euras

Už mažiau nei pusės metų Lietuva taps vienintele bendrosios Europos Sąjungos valiutos, euro, neįsivedusia Baltijos šalimi. Prieš dvejus metus į euro traukinį įšoko Estija, o 2014 metai žymės Latvijos narystės euro zonoje pradžią. Tačiau euro šalininkai Lietuvoje, kurių tyrimų duomenimis yra vos 40 proc., neturėtų per daug susikrimsti dėl niekaip į mūsų duris nepasibeldžiančios europinės valiutos.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje diskutuojama, ar įvedant eurą kainos gali būti apvalinamos „į viršų“, o atlyginimai „į apačią“, ir dėl to daugumai šalies gyventojų toks istorinis įvykis reikštų sumažėjusią perkamąją galią. Ar tokios prielaidos ir baimės yra pagrįstos? Šių metų vasarą Vyriausybė patvirtino "Nacionalinį euro įvedimo planą", kuris apibrėžia euro įvedimo sąlygas.

Viena mėgstamiausių mano vaikystės knygų buvo Marko Tveno „Tomo Sojerio ir Hekelberio Fino nuotykiai“. Markas Tvenas neįtikėtinai įžvalgus rašytojas. Visos jo istorijos tai žmonių tarpusavio santykių ir jų socialinių instinktų atspindys. Sudėtingai/paprastos asmeninės ir socialinės psichologijos etapai, priežasčių ir pasekmių aprašymai. Vien ko vertas vaikų (ir be abejo, suaugusių) psichologinių veiksmų konstruktas, pavaizduotas Tomo Sojerio bausmės aprašyme.

Premjeras Algirdas Butkevičius nepritaria valdančiajai koalicijai priklausančios partijos "Tvarkos ir teisingumas" siūlymui rengti referendumą dėl euro įvedimo Lietuvoje. "Ne, mes aiškiai deklaravę ir aiškiai pasisakę", - po politinės tarybos antradienį žurnalistams sakė premjeras, paklaustas, ar pritaria referendumo dėl euro idėjai. Anot jo, "tvarkiečiai" išsakė savo poziciją dėl referendumo, tačiau neprašė apie tai diskutuoti politinėje taryboje.

Pirmąjį šių metų pusmetį, „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomika toliau nuosekliai augo – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 3,6 proc. „Pastebimi vidaus paklausos stiprėjimo ženklai“, – antradienį žurnalistams sakė N. Mačiulis. Materialinių investicijų augimas, pasak „Swedbanko“, antrąjį šių metų ketvirtį paspartėjo iki 12,1 proc. ir sudarė 13,8 proc. BVP.

Praėjusią savaitę spaudos antraštės mirgėjo pranešimais apie recesijos pabaigą euro zonoje. Taupymo šalininkai pagaliau gavo progą pademonstruoti teigiamus biudžeto karpymo ir išlaidų mažinimo rezultatus. Iš pirmo žvilgsnio euro zonos šalių augimo rodikliai tik dar kartą patvirtino gajus stereotipus apie Šiaurę ir Pietus, centrą ir periferiją. Vis dėlto atidesnis žvilgsnis į dvi vidutinio dydžio euro zonos nares verčia suklusti.

Edvardas Špokas, LRT radijas, LRT.lt Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje liepą tenkino Mastrichto kriterijų. „Eurostat“ duomenimis, ji siekė 2,3 proc. Liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 0,5 proc. Liepą metinė infliacija buvo 0,6 proc. ir tai gerokai mažiau nei ES vidurkis – 1,7 proc. Graikijoje skaičiuojama defliacija, tuo metu Bulgarijoje ir Danijoje kainos išliko stabilios.

„Visų pirma euro įvedimas prives prie kainų kilimo ir žmonių pragyvenimo lygio sumažinimo. Mes galime tapti ekonominės situacijos euro zonoje įkaitais“, – perspėjo Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis, trečiadienį kalbėdamas spaudos konferencijoje „Politinės aktualijos ir žiniasklaidos priemonių dezinformacija“, kurios metu daugiausiai dėmesio skyrė žiniasklaidos kritikai bei aiškinimams apie provokacijas, nukreiptas prieš jo partiją.

