euras

Naujametinę naktį pirmąjį Latvijos euro banknotą drauge su latvių premjeru Valdžiu Dombrovskiu iš bankomato paims Estijos premjeras Andrus Ansipas, BNS sakė V.Dombrovskio atstovas Martinis Pankė. Pirmojo euro banknoto gavimo ceremonija įvyks Rygoje, Respublikos aikštėje, prie banko „Citadele“ bankomato. Ceremonijoje taip pat dalyvaus Latvijos finansų ministras Andris Vilkas ir Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius.

 Ekonomistas Raimondas Kuodis Žinių radijui pabrėžė, kad euras yra politinis projektas, ir didžiausiu Lietuvos prisijungimo prie euro zonos trūkumu įvardijo neaiškią šio projekto ateitį.  „Ekonominiams argumentams teikčiau didesnį svorį, bet politikai teikia didesnį svorį politiniams argumentams.

Latvija pasiruošė tapti euro zonos nare nuo 2014 metų sausio 1-osios, penktadienį paskelbė Euro projekto valdymo komitetas. Šios vyriausybinės darbo grupės vadovė Arina Andreičika pranešė, kad prieš įvedant Latvijoje bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiutą, buvo suderinti 113 įstatymų, 603 vyriausybinių taisyklės ir 1432 savivaldos taisyklės.

Bendrą Senojo žemyno valiutą jau praktiškai turime kišenėje, tačiau Europos Sąjungos institucijas reikia įtikinti, kad Lietuvos ketinimai – rimti, mano buvusi Finansų ministrė ekonomistė Ingrida Šimonytė. Vilniaus Universitete dėstanti ekspertė Ekonomika.lt pasakojo mananti, kad norint pajausti ekonomikos atsigavimą kitų metų laukti nereikia – jis jau čia.

Metų sandūroje kasmet klausiame verslo bendruomenės, ko ji tikisi kitąmet. Praėjusius metus įvertinę pozityviai, dauguma verslininkų nori šiame kelyje išlikti ir 2014-aisiais, tačiau galvoja, kad euro įvedimas atneš naujų iššūkių. Rolandas Valiūnas, advokatų kontoros LAWIN vadovaujantis partneris Kadangi ekonomika pamažu stabilizuojasi, kitais metais daugės įmonių pirkimo ir pardavimo sandorių, vadinasi, bus daugiau ir finansavimo sandorių.

Vismantas Žuklevičius / valstietis.lt „Europos rinkos atsigauna, o euras vėl grįžta į madą“, - sako „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, gerėjantys ekonominiai rodikliai Vakarų Europoje teigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Mūsų šalies augimui koją pakišti gali nebent galima Rusijos krizė. Nedarbo mažėjimas, atlyginimų kilimas ir didesnis investuotojų susidomėjimas rodo, kad Baltijos tigras iš tiesų bunda iš 5 metus jo ekonomiką kalinusio miego.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, kad bankų sąjungą, dėl kurios reikšmingai pasistūmėta šią savaitę Briuselyje, galima laikyti didžiausiu Europos integracijos žingsniu nuo pat bendrų pinigų sukūrimo 1999 metais. „Pasiektas kompromisas itin svarbus, siekiant ateityje užtikrinti, kad bankų problemų finansines pasekmes pirmiausia patirtų patys bankai, o ne valstybės narės ir jų mokesčių mokėtojai.

Įstojusi į euro zoną 2015 m., Lietuva taptų kritine nare, kuri sujauktų ECB balsavimo mechanizmą. Šiuo metu 6 valdybos nariai ir 18 (įskaitant Latviją) centrinių bankų vadovų balsuoja pagal principą „vienas žmogus“ - vienas balsas“. Įstojus į euro zoną Lietuvai, valdančioji ECB taryba sumažėtų iki balsuojančio 21 nario – 6 valdybos narių ir 15 centrinių bankų vadovų. Šalys bus suskirstytos į dvi grupes. Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai deleguos 4 narius (80 proc.

