąstaujama, kad euro įvedimas neleis kuo greičiau kompensuoti pensijų, kad bus mokamos įmokos į vadinamąjį Europos stabilumo mechanizmą. [...] Be to, kai kurie politikai, kalbėdami prieš eurą, bando pelnyti politinius balus.

Valdančiųjų socialdemokratų koalicijos partneriai švelnina reikalavimus dėl euro įvedimo. Darbo partijos vadovė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, jog jos ankstesni pasisakymai dėl privalomos 1509 litų minimalios mėnesinės algos įvedant eurą buvo "partijos startinė derybinė pozicija". L.Graužinienė neseniai pareiškė nepalaikysianti euro įvedimo, nesutarus dėl to koalicijoje.

Vieno Latvijos prekybos centrų „Rimi“ atstovė Inga Reizniece pasakojo, kad pasiruošimas valiutų pokyčiams vyko sklandžiai: „Verslui buvo duota pakankamai laiko persiorientuoti. Dar nuo 2013 metų spalio pradėjome keisti kainas prekių etiketėse. Didesniu šriftu pradėjome ryškinti kainas eurais, o mažesniu – latais.“ Pirmas dvi 2014-ųjų savaites žmonėms buvo sudarytos sąlygos mokėti už prekes tiek latais, tiek eurais, tačiau grąža buvo atiduodama jau tik naująja šalies valiuta.

Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė atsistatydinsiantis, jei 2015 metų sausį Lietuva neįsives euro. Tai premjeras pasakė žurnalistams po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio antradienį. Premjeras taip pat teigė, kad valdantieji tvirtai sutarė siekti euro įvedimo 2015 metų sausio 1 dieną. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis viešai išreiškė pritarimą Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko mintims, kad svarstymai, ar mums reikia euro, tik juokina pasaulį, nes dėl jo įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos Sąjungą. Socialiniame tinkle „Facebook“ N. Mačiulis, kuris čia turi nemažą ratą gerbėjų, papildė V. Vasiliausko teiginius ir sulaukė šimtų žmonių palaikymo (kalba neredaguota – balsas.

Latvijos gyventojai eurą priėmė geriau negu tikėtasi, ir perėjimas prie bendros ES valiutos buvo labai sėkmingas, pareiškė šalies finansų ministras. Andrio Vilko nuomone, Latvijos patirtis bus labai naudinga Lietuvai. „Matome, kad žmonės iš tikrųjų priėmė eurą ir net geriau negu tikėtasi. Per daug gąsdinome save, kad procesas bus sudėtingas ir žmonėms nauji pinigai nepatiks, bet dabar mes matome, kad procesas įvyko sklandžiai ir žmonės priėmė eurą.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, dėl euro įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos sąjungą, todėl dabar svarstymai, ar mums reikia euro ar ne, tik prajuokintų pasaulį. „Nereikia juokinti nei Lietuvos, nei viso pasaulio tokiais svarstymais. Euro įvedimas nėra vienos dienos darbas, jis neįvyksta spragtelėjus pirštu. Tai ilgo pasirengimo reikalaujantis procesas. Jam rengiasi verslas, valdžios institucijos, centrinis bankas, pertvarkomos sistemos.

Rygoje sutiktas 21-erių Valters ir jo bendraamžė žmona Sabina sutiko atsakyti į keletą balsas.lt klausimų apie situaciją Latvijoje po to, kai šalis įsivedė eurą. Balsas.lt pašnekovai buvo nusiteikę optimistiškai ir teigė manantys, kad pokyčiai šaliai išeis į naudą. - Kaip galvojate, kokios yra Latvijos perspektyvos įsivedus eurą? – balsas.lt pasiteiravo jauno vyro. - Sunku tiksliai pasakyti, bet greičiausiai, kad dėl įvykusių pokyčių turėtų atsirasti daugiau investicijų iš užsienio.

 Europos centrinis bankas (ECB) pirmadienį pristatė naujus 10 eurų nominalo banknotus su graikų mitologijos veikėjos Europės atvaizdu, kurie bus paleisti į apyvartą rugsėjo pabaigoje. „Naujieji 10 eurų banknotai su Europės atvaizdu bus paleisti į apyvartą rugsėjo 23-iąją“, – rašoma ECB pareiškime. Naujuose eurų banknotuose panaudoti patobulinti apsaugos požymiai, palyginti su pirmųjų serijų banknotais, pasirodžiusiais prieš daugiau nei dešimtmetį.