Oficiali statistika patvirtina, kad šių metų antrajame ketvirtyje recesija nebefiksuojama. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ nurodė, kad 17 eurą įsivedusių Bendrijos šalių bendras ekonomikos produktas per laikotarpį nuo balandžio iki birželio padidėjo 0,3 proc. palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Padėtis buvo šiek tiek geresnė negu prognozavo rinkos (0,2 proc.) – daugiausiai dėl tvirto ekonomikos augimo (0,7 proc.

Euro įvedimo klausimus „Laisvosios bangos“ laidoje „Ryto tema“ rugpjūčio 13 d. aptarė DnB Ekonominių tyrimų padalinio vadove Jekaterina Rojaka ir ekonomistas Valdemaras Katkus. Neseniai atliktas „TNS LT“ tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojams trūksta informacijos apie eurą. Apklaustieji teigia, kad labiausiai jiems rūpi praktiniai euro įvedimo klausimai ir pasekmės šalies ekonomikai. J.Rojaka komentavo partijos Tvarka ir teisingumas ketinimus siekti referendumo dėl euro įvedimo.

Premjerą pavaduojantis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas antradienį pareiškė, kad koalicijos partnerės „Tvarkos ir teisingumo“ partijos iniciatyva surengti referendumą dėl euro įvedimo nesulauks paramos nei Vyriausybėje, nei Seime. "Manau, kad tikrai šita iniciatyva nesulauks pritarimo nei Vyriausybėje, nei Seime", - Žinių radijui sakė ministras.

Privalomą referendumą dėl euro įvedimo siūlantys skelbti valdančiajai koalicijai priklausantys "tvarkiečiai" sieks, kad sprendimą dėl referendumo surengimo šiuo klausimu priimtų Seimas. "Paprastesnis būdas yra Seimo nutarimo priėmimas dėl referendumo surengimo. Nuo jo ir pradėsime", - pirmadienį BNS sakė partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas. Pasak jo, parlamento "tvarkiečiai" registruos Seimo nutarimo projektą dėl tokio referendumo surengimo.

Kas antras gyventojas žino, kad į euro zoną pateksime jau 2015 – 2016 metais. Tačiau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar jaučia informacijos trūkumą apie euro įvedimą. Bendrą piliečių požiūrį į euro įvedimą atskleidė atliktas TNS LT Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse narėse. 63 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje euro valiuta bus įvesta iki 2015-2016 metų. Kas antras lietuvis, arba 53 proc.

Šeštadienį į sąskrydį Telšių rajone susirinkę "tvarkiečiai" sąskrydžio rezoliucijoje pasisakė už privalomąjį referendumą dėl euro įvedimo. Jie taip pat siūlo mažinti kartelę referendumui surengti. "Kviečiame dėl euro įvedimo kviesti privalomąjį referendumą. Nesame priešininkai ir nesame šalininkai valiutos pakeitimo. Bet kokiu atveju turi būti atsiklausta Lietuvos tautos", - BNS šeštadienį sakė valdančiosios partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas Rolandas Paksas.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų lygis liepą buvo 0,5 proc. didesnis nei prieš metus ir 0,7 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Metinė infliacija buvo mažiausia nuo 2010 m. pradžios, tuo tarpu mėnesinis kainų kritimas buvo tradiciškai lemtas sezoninių veiksnių, tačiau smarkiai didesnis nei tikėtasi. Staigų sezoninį vartojimo kainų niurktelėjimą lėmė drabužių ir avalynės atpigimas (7,0 proc.

Draudimo bendrovė „Lloyd's of London“ antradienį pasiūlė iki milijono eurų atlygį už informaciją, kuri padėtų atgauti praėjusį mėnesį iš viešbučio Kanuose pavogtus papuošalus, vertus maždaug 103 mln. eurų. "Atlygis proporcingai iki 1 000 000 eurų siūlomas pirmajam žmogui, kuris pateiks informaciją, sudarysiančią sąlygas atgauti šiuos daiktus. Pasiūlymas priklauso nuo tam tikrų sąlygų", - sakoma bendrovės pareiškime.