 Kartais sakoma, jog norint įtikinti estą, reikia sakyti „būsi pirmas, kuris tai turės“, o kalbant su lietuviu tenka griebtis atvirkščio argumento – „kaimynai jau turi“. Kad ir kaip būtų, euro integracijos klausimu ši taisyklė pasitvirtina. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., o Latvija su nauja valiuta pradės ateinančius metus.

Vyriausybė nutarė palikti milijardinį kitų metų „Sodros“ deficitą dėl to, kad 2015 metais įsivestume eurą. Tai Žinių radijo laidoje „Altualioji valanda“ sakė Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.

Gruodžio vidurys. Ryga. Iki naujųjų, o kartu ir iki dienos, kai latviai atsisvekins su nacionaline valiuta latu, beliko vos pora savaičių. Todėl nenuostabu, kad parduotuvėse greta kainų latais visur nurodytos ir kainos eurais. Taip pat ir kasos čekiuose. Tiesa, prie lito įpratusiai lietuvaičio akiai ne iš karto aišku, kuri kaina yra kuri – abi atrodo panašios, nes skaičiai abiem valiutomis gerokai mažesni negu mes įpratę.

Įveikusi ekonominę krizę, euro zona pamažu vaduojasi nuo pasekmių: 2014-ieji žada būti pirmieji augimo metai po trejų metų pertraukos, tačiau likę randai euro zonos ekonomiką dar bjauros ilgai, – sako „EY“ ekspertai savo naujausioje ketvirtinėje euro zonos ekonominių prognozių apžvalgoje.

Europos verslininkai nežinojo, ko tikėtis iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai, tačiau valstybė įtraukė verslo atstovus į sprendimų priėmimą ir puikiai pasirodė, teigia ES pramonininkų asociacijos „Business Europe“ prezidentė Emma Marcegaglia (Ema Marčegalija). Ji interviu BNS Vilniuje teigė, kad Lietuva, įsivedui eurą, turės galimybių pritraukti Vakarų Europos bendrovių.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt  „Manau, turiu galimybių patekti į antrą prezidento rinkimų turą“, – tvirtina kandidatas į prezidentus Bronis Ropė. Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu. Pone Rope, Jūs jau du dešimtmečius vadovaujate Ignalinos rajonui, žmonės Jus renka. Kodėl sugalvojote kandidatuoti į prezidentus? Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkosi iš trijų kandidatų ir pasiūlė kandidatuoti man.

Petras Urbonas Lietuvos Vyriausybė metų pradžioje pritarė euro įvedimo planui – 2015 metais euras bus Lietuvoje. Nuspręsta nerengti referendumo ir žmonių nuomonės neklausti. Svarbiausia – valdžios siekiai, o ne žmonių baimė ir nepasitikėjimas nauja valiuta. Euras piešiamas rožinėmis spalvomis. O kiek nuostolių dėl to patirs gyventojai? Dar niekada nė vienas pinigų keitimas atlyginimų, pajamų, pensijų nepadidino. Tik pakeldavo kainas.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pateiktoms Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti sklandų euro įvedimą šalyje. Pats planas buvo patvirtintas šių metų birželio pabaigoje. „Euro įvedimas yra pakankamai sudėtingas procesas, todėl valstybė turi iš anksto tinkamai tam pasiruošti. Vyriausybės pareiga – užtikrinti, kad nuo lito prie euro Lietuva pereitų sklandžiai“, – ministrų kabineto posėdyje sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Investuotojų pasaulyje veterano vardą užsitarnavęs Markas Mobiusas CNBC pasakojo svarstantis investuoti į Graikiją bei pridūrė manantis, kad euro krizės valdymą galima laikyti visiškai sėkmingu. Pastarasis teigia, kad tikėjimą Pietų Europos šalimi paskatino būtent tai, kad šios statusas iš „išsivysčiusios“ buvo pakeistas į „besivystančią“. CNBC primena, kad M. Mobiusas vadovauja „Franklin Temleton Emerging Markets Group“ fondui, kuris valdo 53 mlrd. JAV dolerių (135 mlrd. litų) turtą.