 Finansų rinkos dalyviai įvertino euro įvedimą Latvijoje ir dabar šiai šaliai pasiryžę skolinti už istoriškai mažiausią kainą. Lietuva gi vertinama kaip rizikingesnė kaimynė ir jai nustatomos didesnės palūkanos, nors dar neseniai vertinimai buvo priešingi. „Akivaizdu, kad kaimynai jau ilgokai gauna naudą iš euro įvedimo – rinkos dalyvių vertinimai sudaro prielaidas tarptautinėse rinkose pasiskolinti pigiau.

Vygintas Gontis / Ekonomika.lt Pradėjome metus pakankamai aistringomis diskusijomis Euro tema, o prof. Povilo Gylio straipsnis Delfi neleidžia likti nuošalėje ir net kviečia diskusijai.

Neseniai abejonių dėl euro įvedimo 2015 metais išreiškusi Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė šeštadienį susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoju Olliu Rehnu (Oliu Renu), atsakingu už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą. Apie šį susitikimą šeštadienį viešai nebuvo pranešta. L.Graužinienė BNS sakė su eurokomisaru aptarusi euro įvedimo Lietuvoje galimybes ir socialinę aplinką po to. "Taip, priėmiau jį Seime.

Trys iš keturių Lietuvos valdančiųjų partijų nebepritaria socialdemokratų siekiui įsivesti eurą nuo 2015 metų. Tuo tarpu ministro pirmininko finansų patarėjo Stasio Jakeliūno nuomone, euro Lietuvai tikrai reikia. Nors koalicijos partneriai kaip susitarę teigia, kad skubotas euro įsivedimas gali turėti neigiamų pasekmių mūsų ekonomikai, S. Jakeliūnas sako nematantis tokiems teiginiams jokio pagrįstumo.

Kalbos, kad Latvijai įsivedus eurą vietiniai pradėjo itin dažnai žvalgytis į mažesnių kainų Lietuvą, o lietuviai lyg pametę galvas suskubo išleisti paskutinių latų, nepasitvirtino. Bent taip tvirtino balsas.lt pasienio ruože (tiek vienoje, tiek kitoje pusėje) sutikti žmonės. Per daug nesiskundė Netoli pasienio, pravažiavus Pasvalį (Latvijos link), kelio „Via Baltica“ pakraštyje esančiame mediniame namuke obuoliais prekiaujanti ponia Aldona balsas.

Ryga, sausio 10 d. Šiandien Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius Rygoje dalyvauja euro įvedimui Latvijoje skirtame renginyje, į kurį pakvietė šios šalies Ministras Pirmininkas. „Sveikinu kaimynus su euro įvedimu ir turiu vilties, kad kitais metais panašias iškilmes surengsime ir Lietuvoje. Tai būtų simboliška, nes, būtent Lietuvai pirmininkaujant, buvo pritarta dėl Latvijos stojimo į euro zoną praeitų metų liepą, o Latvija 2015 metų sausio pirmą dieną pradės pirmininkavimą ES.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiais metais, ruošiantis įsivesti eurą, greitojo vartojimo prekės brangs šiek tiek daugiau negu visos kitos, mano Tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius. Pasak jo, kainų augimas yra natūralus ir sveikas augančios ekonomikos bruožas, o dėl artėjančio euro įvedimo Lietuvoje 2014 m. prognozuojama 2 proc. infliacija.

Pernai atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, tik 35 proc. Lietuvos gyventojų pritarė, kad euro įvedimas turėtų teigiamų pasekmių jų valstybei, o 55 proc. gyventojų manė, kad pasekmės būtų neigiamos. Apskritai, dar neturinčiose euro Vidurio ir Rytų Europos valstybėse pernai nebuvo nė vienos šalies, kurioje didesnė gyventojų dalis galvotų, kad euro įvedimas turės teigiamų pasekmių.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Kai viena svarbiausių valdančiosios koalicijos politikių atvirai pradeda abejoti Vyriausybės programoje numatytais tikslais, pirmiausia sunerimti ir sukrusti turėtų socialdemokratai, įsitikinęs politologas Tomas Janeliūnas. Jo teigimu, agresyvus Seimo pirmininkės populizmas kelia grėsmę ne tik jai pačiai, bet ir valdančiajai koalicijai. Politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos nuomone, į Loretos Graužinienės kalbas tiesiog reikėtų kreipti mažiau dėmesio.

