es

Lenkija pateikė teisinius skundus siekdama panaikinti tris svarbias Europos Sąjungos klimato kaitos politikos priemones, kurios, lenkų vyriausybės teigimu, padidintų socialinę nelygybę, nurodoma pirmadienį paskelbtuose dokumentuose.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį užsipuolė kaimynines šalis dėl planų apriboti grūdų importą iš jo šalies po to, kai nustos galioti Europos Sąjungos draudimas, ir pažadėjo „įnirtingai ginti savo teises“. Lenkija, Rumunija, Slovakija, Vengrija ir Bulgarija, kuri nėra tiesioginė Ukrainos kaimynė, praėjusią savaitę pareiškė norinčios, kad Europos Sąjunga iki metų pabaigos pratęstų draudimą, kurio galiojimas baigsis rugsėjo 15-ąją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai gali prireikti skirtingais pagreičiais grįsto sprendimų priėmimo metodo, jei blokas nori ateityje pasiekti pažangos įgyvendinant pagrindines savo politikos kryptis. Paryžiuje susirinkusiems Prancūzijos ambasadoriams E. Macronas sakė, kad ES turėtų pritarti didesnei integracijai palankiai nusiteikusių narių atžvilgiu, o kitos, anot jo, galėtų daryti pažangą lėčiau.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų iki 2030 metų pasirengti naujų narių iš Rytų Europos ir Balkanų šalių priėmimui. Rusijos invazija į Ukrainą atkreipė Briuselio dėmesį į tai, kad reikia naujo politinio postūmio, kuris paremtų kelių kandidačių į ES siekius.

Ukrainos žemdirbiai prašo Lietuvos pagalbos siekiant Europos Sąjungos (ES) subsidijų eksportuojamų grūdų transportavimui per Klaipėdos ir kitus Europos uostus – anot jų, tik taip kariaujanti šalis galėtų išvežti susikaupusį derlių nepatiriant nuostolių. Per Juodąją jūrą grūdų išvežti negalintiems Ukrainos žemdirbiams yra svarbiausia pasiekti Europos uostus, tačiau be subsidijų tai neįmanoma, sako Ukrainos žemės ūkio tarybos pirmininkas Andrėjus Dykunas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Santandere (Ispanija) dalyvauja konferencijoje „Quo Vadis, Europe?“, kur bus aptariami Europos Sąjungos (ES) užsienio ir saugumo politikos klausimai. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), šiemet rengiamoje konferencijoje didžiausias dėmesys bus skirtas ES paramai Ukrainai, ES plėtros perspektyvoms, santykiams su Kinija, ES energetikos politikai.

Europos Sąjungos (ES) gamtinių dujų saugyklos jau užpildytos 90 proc. – gerokai anksčiau, palyginti su numatytu lapkričio 1 dienos terminu, taigi blokas yra gerai pasirengęs žiemai, penktadienį pareiškė už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė. Spartus saugyklų užpildymas reiškia, kad bloko „padėtis yra daug stabilesnė nei tuo pat metu pernai“, kai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilo energijos kainos, sakė Kadri Simson.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 7,2 proc. bei buvo aštuntoje vietoje ES. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (17,5 proc.), toliau rikiavosi Slovakija (10,3 proc.) bei Lenkija (10,3 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 6,1 proc., o vien euro zonoje – 5,3 procento.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal sporto ir fizinio aktyvumo sektoriuje dirbančių specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį, BNS informavo Nacionalinė sporto agentūra. Kaip BNS nurodė agentūros Kompetencijų centro vadovė Vilma Čingienė, aukštąjį išsilavinimą turi 72,5 proc., tai yra, beveik trys ketvirtadaliai, dirbančiųjų sporto ir fizinio aktyvumo sektoriuje. Kaip rodo liepos pabaigoje paskelbti Eurostato duomenys, ES šis vidurkis siekia tik apie 40 procentų.