Pasaulio ekonomikos padėtis artimiausiais metais gerės, nors atsigavimas išliks kuklus, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Be to, skirtingų pasaulio regionų plėtros pagreitis bus nevienodas, o Europoje papildomų grėsmių kels defliacinės aplinkos stiprėjimas. Pasak SEB grupės ekonomistų, pasaulio ūkio perspektyvos išlieka santūriai optimistiškos.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.l Finansų ministras tvirtina: Lietuvai įsivedus eurą, ir gyventojai, ir verslas tik išloš, todėl įmonės turėtų padėti sklaidyti skeptiškai dėl valiutos keitimo nusiteikusių žmonių abejones. Verslas sako kol kas turintis daugiau klausimų nei atsakymų. Lietuvos bankas teigia, kad, įstojus į euro zoną, gali ūgtelėti kainos, bet sumažės paskolų palūkanos.

 Lietuva – Ekonominės ir pinigų sąjungos narė, tik su vieną išlyga – mes neturime euro ir negalime naudotis tam tikrais bendros valiutos privalumais iki atitiksime Mastrichto kriterijus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) organizuojamoje konferencijoje Vilniuje pasakojo Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas. „Pirmoji nauda viešiesiems finansams, pasijaustų jau per pirmuosius 6-10 mėnesių.

Kalbos apie euro įsivedimą paskatino išaugusį susidomėjimą Lietuva, Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje konferencijoje euro tema susirinkusiems pasakojo finansų ministras Rimantas Šadžius „Ambicijos įsivesti eurą dabar yra labiau pagrįstos, nei pastarąjį kartą“, – sakė ministras. Ir juokavo, kad litas su euru buvo susietas 2002 metų vasario 2 dieną, todėl tikimasi, kad į Senojo žemyno valiutos klubą įstoti pavyks iš antro karto.

      Viena iš valdančių partijų "Tvarka ir teisingumas" žada inicijuoti parašų referendumui dėl euro rinkimą. Jei bus surinkta 50 tūkst. piliečių parašų, Seimas, vadovaudamasis Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymu, privalės svarstyti galimybę rengti referendumą, rašo "Kauno diena". Šį šeštadienį Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai Birštone vyksiančioje partijos sueigoje ketina priimti atitinkamą rezoliuciją ir parinkti parašų rinkimo pradžios laiką.

Viskas euro zonoje atrodė gerai – ekonomika, nors ir lėtai, bet auga. Visgi, kaip rašo CNBC, analitikai perspėja, kad euro zona gali vėl sulaukti „juodos dienos“. Gamybos apimtys spalį pagaliau augo visose 17 bloko valstybių. Statistikos specialistai gali laikytis ir kitos nuomonės, kuri, kaip teigia analitikai, bus neigiama. Ketvirtadienį Europos statistikos agentūra paskelbs trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Dedalui nebuvo leista skristi nei per žemai, nei per aukštai. Galiausiai saulė ištirpdė sparnus, ir jis tėškėsi į jūrą. Lietuvos nepriklausomybės kartos vaikų pamėgtas „Super Mario“ niekada nesusidūrė su panašiomis problemomis, bet euro zonos „Super Mario“ šis palyginimas kelia nerimą. Europa šiandien negali pasigirti, kad jos ekonomika atsigavo tiek, kiek JAV, tačiau kiekviena Europos centrinio banko (ECB) ataskaita skamba vis optimistiškiau.