Ekonomikos krizė Europoje vis dar gali būti „pavojinga“, skatindama Europos Sąjungai (ES) priešiškas jėgas, naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) perspėjo ketvirtadienį paskelbtame interviu. F.W.Steinmeieris taip pat pareiškė, jog euroskeptikai, sustiprėję dėl ES skolų krizės, yra „besmegeniai“. „Esu susirūpinęs dėl padėties mūsų Sąjungoje, – jis sakė Graikijos dienraščiui „Ta Nea“ prieš vizitą į tą šalį.

Finasų ministerija ir Lietuvos bankas kitą savaitę valdančiųjų politinei tarybai pristatys euro įvedimo planą. Į posėdį taryba Seime rinksis antradienį. "Bus agitacinė medžiaga pristatyta, bus nubrėžti euro įvedimo privalumai ir trūkumai", - ketvirtadienį po susitikimo su Seimo vadove "darbiete" Loreta Graužiniene žurnalistus informavo premjeras Algirdas Butkevičius.

Premjeras Algirdas Butkevičius spėja, kad Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė viešai abejoja euro įvedimo Lietuvoje data dėl reitingų ir artėjančių prezidento rinkimų. „Šiandien tiesiogiai paklausiu Seimo pirmininkės, nes antradienį, kada turėjome politinę tarybos posėdį, net nebuvo keliamas klausimas dėl minimalios mėnesinės algos didinimo ir tikrai nebuvo kalbama apie euro neįvedimą 2015 metais.

Saulius Lapėnas "Jei mes esame už laisvą rinką visose ekonomikos srityse, jei norime pašalinti valstybės kišimąsį į asmens ir nuosavybės reikalus, tai mums nėra svarbesnio uždavinio, kaip rasti būdus ir priemones, laisvos rinkos sukūrimui pinigų srityje." – Murray Rothbard. „... viso pasaulio šalyse, gobšumas ir neteisybė valdovų ir vyriausybių, piktnaudžiavusių savo pavaldinių pasitikėjimu, palaipsniui mažino tikrąjį tauriojo metalo kiekį jų monetose." – Adam Smith.

Premjeras teigia ir toliau manantis, jog euras turi būti įvestas 2015 metais. Algirdas Butkevičius teigia nesuprantantis Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės išvedžiojimų. "Mano pozicija nesikeičiam ir šitą aš klausimą ir iškėliau kaip tik, kad 2015 metais euras turi būti įvedamas, ir aš visiškai nesuprantu šiuo metu išsakomų tam tikrų politinių niuansų, kodėl euras turėtų būti neįvedamas 2015 metais.

Lietuvos Seimo pirmininkei pareiškus, kad valdančiosios koalicijos partneriai iki šiol nėra sutarę dėl euro įvedimo Lietuvoje datos, šį klausimą kitą savaitę turėtų svarstyti koalicijos politinė taryba. Informaciją, susijusią su Lietuvos siekiu 2015 metais įstoti į euro zoną, politikams turėtų pateikti Finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Apie tai po Seimo valdybos posėdžio trečiadienį žurnalistus informavo Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė.

 Latvija tik ką tapo euro zonos nare. Tokį siekį oficialiai yra deklaravusi Lietuva. Ir kol kas atrodė, kad šalies valdžios viršūnėse bendros Europos valiutos įvedimas 2015 metais projektuojamas kaip aiškus tikslas. Tačiau pastaruoju metu Seime kylantys pasiūlymai veikiau kvepia euro laidotuvėmis nei siekiu sudaryti prielaidas ilgalaikiam ekonomikos augimui. Panašu, kad ir vėl kelią metame dėl takelio.

Lietuvos banko vadovas pareiškė, kad įvedus eurą, vidutinis atlyginimas Lietuvoje didėtų sparčiau nei infliacija, vadinasi, didėtų reali žmonių perkamoji galia. „Lietuvos banko vertinimu, dėl euro įvedimo teigiamo poveikio šalies ūkiui darbo užmokestis vidutiniu laikotarpiu per metus augtų 0,6 proc. sparčiau nei infliacija. Tai reiškia, kad pajamų augimas pranoktų kainų augimą, o reali gyventojų perkamoji galia didėtų.