Lenkijos valdančioji partija nori per referendumą paklausti rinkėjų, ar jie pritaria tūkstančių nelegalių imigrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos priėmimui pagal Europos Sąjungos perkėlimo planą, sekmadienį pareiškė ministras pirmininkas. Premjeras Mateuszas Morawieckis įvardijo referendumo klausimą naujame vaizdo įraše, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos veiksmai kelia pavojų regioniniam ir tarptautiniam saugumui bei pačios Baltarusijos suverenitetui ir nepriklausomybei, antradienį pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Jo pareiškimas paskelbtas ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų, po kurių kilo beprecedenčiai protestai trečiųjų metinių išvakarėse.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 38 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) lėšų elektromobilių arba vandeniliu varomų automobilių įsigijimui, šios lėšos bus skirtos viešojo sektoriaus institucijoms ir įstaigoms. Paraiškas paramai bus galima teikti nuo antradienio, pranešė APVA.  Už kiekvieną įsigytą naują M1 ar N1 klasės elektromobilį ar vandeniliu varomą automobilį bus skiriama 5 tūkst. eurų išmoka, o už naudotą, bet ne senesnį kaip ketverių metų – 2,5 tūkst. eurų.

Paryžiuje ankstyvą trečiadienio rytą nusileido pirmasis lėktuvas, kuriuo iš Nigerio evakuoti daugiausia prancūzai ir Europos Sąjungos piliečiai.  Tai įvyko praėjus savaitei po to, kai perversmo metu buvo nuverstas vienas paskutinių provakarietiškų lyderių džihadistų nuniokotame Sachelio regione.

Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES) politika Kinijos atžvilgiu išgyvena virsmą, į šią valstybę nebegalima žiūrėti tik kaip į verslo partnerę, sako Lietuvos prezidentas. „Kinijos atžvilgiu JAV ir ES politika išgyvena tam tikrą virsmą, ir negalima sakyti, kad tai, ką mes kalbėjome prieš dvejus, trejus metus, yra tapatu tam, ką kalbame šiandien“, – antradienį interviu naujienų portalui „Delfi“ sakė Gitanas Nausėda. Jo teigimu, šiuo metu vyksta vertybių perkainojimo procesas.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 1,8 punkto, o per mėnesį – sumenko 0,3 punkto ir birželį siekė 7,5 procento. Birželį darbo neturėjo 115 tūkst. žmonių, iš jų 13 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 2,4 punkto iki 13,8 procento. Latvijoje nedarbas siekė 5,7 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 6,6 proc.

Pingant energijai, metinė infliacija euro zonoje liepą, kaip ir prognozuota rinkose, smuko nuo 5,5 proc. mėnesiu anksčiau iki 5,3 proc. ir mažėjo trečią mėnesį iš eilės, parodė Europos Sąjungos (ES) oficialios statistikos agentūros pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Metinė infliacija bendros valiutos bloke liepą buvo mažiausia nuo 2022 metų sausio.

Europos Sąjunga šeštadienį pareiškė, kad nepripažins Nigerio pučistų, kurie šią savaitę užėmė valdžią, ir kad ji nutraukia bendradarbiavimą saugumo srityje su džihadistų nuniokota šalimi.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį paskelbė sankcijas 12 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų dėl su valstybe siejamos dezinformacijos apie karą Ukrainoje skleidimo kampanijos, kurioje naudojami netikri žiniasklaidos tinklalapiai.

Lenkijos žemieji parlamento rūmai penktadienį patvirtino pataisytą, bet vis tiek prieštaringai vertinamą įstatymą dėl Rusijos įtakos, laikomą nukreiptu prieš opoziciją ir kritikuojamą JAV bei Europos Sąjungos. Įstatymo projektą gegužę pasiūlė Lenkijos valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). Kritikai sako, kad įstatymas pirmiausia yra nukreiptas prieš opozicijos lyderį, buvusį premjerą Donaldą Tuską, artinantis rudenį įvyksiantiems rinkimams.