Europos Komisija, atnaujinusi Europos ekonomines prognozes, nudžiugino, tačiau sakingai. Galima sakyti ekonomikos klimatas euro zonoje šiuo metu nėra nei šaltas, nei karštas, bet tiesiog drungnas. Baigiantis 2013 metams, prognozės arčiau žemės   Palyginti su pavasario prognozėmis, euro zonos BVP augimo prognozė 2014 metais sumažinta nuo 1,2 proc. iki 1,1 proc. Šiemet prasčiau pasirodė daugelis didžiųjų ekonomikų, ir jų plėtros prognozės šiems metams sumažintos – JAV BVP augs 1,6 proc.

Europos Komisija paskelbė rudens prognozes, kurios rodo, kad Lietuvos makroekonomikos rodikliai per artimiausius dvejus metus nuosekliai gerės. EK prognozėmis, jau šiemet Lietuva atitiks valdžios sektoriaus deficito bei valstybės skolos Mastrichto kriterijus, kurie yra vieni iš svarbiausių, vertinant valstybės tinkamumą būti priimtai į euro zoną. EK numato, kad šiemet Lietuvos deficitas sieks 3 proc. BVP, o skola – 39,9 proc. BVP, kitąmet atitinkamai 2,5 ir 40,2 proc.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Didinti kitų metų biudžeto deficitą iki kritinės ribos, grasinančios euro įvedimui, kad pinigus būtų galima išdalinti atlyginimų pavidalu – tokio siūlymo laikosi Rolandas Paksas, nepaisydamas to, kad jo nepalaiko koalicija, o finansų ministras įspėja: dar ir gerokai išaugtų skolinimosi kaina Lietuvai. R. Paksas nė nemėgina gintis kaltinamas populizmu. Jis sako, kad nebijo rinkimuose nusisukti sprando.

Lietuva turėtų atitikti Mastrichto kriterijus ir 2015 metų pradžioje įsivesti eurą, prognozuoja vieno didžiausių pasaulio bankų HSBC analitikai. Infliacijos kriterijus šiuo metu Lietuvai problemų nebekelia, o viešųjų finansų deficitas, nors ir yra kiek problemiškas, taip pat turėtų būti išlaikytas normos ribose, teigiama naujausioje HSBC apžvalgoje. Anot HSBC analitikų, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį buvo 1,8 proc. ir atitiko Mastrichto kriterijų, kuris siekė 2,2 proc.

Euro grupės prezidentas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiseblomas) tikisi, kad Lietuva 2015 metų sausį įsives eurą. "Aš labai laukiu Lietuvos progreso vertinimo, kuris pasirodys kitąmet. Ir mes euro grupėje pagal tą vertinimą priimti sprendimus ir tikiuosi, kad Lietuva nuo 2015 sausio pirmos dienos taip pat prisijungs (prie euro zonos - BNS)", - ketvirtadienį Baltijos valstybių prezidentų susitikime sakė J.Dijsselbloemas.

 Įvertinusi atsakingą Vyriausybės fiskalinę politiką ir šalies ekonomikos augimą, šiandien tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ pagerino mūsų šalies ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. „Tai gera žinia Lietuvai, rodanti pasitikėjimą mūsų valstybe ir sudaranti realias prielaidas mažėti skolinimosi kainai.

Kaip ir kasmet, įsibėgėjantis ruduo pasipuošia ne tik spalvas keičiančiais medžių lapais, bet ir raustančiais politikų veidais – artėja laikas pjaustyti biudžeto pyragą. Jo dalybose laimingų nebūna. Šie metai, pirmą kartą po krizės, bus kitokie – asignavimų alkį malšinti yra kuo.