Latvija nuo šių metų sausio 1 dienos tapo euro zonos nare. Kaip tai galėtų paveikti mūsų šalies ekonomiką? Žinių radijo laidoje „Pozicija“ vyriausiasis prezidentės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas teigė, kad euro įvedimas rodo kaimynų ekonomikos brandą.   „Reikėtų akcentuoti ne poveikį, o papildomą argumentą eurą įsivesti ir Lietuvoje. Euro zona yra didžiausia mūsų prekybos partnerė.

BNS, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“ Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad įsivedusios eurą Lietuvos finansiniai įsipareigojimai netaps nepakeliama našta. Anot jos, 1 mlrd. litų įmoką į antikrizinį Europos Sąjungos fondą šalis turės sumokėti per penkerius metus ir tai netaps dideliu įsipareigojimu. „Ta suma siekia maždaug 1 mlrd.

„Braliukai“ latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, Adolfo Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties Juliumi Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y. nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir, atitinkamai, savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal taip vadinamą valiutų valdybos modelį.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius neneigia, kad jeigu Lietuva 2015 metais įsives eurą, kainos gali padidėti. „Taip, be abejo, atsitiks ir Lietuvoje. Šitas padidėjimas yra būtent dėl euro įvedimo ir dėl kainų apvalinimo. Su kainomis, įvedant eurą, vyksta labai įdomus dalykas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuva yra mažiausiai patraukli užsienio investuotojams, palyginti su Estija ir Latvija.  „Latvija ir Estija holdingo kompanijoms yra patraukli tuo, kad užsienyje uždirbtiems dividendams, palūkanoms netaikomi mokesčiai. Šiuo aspektu Lietuva tampa tikrai nepatraukli investicijoms.

 60,6 proc. gyventojų mano, kad įvedus eurą viskas brangtų, rodo apklausa. Naujienų portalo delfi.lt skelbiamos apklausos duomenimis, 25 proc. gyventojų laikosi nuomonės, kad kai kas brangs dėl vartotojams nepalankaus kainų apvalinimo. 5,5 proc. apklaustųjų laikėsi nuomonės, kad kainos nesikeis, 1,1 proc. – kad kai kas atpigs. Lietuvos gyventojai, tyrimo metu paklausti, ar tiki, kad 2015 metais Lietuva įsives eurą, atsakė įvairiai: 37 proc. nurodė, jog mano, kad tai realu, o 42 proc.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Euras – vienas iš svarbiausių vyriausybės rūpesčių šiais metais. 2007 m. Lietuva buvo visai arti euro, tačiau tada sutrukdė infliacija. Dabar eurą turi jau ir Estija, ir Latvija, o Lietuva planuoja prie euro zonos prisijungti 2015-aisiais.

 Marius Eidukonis Kaimyninė Latvija 2014-ųjų sausio pirmąją tapo 18-ąja euro zonos nare. Dar dvi savaites latviai visur galės atsiskaityti tiek latais, tiek ir eurais, tačiau jau nuo sausio vidurio apyvartoje liks tik bendroji ES valiuta. Visų piliečių nuopelnas Latvijos finansų ministras Andris Vilkas, rankoje laikydamas pirmas euro kupiūras teigė, kad Latvijos tapimas euro zonos nare yra kiekvieno šalies piliečio nuopelnas.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis iškrapštė iš savo piniginės paskutinius latus, tačiau kol kas vienintelė operacija su jo šalyje naujai įvesta bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiuta buvo dešimties eurų banknoto išėmimas iš bankomato per ceremoniją, surengtą Naujųjų metų naktį. „Kalbant apie eurą, turiu pripažinti, jog kol kas atlikau vienintelę operaciją – išsiėmiau tą pirmąjį banknotą.

Latvijai sausio 1-ąją įsivedus bendrą Europos Sąjungos valiutą, pasikeitė ir Lietuvos ekonominė situacija, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, euro įvedimas Lietuvoje yra būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui. „Manau, kad vakar, sausio 1 dieną, įvyko ekonominis įvykis, kuris labai smarkiai pakeitė ir mūsų ekonominę situaciją. Ir turiu pasakyti, kad euro įvedimas Lietuvoje jau bus būtina sąlyga tolimesnei sėkmingai ekonominei plėtrai.

Lietuvos bankas parengė euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, kurį Finansų ministerija pateikė derinti institucijoms ir visuomenei. Jame nurodoma, kad Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai keis neribotą laiką, komerciniai bankai - pusmetį, o Lietuvos paštas - 60 dienų nuo euro įvedimo. Įstatymo projektas taip pat numato, kad nuo euro įvedimo litais bus galima atsiskaityti dar 15 dienų.