Europos Sąjunga penktadienį pagrasino nutraukti pagalbą Nigeriui, kur per karinį perversmą buvo nušalintas demokratiškai išrinktas prezidentas Mohamedas Bazoumas. „Bet koks konstitucinės tvarkos žlugimas turės pasekmių ES ir Nigerio bendradarbiavimui, įskaitant skubų visos biudžetinės paramos sustabdymą“, – sakoma 27 valstybių bloko pareiškime.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pareikalavo nedelsiant paleisti Nigerio prezidentą Mohamedą Bazoumą ir jo šeimos narius, sulaikytus karių. Nigerio kariškiai paskelbė nuvertę vyriausybę ir perėmę valdžią po to, kai trečiadienį šioje Vakarų Afrikos valstybėje prezidento sargybos nariai sulaikė M. Bazoumą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos (ES) sveikatos ministrų susitikime Ispanijoje, kuriame aptars elektroninių sveikatos duomenų ir kitus klausimus. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), susitikimą organizuoja ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujanti Ispanija. Ketvirtadienį ir penktadienį susitikime ES valstybių narių ministrai, atsakingi už sveikatos klausimus, diskutuos apie skaitmeninę sveikatą.

Europos Sąjungos narės trečiadienį sutarė sugriežtinti sankcijas Baltarusijai už pagalbą Rusijai tęsiant plataus masto karą Ukrainoje ir už Minsko susidorojimą su opozicija, pranešė pareigūnai. Blokui pirmininkaujanti Ispanija pranešė, kad ES ambasadoriai posėdyje pritarė naujoms priemonėms. Be kita ko, į juodąjį sąrašą bus įtraukta daugiau Baltarusijos pareigūnų. Jiems bus įvestas kelionių draudimas ir įšaldytas jų turtas, esantis Bendrijoje.

Ukraina gavo Europos Sąjungos makrofinansinės paramos eilinę išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pranešė Ukrainos finansų ministerija. Ji pažymi, jog nuo šių metų pradžios iš ES pagal šią, praėjusių metų pabaigoje patvirtintą, programą jau gauta 10,5 mlrd. eurų iš visiems šiems metams numatytų 18 mlrd. eurų. Lėšos skiriamos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola 35 metų laikotarpiui. Nuo Rusijos invazijos pradžios ES išsiuntė Ukrainai 17,7 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog švelninti sankcijas diktatoriams nėra teisinga. Taip jis kalbėjo Klaipėdoje, paklaustas apie Rusijos prašymą švelninti Europos Sąjungos (ES) sankcijas mainais į susitarimą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra. „Mes manome, kad be galo neteisinga švelnint sankcijas diktatoriams“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė šalies vadovas.

Europos Sąjunga rengia planus įsteigti 20 mlrd. eurų fondą, iš kurio ketverius būtų padedama Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, ketvirtadienį sakė diplomatai. Atvykdamas į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis) sakė negalintis pateikti skaičių dėl šio fondo, kol šalys narės jo neaptarė.

Europos Sąjunga ketvirtadienį į savo sankcijų sąrašą įtraukė Rusijos kalėjimo, kuriame laikomas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, vadovą. ES oficialiajame leidinyje paskelbtas sprendimas buvo priimtas, kai Rusijos prokurorai paragino A. Navalnui skirti 20 metų laisvės atėmimo bausmę už ekstremizmą.

Europos Sąjungai (ES) svarstant naują sankcijų Baltarusijai paketą, Lietuva tiksi, kad naujausi ribojimai bus panašūs į taikomus Rusijai. „Yra Komisijos (Europos Komisijos – BNS) pasiūlymas pateiktas, yra sutarimas, kad tos sankcijos turėtų apimti dvigubos paskirties prekes, aukštas technologijas ir aviaciją“, – LRT Briuselyje ketvirtadienį sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Lietuva atmeta Rusijos prašymą švelninti Europos Sąjungos (ES) sankcijas mainais į susitarimą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra. „Šantažuotojas yra tiek stiprus, kiek mes jam leidžiame tokiu būti“, – LRT ketvirtadienį Briuselyje sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. „Nemanau, kad turėtume pulti nuolaidžiauti, nes davus pirštą, mums tikriausiai nukąs ir visą ranką“, – pridūrė politikė.