Nuo 2015 m., kaip siekiama, Lietuvai įvedus eurą, nauda dėl prisijungimo prie euro zonos gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas. Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, kuris pristatė euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ketvirtadienį Lietuvos bankas spaudos konferencijoje pristatys euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą. Centrinis bankas ėmėsi iniciatyvos objektyviai įvertinti, kokią naudą šalies ekonomikai gali turėti euro įvedimas ir kokio dydžio galėtų būti su euro įvedimu susijusios sąnaudos.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt. Nors kaimyninė Latvija po trijų mėnesių priklausys euro zonai ir tikisi, jog tai padės pritraukti daugybę užsienio investuotojų, Lietuva baimintis neturėtų. „Latvija įgyja pranašumą prieš kaimynes – joje nelieka valiutos rizikos. Tačiau savo konkurencingumu lenkiame Latviją. Be to, kiekvienas užsienio investuotojas turi savus kriterijus, o valiuta lemiamo vaidmens čia nevaidina“, – tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiandien Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje besilankęs finansų ministras Rimantas Šadžius nepateikė aiškių argumentų, kodėl Lietuvai verta įsivesti eurą jau nuo 2015 metų. „Panašu, kad Vyriausybė žvelgia paviršutiniškai. Kai kalbame apie augančio valstybės biudžeto deficito valdymą, tai pirmiausia svarbu ne dėl euro įvedimo, o dėl to, kad mes, kaip valstybė, galėtume tvirčiau stovėti ant kojų, geriau gyventi ir, esant reikalui, pigiau skolintis.

Jei JAV Fedralinio rezervo pradėtas beprecedentis skubus pinigų kiekio didinimas (QE) pradėjo valiutų karą, tai euras gali būti kita mūšio vieta, rašo CNB. Pasak knygos „The Fall of the Euro“ autoriaus Jenso Nordvigo, euro zonos politikai ruošia dar vieną salvę, idant būtų atpigintas euras.

Dabartinė situacija Lietuvai įstoti į euro zoną yra labai palanki, o Vyriausybės veiksmai didinant biudžeto deficitą kol kas didelio pavojaus nekelia, tačiau saugiau būtų turėti viešųjų finansų (fiskalinio) deficito rodiklio rezervą. Tai vienintelė sritis, kur reikėtų pasitempti, BNS sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini prieš penkerius metus buvo pramintas Daktaru Lemtimi, nes teisingai numatė, kad įvyks pasaulinė ekonominė krizė. Pirmadienį jis pasidalijo savo pastebėjimais apie JAV ir pasaulio ekonomiką. Jo teigimu, JAV šiuo metu traukia visą pasaulį iš recesijos. Taip pat ryžtingesnė šalies monetarinė politika ir dolerio stiprinimas gali turėti labai didelės įtakos prekių kainoms. Ypač, kai JAV ekonomika ateinančius penkerius metus spartės.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT radijo žinios, LRT.lt Finansų ministerijai padidinus prognozuojamą šių metų viešųjų finansų deficitą, premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuva toliau laikysis finansinės drausmės ir įsives eurą kaip planuota. Finansų ministerija pirmadienį paskelbė, kad šių metų viešųjų finansų deficito prognozė didinama nuo 2,5 proc. iki maždaug 3 proc. Tai yra beveik kritinė riba, siekiant įsivesti eurą. Norint tai padaryti, biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc.

Euro įvedimas Lietuvai atneštų daug naudos ir padėtų atsikratyti rizikų finansų rinkose, teigia Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovė Julie Kozack. „Mes manome, kad narystė euro zonoje atneš naudos Lietuvai, ypač rizikų mažinimo, bankų sistemos likvidumo atžvilgiu. Ir tai padės sumažinti rizikas, susijusias su valiuta. Taigi, tai galėtų vesti prie žemesnės skolinimosi kainos Lietuvai“, - pirmadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su premjeru ir finansų ministru sakė J.Kozack.

Eurozonos ekonomika ima leisti atsigavimo ūglius, tačiau augimo tempas bus vangus. Švelnėjanti valstybės finansų taupymo politika ir įsibėgėjanti pasaulinė prekyba metų pabaigoje turėtų paskatinti augimą, tačiau didesnį pagreitį įgauti trukdys 2014 metais kulminaciją pasieksiantis nedarbas ir tolesnis atsargus bankų skolinimas, skelbiama naujausioje EY ekspertų „Eurozonos ekonomikos prognozės" leidinyje. Prognozuojama, kad eurozonos bendras šių metų BVP rodiklis smuktels 0,5 proc.