Kas antras Lietuvos gyventojas įsitikinęs, kad įvedus eurą asmeniškai susilauks neigiamų pasekmių. Daugiau nei pusė gyventojų pasisako prieš euro įvedimą ir tokių euroskeptikų Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėja. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse. Šiuo metu 55 proc. lietuvių pasisako prieš euro įvedimą, o 41 proc.

Į Vilnių atvykęs vienas žymiausių Rusijos ekonomistų, kuris nuspėjo pasaulinės ekonominės krizės pradžią, Michailas Chazinas tvirtina, kad Europa rimtų ekonominių problemų gali sulaukti 2014 metų pabaigoje. Todėl žymųjį eskpertą stebina Lietuvos noras prisijungti prie euro zonos. M. Chazinas pasidalino savo nuomonė ir kitais aktualiais klausimai, pavyzdžiui, „įkando“ Europos Sąjungai dėl gėjų paradų.

Kalbant apie birželio mėnesį Lietuvos bankininkystėje norėčiau pranešti dvi naujienas – gerą ir blogą. Pirmiausia – geroji. Panašu, kad pildosi optimistinės bankininkų ir kai kurių sektorių verslo atstovų prognozės. Bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų ir nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi – jau keturis mėnesius paeiliui šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų.

 Vyriausybės ketinamai nuo 2014 metų atkurti per krizę sumažintas valstybės tarnautojų algas nesutrukdys įsivesti euro, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Ministras teigia, kad Vyriausybė, vykdydama Konstitucinio teismo sprendimą, 2014-taisiais planuoja pradėti į ikikrizinį lygį gražinti sumažintas valstybės tarnautojų algas, pranešė LRT radijas. "Mes turime įvykdyti Konstitucinio Teismo nutarimus taip, kad nepažeistume mūsų valstybės finansinio stabilumo.

 2008-aisiais prasidėjusi pasaulinė ekonomikos krizė ES smogė ypač stipriai: iki šiol nepavyksta sumažinti nedarbo, ekonomikos prognozėse ir politikų kalbose dažniau minimas žodis „taupyti“ nei „išleisti“. Vokiškas Angelos Merkel stilius nurungė prancūzišką socialistinį modelį. Tokiame kontekste ypač daug kritikos tenka bendrai Europos valiutai – eurui, kurio patikimumu ne kartą buvo suabejota.

 Europos ekonominę ir pinigų sąjungą su vieninga valiuta euru palankiai vertina 40 proc. Lietuvos gyventojų, nepalankiai - 52 proc., rodo antradienį paskelbti naujausio "Eurobarometro" tyrimo rezultatai. 8 proc. respondentų Lietuvoje nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu. Daugiau negu pusė (51 proc.) visų europiečių palankiai vertina eurą. Euro zonos šalyse bendrąją valiutą palaiko 62 proc., euro neįsivedusiose šalyse - 29 proc. gyventojų.

Pertvarkant bankus neturi būti naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, mano Algirdas Šemeta, Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už finansinį programavimą, biudžetą ir kovą su sukčiavimu. Reikalingas bendras mechanizmas Antradienį, duodamas interviu Žinių radijui, komisaras sakė, kad Europos bankų sąjunga leistų efektyviau vykdyti ir bankų priežiūrą, ir pertvarką, kai tokia būna reikalinga.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagadre, dvi dienas viešėjusi Lietuvoje, vertindama Lietuvos pastangas įveikti krizę sako, kad jos buvo milžiniškos ir vien todėl mūsų šalis turi būti giriama. Lietuvos politikus ji vadina drąsiais, o žmones smarkiai pasiaukojusiais.

„Lietuvai nėra jokios prasmės neturėti euro ir nebūti Eurozonoje. Mes jau seniai turime valiutų valdybą, litas susietas su euru, taigi, de facto mes jau turime eurą. Kitaip reikėtų atsisakyti valiutų valdybos modelio, kas būtų labai sudėtinga.

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius tikisi atsispirti politikų reikalavimams kitąmet smarkiai didinti išlaidavimą iš biudžeto, tvirtindamas, kad bus laikomasi finansinės drausmės, siekiant atitikti euro įvedimo kriterijus. Interviu ,,Verslo žinioms" premjeras teigė, jog rudenį kartu su biudžetu Seimui gali būti pateikti papildomi mokesčių sistemos pokyčiai, nors dar neatskleidė, kokie jie bus.