Europos Sąjunga (ES) mato, kad jos sankcijos Rusijai apeinamos ir bando tam užkirsti kelią,  sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Nuolat vyksta stebėsena to, kas yra įgyvendinta. Mes matome, kad sankcijos yra apeinamos ir nuolat bendradarbiaujame su Ukraina taip pat su kitomis valstybėmis, per kurias galimai sankcijos yra apeinamos“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį išvyksta dviejų dienų vizito į Ispaniją, kur dalyvaus neformaliame Europos sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų tarybos susitikime. Kaip pranešė ministerija, ES ministrų susitikime ministrė A. Bilotaitė aptars kovą su organizuotu nusikalstamu, prekyba narkotikais. Didelį dėmesį vidaus reikalų ministrė skirs nepilnamečių narkotinių medžiagų vartojimo paplitimo ir prevencijos klausimams.

Ekstremalūs karščiai Šiaurės pusrutulyje kelia vis didesnį spaudimą sveikatos apsaugos sistemoms ir skaudžiausiai paliečia tuos, kurie mažiausiai pajėgūs susidoroti su jų pasekmėmis, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Pasak PSO, karštis dažnai komplikuoja jau egzistuojančias ligas ir yra ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir astma.

Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos kaimynės paragino Europos Sąjungą pratęsti grūdų importo draudimą, kuris baigs galioti rugsėjo 15 dieną, kad būtų išvengta didelių trikdžių rinkai.

Nauja „YouGov“ apklausa rodo, kad britų, manančių, jog  „Brexitas“ buvo klaida, dalis šį mėnesį pasiekė naują rekordą. 57 proc. britų teigė, kad 2016 metų referendume priimtas sprendimas Jungtinei Karalystei išstoti iš Europos Sąjungos buvo neteisingas, o 32 proc. mano, kad jis buvo teisingas, rodo antradienį paskelbti rezultatai. 11 proc. nurodė, kad nežino. Vienas iš penkių pasitraukimą prieš septynerius metus parėmusių rinkėjų dabar teigia, kad tai buvo neteisingas sprendimas.

Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos lyderių susitikimą, turėjusį tapti senos draugystės atkūrimu, bet virtusį barniais dėl karo Ukrainoje, antrąją ir paskutinę dieną apėmė nežinomybė. Ambasadoriai dirbo didelę nakties dalį ir antradienio rytą, kad surastų bent švelniausias formuluotes Rusijos pasmerkimui dėl jos invazijos į Ukrainą, sakė vienas ES pareigūnas. Deryboms trukdė kai kurių Lotynų Amerikos šalių, tokių kaip Kuba, Venesuela ir Nikaragva, abejonės.

Europos Sąjunga ir Tunisas sekmadienį pasirašė supratimo memorandumą dėl strateginės ir visapusiškos partnerystės nelegalios migracijos, ekonominio vystymosi ir atsinaujinančių energijos šaltinių klausimais. Kalbėdama Tuniso prezidentūroje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sveikino susitarimą ir sakė, kad juo siekiama investuoti į bendrą klestėjimą. U. von der Leyen lydėjo Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Europos investicijų bankas (EIB) pranešė suformavęs naują fondą Ukrainos atstatymui, kol įsigalios tų pačių tikslų Europos Sąjungos ilgalaikis planas. „Ukraine Trust Fund“ kapitalas – 400 mln. eurų. Prie fondo prisidėti sutiko 16 iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių, įskaitant Lietuvą – dotacijomis ir paskolomis, garantijomis Ukrainos bankas ir įmonėms finansuoti Rusijos karo nuniokotos valstybės atkūrimą, teigiama EIB pranešime.

Gamtinių dujų kainos Europos Sąjungoje trečiadienį nusileido žemiausiai per pastarąjį mėnesį, rinkos dalyviams įvertinus tai, kad atsargos požeminėse saugyklose gerokai viršija šiam metų laikui įprastą lygį, o teikimas iš Norvegijos augs. Dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF (Europos lyginamoji kaina) 14 val.