Ekonominiai skirtumai tarp euro zonos centro ir periferijos yra didžiausi per pastaruosius dešimt metų, teigiama „Ernst & Young“ atliktame tyrime, rašo CNBC. Atskirtis tarp šių valstybių BVP augimo, infliacijos, nedarbo ar prekybos deficito srityse nuolat auga. Vokietijos ekonomika antrą metų ketvirtį išaugo 0,7 proc., tuo tarpu tokiose šalyse kaip Ispanija ar Italija tęsėsi recesija. Panašūs skirtumai pastebimi ir nedarbo bei kreditavimo rinkoje.

Lietuva nori, kad šalies stojimą į euro zoną patvirtintų dar šis Europos Parlamentas, o nebūtų laukiama, kol bus išrinkti nauji parlamentarai. Tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos finansų viceministras Algimantas Rimkūnas. "Mes kalbėjome, kad dėl Europos Parlamento rinkimų kitais metais mes turime paskubinti truputėlį Lietuvos eigą į Europos zoną.

Neformalaus ES finansų ministro susitikimo Vilniuje metu Lietuvoje viešėjęs Graikijos finansų ministras Yannis Stournaras Ekonomika.lt pasakojo tikintis, kad jo šalis jau kitąmet galės džiaugtis teigiamu BVP pokyčiu.

Šį rytą „Laisvosios bangos“ eteryje kalbėjęs Finansų ministras Rimantas Šadžius apie Lietuvos pinigines aktualijas ir euro intergraciją, pasidžiaugė, kad sulaukė vieningo palaikymo iš kitų Eurupos Sąjungos šalių narių dėl Lietuvos siekio 2015 m. įsivesti eurą. „Man pačiam buvo didelė garbė būti pirmuoju ne Euro zonos šalies atstovu, kuriam buvo leistą dalyvauti uždaros Euro grupės posėdyje.

Lietuvos ketinimą 2015 metais įsivesti eurą privalo lydėti sėkmė, ir valdžia imsis visų būtinų veiksmų šiam tikslui įgyvendinti, interviu Vokietijos „Deutsche Boerse Group“ leidiniui MNI teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, Vyriausybė, Finansų ministerija ir centrinis bankas neabejoja, kad 2015 metų sausio 1 diena yra reali data, kai Lietuva taps euro zonos nare.

„Eurofi“ mokslinio forumo vadovas, buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko banko prezidentas Jacques de Larosiere (Žakas de Larosjeras) mano, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir gali įsivesti eurą, tačiau sprendimas priklausys nuo politikų. „Objektyviai žiūrint, visi prisijungimo (prie euro zonos – BNS) kriterijai atitinka, tai čia kalbant apie objektyvius dalykus.

Ekonomistas Raimondas Kuodis žino, kaip suderinti valstybės tarnautojų algų atstatymą su euro įvedimo planais: kad 2015 metais biudžeto deficitas nebūtų per didelis, reiktų pergudrauti Eurostatą. Antradienį Seimas pradėjo rudens sesiją, kurios metu jis turėtų priimti kitų metų biudžetą ir apsispręsti dėl valstybės tarnautojų algų atkūrimo po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo. LRT.

Arnas Mazėtis, Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdančiųjų atstovai prasitaria, kad kitąmet gali tekti papildomai skolintis milijardą ir dėl to planai įsivesti eurą bus nukelti dar metams. Finansų viceministras tikina, kad euras 2015-aisiais nėra prioritetas. Opozicija sako, kad euro įvedimo vilkinti neturėtume. Antradienį prasidedančios rudens Seimo sesijos pagrindiniu darbu valdantieji įvardija kitų metų biudžeto tvirtinimą.