Teiginys, kad euro krizė egzistuoja euro zonos šalyse, sudaro įspūdį, kad visų finansinių problemų kaltininkas Europoje – vieninga žemyno valiuta. Tačiau lyginant, pavyzdžiui, Ispaniją ir Jungtinę Karalystę, kuri gali džiaugtis nepriklausoma monetarine politika, matome, kad nuo 2009 metų privataus sektoriaus kreditavimas JK krito 6 proc., tuo tarpu Ispanijoje – 9 proc.

Ketvirtadienio rytą Lietuvos banko Valdybos nariai dalyvavo susitikime su tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Cristine Lagarde. Jame apžvelgta Lietuvos ekonomikos padėtis ir pristatytos naujausios TVF pasaulio ekonomikos prognozės. Fondo vadovė apskritojo stalo diskusiją pradėjo nuo visoms šalims kylančių ekonominių grėsmių aptarimo. „Turime skirti dėmesio ir senoms, ir dar tik kylančioms ekonominėms grėsmėms.

Į Vilnių trečiadienį atvykstanti TVF vadovė Christine Lagarde Lietuvai siūlo nebijoti euro zonos. "Dabartiniai sunkumai euro zonoje neturėtų užgožti ilgalaikės naudos, kurią Lietuva gautų dėl glaudesnės ekonominės integracijos. (...) Esu tikra, kad narystė euro zonoje nauda gerokai viršija riziką. Tuo pat metu Europoje iš šiuo metu pirmininkaujančios Lietuvos laukiama pozityvaus indėlio, rodant europinį ryžtą", - interviu "Verslo žinioms" sakė Ch.Lagarde.

Latvijai nuo 2014 metų jungiantis prie euro zonos, Lietuva lieka vienintelė iš Baltijos šalių, dar nepasiekusi šio užsibrėžto tikslo. Lietuva neatitiko biudžeto deficito kriterijaus – 2012 metais deficitas buvo 3,2 proc. BVP. Tačiau ne viešieji finansai šiuo metu būtų didžiausia kliūtis – vidutinė metinė infliacija jau senokai balansuoja ties Mastrichto kriterijaus riba.

Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) pareiškė, kad Lietuvos ketinimai įsivesti eurą rodo šalies pasitikėjimą Europa. "Nepaisant tam tikrų sunkumų euro zonoje, jūs ketinate įsivesti eurą, tuo parodydami pasitikėjimą Europa ir jos ateitimi. Labai gerbiame ir vertiname tokį jūsų pasirinkimą", - Vyriausybės pranešime cituojamas Vokietijos prezidentas. Premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį su Vokietijos vadovu aptarė padėtį euro zonoje.

Galutinis Europos Sąjungos (ES) sprendimas pakviesti Latvijai nuo 2014-ųjų prisijungti prie euro zonos turės teigiamos įtakos visoms Baltijos šalims, tvirtina Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. "Lietuva sveikina Latviją su būsima naryste euro zonoje ir kaip Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti šalis, ir kaip kaimynė.

  Latvija taps 18-ąja euro zonos šalimi taps nuo ateinančių metų sausio 1-osios, nurodoma galutiniame sprendime, kurį antradienį priėmė Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai, susirinkę į Bendrijos ekonomikos ir finansų tarybos (ECONFIN) susitikimą Briuselyje.   Latvijos nacionalinė valiuta bus keičiama į eurus pagal Latvijos banko nustatytą dabartinį santykį, kuriuo latas yra susietas su vieningąja ES valiuta - 0,70284 lato už vieną eurą.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

„Socialinė dabartinės Vyriausybės politika chaotiška, progresinių mokesčių, „Sodros“ reformos nebus, euro įvedimą teks atidėti dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų“, – teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo narys Rimantas Jonas Dagys.