Europos Sąjungos suburtai lenkų gydytojų grupei po pusės metų vilkinimo buvo leista apžiūrėti Sakatvele kalinamą buvusį šios šalies prezidentą Michailą Saakašvilį, trečiadienį pranešė jo advokatas. Susirūpinimas kalinamo 55 metų politiko sveikata ir jo laikymo sąlygomis padidėjo praėjusią savaitę, kai jis pirmą kartą po kelių mėnesių pertraukos buvo parodytas per televiziją ir atrodė išsekęs.

Ukrainos pažanga įgyvendinant reformas, reikalingas norint tapti Europos Sąjungos (ES) nare, yra įspūdinga, sako Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. „Sparta, su kuria Ukraina siekia narystės ES (...), yra nuostabi, įspūdinga. Tai yra nuopelnais grįstas procesas ir mes matome, su kokiu entuziazmu ir intensyvumu Ukraina vykdo reformas bei sparčiai juda narystės ES link“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė Komisijos vadovė.

NATO šalių lyderiai pasveikino pirmadienį Vilniuje prieš viršūnių susitikimą pasiektą susitarimą, pagal kurį Turkija turėtų galop ratifikuoti Švedijos narystę Aljanse. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie susitarimą po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu.

Jungtinės Valstijos remia Turkijos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau nemano, kad Ankara turėtų tai susieti su Švedijos siekiu įstoti į NATO, pirmadienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas. „Jungtinės Valstijos ne vienerius metus rėmė Turkijos siekius ES ir toliau tai daro“, – sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris. „Tačiau nemanome, kad tai turėtų trukdyti Švedijai įstoti į NATO“, – pridūrė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Švedijos siekis įstoti į NATO neturėtų būti tapatinamas su įstrigusiu Turkijos noru tapti Europos Sąjungos nare. Taip jis kalbėjo po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad patvirtins Švedijos paraišką prisijungti prie NATO, jei ES atnaujins seniai įstrigusias derybas dėl narystės su Ankara. „Švedija atitinka visus narystės NATO reikalavimus, – sakė O. Scholzas žurnalistams Berlyne.

Pirmadienį Rygoje (Latvijos Respublika) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvavo darbo pusryčiuose su kitų Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkais, kurie, atsižvelgdami į artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje ir palankiai vertindami jame vyksiantį pirmąjį NATO ir Ukrainos tarybos steigiamąjį susitikimą, priėmė bendrą pareiškimą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad pritars Švedijos kandidatūrai NATO, jei Europos Sąjunga atnaujins seniai įstrigusias derybas dėl narystės su Ankara. „Pirmiausia atverkite Turkijai kelią į Europos Sąjungą, o paskui mes jį atversime Švedijai, kaip atvėrėme Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Lietuvoje.

Pagal ilgalaikę inovacijų ekosistemos pažangą 2023 metais Lietuva užima 6-tą vietą tarp kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių,  rodo Europos Komisijos (EK) paskelbti Europos inovacijų švieslentės rezultatai. Bendrai inovacijų švieslentėje Lietuvos pozicija nepakito – liko 19-oje vietoje. 2016–2023 metais Lietuvos suminio inovacijų indekso reikšmė padidėjo 16,7 punkto.

Europos Sąjunga trečiadienį pateikė planą, kuriuo siekiama 27 valstybėms narėms nustatyti privalomus tikslus – per šį dešimtmetį 30 proc. sumažinti namų ūkių, mažmenininkų ir restoranų išmetamo maisto kiekį. Briuselio skaičiavimais, per metus bloke susidaro beveik 59 mln. tonų maisto atliekų arba 131 kilogramas žmogui per metus. Tai sudaro apie 132 mlrd. eurų nuostolį. „Tokio masto maisto švaistymas, kai daugiau kaip 30 mln.

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad sieks pateikti teisės aktą, kuriuo būtų uždrausta prekiauti ryklių pelekais, siekiant kovoti su žvejyba, dėl kurios gali išnykti trečdalis ryklių rūšių. Šis žingsnis žengtas po to, kai daugiau nei milijonas Europos piliečių pasirašė peticiją, kurioje blokas raginamas padėti sustabdyti ryklių žvejybą dėl pelekų visame pasaulyje. ES draudžiama laivuose pašalinti ryklių pelekus ir išmesti gyvą ryklį atgal į vandenį.