ES palaidojo idėją steigti bankų sąjungą. Šis sprendimas turės rimtų pasekmių visai euro zonai. Tai galutinai sužlugdė galimybę užbaigti euro zonos krizę periferijoje. Tokiu atveju visa rizika atiteks bankų kreditoriams ir šalims, kuriose įsteigti šie bankai, rašo Wolfgangas Munchau „The Financial Times“. Europos Taryba, ES šalių narių vadovų susirinkimas, dar pernai birželį pažadėjo nutraukti ryšius tarp valstybių ir bankų. Praėjusią savaitę priimtas nutarimas jo nenutraukė.

„Esu įsitikinęs, kad euras įpareigos mus sukurti naujus ekonominės politikos instrumentus. Politiškai neįmanoma to padaryti dabar, tačiau vieną dieną įvyks krizė ir nauji instrumentai bus sukurti“. Tokią įžvalgą ir prognozę tuometinis Europos Komisijos prezidentas Romano Prodi išsakė 2001 metais.

Europos Komisija yra optimistiškai nusiteikusi dėl Lietuvos galimybių įsivesti eurą, teigia eurokomisaras Algirdas Šemeta. "Kalbant konkrečiai apie Lietuvos pasirengimą įstoti į euro zoną, šiai dienai Komisija yra pakankamai optimistiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu", - ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė A. Šemeta.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, šiuo metu Lietuva tenkina visus Mastrichto kriterijus, išskyrus biudžeto deficito kriterijų, tačiau ir šis rodiklis 2013 metais bus artimas 3 proc. BVP. Tai neturėtų būti priežastis, dėl kurios Lietuva negalėtų įsivesti euro. Įsivesti eurą progų bus mažai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad kainų stabilumo kriterijų tenkinsime neilgai, o kitų metų pradžioje jau matysime vidutinės metinės infliacijos augimą.

  Lietuvai ruošiantis 2015 metais įvesti eurą, Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinio euro įvedimo planą, kuris bus pagrindinė praktinio pasirengimo euro įvedimui koordinavimo priemonė.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Europoje šią savaitę pasirodys pirmieji birželio mėnesio verslo pasitikėjimo indeksai. „Danske Bank“ analitikai tikisi gamintojų nuotaikų pagyvėjimo. Tuo tarpu JAV kertinis įvykis šią savaitę bus Federalinės rezervų sistemos (FED) birželio mėnesio susirinkimas. Šį trečiadienį vėl bus proga išgirsti FED nuomonę dėl skatinimo tempo mažinimo.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

Visiems žinoma, kaip baigėsi nenuskęstančiu tituluoto lainerio „Titanikas“ likimas. Siekiant išvengti panašios baigties, amžiaus pradžioje patikimiausia valiuta tituluoto euro atžvilgiu, politikai keičia euro zonos kruizo maršrutą, manydami, kad finansinių aisbergų išvengti padės agresyvesnės priemonės, o ne diržų veržimas.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Europos Komisija priėmė Europos Sąjungos strategiją, griežtinančią kovą su neteisėta prekyba tabaku. Pasak eurokomisaro Algirdo Šemetos, europinė strategija turėtų padėti Lietuvai kovoti su cigarečių kontrabanda. Europos Sąjungoje Lietuva yra antra pagal kontrabandinių ir padirbtų cigarečių suvartojimą, o tai 300 milijonų litų prarastų biudžetinių pajamų per metus.

Birželio mėnesio susirinkime Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti esamas palūkanų normas bei nepateikė jokių naujų pinigų politikos priemonių. ECB vadovas M. Draghi įspėjo politikus, jog jei bus atlaidžiai žiūrima į fiskalinės disciplinos pažeidimus, pačios finansų rinkos nubaus tas šalis, kurios pernelyg optimistiškai vertina dabartinę padėtį.

Trečiadienį Europos centrinis bankas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą Latvijai įsivesti eurą. Nors ir buvo išreikštas susirūpinimas dėl ekonomikos ateities, Latvija šiuo metu atitinka visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Nuo 2014 metų sausio 1 d. Latvijos valiuta oficialiai taps euras, o ji pati – 18 euro zonos nare. Lietuva lieka paskutinioji iš Baltijos valstybių trejeto, kuri dar neįgyvendino savo siekio prisijungti prie pinigų sąjungos.